b08e633d-3c94-4b05-8fed-edd7bc47d41b · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-1538-1104/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38941-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 14 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2008 m. lapkričio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė:

1. Ž. G., 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 13:50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilių girtumas), be aiÅ¡kios priežasties, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė savo sugyventinei I. I. į kairį skruostÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

2. Å iame teismo baudžiamajame įsakyme apraÅ¡ytais veiksmais kaltinamasis Ž. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai – muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui.

3. Kaltinamasis Ž. G., apklaustas 2020 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Parodė, kad su I. kartu gyvena jau trejus metus, turi bendrÄ sÅ«nų K., kuriam pusantrų metukų. Jo ir I. santykiai yra geri, jis jÄ myli, ji jį myli, viskas tarp jų yra gerai, jų santykiai yra „liuks“. Jis vienintelis Å¡eimoje dirba, iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ , taip pat su jais gyvena ir I. iÅ¡ pirmos santuokos dukra K., jis ir ja rÅ«pinasi. Jis tikrai labai myli I. ir nori grįžti pas jÄ . 2020 m. rugsėjo 28 d., jis su sugyventine I. gėrė degtinę, gėrė jis ir alaus.

Vakar jam buvo iÅ¡eiginė diena. Su I. pradėjo gerti nuo ryto. Tuo meta K. namuose nebuvo, ji nuo savaitgalio buvo pas savo tėvÄ . Kai vartojo alkoholį, namuose buvo jų mažametis sÅ«nus K.. Apie 15 val. jis dar norėjo iÅ¡eiti į parduotuvę nusipirkti alaus, I. tam prieÅ¡taravo. Kažkoks tarp jo su I. kaip ir įvyko konfliktas, bet jis neprisimena, kad bÅ«tų sudavęs kumščiu į veidÄ I., bet jei I. taip sako, tai vadinasi taip ir buvo. Žino, kad jis išėjo į parduotuvę, o kai sugrįžo, lauke jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kuriuos jo manymu iÅ¡kvietė I. buvęs vyras su K..

Jis tikrai labai myli I., nori grįžti pas jÄ , nori jos atsipraÅ¡yti, nori su ja gyventi toliau, pažada ateityje alkoholio nevartoti, nes mato, kad per alkoholį prisidarė daug problemų. Anksčiau jis nėra niekada smurtavęs prieÅ¡ I., bet kažkokių pykčių, kaip ir visose Å¡eimose, yra buvę. Jis tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi, smurtavęs prieÅ¡ I., kaip ir sakė, jis pats to neprisimena, bet jei I. tai sako, vadinasi taip ir buvo. Jis norėtų, kad byla bÅ«tų užbaigta supaprastinto proceso tvarka, norėtų, kad jam bÅ«tų uždėti kokie apribojimai, nes jam reikia grįžti į namus, į darbÄ , reikia iÅ¡laikyti savo Å¡eimÄ .

Jis prisižada daugiau gyvenime nieko panašaus nedaryti (b. l. 63-65).

4. Kaltinamojo Ž. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja I. I., apklausta 2020 m. rugsėjo 29 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su Ž. kaip sugyventiniai gyvena apie trejus metus, augina bendrÄ sÅ«nų K., pusantrų metų amžiaus. Ji iÅ¡ pirmos santuokos turi mažametę dukrÄ K. I., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Jos ir Ž. santykiai buvo tikrai geri, anksčiau jis niekada nėra prieÅ¡ jÄ smurtavęs. Ž. turi problemÄ dėl alkoholio, kai jis užgeria, tai geria savaitgalį, tada iÅ¡eina nežinia kur, grįžta naktimis. Tada ir kyla tarp jų tokie nesutarimai dėl jo tokio elgesio.

Vakar, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d., ji su Ž. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Jos dukros K. namuose nebuvo, ji nuo Å¡eÅ¡tadienio buvo pas savo tėtį A. I.. Su Ž. iÅ¡gėrė du butelius po 0,5 l talpos degtinės butelius, jau tikrai jautėsi gerokai apsvaigusi, jos mažametis sÅ«nus buvo kartu su jais. Apie 15 val. Ž. buvo išėjęs kažkur, jis iÅ¡sinešė ir jų nebaigtÄ iÅ¡gerti pusė butelio degtinės, kuris, kaip vėliau sakė Ž., jam einant sudužo. Žmonės jai sakė, kad Ž. miegojo (duomenys neskelbtini) ant turgelio.

Ž. į namus grįžo apie 17 val. Grįžęs į namus Ž. pradėjo kibti prie jos, be jokios priežasties, jis sakė jai „ko čia vaikÅ¡tai nusiminus“, jai norint eiti į virtuvę, jis stovėjo kambario tarpduryje. Ž. jos nepraleido, todėl ji jį deÅ¡ine ranka stumtelėjo, kad galėtų nueiti į virtuvę, o jis jai tada deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į deÅ¡inįjį skruostÄ , nuo suduoto smÅ«gio jai skaudėjo sudavimo metu, bet neliko nei mėlynės, nieko.

Tada ji nuėjo į virtuvę, o tada į tualetÄ . Ji iÅ¡sigando Ž. tokio elgesio, jis pirmÄ kartÄ prieÅ¡ jÄ smurtavo, manė, kad į tualetÄ tai jau Ž. tikrai nesibraus. BÅ«nant jai tualete, skambino dukra K. ir ji iÅ¡girdo, kad Ž. triukÅ¡mauja, klausė jos, kodėl Ž. triukÅ¡mauja, ji jai sakė tada, kad Ž. jai sudavė į veidÄ . Tada K. sakė, kad ji grįžta į namus, nors ji dar K. sakė, kad ji neitų namo, nes Ž. triukÅ¡mauja. K. namo grįžo su tėvu, tai buvusiu jos vyru A.

I.. Kas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, ji nežino, ji nekvietė. Ž. kažkuriuo momentu išėjo iki atvykstant pareigÅ«nams, bet jau bÅ«nant namuose K. ir A.. Viso įvykio metu K. buvo namuose, jis neiÅ¡sigando, vaikščiojo po namus ramus ir tiek, kad viskas įvyko labai greitai, didelio triukÅ¡mo nebuvo. Ji į gydytojus dėl sumuÅ¡imo nesikreipė ir nesikreips, nes jai skaudėjo tik smÅ«gio sudavimo metu, kažkokios žymės neliko. Jokio civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje ji nereikÅ¡, pas medicinos ekspertus nevyks, ji nori, kad Ž. už jai suduotÄ smÅ«gį į skruostÄ bÅ«tų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Jie gyvena nuomojamame bute, jį nuomoja ji. Ji nežino, ar Ž. priims į namus, jei jis bus blaivus, tai galbūt ir leis į namus, bet jei bus neblaivus, tai jo tikrai nepriims (b. l. 39-42).

5. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. rugsėjo 28 d. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis (apžiÅ«ra pradėta 14:50 val., apžiÅ«ra baigta 15:01 val.) matyti, kad apžiÅ«ros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros atlikimo eiga: įvykio vieta yra gyvenamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas trečiame aukÅ¡te, kairėje. Butas dviejų kambarių. Įėjus į butÄ , koridoriuje, deÅ¡inėje sienoje, matyti sukabinti rÅ«bai. Koridoriaus deÅ¡inėje, sienoje gale, yra durys vedančios į kambarį Nr. 1, koridoriaus galinėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį Nr.

2. Koridoriaus gale, kairėje, yra durys vedančios į virtuvę. Įėjus į kambarį Nr. 1, prie deÅ¡inės sienos matomas žaislinis automobilis, už jo vaikiÅ¡ka kėdutė. Priekiniame deÅ¡iniame kampe yra minkÅ¡tas kampas - lova. Priekiniame kairiame kampe - komoda. PrieÅ¡ komodÄ , prie kairės sienos, žaislų dėžė. Prie kairės sienos yra vaikiÅ¡ka lovytė, joje miega vaikas. Kairėje sofa. PrieÅ¡ sofÄ yra staliukas. Ant sofos pridėta rÅ«bų. Kambaryje bendra netvarka, ant grindų primėtyta sauskelnių.

Įėjus į kambarį Nr. 2, prie dešinės sienos, primėtyta rūbų, matosi, kad rūbai išversti iš spintų. Kairėje yra sofa, ant jos prikrauta rūbų, sujaukta patalynė. Kambaryje bendra netvarka. Įėjus į virtuvę, prie dešinės sienos matomas šaldytuvas, už jo stalas. Prie kairės sienos yra praustuvė, spintelė, dujinė viryklė. Ant spintelės yra du tušti vieno litro talpos alaus buteliai ir 0,5 l talpos tuščias degtinės butelis. Vienas litro talpos plastikinis, tuščias butelis yra ant grindų šalia spintelės. (b. l. 14-16; 17-21).

6. Ä® bylÄ pateiktas 2020 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. N. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 13:57 val., patruliuojant kartu su Ukmergės rajono PK vyriausiuoju patruliu T. Č., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui A. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), tel.

Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino dukra (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad patėvis smurtauja prieÅ¡ jÄ ir motinÄ . GMP nereikia. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad Ž. G. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, namuose triukÅ¡mavo, kibo prie sugyventinės I. I., vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jai į kairįjį skruostÄ , dėl ko ji patyrė fizinį smurtÄ . Atėjus į koridorių sudrausminti patėvio K. I., Å¡is pagrasino jÄ sumuÅ¡ti ir susidoroti su jos tėvu. Sulaikomas Ž. G. elgėsi agresyviai, neadekvačiai, sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 22-24).

7. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2020 m. rugsėjo 28 d. asmens apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad ant nukentėjusiosios I. I. kairiojo skruosto yra paraudimas, daugiau smurto žymių nematyti (b. l. 32-34; 35-36).

8. IÅ¡ į bylÄ pateiktų alkotesterio parodymų matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusiajai I. I. nustatytas 3,47 promilių girtumas, Ž. G. – 2,24 promilių girtumas (b. l. 25; 26-29).

9. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Ž. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai – muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 2,24 promilių girtumas. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, tarnybinį praneÅ¡imÄ , procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami Ž. G. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

10. Prokuroras siÅ«lo procesÄ baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymÄ skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbÄ (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vienÄ mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. BK 641 straipsnio pagrindu paskirtÄ bausmę mažinti 1/3 dalimi ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės metu privalomai įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbÄ (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vienÄ mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausyti visÄ Å¡ių programų kursÄ . Prokuroro pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

11. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rÅ«Å¡imi sutinka (b. l. 75-77).

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę Ž. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kaltinamojo asmenybę.

Ž. G. padarė vienÄ tyčinį nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas – 2008 m. lapkričio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (b. l. 68-69), baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ 2020 m. liepos 6 d. pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (b. l. 71-73), turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ byloje nėra.

Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 63-65), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 2,24 promilių girtumas (b. l. 26).

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis).

17. Kaltinamasis Ž. G. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė turi bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu.

18. Vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieÅ¡ kitų asmenų sveikatÄ . Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis Ž. G. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ž. G., kartu su bausme, skirtini draudimai ir įpareigojimai – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnis), tęsti darbÄ (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vienÄ mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

19. Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieÅ¡ Å¡eimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

20. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 29 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant Ž. G. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti šiose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. I. (b. l. 66-67), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

21. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Ž. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 14:30 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11:30 val. (b. l. 60-61) vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

22. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nebuvo pareikÅ¡tas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ė: Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu Ž. G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaityti Ž. G. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 14:30 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 11:30 val., vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 7 dalimi bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus: - neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga; - tęsti darbÄ (duomenys neskelbtini), o jo netekimo atveju per vienÄ mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ (BK 722 straipsnis). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant Ž. G. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nesilankyti Å¡iose vietose – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su I.

I., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ , reikalaudami surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Padavus praÅ¡ymÄ , reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Dmitrij Rancev