b08cf2ee-2f75-4923-a663-ecd640a52219 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2760-561/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01918-2010-5)                                                       Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 15.2.3.2.; 24., 74 (S)                                                                        VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės bei Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

S., vertėjai Teresei Gusarovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovėms Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                           nustatė:                              pareiÅ¡kėjas V.

S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2010-05-19 sprendimÄ Nr. (1.9.)-S-1360-10 (toliau – Sprendimas) kaip nepagrįstÄ , neatitinkantį teisinių normų ir nuostatų, ir pažeidžiantį pareiÅ¡kėjo teisėtus interesus bei teises;

2) įpareigoti TarnybÄ Ä¯vykdyti jos kompetencijoje esančius veiksmus, t.y. įpareigoti TarnybÄ paskirti pareiÅ¡kėjui valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , iÅ¡dėstytÄ Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1030-131/2007 (toliau – Civilinė byla);

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, atlyginti pareiÅ¡kėjui padarytÄ turtinę (2000 Lt) ir neturinę (3000 Lt) žalÄ , susidariusiÄ dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų.             V. S. skundo reikalavimus pagrindė paaiÅ¡kindamas, kad Sprendime Tarnyba ignoravo Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2010-04-23 sprendimo nurodymÄ , neteisingai traktavo byloje nustatytus faktus, todėl priėmė iÅ¡kreiptÄ SprendimÄ . Pabrėžė, kad po galutinio VAAT sprendimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, iÅ¡kilo teisinė galimybė atnaujinti procesÄ Civilinėje byloje dėl naujai atsiradusių aplinkybių.

Tarnyba, priimdama SprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad VAAT, priimdamas 2010-04-23 sprendimÄ , žinojo visas Civilinės bylos aplinkybes ir pripažino V. S. teisę atnaujinti praleistus terminus apeliaciniam skundui paduoti. Mano, kad už tokius Tarnybos sprendimus atsako ir Å¡ios įstaigos vadovė S. Paulauskienė, kuri nuolat pažeidžia žmogaus teises į teisminę gynybÄ .              V. S. pabrėžė, kad Tarnyba Sprendimu pažeidžia pareiÅ¡kėjo konstitucines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 18 str., 28 str. 1 d., 29 str., 30 str. 1 d. ir 33 str. 2 d..

Tarnybos Sprendimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 str. nuostatas, nes nėra pagrįstas teisės aktų normomis, neatsako į visus klausimus ir nėra patvirtintas įstaigos antspaudu.             Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų ir neveikimo V. S. teigė patyręs turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri iÅ¡reiÅ¡kiama pinigais. V. S. teigimu, dėl Tarnybos veiksmų jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sÄ lygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresijÄ , buvo nuolat psichologiÅ¡kai traumuojamas, tyčia ribojant jam įstatymuose suteiktas teises.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Tarnybai kyla atsakomybė pagal VAÄ® 39 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str., kurie numato pareigÄ atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl valstybės tarnautojų veiksmų, jeigu jie neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Turtinę žalÄ V. S. kildina iÅ¡ iÅ¡laidų, kurias patyrė sprendžiant šį ginÄÄ teismuose ir ikiteisminėse institucijose nuo 2007 metų.             Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas V.

S. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėždamas, kad terminų apskųsti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimÄ nėra paleidęs, nes jam nebuvo suteikta teisinė pagalba, reikalinga tinkamai suraÅ¡yti apeliacinį skundÄ . Dėl neturtinės žalos atlyginimo V. S. paaiÅ¡kino, kad nuo 2006 metų patyrė smurtÄ , stresÄ ir iÅ¡gyvenimus, todėl prašė teismo, atsižvelgus į visas aplinkybes, priteisti protingÄ sumÄ , kuriÄ teismas nustatys. Dėl turtinės žalos atlyginimo V.

S. paaiÅ¡kino, kad patyrė paÅ¡to ir kelionių iÅ¡laidų, kurios yra didelės, o jis yra bedarbis, todėl visÄ gaunamÄ paÅ¡alpÄ iÅ¡leidžia paÅ¡to iÅ¡laidoms ir skundų ruoÅ¡imui.             Atsakovė Tarnyba, kuri Å¡ioje byloje atstovauja ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pabrėždama, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjus V.

S. praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir kitus dokumentus, vadovaujantis teisės aktais, nenukrypstant nuo juose įtvirtintų taisyklių ir neperžengiant Å¡iai institucijai priskirtų kompetencijos ribų.             NesutikimÄ su V. S. skundo argumentais Tarnyba pagrindė paaiÅ¡kindama, kad nesutinka su skundo argumentu, kad VAAT 2010-04-23 priėmus sprendimÄ administracinėje byloje, atsirado galimybė atnaujinti procesÄ Vilniaus m. 1 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje Civilinėje byloje.

Tarnybos manymu, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos pagal V. S. 2008-11-27 praÅ¡ymÄ suteikimo, Tarnyba neturėjo vertinti proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje Civilinėje byloje pagrindų, kadangi tokio reikalavimo savo 2008-11-27 praÅ¡yme Tarnybai V. S. nekėlė. Tarnyba nurodė, kad 2008-11-27 praÅ¡ymu V. S. prašė Tarnybos suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo Civilinėje byloje panaikinimo. Kadangi VAAT 2010-04-23 sprendimu įpareigojo TarnybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti minėtÄ V.

S. praÅ¡ymÄ , Tarnyba, neperžengdama VAAT 2010-04-23 sprendimo ir V. S. praÅ¡yme keliamų reikalavimų ribų, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo dar kartÄ . IÅ¡ naujo nagrinėdama V. S. praÅ¡ymÄ , Tarnyba vertino, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 11 str. 6 ir 7 d. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba V. S. negalėtų bÅ«ti teikiama. Kadangi tokie pagrindai buvo nustatyti, bÅ«tent jie sÄ lygojo Sprendimo atsisakyti teikti V.

S. antrinę teisinę pagalbÄ priėmimÄ . Tuo tarpu vertinti, ar egzistuoja aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nagrinėjamu atveju nebuvo nei pareigos nei bÅ«tinybės.             Dėl skundo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ Tarnyba paaiÅ¡kino, jog norėdamas prisiteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, turtinę ir neturtinę žalÄ , V. S., visų pirma, privalo įrodyti Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ .

Tuo tarpu teismui pateiktame skunde V. S. nenurodo jokių konkrečių neteisėtų Tarnybos veiksmų, o tik įvardina kitose administracinėse bylose teismų priimtus sprendimus, kurie visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Nagrinėjamu atveju, Tarnybos veiksmų neteisėtumÄ V. S. grindžia savo subjektyvia nuomone apie TarnybÄ , kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais ir paremta tik V. S. asmeniniais samprotavimais. Nesant neteisėtų veiksmų, negali egzistuoti dar viena civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

V. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ , todėl ir Å¡i civilinės atsakomybės sÄ lyga laikytina nepagrįsta. Be to, Tarnyba abejoja, ar V. S. skunde nurodyti Tarnybos veiksmai galėjo priversti jį egzistuoti kankinimo sÄ lygose, patirti kančias, atimti elementarius buities patogumus, sukelti emocinę ir dvasinę depresijÄ bei psichologiÅ¡kai traumuoti pareiÅ¡kėjÄ , nes tai, kad V. S. sistemingai skundžia valstybės valdžios institucijų ir teismų sprendimus įrodo, kad tokiu elgesiu V.

S. siekia bylinėtis su institucijomis ir tai jam neturtinės žalos nesukelia.              Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo ir dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.              Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VAAT 2010-04-23 priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-1415-365/2010, kuriuo pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Tarnybos 2008-12-02 sprendimÄ Nr. (1.9)-S-2390-08 ir 2008-12-05 sprendimÄ Nr. (1.9)-S-2430-08 ir įpareigojo TarnybÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti V.

S. 2008-11-27 bei 2008-04-22 praÅ¡ymus ir priimti naujus sprendimus, atitinkančius VAÄ® ir Ä®statymo nuostatas (b. l. 30-32). Å iuo sprendimu VAAT nustatė, kad V. S. 2006-09-01, 2008-01-03 ir 2008-11-27 praÅ¡ymai Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nėra tapatÅ«s ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmuoju atveju buvo kreiptasi dėl civilinio ieÅ¡kinio parengimo bei atstovavimo byloje, o tuo tarpu 2008-01-03 ir 2008-11-27 praÅ¡ymuose kreiptasi dėl apeliacinio skundo Civilinėje byloje parengimo ir tolimesnio atstovavimo.             Tarnyba, vykdydama VAAT 2010-04-23 sprendimÄ , iÅ¡nagrinėjo V.

S. 2008-11-27 praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir 2010-05-19 priėmė SprendimÄ , kuriuo, vadovaudamasi Ä®statymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p., 18 str. 2 d., nusprendė atsisakyti teikti V. S. antrinę teisinę pagalbÄ kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl 2007-12-06 sprendimo Civilinėje byloje panaikinimo (b. l. 39-41).                          Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo pagrindas Å¡ioje byloje yra Tarnybos Sprendimas, kuriuo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjo V.

S. 2008-11-27 praÅ¡ymas, kuriame pareiÅ¡kėjas V. S. vienareikÅ¡miÅ¡kai prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ kreipiantis į apeliacinę instancijÄ Civilinėje byloje. Skundo reikalavimas įpareigoti TarnybÄ paskirti V. S. valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Civilinėje byloje yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti SprendimÄ .Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir įvertinęs V. S. 2008-11-27 praÅ¡ymo Tarnybai turinį (b. l. 33-34), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčas byloje kyla dėl Tarnybos pareigos suteikti antrinę teisinę pagalbÄ apeliacine tvarka apskundžiant pirmos instancijos teismo sprendimÄ Civilinėje byloje.

Å iuo aspektu pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovės Tarnybos atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos pagal V. S. 2008-11-27 praÅ¡ymÄ suteikimo, Tarnyba neturėjo pareigos vertinti proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėtoje Civilinėje byloje pagrindų, kadangi tokio reikalavimo savo 2008-11-27 praÅ¡yme Tarnybai pareiÅ¡kėjas V. S. nekėlė. IÅ¡ naujo nagrinėdama V. S. praÅ¡ymÄ , Tarnyba vertino, ar nėra Ä®satatymo 11 str. 6 ir 7 d. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui V.

S. negalėtų bÅ«ti teikiama. Nustačiusi, kad esama Ä®statymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p. numatytų pagrindų, Tarnyba priėmė SprendimÄ atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo V. S. praÅ¡ymÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ kreipiantis į apeliacinę instancijÄ dėl pirmos instancijos teismo sprendimo Civilinėje byloje.Sprendžiant šį ginÄÄ , visų pirma, bÅ«tina įvertinti, ar Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti V. S. praÅ¡ymÄ , remdamasi Ä®statymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p. nuostatomis, t.y. bÅ«tina įvertinti, ar tokiais pagrindais, Å¡iuo atveju, remiamasi, turint tam pakankamÄ pagrindÄ ir teisę.Ä®statymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Be to, Å¡i teisinė pagalba apima bylinėjimosi iÅ¡laidų bylose, iÅ¡nagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių iÅ¡laidų ir su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad asmens, pageidaujančio gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ civilinėse ir (ar) administracinėse bylose, teisė gauti Å¡iÄ pagalbÄ nėra absoliuti. Antrinę teisinę pagalbÄ gali gauti asmenys, jei jie atitinka Ä®statyme nustatytas sÄ lygas ir nėra jame iÅ¡vardintų aplinkybių, kurias nustačius antrinė teisinė pagalba neteikiama (Ä®statymo 11 str. 5 ir 6 dalys).

Taigi, esant bent vienam iÅ¡ Ä®satatymo 11 str. 6 dalyje nurodytų pagrindų, asmenys neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Tarnyba, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , kaip teisinį ginčijamo sprendimo pagrindÄ nurodė Ä®statymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p., t.y. konstatavo, kad V. S. reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje nėra perspektyvus.LVAT administracinėje byloje Nr. A17-714/2007 yra nurodęs, jog tai, ar pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas gali nustatyti tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimÄ , tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , pirminį reikalavimo pagrįstumo, o kartu ir atstovavimo perspektyvumo, vertinimÄ suteikia Tarnybai.LVAT 2010-09-09 nutartyje Nr. A822-1138/2010 yra nurodęs, kad reikalavimo akivaizdus nepagrįstumo nustatymas Ä®statymo 11 str. 6 d. 1 punkto prasme reiÅ¡kia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens praÅ¡ymÄ teikti jam antrinę teisinę pagalbÄ , savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimÄ tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sÄ lygas, kurios yra teisiÅ¡kai bÅ«tinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba, pakartotinai nagrinėdama pareiÅ¡kėjo V.

S. 2008-11-27 praÅ¡ymÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ kreipiantis į Vilniaus apygardos teismÄ (toliau – VAT) dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (toliau – Apylinkės teismas) 2007-12-06 sprendimo Civilinėje byloje panaikinimo, visų pirma, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ vertinti V. S. praÅ¡ymo reikalavimų pagrįstumÄ ir atstovavimo Civilinėje byloje perspektyvumÄ .Ä®statymo 9 str. 3 d. 3 p. numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

IÅ¡ to seka, kad Tarnybos veikla priskirtina vieÅ¡ojo administravimo sričiai VAÄ® 3 str. 1 d. prasme, todėl Tarnyba privalo vadovautis ir VAÄ® nuostatomis.Pagal VAÄ® 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ .

LVAT 2009-03-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009 nurodė, kad Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, vertindama V. S. 2008-11-27 praÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ argumentus, susipažino su Apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimu, kuriuo pareiÅ¡kėjo V.

S. ieÅ¡kinys atsakovei apsaugos bendrovei UAB „Grifs AG“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir nustatė, kad Å¡is sprendimas priimtas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes bei ginčo Å¡alių argumentus, jame detaliai pasisakoma dėl pareiÅ¡kėjo V. S. byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstomi sprendimo priėmimo motyvai. Tarnybos nuomone, Apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl kreiptis į apeliacinės instancijos teismÄ dėl Å¡io sprendimo panaikinimo, kaip to pageidauja V.

S., nėra jokio teisinio pagrindo. Tarnyba Sprendime tai pat nurodė mananti, kad Apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimas buvo priimtas tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialines bei procesines teisės normas, kas lėmė teisingÄ Civilinės bylos iÅ¡sprendimÄ . Taigi, iÅ¡nagrinėjusi turimus dokumentus ir įvertinusi nustatytų aplinkybių, kurias iÅ¡samiai iÅ¡dėstė ginčijamame Sprendime, visumÄ , Tarnyba nustatė, kad, nagrinėjamu atveju, nėra CPK įtvirtintų apeliacijos pagrindų, kuriems esant bÅ«tų galima kreiptis į VAT dėl Apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo panaikinimo ir konstatavo, kad V.

S. reikalavimas suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ dėl minėto sprendimo apskundimo yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje civilinėje byloje bÅ«tų neperspektyvus.Teismas, įvertinęs aptartus Tarnybos Sprendimo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba pirminį V. S. reikalavimo pagrįstumo ir atstovavimo perspektyvumo vertinimÄ atliko iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavusi pareiÅ¡kėjo V. S. pateiktus dokumentus ir faktines aplinkybes, t.y. Tarnybos Sprendime nurodyti motyvai atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ argumentuojant tuo, kad Apylinkės teismo 2007-12-06 sprendime visiÅ¡kai atskleista bylos esmė, kad iÅ¡tirta ir nustatyta aplinkybių ir įrodymų visuma ir, kad Apylinkės teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas, todėl nėra pagrindų, kuriems esant šį sprendimÄ bÅ«tų galima skųsti apeliacine tvarka, yra pagrįsti.

Be to, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ir pats V. S. skunde teismui nepateikė jokių aiÅ¡kių ir pagrįstų argumentų, kurie leistų suabejoti Tarnybos Sprendime iÅ¡dėstytų argumentų pagrįstumu, t.y. pareiÅ¡kėjas V. S. nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų Tarnybos iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo nepagrįstumo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas V. S. skunde iÅ¡ esmės beveik nepasisako dėl Tarnybos Sprendimo nepagrįstumo Å¡iuo aspektu ir nesutikimÄ su Sprendimu grindžia ginčydamas Tarnybos Sprendimo argumentus dėl praleistų terminų apeliaciniam skundui paduoti.

PareiÅ¡kėjas V. S. laikosi pozicijos, kad po VAAT 2010-04-23 sprendimo priėmimo atsirado galimybė atnaujinti procesÄ Civilinėje byloje. V. S. teigimu, CPK numato galimybę atnaujinti terminus „dėl bylos peržiÅ«rėjimo“, jei paaiÅ¡kėja naujos aplinkybės, nepaisant to, kad sprendimas yra įsiteisėjęs.Å iuo aspektu pažymėtina, kad Tarnyba, priimdama SprendimÄ , kaip minėta, nevertino ir nepasisakė dėl proceso atnaujinimo Civilinėje byloje. Tarnyba Sprendime nurodė, kad atstovavimo V.

S. interesams Civilinėje byloje neperspektyvumÄ , be kita ko, įrodo ne tik pareiÅ¡kėjo V. S. reikalavimų nepagrįstumas, bet ir praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.CPK 307 str. 1 d. nustatyta, kad apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacine tvarka galima tik per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Vadovaujantis CPK 307 str. 2 d., apeliacinio skundo padavimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tačiau teismas pažymi, kad įstatyme numatyta teisė atnaujinti praleistÄ terminÄ apeliaciniam skundui paduoti nėra absoliuti. CPK 307 str. 3 d. nustato, kad praÅ¡ymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo terminÄ negali bÅ«ti paduotas, jeigu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos praėjo daugiau kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai. Akcentuotina, kad Å¡iame CPK straipsnyje įstatymų leidėjo nustatytas terminas yra naikinamasis, o tai reiÅ¡kia, kad pasibaigus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminui, iÅ¡nyksta teisė paduoti apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Esant tokiai situacijai, t.y. jei apeliacinis skundas paduodamas praėjus daugiau nei Å¡eÅ¡iems mėnesiams, teismas negali atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino ir apeliacinį skundÄ turi atsisakyti priimti.IÅ¡analizavęs minėtÄ teisinį reguliavimÄ ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sutinka su Tarnybos sprendimo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas V. S. nebeturi teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismÄ dėl Apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo peržiÅ«rėjimo, nes jis yra praleidęs CPK 307 str. 3 d. nustatytÄ naikinamÄ jį Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikosi ir VAT, kuris, iÅ¡nagrinėjęs V. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Apylinkės teismo 2009-03-12 nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo ir apeliacinį skundÄ , 2009-07-02 nutartimi nusprendė pareiÅ¡kėjo V. S. atskirojo skundo netenkinti. Be to, iÅ¡ minėtos VAT nutarties (b. l.

38) turinio matyti, kad V. S. yra laiku pasinaudojęs teise apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo V. S. apeliacinis skundas nebuvo priimtas nagrinėti, kadangi pareiÅ¡kėjas V. S. nesumokėjo žyminio mokesčio.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Tarnyba iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo V. S. 2008-11-27 praÅ¡ymÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ dėl Apylinkės teismo 2007-12-06 sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir priėmė pagrįstÄ SprendimÄ atsisakyti teikti V.

S. praÅ¡omÄ teisinę pagalbÄ Civilinėje byloje, todėl SprendimÄ naikinti ir įpareigoti TarnybÄ paskirti pareiÅ¡kėjui V. S. valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Civilinėje byloje nėra pagrindo.Dėl V. S. reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad galimybė priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimÄ siejama, visų pirma, su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu. Nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovės Tarnybos veikoje bei žalos atsiradimo fakto nenustatė, t.y. darytina iÅ¡vada, kad nėra nustatyta nei vienos iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.250 str. apibrėžtų esminių sÄ lygų (neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas), asmens kaltė dėl neteisėtų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos) žalai atlyginti, todėl pareiÅ¡kėjo V.

S. skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.271 str. 1 d., 6.245-6.250 str.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo V. S. skundas yra nepagrįstas visa apimtimi, todėl atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas                                              n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                             ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                            Rosita Patackienė Nijolė Å idagienė