b08cbec7-beb7-4ef6-bcb7-e1870951ae42 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-200/2013   Proceso Nr. 1-30-9-00090-2011-6    Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.22.1.; 1.1.8.3.; 2.4.6.3.2. (S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Laimos Garnelienės, Albino Bielskio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,gynėjui Ramūnui Girevičiui,nuteistajam R.

Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. Å . nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo Å¡audmenimis. Å iÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.R. Å . neturėdamas leidimo, iki 2011 m. rugsėjo 18 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo palėpėje, Palangoje laikė 15 vnt. 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių Å¡autuvų Å¡ovinių, kurie yra Å¡audmenys, skirti „B“ ir „C“ kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams.

N. R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Nurodo, kad teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas. Apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo palėpėje esančioje metalinėje dėžėje galimai buvo likę jo senelio teisėtai įgyti ir laikyti iki jo mirties 2010 m. gegužės 14 d. medžiokliniai šoviniai.

Tačiau teismas klaidingai įvertino, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Teismas neįvertino jo parodymų kartu su kitų įrodymų visuma. Teismas neanalizavo ir nenurodė motyvų, kurie paneigtų jo paaiÅ¡kinimÄ nemačius metalinėje dėžėje Å¡ovinių, o mačius tik Å¡ovinių tuščias tÅ«teles.Pirmiausia, teismas neįvertino objektyvių faktinių aplinkybių apie tai, kad pilkos spalvos metalinė dėžė yra nedidelė, joje yra metalinės pertvaros ir skyriai, todėl, kaip nustatyta bylos įrodymais, tarp 40 vnt. tuščių medžioklinių Å¡ovinių tÅ«telių, 15 vnt Å¡ovinių realiai jis galėjo ir nepastebėti.

Teismas neįvertino aplinkybių, kad Å¡ovinių tÅ«telės ir Å¡audyti tinkantys Å¡oviniai yra vienodo dydžio, vizualiai pagal dydį ir spalvÄ tarpusavyje nesiskiria, kad net 13 Å¡ovinių buvo užtaisyti namudiniu bÅ«du, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių Å¡ovinių tÅ«telės jau buvo ne kartÄ naudotos ir vizualiai dar labiau supanašėjo su kitomis tÅ«telėmis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų detaliai apžiÅ«rinėjęs Å¡audmenis, juos laikęs rankose, rÅ«Å¡iavęs ar pan.

Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad net du policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė V. J. ir apžiÅ«rėjo metalinę dėžę, bÅ«dami profesionalais ir kasdieniame darbe naudojantys Å¡aunamuosius ginklus ir Å¡audmenis, metalinėje dėžėje tarp tuščių tÅ«telių ir kitų Å¡audmenims skirtų sudedamųjų dalių taip pat nematė esant ir Å¡audmenų, kÄ nurodė savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Taip pat teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu gynybos iniciatyva atliktos metalinės dėžės ir 40 vnt. tuščių tÅ«telių apžiÅ«ros bei tÅ«telių sudėjimo į metalinę dėžę fakto, kurio metu teismas turėjo įsitikinti, jog netvarkingai sudėtos tÅ«telės ir kiti dėžėje buvę daiktai užkirto jam galimybę objektyviai ir subjektyviai suvokti esant Å¡ioje dėžėje Å¡audmenų.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisme buvo apžiūrėti ne visi dėžėje buvę daiktai – samtis, šaukštas, dėklas, svarstyklės, kurių patalpinimas į dėžę dar labiau sumažina vizualaus dėžės turinio įvertinimo galimybes. Antra, nuosprendyje liko neįvertinta, kad tyrimo metu ant metalinės dėžės ar dėžėje galimai buvusių šaudmenų bei šovinių tūtelių nei R. Š. pirštų antspaudų, nei DNR ar odorologinių tyrimo objektų – kvapų pėdsakų nebuvo rasta.

Prielaidomis ir samprotavimais nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas, visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Trečia, teismas neįvertino liudytojos M. Å . parodymų, kad jos vyras prieÅ¡ mirtį pardavė Å¡autuvÄ , ir, kaip ji maniusi, Å¡audmenis, jog po nuteistojo senelio mirties tarp artimųjų giminaičių nebuvo jokių kalbų apie galimai paliktus Å¡ovinius. Tai rodo, kad nuteistasis ir iÅ¡ aplinkinių subjektyviai negalėjo suvokti, kad dėžėje galimai liko Å¡ovinių.

Jis aiÅ¡kiai teismui buvo nurodęs, kad žinojo, jog senelis Å¡autuvus buvo atidavęs, nematė, kad buvo likę užtaisytų Å¡ovinių, tačiau teismas Å¡ioms aplinkybėms dėmesio neskyrė ir jų neįvertino.Ketvirta, teisme nuteistasis paaiÅ¡kino, kad metalinę dėžę su joje buvusiais Å¡oviniais V. J. galėjo pagrobti nuvažiavęs į sodo namÄ su jo pagrobtu automobiliu. Neįvertindamas daugelio faktinių aplinkybių teismas iÅ¡ esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei padarė esminį BPK pažeidimÄ , kliudžiusį teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 str. 3 d.).

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai R. Å . apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenis priskyrė jo kaltę pagrindžiantiems įrodymams. Bylos įrodymų tyrimo metu R. Å . parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tiriami. Jie nebuvo tiriami ir tiriant raÅ¡ytinius bylos duomenis, todėl teismas nuosprendyje negalėjo jais remtis. Teismo nuosprendžio grindimas teisiamajame posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris kliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡ki iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d.).

Teismo liko neįvertintos aplinkybės, kad praneÅ¡ime apie nusikaltimÄ â€“ pagrobtÄ nuteistojo turtÄ nebuvo nurodyta metalinės dėžės vagystė, nes Å¡ia dėže ir jos turiniu nuteistasis nedisponavo ir net nepastebėjo jos pagrobimo fakto. Teismui jis paaiÅ¡kino, kad apie metalinės dėžės vagystę jam tapo žinoma iÅ¡ tyrėjos, kuri parodė Å¡iÄ dėžę ir nurodė joje buvus 12 vienetų medžioklinių Å¡ovinių. Å ios aplinkybės užfiksuotos ir liudytojo R. Å . apklausoje (1 t., 6-7 b.l.) BÅ«tent tyrimo metu gavus duomenų, kad dėžėje buvo likę R.

Š. seneliui priklausę šoviniai, vėlesnėse R. Š. apklausose nebuvo išsiaiškinta ir užfiksuoti motyvuoti atsakymai, kurie leistų atskirti, ar R. Š. tyrimui nurodė esant dėžėje šovinius, ar jų tūteles. Teisme jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neturėjo advokato, nepastebėjo, kad tyrėja vietoje šovinių tūtelių parašė, kad tai šoviniai. Jam tyrėja sakė, kad byla bus nutraukta, todėl nesigilino į surašyto protokolo turinį. Tačiau teismas šių nuteistojo parodymų neįvertino ir nenurodė motyvų kodėl jais nesiremia.

Bylos įrodymais nustatyta, kad R. Å . pats surado ir policijai pristatė tris Å¡ovinius. Å is faktas tik pagrindžia nuteistojo teiginius, kad jei jam bÅ«tų žinoma apie Å¡ovinius dėžėje, jis juos tuoj pat bÅ«tų perdavęs policijai. Tačiau teismas šį faktÄ priskyrė prie jo kaltę patvirtinančių įrodymų.Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad dėžę su Å¡oviniais jis neteisėtai laikė paslėpęs sodo namo palėpėje. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jis slėpė Å¡audmenis sodo namo palėpėje.

Slėpimo fakto nepatvirtina ir pačios palėpės rakinimo ar jos durų užstatymas rÅ«bų spinta faktas, nes tiek pats R. Å ., tiek liudytoja R. Å . teisme parodė, kad palėpės rakinimo ir durų užstÅ«mimo su spinta faktas buvo nuo seno. Parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat nenustatyta, kad palėpėje buvo įrengta slėptuvė, labiau prieÅ¡ingai, akivaizdžiai matyti, kad metalinė dėžė buvo laikoma tarp senų nenaudojamų daiktų, kas dar kartÄ patvirtina, kad nuteistasis nežinojo apie dėžėje esančius Å¡audmenis.Teismas pažeidė LAT senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 p. reikalavimus, kuriuose įsakmiai nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes.

Tuo pačiu daugelio įrodymų neįvertinimas teismo nuosprendyje arba jų įvertinimas ne visumoje iÅ¡tirtų bylos įrodymų, o atsietai vienÄ nuo kito, suponuoja iÅ¡vadÄ apie nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarytas klaidas ir reikalavimo teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymus, kurie pagrindžia teismo iÅ¡vadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, pažeidimÄ (BPK 305 str. 1 d. 2 p.).Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas ne tik suklydo nustatydamas bÅ«tinÄ jį subjektyviosios pusės požymį – kaltę, bet neskyrė dėmesio ir likusiems: motyvui, tikslui.

Nors tai papildomi ir nebÅ«tini elementai, tačiau jų nustatymas padeda atskleisti tyčios turinį. Teismas, nuteistojo įsitikinimu, privalėjo konstatuoti jo neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ , t.y. turėjimÄ ir galėjimÄ suprasti, kad reikia nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar anksčiau senelio metalinėje dėžėje laikyti Å¡oviniai ir jų sudedamosios dalys yra iÅ¡likę, ir juos perduoti teisėsaugos institucijoms, o ne jo tyčiÄ neteisėtai laikyti Å¡ovinius. Tai leistų teismui padaryti iÅ¡vadas, kad nuteistajam inkriminuota veika, numatyta BK 253 str., negali bÅ«ti padaroma neatsargia kaltės forma, o tyčinės kaltės įrodymų byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (BPK 1 str., 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p.), kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 str. 1 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie kaltinamojo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., sudėties buvimÄ .

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs šį apeliacinį skundÄ , nesutiks su skundo argumentais, kad jį reikia iÅ¡teisinti, tuomet apeliantas nurodo, kad jam paskirta nepagrįstai griežta bausmė. Su teismo iÅ¡vada, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis nesutinka, nes, vadovaujantis BK 59 str. 2 d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ R. Å . darbÄ ir ribotai darbingo dėl ligos (25 proc.) dėdės A. Å . nuolatinę priežiÅ«rÄ pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis veikÄ padarė neiÅ¡nykus ankstesniam teistumui, esant nusikaltimų recidyvui, teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nėra besÄ lyginė taisyklė, draudžianti teismui atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad R.

Å . dirba, po padaryto nusikaltimo kitų nusikalstamų veikų ar administracinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl kaip asmuo nėra toks pavojingas, kad jį nuo visuomenės reikėtų izoliuoti ilgam laiko tarpui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei tai, kad jokių pavojingų pasekmių nekilo, per visÄ bylos nagrinėjimo laikotarpį apeliantas jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, susirado darbÄ , prižiÅ«ri nuolatinės rÅ«pybos reikalaujantį giminaitį, kas praÅ¡oma apeliacinės instancijos teismo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, apeliantui pagrįstai ir teisėtai gali bÅ«ti skiriama bausmė, nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, t.y. gali bÅ«ti skiriama BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatyta areÅ¡to bausmė.

PraÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. Å . iÅ¡teisinti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apelianto skundo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡teisinimo, praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir paskirti jam 30 parų areÅ¡to bausmę. Teismo posėdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo R.

Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės. (BPK 328 str. 2 p.) Teismas, iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes, teisingai ir pagrįstai pripažino R. Å . kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 str. 1 d. Tačiau teismas nuteistajam paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Apie tai Å¡iame nuosprendyje bus pasisakyta vėliau.Nors R.

Š. savo kaltę neigia, jo kaltę patvirtina apeliacinės instancijos teisme perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos R. M. Š. parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys.Iš Klaipėdos apskrities VPK KTB 2011 m. spalio 18 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad pateikti tirti 3 šoviniai, paimti iš R. Š. 2011 m. rugsėjo 26 d. ir 12 šovinių paimtų iš V. J. 2011 m. rugsėjo 19 d., yra 16-to kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti 16-to kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams.

Šie šoviniai yra „B“ ir „C“ kategorijų šaunamųjų ginklų šaudmenys. Du šoviniai užtaisyti fabrikiniu būdu, 13 šovinių užtaisyti namudiniu būdu. Visi pateikti šoviniai šaudymui yra tinkami.                Klaipėdos apskrities VPK viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio 2012 m. sausio 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 97 t.

1) patvirtina, kad A. Å ., mirusiam 2010 m. gegužės 14 d. policijos komisariatas buvo iÅ¡davęs leidimÄ laikyti 16-to kalibro lygiavamzdį Å¡autuvÄ (duomenys neskelbtini). A. Å . 1995 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apskrities valdytojo administracija buvo iÅ¡davusi medžiotojo bilietÄ (duomenys neskelbtini). Å autuvas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo realizuotas 2008 02 20, jį įsigijo A. K.. Nuteistasis teisme parodė, kad jo senelis buvo medžiotojas, turėjo Å¡autuvÄ . Yra matęs kaip senelis užtaisydavo Å¡ovinius.

Å autuvÄ senelis laikydavo bute arba sode, Å¡ovinius ir prietaisus Å¡oviniams užtaisyti laikydavo metalinėje dėžėje, antrame aukÅ¡te esančioje palėpėje. Senelis iki pat mirties medžiojo. Po senelio mirties jis tvarkė paveldėtÄ sodo namÄ , iÅ¡metė nereikalingus daiktus, atsivežė savo baldus. Matė tÄ metalinę dėžę, buvo jÄ atidaręs, matė, kad joje yra tuščios Å¡ovinių tÅ«telės, prietaisai Å¡oviniams užtaisyti, tačiau atidžiau dėžėje esančių daiktų neapžiÅ«rinėjo, užtaisytų Å¡ovinių nematė.

Dėžę ten paliko ir apie jÄ užmirÅ¡o. Su V. J. tos dėžės neapžiÅ«rinėjo. BÅ«damas su V. J. sodyboje, jokių daiktų į savo automobilį nekrovė ir nieko iÅ¡ ten į miestÄ nesivežė. Jam užmigus, V. J. paėmė buto, sodybos durų ir jo automobilio raktus. V. J. pagrobė jo automobilį ir į jį sukrovė iÅ¡ jo buto pavogtus daiktus. Mano, kad metalinę dėžę, kurioje buvo Å¡ovinių tÅ«telės ir Å¡oviniai, į jo pagrobtÄ automobilį taip pat įdėjo V.

J., nes jis galėjo nuvažiuoti į sodybÄ ir iÅ¡ ten jÄ paimti. Supratęs, kad yra apvogtas, apie įvykdytÄ nusikaltimÄ pranešė policijai. Ikiteisminio tyrimo metu neturėjo advokato, nepastebėjo, kad tyrėja vietoje Å¡ovinių tÅ«telių parašė, kad tai Å¡oviniai. Jam tyrėja sakė, kad byla bus nutraukta, todėl nesigilino į suraÅ¡yto protokolo turinį. Jokio ginklo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima Å¡audyti, neturi. Žinojo, kad senelis Å¡autuvus buvo atidavęs, nematė, kad buvo likę užtaisytų šovinių.

Automobilyje rastus užtaisytus Å¡ovinius ir medalius pats nunešė į policijÄ . Policijoje apie pilkÄ metalinę dėžę neminėjo, nes nežinojo, kad ji taip pat pagrobta. Po kelių dienų tyrėja policijoje parodė tÄ dėžę, matė joje tuščias Å¡ovinių tÅ«teles. Ji nesakė, kad buvo Å¡ovinių, tinkamų Å¡audyti. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis iÅ¡ esmės parodė tÄ patį, jog nesuprato, kad metalinėje dėžutėje buvo Å¡oviniai, o ne jų tÅ«telės. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo perskaityti nuteistojo R.

Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2011 m. rugsėjo 20 d., taip pat 26 d., papildomų apklausų metu, apklaustas kaip liudytojas R. Š. parodė, kad kol jo senelis buvo gyvas, jis yra matęs senelio metalinę dėžę su medžiokliniais šoviniais, kadangi jo senelis buvo medžiotojas. Metalinę dėžę senelis su šoviniais laikė sodo name antrame aukšte. Vėlesnės papildomos apklausos 2011 m. spalio 19 d. metu apklaustas kaip liudytojas R. Š. parodė, kad iš V. J. paimta pilkos spalvos metalinė įrankių dėžė priklausė jo seneliui, buvusiam medžiotojui, kurioje buvo sudėti įvairūs medžiokliniai šoviniai.

Å iÄ metalinę dėžę matė pas senelį, matė, kaip senelis pats gamindavo Å¡ovinius. Å iÄ metalinę dėžę senelis laikė sodo namelyje antrame aukÅ¡te už spintos esančioje nedidelėje rakinamoje patalpoje. Kai senelis dar buvo gyvas, nuteistasis pats yra surinkęs visus Å¡ovinius ir sudėjęs į minėtÄ metalinę dėžę. VietÄ , kur nuteistojo senelis antrame aukÅ¡te laikė metalinę dėžę su Å¡oviniais, R. Å . parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Akistatos tarp nukentėjusiojo R.

Å . ir įtariamojo V. J. metu R. Å . parodė, jog aprodė V. J. sodo namelį, taip pat ir tÄ rakinamÄ patalpÄ , kurioje jo senelis laikė metalinę dėžę su Å¡oviniais, tačiau tos dėžės, kiek pamena, jam neparodė. V. J. Å¡ios akistatos metu parodė, kad matė metalinę dėžę su Å¡oviniais. Ikiteisminio tyrimo metu R. Å . įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir jį apklausus įtariamuoju, jis parodė, kad metalinė įrankių dėžė buvo atidaroma į Å¡onus pastumiant virÅ¡utinę dalį, ji buvo dviejų aukÅ¡tų, joje senelis laikė Å¡ovinius, matė, kad senelis gamino Å¡ovinius.

Taip pat Å¡ios apklausos metu R. Å . parodė, kad kai senelis dar buvo gyvas, jis pats buvo surinkęs Å¡ovinius ir sudėjo į metalinę dėžutę. Å ovinius surinko, kad jie nesimėtytų. Paskui apeliantas pateko į laisvės atėmimo vietÄ , per tÄ laikÄ mirė jo senelis. Po senelio mirties, išėjęs į laisvę, R. Å . garaže rado Å¡ovinių ir sudėjo juos į tÄ pačiÄ metalinę dėžę.Visi Å¡ie perskaityti ankstesni aukščiau iÅ¡dėstyti R. Å . parodymai rodo, kad jis neabejotinai suprato, jog sodo name neteisėtai laiko Å¡ovinius.

Teisme jis jau neigė supratęs, jog tai Å¡oviniai, neva jis manė, kad tai tuščios tÅ«telės. Tačiau Å¡iÄ nuteistojo versijÄ paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti ir apeliacinės instancijos teisme perskaityti parodymai, kad jis yra surinkęs Å¡ovinius ir sudėjęs į metalinę dėžę, be to, yra matęs kaip senelis, kuris medžiojo, pats gamina Å¡ovinius ir juos laiko bÅ«tent toje metalinėje dėžėje. Taigi nuteistasis tikrai suprato, kad toje dėžėje yra Å¡oviniai.

Taip jis juos įvardijo ir apklausų metu. Liudytoja R. M. Å . teisme parodė, kad jos vyras A. Å . buvo medžiotojas, Å¡autuvÄ laikė sode. Paskui jis Å¡autuvÄ pardavė. Taip pat Å¡i liudytoja teisme parodė, kad po A. Å . mirties, jo turtas buvo padalintas jai ir mirusiojo sÅ«nums, tada tos dalys dar nebuvo atskirtos, tačiau sodo namo virÅ¡uje tvarkėsi R. Å .. Dabar sodo namas jau yra padalintas, namo virÅ¡us ir garažas priklauso nuteistajam R. Å .. Klaipėdos apskrities VPK vieÅ¡osios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pateikti duomenys patvirtina, kad R.

Å . nebuvo iÅ¡duoti leidimai medžioti, laikyti (neÅ¡ioti) ginklus (1 t., 97, 101 b.l.).BK 253 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų veikų.

Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir Å¡audmenų apyvartos įstatyminį reguliavimÄ bei kontrolės priemones. Atsižvelgtina į tai, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 str. 1 d. svarbu yra tai, kad R. Å ., neturėdamas leidimo Å¡audmenims, kuriems pagal Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ yra bÅ«tinas leidimas laikyti, žinodamas, kad Å¡audmenys tinkami Å¡audyti, juos laikė. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, aplinkybė, jog du Å¡oviniai yra fabrikinės gamybos, o trylika pagaminti namudiniu bÅ«du, baudžiamajai atsakomybei reikÅ¡mės neturi.

Å io nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti Å¡audmenys. O rastų Å¡audmenų tinkamumÄ naudoti patvirtina jau minėta specialisto iÅ¡vada Nr. 746. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje liko neįvertinta, jog tyrimo metu ant metalinės dėžės ar dėžėje galimai buvusių Å¡audmenų bei Å¡ovinių tÅ«telių nei R. Å . pirÅ¡tų antspaudų, nei DNR ar odorologinių tyrimo objektų – kvapų pėdsakų nebuvo rasta. Kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡i aplinkybė ne liko neįvertinta, o toks tyrimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas.

Akivaizdu, kad ir be tokio tyrimo R. Å . kaltę patvirtinančių įrodymų pakanka.Gynėjo praÅ¡ymu apeliacinės instancijos teisme perskaityti tarnybiniai praneÅ¡imai (1 t., 90-91 b.l.), kuriuose nurodyta, kad pareigÅ«nai, apžiÅ«rėję metalinę dėžę, nerado Å¡ovinių. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigÅ«nai, bÅ«dami profesionalais, Å¡ovinių nepamatė. Å ie nuteistojo teiginiai neva suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jei Å¡ovinių nerado pareigÅ«nai, tai ir jis galėjo nežinoti, kad metalinėje dėžėje yra Å¡ovinių.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡i aplinkybė R. Å . kaltės nepaneigia. Kaip jau minėta, nuteistasis žinojo, jog toje metalinėje dėžėje buvo sudėti Å¡oviniai, pats yra juos rinkęs ir sudėjęs į Å¡iÄ dėžę. O tarnybiniai praneÅ¡imai nepaneigia fakto metalinėje dėžėje buvus Å¡oviniams – tai nustatyta jau minėta specialisto iÅ¡vada Nr. 746. Taigi iÅ¡ jau iÅ¡analizuotų įrodymų visumos matosi, kad R. Å ., neturėdamas leidimo, iki 2011 m. rugsėjo 18 d., namo palėpėje laikė 15 vnt. 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių Å¡autuvų Å¡ovinių.

IÅ¡ liudytojos R. M. Å . parodymų matosi, kad sodo namo palėpe naudojosi bÅ«tent nuteistasis R. Å .. Kolegijai nekyla abejonių dėl R. Å . žinojimo apie Å¡ovinius. Be to, iÅ¡ daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiÅ«ros protokolų duomenų matosi, kad R. Å . 2011 m. rugsėjo 26 d. savo iniciatyva pateikė tyrėjai 3 automobilyje rastus medžioklinius Å¡ovinius. Pateikdamas tyrėjai automobilyje rastus 3 Å¡ovinius ir apklausiamas kaip įtariamasis (1 t., 111-113, 116-118 b.l.) paaiÅ¡kino, kad Å¡ie Å¡oviniai buvo iÅ¡kritę iÅ¡ senelio turėtos metalinės dėžės, kuriÄ V.

J. pagrobė iÅ¡ sodo namo palėpės. Dar kartÄ atkreipiamas dėmesys į tai, kad visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiÅ¡kiai nurodė, kad metalinėje dėžėje yra Å¡oviniai. BK 253 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo bent vienos iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų alternatyvių veikų - Å¡audmenų gaminimo, įgijimo, laikymo, neÅ¡iojimo, gabenimo ar realizavimo momento. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais pilnai įrodyta, kad R.

Å . medžioklinius Å¡ovinius turėjo savo žinioje, t.y. laikė namo palėpėje. Jis suprato, kad neturėdamas leidimo laiko Å¡ovinius ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl teismas pagrįstai pripažino R. Å . kaltu ir jo nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 253 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (BPK 1 str., 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p.), kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 329 str. 1 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.), neteisingai padarė iÅ¡vadÄ apie kaltinamojo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., sudėties buvimÄ .

Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Kolegijos nuomone, šioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių nepažeidė, visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos.

IÅ¡ bylos matosi, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Dalis apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų buvo iÅ¡taisyta bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Ankstesni, ikiteisminio tyrimo metu duoti R. Å . parodymai BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Å¡ie parodymai Å¡iame nuosprendyje jau buvo iÅ¡dėstyti, aptarti ir jie patvirtina kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes, taip pat ir R.

Å . kaltę. Jokių kitų esminių BPK pažeidimų kolegija Å¡ioje byloje irgi nenustatė.              Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo veiksmus, visus įrodymus iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, tačiau neteisingai paskyrė bausmę nuteistajam R. Å .. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. Å . padarė apysunkį nusikaltimÄ esant neiÅ¡nykusiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas.

Esant nusikaltimų recidyvui teismas R. Å . paskyrė sankcijoje numatytÄ griežtesnės rÅ«Å¡ies bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , kurios dydį nustatė mažesnį už sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį.BK 54 str. 1 d. nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikosi Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). (2K-63/2013) Bausmės teisingumo principas - vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-152/2009 ir kt.). BK 253 str. 1 d. sankcija numato dvi bausmės rÅ«Å¡is: areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė R. Å . vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tokį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad R. Å . praeityje teistas, o pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

BK 27 str. 1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Recidyvas yra aplinkybė, rodanti tokio asmens polinkį nusikalsti. IÅ¡ tiesų, iÅ¡ bylos matosi, kad R. Å . yra tris kartus teistas: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu, Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu.

Tačiau veikos, už kurias nuteistas R. Š. šiais nuosprendžiais, padarytos beveik vienu laiku, be to, nepriskiriamos nusikaltimų rūšiai, už kurį R. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, praeityje jis teistas už nusikaltimus nuosavybei. Veikos pavojingumo laipsnį lemia tam tikrų nusikalstamos veikos požymių, įeinančių į nusikalstamos veikos sudėtį, išraiška. Tai gali būti nusikalstamos veikos dalykas, nusikalstamos veikos padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės, aplinkybės, veikos padarymo tikslas ir motyvai.

R. Å . padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, be to, iÅ¡ visų straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų (gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo), jis nuteistas tik už vienÄ â€“ 15 vnt. Å¡audmenų laikymÄ , tai taip pat rodo mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . IÅ¡ bylos aplinkybių seka, kad Å¡autuvo nuteistasis neturėjo, taigi ir panaudoti Å¡audmenų neturėjo tikslo. R. Å . padaryta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams, susijusiems su disponavimu ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga.

Tai, be abejo, pavojingos veikos, tačiau vertinant konkrečiÄ R. Å . nusikalstamÄ veikÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ji yra mažesnio pavojingumo nei rÅ«Å¡inis tokių veikų pavojingumas. Dar pabrėžtina, kad kitos aplinkybės R. Å . charakterizuoja teigiamai – jis dirba, po nusikaltimo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Be to, iÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad nuteistasis prižiÅ«ri savo dėdę A. Å ., kuriam nustatytas 20 procentų darbingumas. Tai, žinoma, teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 56 str. 1 d. nurodoma, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tačiau tai nedraudžia skirti ir Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies sankcijoje numatytÄ bausmę, tačiau tokį sprendimÄ teismas turi motyvuoti. Å iame nuosprendyje kolegija kaip tik ir iÅ¡dėstė motyvus, dėl kurių R. Å . padarytos nusikalstamos veikos, ir paties nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra tokie, dėl kurių bÅ«tų pagrindas skirti R.

Å . terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rÅ«Å¡imi yra aiÅ¡kiai per griežta. Tuo tarpu Å¡velnesnės sankcijoje numatytos rÅ«Å¡ies bausmės – areÅ¡to – paskyrimas, kolegijos nuomone, kaip tik atitiks padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Å velnesnės sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieÅ¡taraus ir bausmės paskirčiai, taip pat ir bausmės paskirčiai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d. 5 p.).

Skirdama areÅ¡to bausmę Å¡ios bausmės dydžio klausimÄ teisėjų kolegija nustato vadovaudamasi tais pačiais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir jau aptartomis Å¡iame nuosprendyje bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. Å . paskirtos bausmės pakeisti.N. R. Å . pagal BK 253 str. 1 d. paskirti bausmę 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to, bausmę paskiriant atlikti areÅ¡tinėje.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                            Linas Šiukšta Teisėjai                                                                                                                                   Albinas Bielskis                Laima Garnelienė