2025-06-04 Nr. AB-9825-3-61-3-07941-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-373-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07941-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.2; 12.13.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, ir Komisija) 2023 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. S-2023/130(7-2023/82) (toliau – ir MGK sprendimas) dalį, kuria nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir Inspekcija) 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 68-25, 2) VMI 2023 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 68-25 (toliau – ir VMI sprendimas), 3) Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2023 m. sausio 20 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (31.49 Mr) FR0682-12 (toliau – ir Šiaulių AVMI sprendimas).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Šiaulių AVMI, vykdydama 2019 m. gruodžio 17 d. pavedimą tikrinti Nr. (42.2) FR0773-2488, atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šiaulių AVMI 2022 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktu Nr. (31.49 Mr) FR0680-381 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai pareiškėjai apskaičiuota 1 622 Eur GPM, nustačius, kad ji 2016–2017 m., būdama nuolatine Lietuvos gyventoja, nedeklaravo iš Rusijos Federacijos bankų gautų indėlių palūkanų, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM. Šiaulių AVMI sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydama pareiškėjai sumokėti 1 622 Eur GPM, 667,07 Eur GPM delspinigių ir paskyrė 162 Eur GPM baudą. VMI sprendimu patvirtino Šiaulių AVMI sprendimą. Pareiškėja pateikė skundą Komisijai. MGK sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

2.2. Pareiškėja skunde nesutinka su MGK sprendime padaryta išvada, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 kriterijų, t. y., kad jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta tikrinamuoju laikotarpiu buvo veikiau Lietuvoje nei Rusijoje, todėl tikrinamuoju laikotarpiu ji buvo nuolatinė Lietuvos gyventoja, dėl ko, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, privalo mokėti GPM Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nesutinka, kad tikrinamuoju laikotarpiu ji buvo Lietuvos Respublikos rezidentė.

2.3. 1999 m. birželio 29 d. įstatymu buvo ratifikuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – ir Sutartis). Ši Sutartis taikoma asmenims, kurie yra vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai. Remiantis Sutarties 4 straipsnio 1 dalimi, šios Sutarties tikslams sąvoka „Susitariančiosios Valstybės rezidentas“ reiškia bet kokį asmenį, kuris pagal tos Valstybės įstatymus apmokestinamas joje jo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvimo vietos, vadovybės buvimo vietos, inkorporacijos vietos, registracijos vietos arba bet kokio kito panašaus požymio pagrindu, ir taip pat apima tą Valstybę ir jos bet kokį politinį padalinį ar vietos valdžią.

Ši sąvoka neapima jokio asmens, kuris toje Valstybėje apmokestinamas tik todėl, kad toje Valstybėje turi pajamų šaltinį ar kapitalo. Remiantis Sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, jeigu pagal 1 paragrafo nuostatas fizinis asmuo yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, jo statusas apibrėžiamas taip:

a) jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis savo dispozicijoje turi pastovią gyvenamąją vietą; jeigu jis savo dispozicijoje turi pastovią gyvenamąją vietą abiejose Valstybėse, tai laikomas rezidentu tik tos Valstybės, su kuria turi glaudesnius asmeninius ir ekonominius ryšius (gyvybinių interesų centras);

b) jeigu negalima nustatyti Valstybės, kurioje yra jo gyvybinių interesų centras, arba jeigu jis nei vienoje Valstybėje neturi pastovios gyvenamosios vietos, tai laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis dažniausiai gyvena;

c) jeigu jis dažnai gyvena abiejose Valstybėse arba negyvena nei vienoje jų, tai laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurios nacionalas jis yra;

d) jeigu kiekviena Valstybė laiko jį savo nacionalu arba jeigu jis nėra nacionalas nei vienos jų, tai Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys sprendžia šį klausimą abipusiu susitarimu. Nustatant valstybę, kuri laikoma fizinio asmens gyvybinių interesų centru, kai asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje, reikia atsižvelgti į daugelį aplinkybių: fizinio asmens šeimyninius ryšius, jo politinę, kultūrinę ar kitą veiklą, verslo vietą, vietą, iš kurios jis valdo savo turtą, ir pan. Šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos kaip visuma, pagrindinį dėmesį skiriant fizinio asmens poelgių motyvacijai.

2.4. Pareiškėja turėjo tik laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso nagrinėjamu atveju ji negavo. Gyvenamosios vietos deklaravimas neįrodo, jog ji turėjo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Todėl ji negali būti laikoma Lietuvos Respublikos rezidente. Jos pase (šiuo metu jo galiojimas pasibaigęs) pažymėti visi išvykimai iš Rusijos Federacijos. Trečiųjų šalių jame nėra (išskyrus vieną trumpą kelionę į Italiją 2016 m. vasario–kovo mėn.). Į Lietuvą nebuvo galima atvykti per kitas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis. Tačiau net skaičiuojant jos galimas buvimo dienas Lietuvoje ne tik pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pateiktą informaciją, ji nebuvo Lietuvoje daugiau kaip 185 dienas per metus. Pareiškėja pagal darbo sutartis Lietuvoje nedirbo, pensiją gauna tik Rusijos Federacijoje. Tikrinamuoju laikotarpiu ji neturėjo jokių galimybių naudotis Lietuvos medicinos įstaigų pagalba, turėjo tik privatų Rusijos draudimo kompanijų suteiktą medicininį draudimą, todėl, iškilus rimtai sveikatos problemai, gydėsi Rusijoje, Izraelyje, JAV ir kitose ES šalyse. 2015 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini) gydymas taip pat buvo atliekamas (duomenys neskelbtini). Kadangi 2015 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu ji fiziškai negalėjo būti Lietuvoje. Be to, (duomenys neskelbtini) gydymo (duomenys neskelbtini) laikotarpį ne Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta tikrinamuoju laikotarpiu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijos Federacijoje.

2.5. Itin svarbia aplinkybe laikytina tai, kad Šiaulių AVMI pateikė tik gautos informacijos iš Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus išrašą (dokumento pilnas tekstas originalo kalba nėra gautas), todėl informacijos kontekste gali būti tam tikrų neatitikimų. Pareiškėjos pateiktame į bylą Rusijos finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnybos rašte nurodyta, kad tarnyba neturi informacijos apie jos pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2020 m. Todėl pareiškėjai kyla klausimas, kaip mokesčiai buvo apskaičiuoti Lietuvoje.

2.6. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas už 2014–2017 m. laikotarpį, todėl Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio jiems Rusijos Federacijoje priklausančiame bute nėra, neturi jokios reikšmės mokestiniam patikrinimui ir rezidentavimo vietos nustatymui 2014–2017 m.

2.7. Rusijos Federacijos mokesčių administratorius Lietuvos mokesčių administratoriui nurodė, jog ji gavo palūkanas bankuose už indėlius, tačiau pagal jos pačios paklausimą jau nurodė, kad apie jos pajamas nuo 2012 m. iki 2020 m. informacijos iš viso neturi. Patikrinti informacijos apie palūkanas iš banko (duomenys neskelbtini) nėra faktinių galimybių, nes bankas yra likviduotas. Todėl pareiškėjai kyla abejonių dėl turimos informacijos patikimumo ir teisingumo.

2.8. Pareiškėjos paskolų teikimas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „BIELLE Constructions“ (toliau – ir Bendrovė) – investicinė veikla, nepatvirtinanti jos buvimo Lietuvos rezidente statuso. Minėtos paskolų sutartys buvo sudaromos nuotoliniu būdu, t. y. internetu. Be to, ji nėra ir negali būti laikoma atsakinga už trečiojo asmens, t. y. UAB „BIELLE Constructions“, veiksmus, jog įmonė, išmokėdama palūkanas už gautas paskolas, nepriskyrė jų A klasės pajamoms. Turto ar kapitalo buvimas tam tikroje valstybėje nėra pagrindas pripažinti asmenį rezidentu. Pareiškėja teikė deklaracijas ir mokėjo mokesčius už investicinę veiklą, kurią turėjo ir turi teisę vykdyti bet kurioje pasaulio šalyje, nepaisant to, kurios valstybės rezidente buvo. Tai dar labiau patvirtina jos sąžiningumą. Lietuvoje gautos pajamos ir mokėtinos prievolės buvo deklaruotos ir apmokėtos.

2.9. Faktas, jog ji kartu su sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje, taip pat nepatvirtina, kad ji buvo Lietuvos Respublikos rezidentė. Nekilnojamojo turto ji turi ir Rusijoje. Didžiąją dalį sąskaitų už komunalines paslaugas 2014–2017 m. apmokėjo T. S., kuri su vyru ir dviem vaikais buvo registruoti ir faktiškai gyveno nurodytame 53 kv. m bute. O naudojimosi komunalinėmis paslaugomis rodiklių svyravimai neįrodo, kad ji kartu su savo dukters šeima nuolat gyveno 53 kv. m bute. Elektros ir karšto vandens parodymai didėjo būtent šaltuoju metų laikotarpiu, kas yra visiškai natūralu. Nurodytas vandens suvartojimas 9–10 kubai per mėnesį tik patvirtina, kad bute gyveno jos dukters 4 asmenų šeima. Elektros suvartojimo „padidėjimas“ pavasario ir vasaros mėnesiais buvo, nes beveik nuolat dirbo kondicionieriai, buto langai į pietus.

2.10. Mokėjimai už komunalines paslaugas visada buvo vykdomi internetu ir iš bet kurio šeimos nario sąskaitos. Šeima turėjo ir turi nekilnojamojo turto ir kitose šalyse, už kurį taip pat yra mokami mokesčiai iš įvairių šeimos narių banko sąskaitų. Atlikti mokėjimai iš jos banko sąskaitos taip pat nepatvirtina jos buvimo tuo metu Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu laikotarpiu jos dukrai buvo išduotas notaro patvirtintas įgaliojimas tvarkyti jos banko sąskaitą. Faktas, kad jos dukra kurį laiką gyveno Lietuvoje, taip pat neįrodo jos rezidavimo Lietuvoje.

2.11. Mokesčių mokėjimas ir deklaravimas turi tam tikrą periodiškumą, mokesčiai mokami už kalendorinius metus, todėl VMI turimos informacijos vertinimas iškart kompleksiškai (neskaidant pagal laikotarpius) už visą nagrinėjamą laikotarpį yra neteisingas ir akivaizdu, kad prieštarauja teisingumo principams apmokestinimo srityje. Mokesčių administravimas – tai administraciniai santykiai ir visi pažeidimai turi būti aiškiai įrodyti, o visi neaiškumai traktuojami mokėtojo naudai.

2.12. Įvertinus pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius 2014–2017 m., taip pat tai, kad ji jokios veiklos nevykdė, darbo santykių Lietuvoje neturėjo, turi gyvenamąjį būstą ir deklaruotą vietą (duomenys neskelbtini), gauna senatvės pensiją tik Rusijos Federacijoje, Rusijoje turi valstybinį sveikatos draudimą, Lietuvoje turėjo tik laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, be pilietybės, susirgo (duomenys neskelbtini) ir nuo tada nuolat gydėsi Rusijoje, darytina išvada, kad ji 2014–2017 m. buvo Rusijos Federacijos rezidentė. Turto ir kapitalo buvimas Lietuvoje nesudaro pagrindo konstatuoti kitaip. Todėl 2014–2017 m. gautos pajamos iš Rusijos bankų už juose laikomus indėlius Lietuvoje GPM neapmokestinamos, ji nėra tikrintina mokesčių mokėtoja.

2.13. Pareiškėja tinkamai ir sąžiningai visada vykdė mokestines pareigas Lietuvoje, jai yra (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) sveikatos, todėl yra pagrindas pagal teisės aktus ir protingumo kriterijus atleisti ją nuo apskaičiuotų baudų ir delspinigių.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, fizinio asmens pripažinimui nuolatiniu Lietuvos gyventoju pakanka nustatyti, jog yra mažiausiai vienas iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų kriterijų. Nustatant, ar fizinis asmuo laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, GPMĮ 4 straipsnio 1 dalyje pateikti kriterijai turi būti nagrinėjami paeiliui.

3.2. Pagal VMI duomenų bazėse turimus duomenis, pareiškėjos pateiktas deklaracijas ir dokumentus, bankų, Rusijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu gavo pajamų Lietuvoje ir Rusijoje, tačiau didžioji dalis pajamų tikrinamuoju laikotarpiu gauta Lietuvoje (Lietuvoje – 152 288 Eur, Rusijoje – 28 239 Eur).

3.3. Rusijos Federacijos mokesčių administratorius, atsakydamas į centrinio mokesčių administratoriaus paklausimą, nurodė, kad valstybinėse informacinėse sistemose nėra duomenų apie jos tikrinamuoju laikotarpiu gautas pajamas Rusijos Federacijoje. Taigi, pareiškėjos ir VMI gauti duomenys nėra prieštaringi. Duomenys apie gautas palūkanas už banko indėlius atsispindi kartu su Rusijos Federacijos mokesčių administratorius atsakymu pateiktuose prieduose (bankų sąskaitų išrašuose). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog, kaip teigia pareiškėja, kad PAO „PROMSVIAZBANK“ yra seniai likviduotas.

3.4. Pareiškėjos atstovė mokestinio patikrinimo metu pateikė iš VSAT gautą informaciją, pagal kurią pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo šiais laikotarpiais: 2014 m. – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. gegužės 10 d., nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d., iš viso: 74 dienas; 2015 m. – nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 7 d., nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2015 m. spalio 25 d., nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d., iš viso: 23 dienas; 2016 m. – nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 15 d., nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. spalio 4 d., nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d., nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., iš viso: 206 dienas; 2017 m. – nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., iš viso: 165 dienas. VSAT pateikti duomenys apie sienos kirtimą nėra pakankami, kad iš jų būtų galima spręsti apie asmens buvimo Lietuvos Respublikos laikotarpius, todėl mokestinio patikrinimo metu vertinti ir kiti duomenys, iš kurių galima tokius laikotarpius nustatyti. Pareiškėja pasirašė sutartis Vilniuje kitomis dienomis, nei nurodyta VSAT pateiktame rašte, nes pareiškėja galėjo kirsti ES sieną.

3.5. Atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentus dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas aplinkybių, atsakovas nurodė, kad UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pateikė informaciją (pardavimų PVM sąskaitas-faktūras, apyvartos žiniaraščius) už 2014–2017 m. laikotarpį, pagal kuriuos buvo teikiamos komunalinės (elektra, vanduo, šildymas) ir pastato eksploatavimo (administravimas, apsauga, bendrųjų patalpų apšvietimas, valymas, liftų eksploatavimas ir kt.) paslaugos butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) (butas, kuriame registruoti pareiškėja ir jos sutuoktinis). Dokumentuose nurodytas paslaugų pirkėjas – pareiškėjos sutuoktinis Z. A. Pagal pateiktus duomenis, per 2014–2017 m. laikotarpį kiekvieną mėnesį buvo naudojama elektra (dviejų laiko zonų tarifu) ir šaltas bei karštas vanduo. Tikrinamuoju laikotarpiu šiuo adresu buvo registruota ir pareiškėjos dukra T. A. su šeima (dukra ir jos sutuoktinis). Tačiau įvertinus UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ pateiktą informaciją, nustatyta, kad atskirais laikotarpiais, t. y. 2014 m. sausio, vasario, gegužės–rugsėjo mėnesiais, 2015 m. liepos–gruodžio mėnesiais, 2016 m. sausio–gruodžio mėnesiais (visus metus) bei 2017 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais buvo ženklus elektros bei vandens sunaudojimo padidėjimas: elektros vidutiniškai kas mėnesį sunaudota po 214–298 kWh, vandens – vidutiniškai kas mėnesį po 9–10 kub. m, kai kitais laikotarpiais elektros buvo sunaudota vidutiniškai kas mėnesį po 135–142 kWh, o vandens – 2–4 kub. m. Be to, minėti elektros ir vandens sunaudojimo padidėjimo laikotarpiai sutampa su bankų pateiktais duomenimis, kada Lietuvoje pareiškėjos sutuoktinis atsiskaitydavo bankų kortelėmis prekybų vietose bei buvo išgryninamos piniginės lėšos bankomatuose ar pačiose banko įstaigose. Todėl Šiaulių AVMI pagrįstai sprendė, jog šie faktai patvirtina, jog pareiškėja 2014–2017 m. gyveno deklaruotos gyvenamosios vietos adresu žymiai ilgesnį laikotarpį, negu nurodyta VSAT informacijoje.

3.6. Dėl skundo teiginių, kad didžiąją dalį sąskaitų 2014–2017 metų laikotarpiu apmokėjo T. A., kuri su vyru ir dviem vaikais buvo registruoti ir faktiškai gyveno nurodytame bute, ir kad naudojimosi komunalinėmis paslaugomis rodiklių svyravimai neįrodo, jog pareiškėja kartu su savo dukters šeima nuolat gyveno 53 kv. m bute, atsakovas nurodė, kad pareiškėja kartu su rašytinėmis pastabomis pateikė T. A. AB SEB banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2015 m. atlikti tik 2 mokėjimai, 2016 m. – 6 mokėjimai, ir 2017 m. – 5 mokėjimai už komunalines paslaugas. UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ PVM sąskaitas faktūras už butą, esantį (duomenys neskelbtini), išrašydavo pareiškėjos sutuoktiniui. Pagal AB SEB banko pateiktus pareiškėjos sutuoktinio banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis iš savo sąskaitos 2014 m. atliko 12 pervedimų, 2015 m. – 7 pervedimus, 2016 m. – 6 pervedimus, 2017 m. – 11 pervedimų į UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ sąskaitą. Pareiškėjos sutuoktinis daugiau mokėjo už komunalines paslaugas, nei dukra.

3.7. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog pareiškėja teikė nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaravo Lietuvoje gautas pajamas. Pajamų deklaracijos GPM308 buvo teikiamos už 2016–2017 m. Pareiškėja 2016, 2017 m. laikotarpiu teikė fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas KIT715 ir mokėjo nekilnojamojo turto mokestį.

3.8. Pagal Rusijos Federacijos pateiktą atsakymą, Mokesčių tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuvyko į Z. A. deklaruotą gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Pagal kaimynės I. S. paaiškinimą, Z. A. ir jo sutuoktinė (pareiškėja) nurodytu adresu negyvena.

3.9. Šiaulių AVMI, apibendrindama mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad: 2016–2017 m. pareiškėja teikė Lietuvos gyventojo metines pajamų deklaracijas ir deklaravo Lietuvoje gautas pajamas, pripažindama save nuolatine Lietuvos gyventoja; UAB „BIELLE Constructions“, pareiškėjai išmokėdama palūkanas už gautas paskolas, nepriskyrė jų A klasės pajamoms, tuo patvirtindama, kad pareiškėja yra nuolatinė Lietuvos gyventoja; ginčijamame sprendime pažymėta, kad tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovei vadovavo pareiškėjos žentas A.

S., kuriam visos aplinkybės buvo žinomos ir pareiškėją jis laikė Lietuvos rezidente; pareiškėja ir jos sutuoktinis Z. A. tikrinamu laikotarpiu bendra jungtine nuosavybe turėjo 2 butus Lietuvoje, kurių vienas buvo išnuomotas uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Marsh Lietuva“, o kitame bute faktiškai gyveno patys sutuoktiniai; pagal Rusijos Federacijos mokesčių tarnybos pateiktą informaciją pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Rusijoje neturėjo (butas adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m. spalio 8 d. asmenine nuosavybe priklauso sutuoktiniui); sudarytose akcijų pirkimo–pardavimo ir dovanojimo, paskolų sutartyse nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); nors pagal VSAT informaciją, pareiškėja Lietuvos Respublikoje 2014 m. buvo 74 dienas, 2015 m.

– 23 dienas, 2016 m. – 206 dienas, 2017 m. – 165 dienas, tačiau sudarydavo paskolų sutartis Vilniaus mieste tomis dienomis, kurios nenurodytos VSAT pateiktoje informacijoje (išskyrus 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. rugsėjo 2 d. ir 2016 m. birželio 23 d.), t. y. 2014 m. Lietuvos Respublikoje buvo 76 d., 2015 m. – 34 d., 2016 m. – 210 d., 2017 m. – 168 d. Pareiškėja 2014–2017 m. Lietuvoje buvo ilgesnį laikotarpį, negu nurodyta VSAT informacijoje; pareiškėja pagal VMI turimus duomenis nuo 2010 m. rugsėjo 6 d. iki dabar deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje; nepertraukiamai turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 30 d., vėliau kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį gavo 2019 m. rugsėjo 5 d.; pareiškėjos sutuoktinis nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. spalio 24 d., o dukra su šeima nuo 2012 m. liepos 18 d. registruoti Lietuvoje (asmeninis ryšys); pagal pareiškėjos atstovės pateiktus medicininių išrašų dokumentus pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu atskirais laikotarpiais gydėsi Izraelyje.

Ši aplinkybė prieštarauja pareiškėjos paaiškinimams, kad ji nuolat gydėsi Rusijoje, t. y. Rusijos ligoninėse ir klinikose. Išdėstytų duomenų pagrindu atsakovas konstatavo, kad pareiškėja atitinka GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 kriterijų, t. y. pareiškėjos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta tikrinamuoju laikotarpiu buvo veikiau Lietuvoje nei Rusijoje, todėl, kaip pagrįstai sprendė mokesčių administratorius, pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buvo nuolatinė Lietuvos gyventoja, dėl ko, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, turi mokėti GPM Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVMI, VMI ir MGK sprendimų, kuriais pareiškėjai nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 1 622 Eur GPM, 667,07 Eur GPM delspinigių ir 162 Eur GPM baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas, remdamasis byloje esančiais ir MGK pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Šiaulių AVMI, atlikusi pareiškėjos laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, konstatavo, jog pareiškėja 2016–2017 m. iš Rusijos Federacijos bankuose laikomų indėlių gavo 11 813,93 Eur (2016 m. – 9 774,13 Eur, 2017 m. – 2 039,80 Eur) palūkanų, kurios, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu ir deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje, pateikiant užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintus dokumentus apie toje valstybėje išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį ar jam tapatų mokestį, jeigu toks mokestis buvo sumokėtas užsienyje. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja, būdama nuolatine Lietuvos gyventoja, nedeklaravo iš Rusijos bankuose laikomų indėlių gautų palūkanų, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM.

7. Patikrinimo metu pagal Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjos vardu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo atidarytos bankų sąskaitos Rusijos Federacijoje bankuose: (duomenys neskelbtini). Pagal minėtų bankų sąskaitų išrašus bei Rusijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją pareiškėja gavo palūkanų už jose laikomus indėlius. Pagal Rusijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją palūkanos už indėlius nebuvo apmokestinamos. Pateiktoje informacijoje nurodyta, kad „pagal PAO „Sberbank Rosi“ atsakymą, pelnas už indėlius rubliais apmokestinamas tada, jei procentinis dydis viršija dydį, refinansuojamą Centrinio banko, padidintą 10 procentinių punktų. Valiutinių indėlių – jei procentinis dydis viršija 9 procentus. G. A. M. indėliai nėra apmokestinimo objektas.“ Mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota gautų palūkanų už indėlius suma pagal Rusijos Federacijos bankų pateiktą informaciją: 2016 m. – 9 774,13 Eur, 2017 m. – 2 039,80 Eur.

8. Teismas įvertino GPMĮ 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-111 straipsnio redakcija), 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktų nuostatas, LVAT praktiką dėl asmens pripažinimo nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kad fizinio asmens pripažinimui nuolatiniu Lietuvos gyventoju pakanka nustatyti, jog yra bent vienas iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų kriterijų. Teismas taip pat įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 4 straipsnio („Rezidentas“) nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad vietos mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos mokestinį patikrinimą, nustatė šias aplinkybes, reikšmingas dėl mokėtojos rezidavimo vietos nustatymo:

9.1. Pareiškėja ištekėjusi, sutuoktinis – Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), turi dukrą T. A. (buvusi S.), gim. (duomenys neskelbtini);

9.2. Pareiškėja turi Rusijos Federacijos pilietybę; turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kurie buvo išduoti ir galiojo laikotarpiais nuo / iki: 2009 m. gruodžio 15 d. / 2010 m. gruodžio 15 d.; 2010 m. gruodžio 16 d. / 2011 m. gruodžio 16 d.; 2011 m. gruodžio 17 d. / 2012 m. spalio 19 d.; 2012 m. gegužės 29 d. / 2012 m. gruodžio 17 d.; 2012 m. spalio 31 d. / 2013 m. spalio 31 d.; 2013 m. spalio 31 d. / 2014 m. spalio 31 d.; 2014 m. spalio 31 d. / 2015 m. spalio 31 d.; 2015 m. spalio 30 d. / 2017 m. spalio 30 d.; 2017 m. spalio 30 d. / 2019 m. spalio 30 d. Pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 5 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 5 d.;

9.3. Duomenų apie tai, kad pareiškėja dirbo Lietuvoje pagal darbo sutartis, nėra, pensijos iš SODROS negauna, senatvės pensiją gauna Rusijos Federacijoje;

9.4. Pareiškėja ir jos sutuoktinis tikrintu laikotarpiu bendros jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą Lietuvoje – 2 butus adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo įsigyti 2010 m. spalio 12 d. ir 2011 m. spalio 6 d. (abu butai 2022 m. liepos 5 d. padovanoti anūkams: E. K., nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 16 d. deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 16 d. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini); A. S., nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. spalio 16 d. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. birželio 20 d. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 20 d. – adresu: (duomenys neskelbtini));

9.5. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenamoji vieta tikrintuoju laikotarpiu buvo deklaruota bute, adresu: (duomenys neskelbtini); bute, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. liepos 13 d. patalpų nuomos sutartį buvo išnuomotas UAB „Marsh Lietuva“. Sutartyse nuomotoju nurodytas pareiškėjos sutuoktinis, jis į banko sąskaitą pavedimais gaudavo ir nuomos pajamas;

9.6. Pareiškėjos gyvenamoji vieta tikrintuoju laikotarpiu buvo deklaruota Lietuvoje, adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. balandžio 11 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) (bute, nuosavybės teise priklausančiame dukrai T. A.). Dukters T. A. gyvenamoji vieta nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. – (duomenys neskelbtini);

9.7. Pagal Rusijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota ir Rusijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis butas nuo 1996 m. spalio 8 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjos sutuoktiniui;

9.8. Pareiškėja turi asmenines bankų sąskaitas Lietuvos ir Rusijos bankuose. Pirmoji sąskaita Lietuvoje (AB SEB banke) atidaryta 2011 m. rugpjūčio 24 d., yra galiojanti. Kituose Lietuvos bankuose pareiškėja neturėjo asmeninių banko sąskaitų. Pareiškėja informacijos (Pranešimo FR0526) apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas bet kokios rūšies sąskaitas neteikė;

9.9. Pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo UAB „BIELLE Constructions“ steigėjai (Bendrovė įkurta 2014 m. gegužės 22 d.). 2014 m. gegužės 16 d. suformuotas Bendrovės įstatinis kapitalas – 50 000 Lt ir padalintas į 500 paprastųjų vardinių akcijų: 250 vnt. akcijų priklausė Z. A., 250 vnt. – pareiškėjai. Z. A. pagal 2014 m. rugpjūčio 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 100 vnt. akcijų pardavė fiziniam asmeniui M. S. už 10 000 Lt, o pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. vertybinių popierių dovanojimo sutartį 150 vnt. akcijų padovanojo dukrai T. S. Pareiškėja 230 vnt. akcijų pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. vertybinių popierių dovanojimo sutartį taip pat padovanojo dukrai T. S. Pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas (forma FR0438) nuo 2015 metų 96 proc. Bendrovės akcijų turi T. S., 4 proc. (20 vnt.) Bendrovės akcijų tikrintuoju laikotarpiu priklausė pareiškėjai (M. S. pagal 2015 m. vasario 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 100 vnt. Bendrovės akcijų pardavė T. S.). Visos vertybinių popierių dovanojimo ir pardavimo sutartys sudarytos lietuvių kalba, sutarčių sudarymo vieta – Vilnius, sutartyse nurodyta pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini);

9.10. Pareiškėja tikrintu laikotarpiu suteikė 2 670 000 Eur paskolas. Pareiškėja pagal 2014 m. gruodžio 9 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 23 d, 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. gruodžio 9 d., 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. gegužės 23 d. sudarytas paskolų sutartis Bendrovei suteikė paskolas: 2014 m. – 75 000 Eur; 2015 m. – 1 605 000 Eur, 2016 m. – 740 000 Eur, 2017 m. – 250 000 Eur, iš viso 2 670 000 Eur. Paskolų sutartys buvo sudarytos ir pasirašytos paskolų davėjos – pareiškėjos, sutartyse pareiškėja nurodė savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Paskolų sumos Bendrovei buvo pervestos banko pavedimais iš pareiškėjos asmeninės sąskaitos AB SEB banke. Sutartyse numatytos 6 proc. metinės palūkanos, kaip ir grąžinamos paskolos, buvo pervedamos banko pavedimais į pareiškėjos asmenines sąskaitas Lietuvos bankuose. UAB „BIELLE Constructions“ Inspekcijai pateiktose deklaracijose (forma FR0711) už 2014–2017 metus deklaravo iš pareiškėjos gautas ir jai grąžintas paskolas. Šių deklaracijų ir paskolų sutarčių duomenimis, 2014–2017 m. pareiškėja paskolino UAB „BIELLE Constructions“ 2 670 000 Eur, Bendrovė jai grąžino 1 760 000 Eur ir sumokėjo 153 413 Eur palūkanas;

9.11. Pareiškėjos atstovė mokestinio patikrinimo metu pateikė iš VSAT gautą informaciją apie jos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius: 2014 m. – iš viso 74 dienos; 2015 m. – iš viso 23 dienos; 2016 m.– iš viso 206 dienos; 2017 m. – iš viso 165 dienos.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja vietos mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija ir jas pripažįsta, tačiau nesutinka su jų vertinimu.

11. Teismas nurodė, kad MGK pagrįstai akcentavo ginčijamame sprendime, jog gyventojo mokestinis rezidavimas nustatomas pagal kiekvienos šalies vidaus teisės aktus. Nustačius asmens tikrąją rezidavimo vietą, asmeniui atsiranda prievolė toje valstybėje deklaruoti mokesčius nuo pasaulinių pajamų (t. y. nuo pajamų, gautų tiek rezidavimo, tiek kitose valstybėse). Mokesčių mokėtojas, norintis pagrįsti rezidavimo vietą, pats turi įrodyti, kad jis laikomas kitos valstybės mokesčių rezidentu. Pagal nusistovėjusią valstybių praktiką tokiu įrodymu gali būti laikoma kitos šalies mokesčių administratoriaus išduota rezidavimo pažyma, kuri išduodama vadovaujantis tos šalies teisės aktais (nebent būtų nustatyta, kad asmuo veikė nesąžiningai ar piktnaudžiavo rezidento statusu). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta nei rezidavimo pažyma, nei įrodymai, kad Rusijos Federacijoje pareiškėjos, kaip Rusijos rezidentės, buvo deklaruotos pasaulinės pajamos. Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus 2020 m. spalio 23 d. atsakyme Nr. 13-4-05/0239 į Šiaulių AVMI 2019 m. gruodžio 5 d. paklausimą Nr. (25.8-39-2) R1-6985) nurodyta, kad pareiškėja neteikė deklaracijų apie fizinio asmens pajamas už 2014–2018 metus.

12. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, atsakydamas į pareiškėjos atstovės 2023 m. birželio 6 d. prašymą pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių pareiškėjai 2014–2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. birželio 12 d. rašte Nr. 10K-6864 nurodė, jog pareiškėja minėtu laikotarpiu nebuvo pateikusi prašymų išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės: pareiškėja nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. spalio 30 d. nepertraukiamai turėjo išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2019 m. rugsėjo 5 d. jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. rugsėjo 5 d.; pareiškėjos gyvenamoji vieta tikrintuoju laikotarpiu buvo deklaruota Lietuvoje, adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. balandžio 11 d. – adresu: (duomenys neskelbtini) (bute, nuosavybės teise priklausančiame dukrai T.

A.); sudarytose akcijų pirkimo–pardavimo ir dovanojimo, paskolų sutartyse nurodyta jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); pareiškėja 2016–2017 m. teikė Metines pajamų deklaracijas ir deklaravo Lietuvoje gautas pajamas (palūkanas už UAB „BIELLE Constructions“ suteiktas paskolas), leidžia daryti išvadą, jog pati pareiškėja minėtu laikotarpiu savo pagrindine mokestinio rezidavimo vieta laikė ir savo valiniais veiksmais pripažino Lietuvos Respubliką, teikdama mokestines pajamų deklaracijas kaip nuolatinė Lietuvos gyventoja, deklaruodama gyvenamąją vietą būtent Lietuvoje.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad paskolų sutartys buvo sudaromos internetu, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui tikrintu laikotarpiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė du butai Lietuvoje, kurių vienas buvo išnuomotas UAB „Marsh Lietuva“, o kitame bute (adresu: (duomenys neskelbtini)) buvo deklaruota pareiškėjos ir jos sutuoktinio gyvenamoji vieta. Pagal Rusijos Federacijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją, pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota ir Rusijoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Šis butas nuo 1996 m. spalio 8 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjos sutuoktiniui. Pareiškėja tikrintu laikotarpiu Rusijoje neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, nevykdė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimų ir pardavimų. Rusijos Federacijos Mokesčių tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja sutuoktiniui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) negyvena. Nors ši aplinkybė ir nepaneigia, kad pareiškėja negyveno jame tikrintuoju laikotarpiu, tačiau, vertinant kitas nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos gyvenimą Lietuvoje, ji rodo, kad pareiškėjos socialiniai ryšiai su Rusijos Federacija ir po 2016–2017 metų nebuvo glaudūs. Taip pat 2019 m. pareiškėja išreiškė valią Lietuvoje gyventi nuolat.

Taip pat reikšminga nustatyta aplinkybė, kad ir pareiškėjos dukters šeima tiek tikrintuoju laikotarpiu, tiek vėliau savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvoje. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo UAB „BIELLE Constructions“ steigėjai (Bendrovė įkurta 2014 m. gegužės 22 d.). Rusijos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, pareiškėja 2014–2018 m. nebuvo įmonių, registruotų Rusijoje, steigėja (dalyve). Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos ir jos šeimos glaudesnius asmeninius ir ekonominius ryšius labiau su Lietuva, nei su Rusijos Federacija.

14. Teismas akcentavo, kad ginčo aspektu reikšminga ir aplinkybė, jog pareiškėja tikrintu laikotarpiu Bendrovei suteikė 2 670 000 Eur paskolas. Paskolų sumos Bendrovei buvo pervestos banko pavedimais iš pareiškėjos asmeninės sąskaitos AB SEB banke. Sutartyse numatytos 6 proc. metinės palūkanos, kaip ir grąžinamos paskolos, buvo pervedamos banko pavedimais į pareiškėjos asmenines sąskaitas Lietuvos bankuose. Bendrovė pareiškėjai grąžino 1 760 000 Eur ir sumokėjo 153 413 Eur palūkanas. UAB „BIELLE Constructions“, išmokėdama pareiškėjai palūkanas už gautas paskolas, priskyrė jas B klasės pajamoms. Pagal GPMĮ nuostatas, nuolatinio Lietuvos gyventojo iš juridinio asmens gautos palūkanos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių apskaičiuoti ir sumokėti GPM turi pats nuolatinis Lietuvos gyventojas; nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiuoti ir sumokėti GPM privalo palūkanas išmokantis asmuo. Taigi, UAB „BIELLE Constructions“ nepriskyrusi pareiškėjai išmokėtų palūkanų A klasės pajamoms, patvirtino, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu buvo nuolatinė Lietuvos gyventoja. Pareiškėjos skundo argumentas, kad ji negali būti atsakinga už trečiojo asmens veiksmus, susijusius su Bendrovės apskaitos vedimu, yra nepagrįstas ir nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų dėl pareiškėjos rezidavimo valstybės nustatymo. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, tikrintuoju laikotarpiu UAB „BIELLE Constructions“ vadovavo pareiškėjos žentas A. S., kuriam buvo žinomos pareiškėjos gyvenimo Rusijoje ir Lietuvoje aplinkybės. Be to, duomenų, kad mokesčių administratorius Bendrovės atžvilgiu būtų nustatęs tam tikrų pažeidimų šiuo aspektu, nėra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja tikrintuoju laikotarpiu gavo pajamų Lietuvoje ir Rusijoje, tačiau didžioji dalis pajamų buvo gauta Lietuvoje (Lietuvoje – 152 288 Eur, Rusijoje – 28 239 Eur) (Patikrinimo akto 3 lentelė).

15. Teismas taip pat nurodė, kad, VSAT duomenimis ir mokesčių administratoriaus skaičiavimais, pareiškėja 2016 m. buvo Lietuvos Respublikoje 210 dienų (ilgiau kaip 183 dienas per kalendorinius metus), 2017 m. – 168 dienas. Pareiškėja šių duomenų jokiais įrodymais nepaneigė. Be to, VSAT duomenys apie pareiškėjos buvimo Lietuvoje laikotarpius neįrodo, kad kitais laikotarpiais pareiškėja buvo būtent Rusijoje. Kaip nurodė pareiškėja skunde, ji tikrintuoju laikotarpiu gydėsi ne tik Rusijoje, bet ir Izraelyje, JAV bei kitose ES šalyse. Be to, mokestiniame patikrinime minėtos paskolų sutartys buvo sudarytos ir laikotarpiais, kuomet pareiškėjos buvimas Lietuvoje nebuvo fiksuotas VSAT. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateikė duomenis tik apie gydymąsi (duomenys neskelbtini) ligoninėse ir klinikose 2014–2015 m., tačiau nagrinėjamu atveju GPM apskaičiuotas už 2016–2017 m. gautas palūkanas, todėl šie duomenys nėra reikšmingi.

16. Teismas padarė išvadą, kad skundo teiginiai, jog pareiškėja Lietuvoje jokios veiklos nevykdė, nedirbo pagal darbo sutartį, taip pat nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų dėl pareiškėjos rezidavimo valstybės tikrintuoju laikotarpiu, kadangi, kaip minėta, byloje taip pat nėra ir jokių duomenų apie pareiškėjos veiklas Rusijoje.

17. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl buto, kuriame, anot mokesčių administratoriaus, pareiškėjos šeima gyveno, teismas pažymėjo, kad, nors padidėjęs elektros ir vandens suvartojimas atskirais laikotarpiais tiesiogiai nepatvirtina pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje nurodytame bute tikrintuoju laikotarpiu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, jog būtent šiais laikotarpiais sąskaitas už paslaugas dažniau apmokėjo pareiškėjos sutuoktinis, leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėja tais laikotarpiais gyveno tame pačiame bute kartu su sutuoktiniu ir dukters šeima.

18. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiškėjos asmeninių, socialinių, ekonominių interesų vieta ginčo laikotarpiu (2016–2017 m.) buvo veikiau Lietuvoje nei Rusijoje, todėl apmokestinimo GPM tikslais pareiškėja laikytina nuolatine Lietuvos gyventoja. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus išvados dėl mokėtojo rezidavimo valstybės grindžiamos kompleksinio patikrinimo duomenimis, gautais pritaikius mokesčių administratoriui prieinamus tikrinimo būdus ir metodus, surinkus informaciją iš užsienio mokesčių administratorių ir trečiųjų asmenų bei įvertinus mokesčių mokėtojos teiktus paaiškinimus ir informaciją. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo aptariamais aspektais dėl 2016–2017 m. gautų palūkanų už Rusijos Federacijos bankuose esančius indėlius pripažinimo pareiškėjos apmokestinamomis GPM pajamomis.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, nuo Patikrinimo akte apskaičiuotos sumokėti 1 622 Eur GPM sumos apskaičiuota 667,07 Eur GPM delspinigių, o atsižvelgiant į Patikrinimo akte nurodytą lengvinančią aplinkybę – mokėtoja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė dokumentus, ir, nenustačius sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis GPMĮ 36 straipsnio 2 dalimi ir MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai skirta 10 proc. apskaičiuoto GPM sumos dydžio bauda – 162 Eur. Teismas, įvertinęs MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 141 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro įstatyminio pagrindo visiškai atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ir baudos. Apskaičiuotų delspinigių dydis yra adekvatus, vertinant mokesčio prievolės dydį. Baudos ir delspiniginių dydis nėra didelis. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja neišgali sumokėti paskirtos baudos ir apskaičiuotų delspinigių, nėra. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja tiek mokestiniu laikotarpiu, tiek vėliau disponavo didelėmis pinigų sumomis, turėjo kelis nekilnojamojo turto objektus. Ta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingas.

20. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti, naikinti ar keisti skundžiamus Šiaulių AVMI, VMI ir MGK sprendimus. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

III. 21. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti; priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes ir argumentus išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuodama šiuos argumentus:

21.1. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu turėjo tik laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Todėl gyvenamosios vietos deklaravimas neįrodo, kad mokėtoja turėjo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, dėl ko darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėja negali būti laikoma Lietuvos Respublikos rezidente. Taip pat ta aplinkybė, kad nuo 2019 m. pareiškėja gavo nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, nepatvirtina, jog pareiškėja buvo Lietuvos rezidente 2014–2017 m.

21.2. Pareiškėja teikė deklaracijas ir mokėjo mokesčius už investicinę veiklą, kurią turėjo ir turi teisę vykdyti bet kurioje pasaulio šalyje, nepaisant to, kurios valstybės rezidentu buvo. Tai dar labiau patvirtina mokėtojo sąžiningumą, Lietuvoje gautos pajamos ir mokėtinos prievolės buvo deklaruotos ir apmokėtos.

21.3. Mokestinis patikrinimas buvo vykdomas už 2014–2017 m. laikotarpį, o 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikto patikrinimo metu nustatymas, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio jiems Rusijos Federacijoje priklausančiame bute nėra, neturi jokios reikšmės mokestiniam patikrinimui ir rezidentavimo vietos nustatymui 2014–2017 m.

21.4. Teismas, atsakydamas į pareiškėjos argumentus dėl buto, kuriame, anot mokesčių administratoriaus, pareiškėjos šeima gyveno, pažymėjo, kad, nors padidėjęs elektros ir vandens suvartojimas atskirais laikotarpiais tiesiogiai nepatvirtina pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje nurodytame bute tikrintuoju laikotarpiu, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, jog būtent šiais laikotarpiais sąskaitas už paslaugas dažniau apmokėjo pareiškėjos sutuoktinis, leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėja tais laikotarpiais gyveno tame pačiame bute kartu su sutuoktiniu ir dukters šeima. Tokia teismo daroma išvada yra nepagrįsta. Sąskaitos už paslaugas buvo mokamos iš įvairių šeimos narių banko sąskaitų. Šeima ir kitose valstybėse turi nekilnojamojo turto, už kurį mokesčiai taip pat yra mokami iš bet kurio šeimos nario sąskaitos. Vandens suvartojimas 2–4 kubai per mėnesį parodo, kad šiuo laikotarpiu bute niekas negyveno, vanduo buvo naudojamas tik gėlių laistymui ir kanalizacijos vamzdžių užpildymui. Lietuvoje nustatyta vandens suvartojimo norma 1 žmogui per parą (vidutiniškai) yra 1,94 kub. m. Nurodytas vandens suvartojimas 9–10 kubai per mėnesį tik patvirtina, kad bute gyveno pareiškėjos dukros 4 asmenų šeima. Taip pat elektros suvartojimo „padidėjimas“ pavasario ir vasaros mėnesiais buvo, nes beveik pastoviai dirbo kondicionieriai.

21.5. Aplinkybė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo UAB „BIELLE Constructions“ steigėjai, tačiau 2014–2018 m. nebuvo įmonių, registruotų Rusijoje, steigėja, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buvo Lietuvos rezidente. Teismo aplinkybė apie tai, kad tikrintuoju laikotarpiu UAB „BIELLE Constructions“ vadovavo pareiškėjos žentas A. S., negali būti laikoma pagrindu laikyti pareiškėją atsakinga už trečiojo asmens, t. y. UAB „BIELLE Constructions“ veiksmus, jog įmonė, išmokėdama palūkanas už gautas paskolas, nepriskyrė jų A klasės pajamoms.

21.6. Pareiškėjos pase (šiuo metu jo galiojimas pasibaigęs) pažymėti visi išvykimai iš Rusijos Federacijos ir kur. Trečiųjų šalių jame nėra (išskyrus vieną trumpą kelionę į Italiją 2016 m. vasario–kovo mėn.). Atitinkamai į Lietuvą nebuvo galima atvykti per kitas ES šalis.

21.7. Susidūrus su (duomenys neskelbtini) liga, kurios gydymo galimybės Lietuvoje nebuvo įmanomos, pareiškėja buvo gydoma ir prižiūrima daugiausiai Rusijos Federacijos medikų, todėl priešingai nei yra teigiama skundžiamame sprendime, jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta tikrinamuoju laikotarpiu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijos Federacijoje.

21.8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Kadangi patikrinimo akto surašymas yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis ir pareigomis, jo negalima grįsti tikimybėmis ir prielaidomis. Teisės aktai įtvirtina, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą principais.

21.9. Nustatant valstybę, kuri laikoma fizinio asmens gyvybinių interesų centru, kai asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje, reikia atsižvelgti į daugelį aplinkybių: fizinio asmens šeimyninius ryšius, jo politinę, kultūrinę ar kitą veiklą, verslo vietą, vietą, iš kurios jis valdo savo turtą, ir pan. Šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos kaip visuma, pagrindinį dėmesį skiriant fizinio asmens poelgių motyvacijai. Nagrinėjamu atveju visų bylai reikšmingų aplinkybių visuma rodo, jog pareiškėjos interesų centras tikrinamuoju laikotarpiu buvo Rusijos Federacija.

21.10. Atsižvelgus į protingumo ir proporcingumo principus, įvertinus tai, kad pareiškėja sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdė mokestines pareigas Lietuvoje, taip pat į tai, jog pareiškėja yra senyvo amžiaus ir itin prastos sveikatos, pareiškėja turėtų būti atleista nuo apskaičiuotų delspinigių ir baudos.

21.11. Lietuvos mokesčių administratorius taip ir nepateikė susipažinti dokumentų (nors ir buvo prašyta daug kartų), neva gautų iš Rusijos federacijos bankų /mokesčių administratoriaus, apie pareiškėjos indėlius ir gautas palūkanas, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuotos mokėtinos Lietuvoje mokestinės prievolės. Pareiškėjos žiniomis paminėti bankai yra likviduoti, o byloje esanti informacija iš Rusijos mokesčių administratoriaus yra apie tai, kad pareiškėja pajamų nagrinėjamu laikotarpiu negavo. Nesant patikimų ir objektyvių įrodymų, patikrinimo aktas iš principo naikintinas. Mokesčių administratorius privalo originalius įrodymus pateikti teismui. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad byloje yra daug perteklinės informacijos apie pareiškėjos ir net jos vyro (kas yra visiškai nesvarbu) deklaruotas gyvenamąsias vietas, turto turėjimą, sąskaitų valdymą, gyvenimą bute (duomenys neskelbtini) 2020 m. ir pan. už laikotarpį nuo 2018 m. Byloje turi būti nagrinėjamas tik patikrinimo laikotarpis: 2014–2017 m., o visa kita informacija ir argumentai atmestini, kaip nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Perteklinės ir nesusijusios informacijos kontekste daromos neteisingos ir tendencingos išvados.

22. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas teigia, kad teismas išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimą. Atsakovas pabrėžia, kad Rusijos mokesčių administratoriaus duomenys buvo pateikti MGK su VMI 2023 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (2023: 24.10-31-5 Mr) R-1589, todėl pareiškėjos teiginys, jog nėra žinoma Rusijos mokesčių administratoriaus informacija, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Mokestinis ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjai Rusijos pilietei G. A. nurodyta sumokėti į biudžetą 1 622 Eur GPM ir su juo susijusias sumas, nustačius, kad pareiškėja, būdama nuolatine Lietuvos gyventoja apmokestinimo GPM tikslais (GPMĮ 4 str.), 2016–2017 metais (toliau – ir ginčo laikotarpis) iš Rusijos Federacijos bankuose laikomų indėlių gavo 11 813,93 Eur (2016 m. – 9 774,13 Eur, 2017 m. – 2 039,80 Eur) palūkanas, kurių nedeklaravo Metinėse pajamų deklaracijose, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog pareiškėjos asmeninių, socialinių, ekonominių interesų vieta ginčo laikotarpiu buvo veikiau Lietuvoje nei Rusijoje, todėl apmokestinimo GPM tikslais pareiškėja laikytina nuolatine Lietuvos gyventoja (GPMĮ 4 str. 1 d. 2 p.), o mokesčių administratorius ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos gautas palūkanas už 2016–2017 m. Rusijos Federacijos bankuose esančius indėlius pripažino jos apmokestinamomis GPM pajamomis ir nurodė sumokėti į biudžetą ginčijamo dydžio GPM ir su juo susijusias sumas.

25. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

26. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

27. Įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir sąsajumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų sąsajumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-442/2016).

28. Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba (ABTĮ 9 str. 1 d.). ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 str. 3 d.).

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, be kita ko, vertino Rusijos finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnybos 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. 13-4-05/0239 bei prie jo pridėtus dokumentus, kurie yra surašyti užsienio (rusų) kalba, ir kurių vertimų į lietuvių kalbą byloje nėra. Taip pat byloje yra ir kitų užsienio (rusų) kalba surašytų dokumentų, kuriais pareiškėja grindė savo skundą teismui, kurie buvo (turėjo) būti vertinami teismui priimant sprendimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertėjas nedalyvavo.

30. Dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. įrodymų leistinumo aspektu tokiais įrodymais negalėjo būti grindžiamas teismo sprendimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl paminėto procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius