2016-02-24 Nr. AB-4270-3-61-3-03291-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2647-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03291-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 59; 71 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ skundą atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „Besserlita“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. gegužės 14 d. raštą Nr. B5-3093(15) ir įpareigoti Centrinę hipotekos įstaigą išregistruoti bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ turto – negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Jonavos m., bei pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos m. – areštą.

Atsakovas Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas bendra Lietuvos ir Kanados įmonė UAB „Besserlita“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą išregistruoti negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Jonavos m., bei pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos m. – areštą.

Atsakovas valstybės įmonė Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ atsisakymas nuo skundo bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, kad, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, sužinojo, kad atsakovas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo priėmimo 2015 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo skundo reikalavimą išregistruoti pareiškėjo turto – negyvenamosios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Jonavos m., bei pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos m. – areštą įvykdė. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 52 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu ir nurodo, kad atsisako nuo skundo. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 44 straipsnio 1-3 dalimis, pažymi, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą, todėl prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjo naudai 1 042 Eur patirtų išlaidų atlyginimą.

Atsakovas valstybės įmonė Centrinė hipotekos įstaiga atsiliepime į pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo nurodo, kad turto areštas, vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 7 punktu ir Turto arešto aktų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314, 34.8 punktu, išregistruotas 2015 m. gruodžio 8 d. iš valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. gruodžio 7 d. gavus pranešimą apie juridinio asmens – UAB „DZO capital“ išregistravimą iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, yra nepagrįstas, nes Centrinė hipotekos įstaiga ne savo iniciatyva, o vykdydama savo įprastinę veiklą, vadovaudamasi teisės aktais, iš Turto arešto aktų registro išregistravo turto areštą. Atsakovas laiko nepagrįstu pareiškėjo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo (prašymo) yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Taigi, turint omenyje ABTĮ 133 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2993/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-657/2014).

Pareiškėjui atsisakius skundo, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukus, pareiškėjo apeliacinio skundo nagrinėjimas nebetenka teisinės prasmės ir nenagrinėjamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-753-442/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas atsisakymas nuo skundo atitinka ABTĮ reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas patvirtino, jog jam žinomos administracinės bylos nutraukimo pasekmės. Vadinasi, kliūčių, dėl kurių pareiškėjo atsisakymas nuo skundo negalėtų būti priimtas, nėra, kas lemia pareiškėjo atsisakymo priėmimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo naikinimą bei administracinės bylos pagal pareiškėjo Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ skundą atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukimą.

Pareiškėjas taip pat prašo jam priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį. ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.

Teisė atsisakyti skundo yra viena iš pareiškėjo išimtinių procesinių teisių administraciniame procese, kurios naudojimosi sąlygas aiškiai apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymas. Aiškindamas skundo atsisakymą reguliuojančias ABTĮ teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad jose yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui – taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 5 str. 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (pvz., 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-300/2010). Skundo atsisakymo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžė, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, ir nurodė, kad, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į apeliacinį skundą, taip pat atsiliepime į pareiškėjo atsisakymą nuo skundo bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas pažymėjo ir tai, kad 2015 m. gruodžio 7 d. iš valstybės įmonės Registrų centro gavo pranešimą apie juridinio asmens išregistravimą, kurio pagrindu 2015 m. gruodžio 8 d. iš Turto arešto aktų registro buvo išregistruoti UAB „DZO capital“ duomenys ir areštas negyvenamajai patalpai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), Jonavoje, bei pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašas (b. l. 91-95).

Taigi, atsakovas iš esmės pareiškėjo skunde teismui prašomus atlikti veiksmus atliko ne dėl to, kad pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo, bet dėl jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pateikimo ir dar iki pareiškėjo apeliacinio skundo pateikimo įvykusios aplinkybės, t. y. gavęs turto registro tvarkytojo pranešimą apie areštuoto turto duomenų pasikeitimą. Todėl vien pareiškėjo nurodyta atsisakymo nuo apeliacinio skundo priežastis – tai, jog susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, pareiškėjas sužinojo, kad pareiškėjo reikalavimas iš esmės buvo įvykdytas, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindas daryti vienareikšmę išvadą, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą, reaguodamas į pastarojo kreipimąsi į teismą ir taip pripažindamas savo ankstesnių veiksmų neteisėtumą.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, skundo atsisakymas ir bylos nutraukimas pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilyginamas teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui (pvz., 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1094-822/2015). Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas pareiškėjo naudai nebuvo priimtas, todėl jis neturi teisės į prašomų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovo nei pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, nei pagal to paties straipsnio 3 dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ atsisakymą nuo skundo priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ skundą atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, pareiškėjui atsisakius prašymo.

Pareiškėjo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius