b0883b46-daa4-45a4-bb1d-1eef296c3da9 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-272-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21785-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1406-807/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo P. D. 754,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 58,63 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), atsakovas P. D., važiuodamas dviračiu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å i transporto priemonė įvykio metu ieÅ¡kovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) ir, vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį jos apdraustai transporto priemonei atsirado 754,05 Eur žala ir jÄ kompensavo iÅ¡mokėdama tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Teigė, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas atsakovas, dėl tos priežasties jam tenka pareiga atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ .

2. Atsakovas P. D. atsiliepimu nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodė, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne tam asmeniui. Teigė, kad ieÅ¡kovės nurodytu laiku atsakovas nevažiavo; atsakovas važiavo kiemais, pėsčiųjų, dviračių takais ir greta pastato (duomenys neskelbtini) – tai yra kita situacija nei važiuoti magistraline gatve, kuri įvykio atveju yra nutolusi 100 m, teigė, kad administracinė byla buvo iÅ¡nagrinėta aplaidžiai, kaip ir pats įvykio iÅ¡tyrimas buvęs aplaidus ir nekvalifikuotas.

Manė, kad jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo P. D. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 754,05 Eur žalos atlyginimo, 58,63 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš atsakovo priteisė 14,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nurodė, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad administracinio nusižengimo byla tinkamai neiÅ¡nagrinėta, tačiau Vilniaus apygardos teismui palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį, atsakovui priimtas sprendimas buvo nepalankus. Å ioje civilinėje byloje atsakovas neteikė jokių įrodymų paneigti aplinkybei, kad dėl 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kaltas ne atsakovas. PrieÅ¡ingai, atsakovas ir teismo posėdžio metu nurodė, kad bÅ«tent jis su dviračio rankena apgadino minėtÄ automobilį. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, save kaltu dėl eismo įvykio atsakovas buvo pripažinęs ir anksčiau, institucijai priimant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018.

5. Nors atsakovas nesutiko su išnagrinėtose administracinio nusižengimo bylose priimtais procesiniais sprendimais ir nagrinėjamoje civilinėje byloje teikė argumentus dėl juose netinkamai pritaikyto teisės akto bei kelio ženklų reikšmių, teismas pažymėjo, kad minėtos aplinkybės nėra reikšmingos šioje civilinėje byloje, kadangi atsakovo kaltė dėl įvykio yra neginčijamai patvirtinta įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, kuriais nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti.

6. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltė bei neteisėti veiksmai, t. y. kad jis 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį eismo įvykio metu apgadino automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pilnai įrodyti. Tai, kad atsakovas, vairuodamas dviratį padarė žalÄ (apgadino automobilį), teismo vertinimu, parodo, kad jis nesielgė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, kad iÅ¡vengtų žalos – atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis 1 dalis).

7. Galiausiai teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, pripažino, kad iÅ¡mokėtos 754,05 Eur draudimo iÅ¡mokos dydis yra pagrįstas, todėl, jÄ iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti 754,05 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 8. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

9. Pasak apelianto, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR P31370, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018 nurodyta, kad taikomi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.  1950, 9 ir 59 punktai. Pasak apelianto, eismo įvykio metu (2018 m. gegužės 11 d.) nutarimas Nr.  1950 jau nebegaliojo, o galiojo LR Vyriausybės 2014 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1086 Kelių eismo taisyklės.

10. Teigia, kad negaliojančių teisės aktų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis) atsakovas policijos pareigūnų buvo pripažintas kaltu dėl 2018 m. gegužės 11 d. kilusio eismo įvykio. Jeigu būtų vadovautasi 2014 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1086 Kelių eismo taisyklių redakcija, kurios VIII skyriaus 60 punkte dviratininkų ir/ar pėsčiųjų atžvilgiu taikytini reikalavimai, tuomet atsakomybė tektų jau ne dviračio, o automobilio vairuotojui. Jeigu eismo įvykis būtų įvykęs 2003 metais, tuomet galiotų būtent policijos redaguoti teisės aktai (protokolas ir nutarimas).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo subrogacijos tvarka klausimas. IeÅ¡kovė, t. y. draudikas, pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį atsakovui, kaip kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, dėl kurio veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ iÅ¡mokėdama iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui (draudėjui). Å ioje byloje atsakovas nesutiko, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, teigė, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pritaikytas negaliojantis teisės aktas, byla iÅ¡nagrinėta aplaidžiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas draudiko ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, konstatuodamas, kad atsakovo kaltė dėl įvykio yra neginčijamai patvirtinta įsiteisėjusiais institucijų ir teismo procesiniais sprendimais, kuriais nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti.

13. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį, t. y. teigia, kad jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, o ne kaltu dėl eismo įvykio asmeniu, kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo remiamasi nebegaliojančia teisės akto redakcija.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalÄ , padarytÄ asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalÄ â€“ atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ , jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

15. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

16. Nors nei protokolas, nei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jie vertintini kaip vieni iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų įrodinėjant atsakovo kaltę (CPK 177 straipsnis). Prie Å¡ios bylos teismui atsiųsta medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį buvo neatsargus, važiuodamas pėsčiųjų takeliu ir įvažiuodamas į važiuojamÄ jÄ dalį nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės, važiuojamÄ ja dalimi važiuojančiam automobiliui „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir jį apgadino. Byloje taip pat yra ir nukentėjusio asmens paaiškinimas, kuris iš esmės sutampa su 2018 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018 nustatytomis aplinkybėmis.

17. Byloje taip pat yra ir paties atsakovo 2018 m. gegužės 11 d. (klaidingai nurodyta „2017-05-11“) duotas paaiÅ¡kinimas, kuriame atsakovas pripažino, kad važiavo dviračiu kiemais lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) g. ir susidÅ«rė su automobiliu Opel Zafira, įbrėžė kairės pusės galinį sparnÄ , mėgino stabdyti, bet nespėjo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, siekdamas apskųsti jam paskirtÄ nuobaudÄ , teismams teikė nuotraukas su įvykio situacijos parodymu jose, iÅ¡ Å¡ių nuotraukų matyti, kad įvykio aplinkybės administracinio nusižengimo byloje, ir atsakovo deklaruojamos aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa, t. y. atsakovas su dviračiu iÅ¡važiavo iÅ¡ pėsčiųjų tako į važiuojamÄ jÄ dalį ir, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į A. R. vairuojamÄ ir atsakovui iÅ¡ deÅ¡inės važiavusiÄ transporto priemonę.

18. Kaip jau minėta, atsakovas nelaiko savęs kaltu dėl eismo įvykio asmeniu ir nurodo, kad jei administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje būtų buvusi pritaikyta galiojanti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) redakcija, kaltu dėl eismo įvykio būtų pripažintas automobilio vairuotojas.

19. Pasak atsakovo, tiek protokole, tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad remiamasi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 9 ir 59 punktais, nors įvardintas teisės aktas eismo įvykio metu 2018 m. gegužės 11 d. jau nebegaliojo, o galiojo LR Vyriausybės 2014 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1086 KET. Atsakovo teigimu, jeigu būtų vadovautasi 2014 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1086 KET redakcija, kurios 60 punkte numatyti reikalavimai dviratininkų ir/ar pėsčiųjų atžvilgiu, tuomet atsakomybė tektų jau ne dviračio, o automobilio vairuotojui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius apelianto argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.

20. Visų pirma, nors apeliantas teigia, kad protokolas ir nutarimas suraÅ¡yti negaliojančių teisės aktų pagrindu, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad juose remiamasi ne KET redakcija, galiojusia 2002 m. gruodžio 11 d., bet nurodoma KET, kaip teisės akto bendrÄ ja prasme, o ne vieno iÅ¡ jo punktų, patvirtinimo data. Pažymėtina, kad Å¡ios Kelių eismo taisyklės buvo patvirtintos bÅ«tent 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, o originaliojoje Å¡ių taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. balandžio 1 d., 9 bei 59 punktai buvo skirti reglamentuoti taisyklėse vartojamas sÄ vokas bei draudimÄ vairuoti transporto priemonę neturint Å¡ios teisės, t. y. visiÅ¡kai su ginčo atveju nesusijusias situacijas.

Todėl akivaizdu, kad 2018 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje remtasi ne originalia( pirmÄ ja) KET redakcija, bet apskritai KET kaip teisės akto redakcija, galiojusia eismo įvykio metu. Tiek 2014 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintoje KET redakcijoje, kuria remiasi atsakovas, tiek ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje KET redakcijoje (nuo 2016 m. lapkričio 4 d., patvirtinta 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1077), 9 bei 59 punktai vienodai numatė, kad: eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti (9 punktas); dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimÄ tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (59 punktas).

21. Kodėl, pasak atsakovo, suraÅ¡ant protokolÄ ir nutarimÄ turėjo bÅ«ti vadovaujamasi KET 60 punktu (nuo 2016 m. lapkričio 4 d. galiojusi redakcija), atsakovas nedetalizavo, tačiau ir Å¡i teisės norma nurodo, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamÄ jÄ dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamÄ ja dalimi važiuojančias transporto priemones, o iÅ¡imčių, numatytų Å¡iame punkte, administracini nusižengimo byloje nebuvo nustatyta.

22. CK 6.263 straipsnio 1 dalis bei KET 9 ir 59 punktai įpareigoja asmenis elgtis rÅ«pestingai, apdairiai ir atsargiai. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, vairuodamas dviratį, nesielgė pakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, kad iÅ¡vengtų žalos ir dėl ko padarė žalÄ (apgadino automobilį), kuriÄ privalo atlyginti. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 754,05 Eur dydžio nuostolius, kurie yra pagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kadangi atsakovas niekaip neįrodinėjo ir neįrodė mažesnės žalos fakto.

23. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo teisingai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Ä®vertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai vertino KET nuostatas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ir priimti prieÅ¡ingÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Pranckienė