2022-10-26 Nr. BB-6252-1-01-1-28048-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5001/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28048-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. S. kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio priėmimo bei prašymo sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistasis R. S. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti arba taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies, 5 dalies 5 punkto nuostatas ir nuosprendžio vykdymą iš dalies atidėti; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 2, 3 dalis, 260 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus. Dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, taip pat in dubio pro reo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Bylos įrodymai įvertinti selektyviai, teismų išvados dėl R. S. kaltės grįstos prielaidomis, remtasi tik kaltinančiais įrodymais (kurie beveik visi yra neleistini), nenagrinėjant ir neaptariant R. S. teisinančių įrodymų. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai ydingi savo turiniu, nes juose nepateiktas aiškus nusikalstamos veikos aprašymas, tik abstrakčiai pakartotas kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas, taip pat juose nepateikta aiškių teisinių motyvų. Nuteistasis R. S. kasaciniame skunde plačiai aptardamas byloje esančius įrodymus, argumentuoja, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, to nepatvirtina bylos įrodymai. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymis – psichotropinės medžiagos laikymas ir kaltės turinys nuosprendyje neatskleistas.

Teismai pažeidė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesivadovavo teismų praktika. Paskirta bausmė tinkamai neindividualizuota, neatsižvelgta į nusikaltimo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. Nusikalstama veika nesukėlė realios žalos ir pavojaus BK 260 straipsniu saugomoms vertybėms, nes psichotropinė medžiaga buvo paimta policijos pareigūnų ir nepateko į rinką, nuteistasis praeityje neteistas ir po šio nuosprendžio priėmimo nėra nusikaltęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo nuteistas dėl psichotropinės medžiagos laikymo, išplatinimo, gabenimo faktas iš kaltinimo buvo pašalintas. R. S. turi tvirtus šeimos ir kitus svarbius socialinius ryšius, yra paskirtas O. S. laikinu globėju ir turto administratoriumi, todėl realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sukelti neigiamus padarinius (gali iškilti realus pavojus O. S. sveikatai ir gyvybei). Taigi, atsižvelgus į rūšinį nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, teigtina, kad net minimumui artimos bausmės R. S. paskyrimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir dėl per ilgai užsitęsusio proceso, nes procesas truko beveik trejus metus. Todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistajam paskyrus kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šiuo atveju buvo pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas, nes, nors R. S. yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas ir, teismo nuomone, įvykdęs vieną veiką, jam paskirta gerokai didesnė laisvės atėmimo bausmė nei kitam nuteistajam, kuris yra teistas, įvykdęs kelias nusikalstamas veikas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo R. S. teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 2, 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies – taikymu ir esminiais BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalyse, 44 straipsnio 5, 6 dalyse, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, 320 straipsnio 3 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir paskirta bausme, o ne teisiniais argumentais.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo buvo keliami nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ištaisydamas jame padarytą klaidą, t. y. pašalino kaip įrodytą pripažintą nusikalstamos veikos aplinkybę, kad R.

S. ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. į savo gyvenamąsias patalpas neteisėtai atgabeno 12,158 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir R. S., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirtą trejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino iki dvejų metų šešių mėnesių. Kitoje dėl R. S. paliktoje galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų nenustatė.

Nuteistasis kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės skyrimo bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokia bausmė turėjo būti skiriama už padarytą nusikalstamą veiką, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą, taip pat in dubio pro reo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, asmenų lygybės įstatymui principai.

Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė