2021-05-12 Nr. AB-10304-3-62-3-00693-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1175-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00693-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. (toliau – ir atsakovas) pareiškėjo naudai 3 916,15 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad NMA 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2673 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir NMA Sprendimas), pagal kurį atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Atsakovas 2016 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1005562416-A1-1) (toliau – ir 2016 m. Paraiška). NMA, pakartotinai įvertinusi 2016 m. Paraišką, nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 3 973,40 Eur dydžio grąžintina išmokos suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-345 redakcija) (toliau – ir Taisyklės). 2016 m. Paraiškoje buvo deklaruota: 63,84 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 35,62 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“; 7 vnt. mėsinių galvijų, už kuriuos teikiama susietoji parama; 6 vnt. pieninių veislių bulių, už kuriuos mokama susietoji parama.

3. NMA nurodė, kad 2016 m. lapkričio 11 d. atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra), informacija apie Patikros rezultatus buvo pateikta NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – ir Portalas). Apie nustatytas neatitiktis atsakovas buvo informuotas NMA 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimu Nr. 33569 (išsiųstas 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovo pasirinktu informavimo būdu – paštu), prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos Nr. 16-1005562416-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) kopija.

Patikros metu nustatytos deklaruoto ir faktinio ploto neatitiktys: tam tikruose laukuose nesilaikoma Taisyklių 8.1 papunkčio reikalavimo dėl pievų nušienavimo, Taisyklių 8.6 papunkčio reikalavimo dėl juodojo pūdymo periodiško įdirbimo. Nustatytas netinkamas paramai 24,22 ha plotas. Vadovaujantis valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovas tam tikruose kontroliniuose žemės sklypuose (toliau – ir KŽS) deklaravo didesnį plotą (už kurį prašoma tiesioginių išmokų) nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamų KŽS bl3, bl6 plotą.

Nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai laukai, už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus KŽS bl3, bl6 plotus, kurie nebuvo dirbami / prižiūrimi. Atsakovas, pateikdamas ir pasirašydamas 2016 m. Paraišką patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su Taisyklėmis, su visais reikalavimais gauti paramą, įvykdymo terminais ir galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus. Parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus (Taisyklių 4.22 p.).

NMA už neteisingai deklaruotą plotą sumažina mokėtiną paramą (Taisyklių 68.4 p.). Dėl nustatytų pažeidimų, vadovaujantis Taisyklių 68.4 papunkčiu, už 24,98 ha (24,22 pažeidimo plotas rastas po patikros) + 0,76 ha (ŽŪIKVC nustatytas paramai netinkamas plotas) pažeidimo plotą parama neskiriama ir pagal 2016 m. Paraišką taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo. Pagal Taisyklių 81 punktą tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal 2014 m. kovo 11 d.

Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 640/2014 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014). Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 a straipsnyje nustatyta, kad „jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai remiamo ploto.“

4. NMA paaiškino, kad 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 63,84 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas: 38,86 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 24,98 ha, t. y. 64,28 proc. (24,98 ha / 38,86 ha x 100 proc. = 64,28 proc.), t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 3 proc. arba 2 ha. Todėl vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, pagrindinė tiesioginė išmoka sumažinama 1,5 skirtumo dalimi – už 37,47 ha (24,98 ha x 1,5). 2016 m. Paraiškoje bendras deklaruotas tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka, buvo 63,84 ha, o nustatytas faktinis tinkamas paramai plotas 38,86 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 24,98 ha, t. y. daugiau kaip 50 proc. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 86 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, žalinimo išmoka nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 ir 4 dalimis, šioms priemonėms taikoma papildoma nuobauda – 1,5 pažeidimo ploto dydžio ilgalaikė sankcija. Ilgalaikė sankcija pritaikyta vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19 straipsnio 2 punktu bei 28 straipsnio 1 punkto 3 pastraipa (žalinimo išmokai bei susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą išmokai) bei vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 ir 4 dalimis (pagrindinei išmokai bei išmokai už pirmuosius hektarus).

5. NMA teigė, kad atsakovas privalo grąžinti NMA nurodytą sumą vadovaudamasis ir Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiais. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. 2017 m. balandžio 3 d. buvo gautas atsakovo skundas (reg. Nr. BR7-58), kuriame nurodoma, kad jis nesutinka su Patikros ataskaitoje nustatytais pažeidimais. NMA 2017 m. balandžio 20 d. išsiuntė atsakovui raštą Nr. BR6-4186 „Dėl atsakymo į prašymą“. 2017 m. birželio 27 d. buvo gautas 2017 m. birželio 20 d. skundas (reg. Nr. BR7-121), kuriuo prašoma paaiškinti, kodėl jam nėra mokamos išmokos už 2016 metus. NMA 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-2035853 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2017 m. liepos 11 d. sprendimas), kuriame nurodoma, kad atsakovui skiriama 3 505,53 Eur dydžio paramos suma, 2017 m. liepos 11 d. išsiųstas paštu. 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtas sprendimas Nr. BR6-181 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas), kuriame nurodyti galutiniai atsakovo 2016 m. Paraiškos vertinimo rezultatai, pagal kuriuos sankcijų dydis nepakito, tik pateiktos išsamios ir detalios sankcijų sudarymo aplinkybės. 2017 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. BR6-9106 „Dėl atsakymo į skundą ir sprendimo pateikimo“ registruotu laišku, 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo nustatyta tvarka neskundė, jis yra nepanaikintas ir galiojantis. 2018 m. birželio 1 d. buvo priimtas NMA Sprendimas, kuris išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. BR6-7565„Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ paštu atsakovo 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu. NMA Sprendimo atsakovas nustatyta tvarka neskundė, todėl jis sukelia teisines pasekmes. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 3 916,15 Eur sumos. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

6. Atsakovas A. A. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas su skola nesutiko ir teigė, jog deklaravo visuomet vienodai, teisingai naudojamus žemės ūkio paskirties plotus bei tinkamai prižiūrėjo žemės ūkio plotus. NMA elgėsi nesąžiningai, nes neatvykdavo tikrinti ir apžiūrėti deklaruojamų plotų jų aktyvaus naudojimo, apdirbimo metu, kuomet tikrai akivaizdu, jog žemė dirbama, pievos šienaujamos ir nuganomos. Atsakovas teigė, kad ginčo laikotarpiu (2016 m.) buvo lietingi metai ir žolė buvo nušienauta, kaip privalu pagal taisykles, net kelis kartus. Po paskutinio nušienavimo iki tikrinimo dienos – 2016 m. lapkričio 12 d., žolė vėl buvo ataugusi, o įdirbtose dirvose priaugę žolių. Tai dėsninga žemės ūkio paskirties žemės būklė, nes vegetacijos laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, nebuvo šalnų. Tai, kad 2016 m. lapkričio 12 d. tikrinimo metu pievoje buvo ataugusios žolės ir dirvose buvo ataugusių įvairių piktžolių, neduoda pagrindo pripažinti, kad pievos ir dirvos nenaudojamos, neprižiūrimos, neapdirbamos. Taikant logiškumo, protingumo ir sąžiningumo principą, neįmanoma situacija, kad pievoje visuomet būtų labai trumpa žolė ir dirvoje visai nebūtų piktžolių. Pavienės nuotraukos negali būti pripažintos pakankamu įrodymu, kad visas 13,52 ha plotas yra neapdirbtas, neprižiūrėtas, apaugęs subrendusiomis piktžolėmis. Todėl pripažintina, kad, praėjus dvejiems metams po deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, priimtas NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo yra neteisingas, neteisėtas, šiurkščiai pažeidžiantis asmens teises ir interesus, todėl naikintinas. 2016 m. liepos 11 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo skirta 3 505,53 Eur išmoka, tačiau 2018 m. birželio 1 d. priimamas kitas sprendimas dėl didesnės sumos – net dėl 3 973,40 Eur tariamos skolos grąžinimo. Atsakovas prašomų grąžinti lėšų negavo, o pareiškėjas nepagrindžia, kad atsakovui buvo išmokėta tokio dydžio parama. Be to, neaišku, kokiu pagrindu buvo pervedami avansiniai mokėjimai.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo NMA prašymą patenkino, t. y. priteisė pareiškėjo NMA naudai iš atsakovo A. A. 3 916,15 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas 2016 m. birželio 6 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei gyvulius paraišką, už kurią mokamos tiesioginės išmokos. Teikdamas paraišką atsakovas patvirtino, kad išsamiai susipažino su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis, įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Pateikta paraiška nustatyta tvarka buvo vertinama ir vertinimo metu atsakovui buvo išmokėta 3 973,40 Eur avansinė tiesioginių išmokų suma. Tai patvirtina pareiškėjo pateikta mokėjimų / atsiskaitymų informacija. NMA nurodė, jog 1 833,90 Eur avansas už tiesiogines išmokas išmokėtas 2016 m. spalio 31 d., 1 421,27 Eur avansas žalinimo išmokai išmokėtas atsakovui 2016 m. spalio 31 d. ir 718,23 Eur žalinimo išmoka išmokėta 2016 m. gruodžio 27 d. Iš viso buvo išmokėta 3 973,40 Eur. Atsakovui buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas), todėl grąžintina skolos suma yra 3 916,15 Eur. Atsakovas rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog negavo 3 973,40 Eur avansinės tiesioginių išmokų sumos, į bylą nepateikė.

10. Teismas nurodė, kad avansiniai mokėjimai atsakovui buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 3D-542 „Dėl dalies išmokų už 2016 m. išmokėjimo avansu“, kuriuo buvo nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. – lapkričio 30 d. avansu mokama pareiškėjams už 2016 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 3D-682 „Dėl vienkartinės išmokos už plotus, išmokos už pirmuosius hektarus, išmokos jauniesiems ūkininkams, žalinimo išmokos bei susietosios paramos už baltyminius augalus mokėjimo 2016 m.“.

11. Teismas nustatė, kad NMA 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2673 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią 3 916,15 Eur skolą. 2016 m. lapkričio 11 d. NMA atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje ir informacija apie Patikros rezultatus, vadovaujantis Taisyklių 68.1 papunkčiu, buvo pateikta NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Taip pat, vadovaujantis Taisyklių 68.2 papunkčiu, apie Patikros metu nustatytas neatitiktis atsakovas buvo informuotas NMA 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimu apie patikros vietoje/nuotolinės patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 33569 (pranešimas išsiųstas 2017 m. gruodžio 29 d. atsakovo pasirinktu informavimo būdu – paštu), prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros vietoje ataskaitos Nr. 16-1005562416-D4-1 kopija.

12. Teismas nurodė, kad Patikros metu nustatytos deklaruoto ir faktinio ploto neatitiktys (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, kuriame atsakovas deklaravo 2,89 ha EPT plotą, nustatytas ploto netikslumas, nustatytas faktinis 3,00 ha EPT (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius) plotas ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr.1, kuriame atsakovas deklaravo 2,76 ha EPT plotą, nustatytas ploto netikslumas, nustatytas faktinis 2,96 ha EPT (ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius) plotas). Atliekant Patikrą nustatyta, kad nesilaikoma Taisyklių 8.1 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl pievų nušienavimo (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1). Atliekant Patikrą nustatyta, kad laukuose nebuvo laikomasi Taisyklių 8.6 papunktyje nustatyto reikalavimo dėl juodojo pūdymo periodiško įdirbimo (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 3). Taip pat nustatyta, jog atsakovas KŽS (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1) deklaravo didesnį plotą (už kurį prašoma tiesioginių išmokų) nei tas, kuris buvo nustatytas įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamų KŽS bl3, bl6 plotą. NMA sprendimo dėl sankcijos taikymo atsakovas neginčijo, jis yra galiojantis.

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Atsakovas NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SP1-2673 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo, šis sprendimas yra galiojantis. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl NMA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra aktualūs, šio akto teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas prašo teismo panaikinti minėtą sprendimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato administraciniame procese priešpriešinio skundo instituto. Šiuo atveju atsakovas pagal procesinę padėtį nagrinėjamoje individualioje byloje nėra subjektas, numatytas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovo paramos skolą yra pagrįstas.

15. Teismas pažymėjo, kad Grąžintinų lėšų taisyklių 7 punkte nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti, gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui dėl to pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

16. Teismas nustatė, kad NMA 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. BR6-7656 „Dėl susidariusios skolos priteisimo“ nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 3 916,15 Eur sumą pervesti į NMA sąskaitą bei informavo, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovui buvo išsiųstas NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. SP1-2673(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipė dėmesį, kad NMA raštu informavo atsakovą apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, dėl kurių pareiškėjas galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

17. Teismas pažymėjo, kad Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovo 3 916,15 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini.

III. 18. Atsakovas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

19. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir priimtame sprendime nenurodė jokių vertinimo motyvų dėl NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimo pagrįstumo, o tik preziumavo, kad NMA turi teisę susigrąžinti dalį paramos, citavo teisės aktus. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, pagrįstu, nes prieštarauja administracinių bylų teisenos reikalavimams ir įrodymų vertinimo principui, kad teismui nei vienas įrodymas neturi išankstinės privalomos galios. Jei NMA sprendimas būtų prilygintas vykdomajam dokumentui, tuomet galėtų būti pradedama išieškojimo procedūra, tačiau jeigu jis nesukūrė tokių teisinių padarinių ir būtina teismo procedūra lėšų priteisimui, teismas privalo atlikti šio sprendimo teisinį vertinimą.

20. Atsakovas teigia, kad teisminio proceso metu buvo prašoma ex officio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimą ir juo nesivadovauti, tačiau teismo sprendime jokių argumentų šiuo klausimu nenurodyta, sprendimas nemotyvuotas. Atsakovo manymu, žodinis bylos nagrinėjimas, skolos priteisimas vyko formaliai, teismas nevertino ir neatsižvelgė į jo poziciją.

21. Atsakovas laikosi pozicijos, kad po sprendimo išmokėti paramos pinigus, lėšos nebuvo pervestos į jo banko sąskaitą. Logiška, kad atsakovas nebūtų rašęs skundų bei prašymų, jei būtų gavęs už ginčo laikotarpį paramos lėšas. Pateiktuose tariamai avansu išmokėtas lėšas patvirtinančiuose išrašuose tokios mokėjimo paskirties nenurodyta, o teismas rėmėsi spėliojimais. Išrašai neaiškūs ir nepatvirtina, kad susumavus nurodytas sumas išeina išmokėta suma: 3 973 Eur. Atsakovas teigia, kad sąžiningai prižiūrėjo, tvarkė ariamus, ganymo ir šienaujamus plotus ir turėjo teisėtus lūkesčius paramos pinigus panaudoti ūkyje, tačiau šiuo atveju privalėtų grąžinti dar neišmokėtus pinigus.

22. Atsakovo vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taip ir nenustatyta tiksli skaičiavimo tvarka, kokia parama turėjo būti išmokėta. NMA nurodo, kad buvo išmokėta paramos suma 3 973 Eur, 2017 m. liepos 11 d. NMA sprendime nurodyta išmokėtina suma – 3 505,53 Eur. Kokiu pagrindu (buhalteriniu dokumentu) tariamai 2016 m. rudenį pervesta 3 973,40 Eur suma negalėjo nurodyti ir NMA atstovas teismo posėdžio metu. Teismo sprendimas nemotyvuotas, bylos esmė neatskleista, todėl teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

23. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. NMA nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nevertino NMA sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei NMA prašymą tenkino visiškai. NMA teigia, kad prašyme aiškiai ir išsamiai buvo nurodytos ne tik skolos susidarymo faktinės aplinkybės, t. y. pažeidimai, kurie nustatyti atsakovo paraiškos vertinimo metu, bet ir nurodytas susidariusios skolos apskaičiavimas. Be to, NMA 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. BR6-6214 „Dėl informacijos pateikimo“ teismui pateikė išsamius paaiškinimus dėl atsakovo atžvilgiu susidariusios skolos apskaičiavimo bei pateikė atsakovui atliktų mokėjimų duomenis, iš kurių aiškiai matyti, kokios sumos buvo pervestos atsakovui, nurodant paraiškos numerį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų NMA pateiktus duomenis apie atsakovui išmokėtas sumas ir NMA sprendimu apskaičiuotą skolą. Todėl argumentas, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tiksli skolos apskaičiavimo tvarka yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo A. A. pareiškėjo naudai 3 916,15 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NMA 2018 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. SP1-2673 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nebuvo nuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės aiškinimu ir taikymu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

28. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

30. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kuria nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 p.), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 p.).

31. Byloje nustatyta, kad NMA 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2673 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo nustatė, kad atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią 3916,15 Eur skolą. NMA Sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, t. y. jis yra įsigaliojęs ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ABTĮ administraciniame procese nenumato priešpriešinio skundo instituto, todėl atsakovo reikalavimas panaikinti NMA Sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje negali būti keliamas. Ginčo atveju atsakovas pagal procesinę padėtį nagrinėjamoje individualioje byloje nėra subjektas, numatytas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje.

32. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011).

33. Bylos duomenimis patvirtinamos aplinkybės, kad 2016 m. Paraiška nustatyta tvarka buvo vertinama ir vertinimo metu atsakovui iš viso buvo išmokėta 3 973,40 Eur avansinė tiesioginių išmokų suma (1 833,90 Eur avansas už tiesiogines išmokas išmokėtas 2016 m. spalio 31 d., 1421,27 Eur avansas žalinimo išmokai išmokėtas 2016 m. spalio 31 d. ir 718,23 Eur žalinimo išmoka išmokėta 2016 m. gruodžio 27 d.). Atsakovui buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas), todėl grąžintina skolos suma yra 3 916,15 Eur. Atsakovas rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog negavo 3 973,40 Eur avansinės tiesioginių išmokų sumos, į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jų naujais įrodymais nepaneigė, o tik pateikė savo požiūrį į surinktus įrodymus bei jų vertinimą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas NMA Sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtos paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas.

35. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė