b084e858-da06-42e8-9357-e4950e2f76f8 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-494-594/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01100-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 6.1; 21.11.10.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės advokatės R. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 25 d. nutarimo G. S. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarimu G. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1000 eurų bauda už tai, kad jis bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, neužtikrino Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo, ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos, gauti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę bÅ«ti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, iÅ¡duotus įdarbinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 22 dalyje numatytÄ imperatyvų reikalavimÄ , nuo 2020 m. gruodžio 15 d. įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios Å¡alies ((duomenys neskelbtini)) pilietį R. K. ir leido jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai. Minėto užsieniečio darbas UAB „(duomenys neskelbtini) “ naudai laikomas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (pateiktas praneÅ¡imas 1 SD forma), Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai (pateiktas praneÅ¡imas LDU forma apie R. K. įdarbinimÄ ). Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. S. pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalį, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovė advokatė R. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ G. S. atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei ANK 94 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ .

2.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad G. S. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Remiantis įdarbinimo metu galiojusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcija, darbdavys įdarbindamas užsienietį turi įsitikinti ar darbuotojas turi dokumentÄ , suteikiantį teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvoje bei ar turi leidimÄ ar teisę dirbti be leidimo dirbti pas konkretų darbdavį ir saugoti tai patvirtinančius dokumentų kopijas.

G. S. buvo nubaustas už tai, kad leido (duomenys neskelbtini) piliečiui R. K. dirbti suvirintoju neturint leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos, bet ne dėl leidimo dirbti neturėjimo ar neteisėto atvykimo į LietuvÄ . Bylos nagrinėjimo metu darbdavys ne kartÄ pabrėžė, kad įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį kaip asmenį, kuriam iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) biometrinis pasas ir jam taikomas bevizis režimas, todėl nei leidimo laikinai gyventi, nei vizos Å¡iam darbuotojui nereikėjo.

Tačiau, teismas į tai neatsižvelgė ir dėl bevizio režimo klausimo nepasisakė. Pažymėtina, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 11 straipsnis numato galimybę tam tikrais atvejais trečiųjų Å¡alių piliečiams taikyti bevizį režimÄ . Esant beviziam režimui, jo galiojimo laikotarpiu (ne daugiau kaip 90 dienų per 180 dienų) įdarbinančiam užsienietį darbdaviui kyla pareiga tik praneÅ¡ti apie tokio asmens įdarbinimÄ , jeigu jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is arba įsitikinti, jog asmeniui iÅ¡duotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje.

Tokius veiksmus G. S. atliko, t. y. pateikė praneÅ¡imÄ apie užsieniečio įdarbinimÄ , o R. K. profesija (suvirintojas) buvo įtraukta į trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä . Abejonių tuo, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams, turintiems iÅ¡duotus biometrinius pasus nuo 2017 m., taikomas bevizis režimas (2017 m. gegužės 11 d. Europos Taryba priėmė reglamentÄ dėl vizų liberalizavimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, vykstantiems į ES, kai jų buvimo laikotarpis yra 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį) nėra.

Taigi R. K. yra taikomas bevizis režimas ir jo teisę bÅ«ti Lietuvoje 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį patvirtina biometrinis pasas, kurio kopijÄ R. K. ir pateikė darbdaviui. Akivaizdu, kad G. S. įsitikino, kad darbuotojas turi dokumentÄ , leidžiantį bÅ«ti Lietuvoje, tokį įdarbinimo pagrindÄ nurodė ir PraneÅ¡ime apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, saugojo dokumentų kopijas ir pateikė Institucijai tikrinimo metu bei tinkamai įvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Faktinė R. K. darbo trukmė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. kovo 12 d. neviršijo beviziam režimui leidžiamų 90 dienų.

2.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė ir dėl R. K. atvykimo į Lietuvos RespublikÄ teisėtumo ir nenurodė, kad jo atvykimas iÅ¡ esmės yra neteisėtas. Nei teismas, nei Institucija neginčija fakto, kad R. K. atvyko į LietuvÄ 2020 m. gruodžio 12 d. per Lietuvos sienÄ su biometriniu (duomenys neskelbtini) piliečio pasu, kurį turinčiam asmeniui taikomas bevizis režimas ir jame buvo įklijuota nacionalinė viza. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1226 neribojo galimybės atvykti užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos nacionalinę vizÄ (2.1.23 punktas). Tiek atvykimo metu į LietuvÄ , tiek ir įdarbinimo metu R. K. iÅ¡duota nacionalinė viza galiojo, todėl atvykdamas į LietuvÄ 2020 m. gruodžio 12 d. jis nepažeidė minėto nutarimo nuostatų. Be to, minėto nutarimo nuostatos neuždraudė teisėtai atvykusiems užsieniečiams Lietuvoje ir toliau bÅ«ti. Pažymima, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatos neįpareigoja darbdavio įsitikinti kur ir kaip darbuotojas kirto Lietuvos valstybės sienÄ , ar darbuotojo atžvilgiu nėra pradėti procesai dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo. Ä®statymas tik įpareigoja darbdavį patikrinti ar darbuotojas turi dokumentÄ leidžiantį bÅ«ti ar gyventi Lietuvoje. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ R. K. biometrinio paso ir pasienio pareigÅ«no spaudo jame, minėtas asmuo į LietuvÄ atvyko legaliai.

2.3. Skunde taip pat teigiama, kad įdarbinimo metu R. K. turėjo galiojančiÄ vizÄ , iÅ¡duotÄ darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, galiojantį biometrinį pasÄ , su kuriuo Å¡iam asmeniui taikomas bevizis režimas ir dėl savo profesijos pobÅ«džio (suvirintojas) neprivalėjo gauti leidimo dirbti. Taigi, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) piliečiu ir turėdamas biometrinį pasÄ bei naudodamasis beviziu režimu, R. K. galėjo bÅ«ti ir dirbti Lietuvoje ribotÄ laikÄ - 90 dienų, pas bet kurį darbdavį.

Tuo tarpu leidimas laikinai gyventi ir vizos yra iÅ¡duodamos darbui pas konkretų darbdavį ir jų pagrindu užsienietis gali dirbti Lietuvoje ir bÅ«ti ilgesnį laikÄ , tačiau tik pas konkretų darbdavį. Nėra jokių galiojančių teisės aktų, nustatančių, kad asmuo gavęs laikinÄ leidimÄ gyventi ar nacionalinę vizÄ , netenka teisės naudotis beviziu režimu ir jo suteikiamomis teisėmis, kadangi bevizio režimo suteikimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) pilietybė ir biometrinis pasas, kurie nenustoja galioti iÅ¡davus vizÄ .

Nors viza ir suteikia teisę užsieniečiui dirbti Lietuvoje ilgesnį laikotarpį, tačiau vizos iÅ¡davimo faktas nepanaikina galimybės naudotis biometriniu pasu ir atitinkamai beviziu režimu. Nors Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad iÅ¡davus leidimÄ gyventi viza netenka galios, tačiau įstatyme nėra tokios pasekmės vizos ir bevizio režimo santykiui. IÅ¡davus vizÄ biometrinis pasas nėra panaikinamas ar bent sustabdomas jo galiojimo laikas.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 11 punktas numato, kad Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse nurodytas užsienietis (Å¡iuo atveju bevizis režimas numatytas 11 straipsnio 2 dalyje) teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvoje jei turi iÅ¡duotÄ leidimÄ dirbti arba yra nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti pagrindas (Å¡iuo atveju R. K. buvo atleistas nuo bÅ«tinybės įsigyti leidimÄ dirbti, nes jo profesija – suvirintojas, pateko į trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä , numatytÄ Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnio 11 punkte).

Tokiu atveju darbdavys turi praneÅ¡ti Užimtumo tarnybai apie tokio užsieniečio įdarbinimÄ , kÄ nagrinėjamu atveju G. S. ir buvo atlikęs, todėl įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

2.4. Skunde pažymima, kad apeliantas negalėjo pažeisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatų, nes R. K. buvo įdarbintas ne su jam iÅ¡duota nacionaline viza, bet bevizio režimo pagrindu, todėl nacionalinės vizos ribojimai dirbti pas konkretų darbdavį ar suteikiamos teisės dirbti ilgesnį laikÄ R. K. negalėjo bÅ«ti taikomi ir nebuvo taikomi. Visi byloje esantys duomenys ir G. S. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad nei pareigos įsitikinti ar darbuotojas turi dokumentÄ , leidžiantį bÅ«ti ar gyventi Lietuvoje, nei pareigos įsitikinti ar darbuotojas turi arba yra atleistas nuo pareigos turėti leidimÄ dirbti jis nepažeidė, todėl nėra ir nelegalaus darbo sudėties, kaip tai reglamentuoja Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, nei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies pažeidimo, todėl R. K. darbas UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo teisėtas, o G. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

2.5. Apelianto atstovė skunde atkreipia dėmesį, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnis numato užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kia bÅ«tent tuo, kuo buvo kaltinamas G. S., t. y. užsieniečių dokumentų, leidžiančių bÅ«ti ar gyventi Lietuvoje nepareikalavimas, tačiau už šį pažeidimÄ numatytos ženkliai mažesnės sankcijos.

2.6. Skunde taip pat praÅ¡oma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Å iuo konkrečiu atveju darbdavys jokių tikslų iÅ¡vengti, sutaupyti ar apeiti įstatymo reikalavimus neturėjo, jų nesiekė ir nepasiekė, nesutaupė iÅ¡laidų mokesčiams, nebuvo atleistas nuo tam tikrų procedÅ«rų, kurios reikÅ¡mingai apsunkintų darbdavio situacijÄ , apie įdarbinimÄ pranešė Institucijoms, t. y. įdarbinimo faktÄ tinkamai iÅ¡vieÅ¡ino, mokėjo darbuotojui darbo užmokestį ir nuo jo reikiamus mokesčius, elgėsi be piktybiÅ¡kumo, bendradarbiavo su institucijomis. Be to, R. K. dirbo itin trumpÄ laikotarpį, tik 87 dienas. Jokios naudos iÅ¡ minėto asmens įdarbinimo direktorius sau asmeniÅ¡kai taip pat negavo. Jokio motyvo daryti tokį pažeidimÄ G. S. neturėjo ir sÄ Å¾iningai klydo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio. Juo labiau, kad darbdavys nagrinėjamu laikotarpiu buvo įdarbinęs net 59 užsieniečius, tačiau administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas tik dėl R. K.. Tai, kad G. S. nesutiko su padarytu nusižengimu susiję ne su piktybiÅ¡kumu, o tik su tuo, kad jis pagal galimybes domėjosi teisės aktais, susijusiais su užsieniečių įdarbinimu, siekė, kad jo kaip darbdavio veiksmai atitiktų įstatymų reikalavimus, tačiau esant itin sudėtingam teisiniam reglamentavimui, kurį apsunkino ir karantino ribojimai, sÄ Å¾iningai suklydo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes G. S. paskirta 1000 eurų baudÄ , nors ir minimali sankcijoje, tačiau prasilenkia su protingumo ir teisingumo principais.

3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. į LietuvÄ atvyko 2020 m. gruodžio 12 d. biometriniame pase turėdamas vizÄ , suteikiančiÄ teisę dirbti konkrečioje įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi Å¡ioje įmonėje neįsidarbino, todėl negalėjo bÅ«ti priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ bevizio režimo pagrindu, kadangi dėl karantino nuo 2020 m. lapkričio 4 d. užsieniečių atvykimas į Lietuvos RespublikÄ buvo uždraustas, todėl pradėjo negalioti ir taisyklė, kuomet užsienietis gali atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje 90 dienų tik su biometriniu pasu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apelianto atstovė iÅ¡ esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimÄ , kurio pagrindu padaryta iÅ¡vada, jog G. S. veikoje yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis, taip pat, keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama Å¡ioje apimtyje.

5. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. S. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl G. S. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, jų teisinį vertinimÄ , pagrindo nėra. Skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiÅ¡kiai ir pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas ar jo atstovė, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo nutarimÄ .

7. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius bei darbo įstatymus, kurie buvo pažeisti. ANK 95 straipsnyje atvejai, kuriais konstatuojama Å¡io nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėtis, nereglamentuojami, o nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Užimtumo įstatyme.

Pagal Å¡io teisės akto 56 straipsnio nuostatas, nelegaliu darbu yra laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu, įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį, įvykdo Å¡ias sÄ lygas:

1) ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios Å¡alies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios Å¡alies piliečio įdarbinimÄ jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is ir 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

8. Apylinkės teismo nutarimu G. S. nubaustas už tai, kad jis pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto (bendroji nuostata, numatanti, kad nelegalus darbas yra leidimas dirbti užsieniečiams, pažeidus įdarbinimÄ numatančius teisės aktus) bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatas, numatančias, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io Ä®statymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad G. S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi (b. l. 5) 2020 m. gruodžio 14 d. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu R. K. (b. l. 16-18), kuris dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ suvirintoju, apie minėto asmens įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai (b. l. 6, 19). Taigi vienas iÅ¡ alternatyvių nelegalaus darbo pagrindų, įtvirtintų Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatytas.

Tačiau, nagrinėjamu atveju darbdavys neįvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatyto imperatyvaus nurodymo, ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos gauti R. K. leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę bÅ«ti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie iÅ¡duoti įdarbinimui UAB „ (duomenys neskelbtini) “. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. K. į Lietuvos RespublikÄ atvyko turėdamas D kategorijos vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis iÅ¡duota UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu.

Taigi, pagal Å¡iÄ vizÄ R. K. turėjo teisę dirbti tik pas konkretų darbdavį, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ suvirintojo pareigose, neturint leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos leidžiančios dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “. Taigi, (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. į Lietuvos RespublikÄ atvyko darbo kitoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu jam buvo iÅ¡duota D kategorijos nacionalinė viza, tačiau minėta R. K. D kategorijos viza Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 14 d. buvo panaikinta, jam neatvykus dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (ketinant įsidarbinti), pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį, jis visų pirma turi pateikti Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ .

Taigi, nesudarius darbo sutarties su darbdaviu, kuriam tarpininkaujant buvo iÅ¡duota nacionalinė viza, siekiant įsidarbinti kitoje Lietuvos Respublikoje registruotoje bendrovėje, (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. privalėjo gauti naujÄ leidimÄ . Tik Migracijos departamentui patikrinus, ar užsienietis atitinka Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sÄ lygas, yra priimamas sprendimas dėl naujo leidimo iÅ¡davimo, tačiau darbo sutartis su nauju darbdaviu negali bÅ«ti sudaroma tokiam leidimui dar nesant iÅ¡duotam.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Migracijos departamento praneÅ¡imo, R. K. nesikreipė dėl naujos vizos iÅ¡davimo, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius G. S., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniam skyriui el. paÅ¡tu 2021 m. balandžio 30 d. taip pat nurodė, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesikreipė į Migracijos departamentÄ dėl vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. K. (b. l. 41). Taigi Å¡ių duomenų visuma patvirtina, kad G.

S., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi (darbdaviui atstovaujančiu asmeniu), ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos (iki 2020 m. gruodžio 15 d.) negavęs R. K. leidimo dirbti, leido jam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “. Å ie užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, traktuotini kaip nelegalus darbas, todėl konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad R.

K. UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo neteisėtai, o G. S. pripažintas kaltu dėl nelegalaus darbo fakto jo vadovaujamoje įmonėje ir nubaustas vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, numatančia atsakomybę už nelegalų darbÄ , yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėties, nes (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. jo vadovaujamoje įmonėje buvo įdarbintas kaip asmuo, kuriam iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) biometrinis pasas ir jam taikomas bevizis režimas, todėl nei leidimo laikinai gyventi, nei vizos Å¡iam darbuotojui nereikėjo, jis turėjo teisė dirbti bevizio režimo metu ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, o darbdavys tik turėjo pareigÄ praneÅ¡ti apie tokio asmens įdarbinimÄ , jeigu jo profesija (Å¡iuo atveju suvirintojo) yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is, kÄ Å¡iuo atveju G.

S. ir padarė, tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Viena vertus, pritartina apeliacinio skundo teiginiams, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) piliečiams, turintiems iÅ¡duotus biometrinius pasus nuo 2017 m. taikomas bevizis režimas (2017 m. gegužės 11 d. Europos Taryba priėmė reglamentÄ dėl vizų liberalizavimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, vykstantiems į ES, kai jų buvimo laikotarpis yra 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį) ir R. K. tokį pasÄ turėjo bei pateikė darbdaviui, o jo profesinę kvalifikacijÄ patvirtinantys dokumentai pagrindžia, kad jis turėjo suvirintojo specialybę, kuri buvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä specialybių, patvirtintų Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. V-245 „ Dėl profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡o pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is 2020 m. II pusmečiui patvirtinimo“. Tačiau kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. į Lietuvos RespublikÄ atvyko ne bevizio režimo pagrindu, t. y. turėdamas galiojantį (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio biometrinį pasÄ , bet turėdamas D kategorijos vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu.

BÅ«tent todėl, kad R. K. nuo 2020 m. gruodžio 15 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai jau turėjo iÅ¡duotÄ nacionalinę (D) vizÄ laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. kovo 29 d. darbui konkrečioje darbovietėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, Å¡ioje situacijoje yra taikomos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatos. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžiančios įdarbinti užsienio Å¡alies pilietį, reziduojantį Lietuvos Respublikoje bevizio režimo pagrindu, kai jam nebÅ«tinas leidimas dirbti, nes jo profesija įtraukta į Užimtumo tarnybos patvirtintÄ trÅ«kstamų profesijų sÄ raÅ¡Ä , galėtų bÅ«ti taikomos tuo atveju, jeigu R.

K. iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų įgijęs nacionalinės vizos, suteikiančios teisės dirbti kitoje įmonėje, tačiau atitiktų kitus įstatymuose nustatytus kriterijus.

11. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nurodo, kad G. S. negalėjo pažeisti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatų, kadangi (duomenys neskelbtini) pilietis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas ne jam išduotos nacionalinės vizos pagrindu, tačiau bevizio režimo pagrindu, todėl nacionalinės vizos ribojimai dirbti pas konkretų darbdavį R. K. negalėjo būti taikomi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis R.

K. į Lietuvos RespublikÄ atvyko 2020 m. gruodžio 12 d. (b. l. 14). Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis buvo įdarbintas kaip asmuo, turintis vizÄ (b. l. 6). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 (toliau - Nutarimas), Lietuvos Respublikoje buvo įvestas karantino režimas. Remiantis Å¡io nutarimo nuostatomis, (duomenys neskelbtini) piliečiui R. K. su biometriniu pasu į Lietuvos RespublikÄ nagrinėjamu laikotarpiu nebÅ«tų buvę leista įvažiuoti, kadangi buvo numatyta, jog valstybės sienos kirtimas karantino metu apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į LietuvÄ tik su biometriniu pasu.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad įvedus karantinÄ visoje Lietuvos Respublikoje ir apribojus asmenų iÅ¡ užsienio Å¡alių atvykimÄ , užsienietis, net ir turėdamas biometrinį pasÄ , negalėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ tik su minėtu pasu ir dirbti Lietuvos Respublikoje 90 dienų, neturėdamas Lietuvos Respublikos vizos arba leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi Nutarime buvo numatyta užsieniečių atvykimo į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡imtis leidžianti atvykti užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos nacionalinę vizÄ ar dėl kurių Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ .

Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis R. K. į LietuvÄ atvyko pasinaudojęs minėta iÅ¡imtimi, t. y. turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å i viza galiojo nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki jos panaikinimo momento 2021 m. sausio 14 d. ir suteikė teisę R. K. dirbti tik konkrečioje įmonėje. Visų Å¡ių aplinkybių pagrindu, sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ negalėjo įdarbinti (duomenys neskelbtini) piliečio R.

K. tik pagal biometrinį pasÄ , neatsižvelgdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu iÅ¡duotos, galiojančios Lietuvos Respublikos vizos Nr. 004405304 turėjimÄ ir privalėjo vadovautis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatomis.

12. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis bÅ«tent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Todėl, Å¡iuo atveju vien tai, kad G. S., kaip darbdavio atstovas, įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį R. K., kaip pats nurodo, pagal biometrinį pasÄ , įsitikino, kad jo specialybė patenka į Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintÄ trÅ«kstamų darbuotojų specialybių sÄ raÅ¡Ä , sudarė su juo raÅ¡ytinę darbo sutartį, apie įdarbinimÄ pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai, mokėjo jam atlyginimÄ , neÅ¡alina darbdavio atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad bÅ«tent darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi, G. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, žinodamas, kad užsienio Å¡alies piliečiui yra iÅ¡duota D kategorijos viza, leidžianti bÅ«ti Lietuvoje ir dirbti konkrečioje įmonėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdamas į darbÄ savo įmonėje tokį (duomenys neskelbtini) pilietį, įgijo papildomų pareigų, kurios numatytos įstatymu, t. y. tinkamai įdarbinti užsienietį, nepažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

13. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir G. S. skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, praÅ¡ant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įspėjimÄ arba ženkliai mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ .

14. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apelianto atstovės argumentus dėl paskirtos administracinės nuobaudos Å¡velninimo, sprendžia, kad apylinkės teismas, G. S. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ nors ir skirdamas Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumÄ , vis dėlto, administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui skirtinos nuobaudos tinkamai neindividualizavo ir paskyrė per griežtÄ , teisingumo ir proporcingumo reikalavimų neatitinkančiÄ nuobaudÄ .

15. Pagal ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.

16. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudÄ , kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi bÅ«ti vertinamas individualiai. Nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ nusižengimÄ darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ užmokestį už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio R. K. buvo sudaryta, apie jo įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta atsakingoms Institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokėti mokesčiai (b. l. 6, 7-12, 16-18, 19, 20-37). Taigi minėto pažeidimo padarymo motyvai nėra savanaudiÅ¡ki ar piktavaliÅ¡ki. Be to, kaip jau ir minėta, G. S. nuo pat pradžių teigė, kad buvo įsitikinęs, jog užsienio pilietis įmonėje įdarbintas pagal įstatymuose numatytÄ užsienio piliečių įdarbinimo tvarkÄ , bevizio režimo pagrindu.

Taigi, G. S. asmens įdarbinimo fakto neneigė, tačiau nesutiko tik su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Apylinkės teismas nenustatė G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors jis praeityje yra kelis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jos negaliojančios. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog G. S. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka, nors bylos duomenimis jo vadovaujamoje įmonėje vienu metu buvo įdarbinta daugiau kaip 50 užsienio šalių piliečių (b. l. 7-12).

Aptartos aplinkybės G. S. charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nei sÄ moningas siekis padaryti žalÄ valstybei ar iÅ¡kreipti darbo rinkÄ ir konkurencijÄ . Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus itin sudėtingÄ užsienio Å¡alių piliečių įdarbinimo teisinį reglamentavimÄ , tame tarpe ir Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 nuostatas, kurių tinkamas neįvertinimas iÅ¡ esmės ir lėmė nusižengimo padarymÄ , vien tik formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi bÅ«ti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumÄ . Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Per griežtas nubaudimas iÅ¡kreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimÄ ir formuotų asmeniui neigiamÄ nuostatÄ apie teisingumÄ vykdančias institucijas.

17. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, G. S. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti G. S. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant jam Å¡velnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ â€“ 100 eurų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. atstovės advokatės R. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 25 d. nutarimÄ : vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 100 (vieno Å¡imto) eurų.

Likusioje dalyje nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis