b0843b07-a7d4-4fd8-b95c-18eec9e536ca · Kauno apygardos teismas

                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-743-530/2015;             Proceso Nr. 1-01-1-17421-2015-6;                          Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                          1.2.14.1.2.5.; 2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nuteistojo K. P. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo K.

P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BPK 140 str., 66 str., į bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2015-04-07 iki 2015-06-04 ir bausmės atlikimo pradžia K. P. skaičiuojama nuo 2015 m. balandžio 7 d.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

K. P. pagal BK 178 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 26 d., apie 6 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ T. ir J. B. sodybos neaptverto kiemo, slapta pagrobė J. B. ir T. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį traktorių (duomenys neskelbtini), 17294 eurų vertės su prikabintu 1448 eurų vertės keturių korpusų plÅ«gu „Overum,“, tuo padarydamas nukentėjusiajam didelę (18742) aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų turtinę žalÄ .Nuteistasis K.

P., nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, pateikė skundÄ Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį peržiÅ«rėti iÅ¡samiai ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. Skunde teigė, kad teismas neteisingai įvertino visas aplinkybes ir nuteisė griežčiausia bausme. Nuteistasis mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra, netgi prieÅ¡ingai, egzistavo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimÄ liudija visiÅ¡kas prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos bei iÅ¡reikÅ¡tas nuoÅ¡irdus gailestis.

Taipogi nusikalstama veika – pasisavintas traktorius buvo grÄ Å¾intas savininkams. Å ių aplinkybių pasekoje nukentėjusieji pretenzijų neturėjo ir prašė teismo skirti pačiÄ Å¡velniausiÄ bausmę, ryÅ¡ium su tuo, kad, bÅ«damas nelaisvėje, jis niekaip negalėtų padengti padarytos žalos.           Nuteistasis K. P. prašė atsižvelgti į tai, kad sutinka savo noru dengti padarytus nuostolius ir praÅ¡o teismo pritaikyti jam BK 75 str., nes tik tokiu bÅ«du – dirbdamas galėtų padengti padarytÄ Å¾alÄ .Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė R.Kalkauskienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, taikyti BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti.

Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo K.

P. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingÄ bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , prieÅ¡ tai buvo ne kartÄ teistas už tyčines veikas, teistumas nėra iÅ¡nykęs, ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jog K. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimÄ padaręs asmuo yra recidyvistas.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. P. teisiamas už tyčines nusikalstamas veikas nuo 1992 metų ( aÅ¡tuonis kartus) ir visais atvejais jam buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis realiai atlikdavo, nes teistumas nei vienu atveju nebuvo iÅ¡nykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka ( b.l. 30-38). Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos vertinimu K. P. sistemingai daro panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus nuosavybei, jis nedaro reikiamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, nerodo noro gyventi dorai, pasitaisyti, todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas K. P. už padarytÄ tyčinį sunkų nusikaltimÄ skyrė mažesnę negu BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, K.

P. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį, nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl jÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir nori atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę vienu trečdaliu.

Nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ ir ta dalimi, kuria jis praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnį arba taikyti baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) pareigas. Pagal teismų praktikÄ laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip jau minėta anksčiau, K. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net aÅ¡tuonis kartus už turtinius nusikaltimus, naujÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui.

Be to informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jis buvo nuteistas 2015-06-22 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas 2014 metais, taip pat už nusikaltimus nuosavybei( nuosprendis neįsiteisėjęs). K. P. per metus po kelis kartus buvo baudžiamas administracinėmis nuobaudomis ( b.l. 48-58) už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Jis du kartus ( 2006m. ir 2009 m.) buvo lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, tačiau abiem atvejais teismo nutartimis buvo grÄ Å¾intas atlikti likusios bausmės dalies( b.l. 36-37).

Å ie duomenys parodo jog už ankstesnius nusikaltimus paskirtosios bausmės tikslai nebuvo įgyvendinti iki galo, nes jo neigiamas požiÅ«ris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nepakito. Jis linkusi nusikalsti asmenybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės – laisvės atėmimo vykdymo, paskyrimo. Taip pat nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bÅ«nant laisvėje jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, sieks žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad K.

P. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę realiai atliekant pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, kurios nėra esminės, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.           Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos K.

P., iÅ¡laidas sudaro 23.16 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė : nuteistojo K. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Danutė Giačaitė Teisėjai:                                                                                   Jurgis KiÅ¡kis       Valdas Vitunskas