2023-08-30 Nr. AB-15469-3-61-3-07223-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-473-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07223-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas) nuo jo priėmimo momento.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Pareiškėjas taip pat prašė prašo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P-944 „Dėl J. K. grąžinimo į pareigas“ J. K. nuo 2023 m. birželio 16 d. nėra grąžintas į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (7.1 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas.

Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, savo reikalavimą grindžia tuo, kad šiuo metu yra bedarbis ir gauna atitinkamą nedarbo draudimo išmoką, o tuo pačiu kaip bedarbis yra draudžiamas ir privalomuoju sveikatos draudimu. Laikinai nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, pareiškėjui būtų nutrauktas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas ir privalomasis sveikatos draudimas, dėl ko pareiškėjas prarastų paskutinį pragyvenimo šaltinį, būtų priverstas savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimu ir dėl to patirtų didelę neatitaisomą turtinę ir neturtinę žalą. Be to, laikinai nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo nuo jo priėmimo momento, atsakovė manytų turinti pagrindą ir toliau neteisėtai reikalauti pareiškėją vykdyti neįsiteisėjusį, todėl negaliojantį teismo sprendimą, o pareiškėjui nevykdant dar kartą neteisėtai atleisti pareiškėją iš valstybės tarnautojo pareigų, šį kartą jau už šiurkštų tarnybinį nusižengimą – nebuvimą tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 str.), kuo pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma labai didelė turtinė ir neturtinė žala, įskaitant ir po to draudimą 3 metus pretenduoti tapti valstybės tarnautoju kaip nelaikomu nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str.). Pareiškėjo nuomone, siekiant išvengti galimo teisinio neapibrėžtumo ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos labai didelės žalos, šiuo konkrečiu atveju taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinas Įsakymo galiojimo nuo jo priėmimo momento sustabdymas, taip pat įpareigojant atsakovą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad pagal skundžiamą Įsakymą J. K. nuo 2023 m. birželio 16 d. nėra grąžintas į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (7.1 karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė, VIII pareigybės lygmuo) pareigas (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 ir 4 p.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo motyvus, taip pat įvertinęs administracinėje byloje nagrinėti priimtą reikalavimą ir su skundu pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjui, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, nagrinėjamu atveju, būtų adekvatus ir proporcingas bei atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, nagrinėjamu atveju, netaikytina, nes pareiškėjas nepagrindė neatitaisomos ar sunkai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybės.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nėra į bylą pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam yra mokama nedarbo draudimo išmoka ir tai yra paskutinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Tokių įrodymų nepateikus, darytina išvada, kad pareiškėjas jam kilsiančios didelės žalos neįrodė. Tuo tarpu pareiškėjo prašymo argumentai dėl pareiškėjo galimo atleidimo iš pareigų (už būsimą šiurkštų tarnybinį nusižengimą) ir pan., jam neįvykdžius teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023, taip pat paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, o tai taip pat vertintina, kad nėra realios tikimybės didelei žalai, kaip ją apibūdina pareiškėjas, kilti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad būtina imtis pareiškėjo nurodomos priemonės tam, jog būtų užtikrintas pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas, ir kad, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Įsakymo galiojimą), netenkintas ir prašymas dėl įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties dalį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismo prašo laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą nuo jo priėmimo momento iki įsiteisės teismo sprendimas priimtas šioje administracinėje byloje (Nr. eI2-10640-809/2023). Todėl teismas klaidingai nustatė ir tai, kad pareiškėjas skunde prašo taikyti reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą nuo jo priėmimo momento iki įsiteisės administracinėje byloje Nr. eI3-4524-595/2023 priimtas teismo sprendimas.

Teismas pareiškėjo skundo, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) tikėtino reikalavimo pagrindimo dėl Įsakymo panaikinimo pagrįstumo, nevertino visai (Nutartis be motyvų). Tuo teismas netinkamai taikė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neleistinai nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškinimų.

Priešingai nei nurodė teismas, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. birželio 30 d. raštas Nr. 7S-291 „Dėl raginimo atvykti į tarnybą” (toliau – Raštas) patvirtina nuo grąžinimo į pareigas datos iki dabar už neatvykimą be svarbių priežasčių pareiškėjui žymimos pravaikštos. Skundžiamo Įsakymo pagrindu Lietuvos kalėjimų tarnyba neteisėtai reikalauja atvykti į tarnybą ir pareiškėją vykdyti neįsiteisėjusį, todėl negaliojantį teismo sprendimą. Be to, iš Rašto akivaizdu, jog pareiškėjui atvykus į tarnybą, jis tą pačią dieną būtų dar kartą neteisėtai atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, tik šį kartą jau už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir be jokių garantijų atsidurtų „gatvėje“, kuo pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma labai didelė turtinė ir neturtinė žala, įskaitant ir po to draudimą 3 metus pretenduoti tapti valstybės tarnautoju kaip nelaikomu nepriekaištingos reputacijos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str.), o be to, šios realiai kilsiančios pasekmės inspiruotų ir dar vieną ginčą bei administracinės bylos iškėlimą teisme (ir tam galima užkirsti kelią pritaikius prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones), kas taip pat pareikalautų labai didelių ir valstybės sąnaudų, nagrinėjant dar vieną administracinę bylą, įskaitant ir apeliacine tvarka, kurios gali net nebūti, jeigu laiku pritaikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas prašo priteisti su atskirojo skundo surašymu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 23 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Pareiškėjas prašymą iš esmės grindė tuo, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas praras nedarbo draudimo išmokas, be to, pareiškėją grąžinus į buvusias pareigas, jis vėl bus atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, tik šį kartą jau už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir be jokių garantijų atsidurtų „gatvėje“, kuo pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma labai didelė turtinė ir neturtinė žala, įskaitant ir po to draudimą 3 metus pretenduoti tapti valstybės tarnautoju kaip nelaikomu nepriekaištingos reputacijos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, kad teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. P-65 „Dėl J. K. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“ panaikinimo. Pareiškėjas, be kita ko, prašė teismo įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti pareiškėją į prieš tai eitas pareigas, o nesant galimybės grąžinti į kitas lygiavertes pareigas, priteisti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J.

K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2023 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. Įsakymą panaikino, įpareigojo Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti pareiškėją į darbą, priteisė iš Lietuvos kalėjimų tarnybos J. K. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui su jo atleidimu susijusias išmokėtas išmokas).

Teismas taip pat priteisė pareiškėjui 3 120 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš paminėtos administracinės bylos taip matyti, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas ir Lietuvos kalėjimų tarnyba. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo:

1) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą;

2) priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną po 110,25 Eur, 3) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, susidariusias už priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista visa prašoma 3 120 Eur suma, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, nei pareiškėjas, nei Lietuvos kalėjimų tarnyba neginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalies, kuria panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 13 d. Įsakymas bei įpareigota Lietuvos kalėjimų tarnyba grąžinti pareiškėją į darbą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog netekus nedarbo draudimo išmokų, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma labai didelė turtinė žala. Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui priėmus 2023 m. birželio 15 d. Įsakymą, pareiškėjas yra grąžinamas į (duomenys neskelbtini) pareigas, kurias eidamas pareiškėjas gaus darbo užmokestį. Asmenį grąžinus į iki atleidimo eitas pareigas arba kitas lygiavertes pareigas, asmuo gauna darbo užmokestį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nedarbo draudimo išmokų netekimas tokiais atvejais negali būti laikomas žala, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje kilsiančių ginčų teisme taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. LVAT yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr., pvz., 2016 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-438/2016, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-439-502/2018).

Taigi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė