2022-03-02 Nr. AB-5119-3-61-3-05129-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-120-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05129-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos FUTBOLO KLUBAS RITERIAI atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos FUTBOLO KLUBAS RITERIAI skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga futbolo klubas „Žalgiris“, viešoji įstaiga Talentų futbolo akademija, Vilniaus miesto sporto klubas „ARDAS“, viešoji įstaiga Vilniaus rankinio klubas, viešoji įstaiga futbolo mokykla „ATEITIS“, viešoji įstaiga Baltijos futbolo akademija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) FUTBOLO KLUBAS RITERIAI (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktorės 2021 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 30-3018/21 „Dėl finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo sutartį pagal Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo turėtas išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai bei išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu kelia ginčą dėl atsakovo 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskelbto viešo konkurso rezultate patvirtinto finansuojamų sporto projektų sąrašo su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XLIX skyriuje reglamentuojami santykiai kylantys iš viešo konkurso. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1388-794/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01480-2021-3) yra priimtas nagrinėti kito ieškovo ieškinys tam pačiam atsakovui dėl to paties akto panaikinimo su analogiškai formuluojamu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios minėtoje byloje nebuvo pritaikytos.

Teismas, nustatęs, jog pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su Civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimu, sprendė, kad tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

III. Pareiškėjas VšĮ FUTBOLO KLUBAS RITERIAI atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Administracijos direktorius finansavimą turėjo paskirstyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-747 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, tačiau Administracijos direktorius neturėdamas tam įgaliojimų nustatė papildomus kriterijus, dėl ko projektai, įskaitant ir pareiškėjo, buvo neteisėtai įtraukti į nefinansuojamų sporto projektų sąrašą. Administracijos direktorius Įsakymu, vykdydamas viešojo administravimo funkciją – skirstant savivaldybės finansavimą, įtraukė pareiškėjo projektą į nefinansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų sąrašą. Įsakymas yra administracinis sprendimas, juo įgyvendinamos teisės aktų nuostatos ir nustatomos teisės bei pareigos konkretiems subjektams, todėl Įsakymas yra skundžiamas administraciniams teismams.

Pareiškėjas pažymėjo, jog Įsakymu teisės normos yra taikomos, o ne nustatomos ir jos taikomos individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, todėl Įsakymas yra administracinis sprendimas. Įsakymas taip pat yra vienkartinio taikymo ir taikomas apibrėžtą laikotarpį. Įsakymas priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, kurių vykdymas savivaldybėms yra pavestas Sporto įstatymo nuostatomis.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismų praktika patvirtina, jog analogiški ginčai yra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas kaip pavyzdžius pateikia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-3629-983/2020, 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-3387-821/2020, kuriose pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūrą“ (toliau – ir CPVA) sprendimus, kuriais CPVA atmetė pareiškėjų pateiktas paraiškas dėl finansavimo suteikimo. Minėtas bylas teismas išnagrinėjo. Pareiškėjas pateikė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1152-426/2020 dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymo, kuriuo pareiškėjo veikla nebuvo finansuota, panaikinimo, ši byla buvo išnagrinėta. Pareiškėjas teigia, kad nurodyta teismų praktika patvirtina, jog atitinkami viešojo administravimo subjektų sprendimai, kuriais nutariama dėl finansavimo skyrimo ar neskyrimo yra administraciniai sprendimai, dėl kurių teisėtumo kilę ginčai yra teismingi administraciniams teismams, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą. Teismas privalėjo vadovautis suformuota praktika, nes tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepateikiant jokių motyvų ir pagrindų, kodėl yra nesivadovaujama suformuota teismų praktika, todėl nutartis priimta nepagrįstai ir neteisėtai nukrypstant nuo teismų praktikos, todėl turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje keliamas ginčas nėra susijęs su viešuoju administravimu, bet yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kadangi keliamas ginčas dėl Administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. paskelbto viešo konkurso būdu patvirtinto finansuojamų sporto projektų sąrašo su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, kad šie klausimai turi būti nagrinėjami ir sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad Įsakymas yra administracinis sprendimas, juo įgyvendinamos teisės aktų nuostatos ir nustatomos teisės bei pareigos konkretiems subjektams, todėl Įsakymas yra skundžiamas administraciniams teismams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, paduoti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., CPK 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Administracijai su trečiuoju asmeniu sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo sutartį pagal Įsakymą. Pareiškėjas skunde ginčija, jog pareiškėjo paraiška nepagrįstai buvo įtraukta į nefinansuojamų projektų sąrašą, nes trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ futbolo klubas „Žalgiris“ paraiška buvo neteisėtai įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Aprašo 65, 66 punktais, pagal kuriuos: „Finansuojamų ir nefinansuojamų sporto projektų sąrašai tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje“ (65 p.) ir „Atrankos organizatorius su sporto projekto vykdytojais sutartis sudaro ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo finansuojamų sporto projektų sąrašo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje“ (66 p.). Taigi, pareiškėjo paraiškos įtraukimas į nefinansuojamų projektų sąrašą ir VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ paraiškos įtraukimas į finansuojamų projektų sąrašą lemia, kad savivaldybės biudžeto lėšos bus skiriamos VšĮ futbolo klubui „Žalgiris“, o ne pareiškėjo projektui.

Tiek iš ginčo situacijoje susiklosčiusių teisinių santykių, tiek iš Aprašo nuostatų (be kita ko, 5 p.: „Sporto projektų atranką organizuoja savivaldybės administracijos Sporto ir sveikatingumo skyrius“), taip pat Administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 30-2147/21 patvirtintų Kvietimų dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės 2022, 2023 ir 2024 metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektų atrankose sąlygų (toliau – ir Atrankos sąlygos), be kita ko, 5 punkto, nustatančio, kad kvietimas skelbiamas savivaldybės atitinkamų metų biudžeto lėšomis finansuojamų aukšto meistriškumo sporto projektams finansuoti) matyti, jog paraiškų vertinimas (atranka), dėl kurio rezultatų, įformintų Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, iš esmės yra viešas konkursas, kurio pagrindinės sąlygos ir tvarka reglamentuojamos Civilinio kodekso XLIX skyriuje. Pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su savivaldybės biudžeto lėšomis remiamų sporto projektų atrinkimu finansavimui. Tokios atrankos (konkurso) tikslas – sudaryti savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį su atrinktais pareiškėjais (Aprašo 6.2, 14.5 p., VI skyrius). Taigi ginčas kilo iš esmės iš viešo konkurso teisinių santykių, kurie reglamentuojami civilinės teisės normomis. Dalyvaudama šiuose teisiniuose santykiuose Administracija veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 3 punktu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, priimtoje teismingumo byloje Nr. T-59/2017, kurioje pateikti išaiškinimai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir nagrinėjamu atveju, yra konstatavusi, kad dalyvavimas tokio pobūdžio konkurse, ir, atitinkamai, konkurso laimėjimas yra sąlyga susiklostyti sutartiniams teisiniams santykiams, o tokiu atveju kilęs ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais. Toks ginčas nepatenka ir į viešojo administravimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (2 str. 18 d.: „Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas“) sritį ir, atitinkamai, administracinių teismų kompetenciją.

Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad savivaldybė, kaip viešasis asmuo, be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, vykdo ir ūkinę–komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Dalyvaudama šiuose santykiuose, savivaldybė atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Savivaldybė tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-797-525/2019, 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-502/2019). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai, nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra savivaldybė (jos institucija), jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-119/2013, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-59/2017).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir atsisakė jį priimti, be kita ko, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai nėra analogiški šiai bylai, dėl to jais vadovautis šioje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos FUTBOLO KLUBAS RITERIAI atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė