2016-05-16 Nr. AB-10781-3-65-3-00294-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3336-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00294-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 2–10) į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2015 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 89-TE-292 „Dėl viršilos A. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 58).

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes 2015 m. liepos 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 89-IS-48 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio A. K. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) visiškai nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, ir visos policijos autoritetą, t. y. savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Priešingai, iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad jis teisės normų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, nepažeidė.

Pareiškėjo teigimu, jis ne darė poveikį pareigūnams, bet aiškinosi jų veiksmus, rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. R. Net ir iš daryto garso įrašo matyti, kad pareiškėjas nesuvokė, kokie teisės aktai buvo pažeisti ir kodėl J. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl negaliojančių valstybinių numerių ar pažeidimo, nesant kartu įmonės atstovui. Pažymėjo, kad jo dėka pareigūnai suprato, jog 2014 m. gruodžio 19 d. J. R. klaidingai įformino administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl buvo surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Be to, Tarnybinio patikrinimo išvada remiasi neteisėtu, nepagrįstu, neįsiteisėjusiu bei nustatyta tvarka apskųstu Panevėžio apygardos prokuroro 2015 m. birželio 25 d. nutarimu, kuris grindžiamas vien apklaustų liudytojų parodymais, net neapklausus paties pareiškėjo, neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų prieštaravimams pašalinti, kaip, pvz., akistata. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga nei pareiškėjas, nei jo atstovai neturėjo galimybės išsamiai susipažinti. Tarnybinio patikrinimo išvada taip pat grindžiama neteisėtais pareigūnų veiksmais bei jų padarytu garso įrašu, apie daromą garso įrašą nei J.

R., nei pareiškėjas nebuvo informuoti. Taip buvo pažeistas vienas iš esminių teisės principų, jog iš ne teisės teisė nekyla. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas priimtas šiurkščiai pažeidžiant jo teises bei 2015 m. sausio 30 d. pasirašytos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kolektyvinės sutarties Nr. 89-IL-1202 NPL-ESP-PD-2(15) (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 19 punktą. 2015 m. sausio 7 d. pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog yra profesinės sąjungos narys ir jam privalėjo būti garantuojamos teisės, susijusios su profesinės sąjungos informavimu apie tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūrą.

Kadangi Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui R. D. 2015 m. birželio 25 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo fakto, jis nebuvo informuotas apie 2015 m. birželio 30 d. teikimą Nr. 89-IL-7022 „Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“, atnaujintą ir tęsiamą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, su Tarnybinio patikrinimo išvada susipažino tik tada, kai jau buvo atleistas, t. y. Tarnybinio patikrinimo išvada paštu jam buvo atsiųsta kartu su Įsakymu, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės laiku informuoti profesinės sąjungos apie priimtą Tarnybinio patikrinimo išvadą.

Be to, Įsakymas priimtas neįgalioto ir neturėjusio teisės tuo metu priimti šio įsakymo pareigūno, o būtent – viršininko pavaduotojo, kaip Įsakyme nurodyta, atliekančio viršininko funkcijas, S. N. Pažymėjo, jog 2015 m. liepos 7 d. viršininko pavaduotojas S. N. oficialiai viršininko pareigų neatliko ir neturėjo suteiktų įgaliojimų priimti tokį įsakymą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teigė, jog iš vidaus tarnybos buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, taip pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus, be to, pažeidžiant įstaigos įsipareigojimus ir sutartis.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 32–36) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui 2014 m. gruodžio 30 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 89-9-PR3-26, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie policijos turimus duomenis, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 89-TE-532 nušalino pareiškėją nuo pareigų. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyris 2014 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 89-PER-15 „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 89-1-01042-14“ informavo Panevėžio apygardos prokuratūrą. 2014 m. gruodžio 30 d. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos buvo gautas siūlymas sustabdyti tarnybinį patikrinimą.

Atsižvelgęs į tai, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyriausiasis tyrėjas D. M. viršininkui pateikė 2015 m. vasario 2 d. teikimą Nr. 89-IL-1262 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“. Po pareiškėjo nušalinimo vyko ikiteisminis tyrimas (pradėtas 2014 m. gruodžio 19 d.). 2015 m. birželio 25 d. nutarimu Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. D. ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavo, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. R. konstatavo, jog visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tyrimui reikšmingų duomenų bei jų analizė leidžia daryti išvadą, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresnysis patrulis, t. y. pareiškėjas, galbūt pažeidė jo kompetenciją, teises ir pareigas apibrėžiančių teisės aktų reikalavimus. Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjo veiksmus įvertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigūno vardą, todėl juos traktavo kaip savarankišką tarnybinio nusižengimo požymių visumą. 2015 m. liepos 7 d.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurios pagrindu pareiškėjas už pareigūno vardo pažeminimą buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pažymėjo, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5-AK-442 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo V. V. ir pavedimo S. N. atlikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas“ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas turėjo įgaliojimą pasirašyti įsakymą.

Dėl pareigos informuoti profesinę sąjungą akcentavo, jog pareiškėjui šiuo atveju nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, pareigūnas atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame pareigūno vardo pažeminimas įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl nebuvo teisinio pagrindo informuoti profesinę sąjungą apie tarnybinio patikrinimo metu priimtą sprendimą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu (II t., b. l. 66–75) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Statuto (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi 2015 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XII-1589 redakcija) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 straipsnio 7 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pareigūno vardo pažeminimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-129/2004, 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-489/2007, 2008 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008, 2011 m. kovo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1099/2011).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas dėl to, jog pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog automobiliu „Audi A6“, pažymėtu laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Bestauto“, nuo 2014 m. spalio mėn. naudojosi pareiškėjas. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11 val. pareiškėjas paprašė J. R. nuo namų (duomenys neskelbtini) pavairuoti paminėtą automobilį, žinodamas, kad automobilis negali dalyvauti eisme (automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka). 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11.50 val. pareiškėjas policijos pareigūnams N. Č. ir A.

B. pateikė nevisiškai užpildytą (neįrašyti vairuojančio asmens vardas, pavardė, nebuvo parašo) leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei. Pareigūnams nurodžius paminėto leidimo trūkumus, pareiškėjas į leidimą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodamas, kad UAB „Bestauto“ J. R. jokio leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei neišdavė ir nesuteikė teisės vairuoti automobilio „Audi A6“, pažymėto laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), įrašė, kad automobilį leidžiama vairuoti vairuotojui J.

R. Taip suklastojo tikrą – UAB „Bestauto“ leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei bei šį suklastotą dokumentą pateikė pareigūnams, kurie jo nepriėmė. Siekdamas, jog J. R. išvengtų administracinės atsakomybės, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 19 d. prašė D. F. (D. F.), kad parašytų paaiškinime neteisingus duomenis, jog tą dieną leido J. R. vairuoti įmonės automobilį „Audi A6“. 2014 m. gruodžio 23 d. 9.10 val. šiuos dokumentus (UAB „Bestauto“ paaiškinimą ir suklastotą leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei) pateikė administracinę bylą nagrinėjusiam vyr. specialistui R.

R. Pareiškėjas nebuvo administracinės bylos dalyvis ir nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą, tačiau aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, trukdė nagrinėti bylą. Tik po trečio R. R. reikalavimo palikti kabinetą, pareiškėjas trumpam išėjo, tačiau vėliau sugrįžo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį, konstatuota, kad pareigūnas nesilaikė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2, 3 punktuose, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 89-V-241 (2014 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 89-V-506 redakcija) patvirtintame Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3, 14.1, 14.2, 14.3 punktuose įtvirtintų pavyzdingumo principo bei elgesio ne tarnybos metu reikalavimų, ir tokiais savo veiksmais sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą bei duotą priesaiką, sumenkino valstybės institucijos – policijos – autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą.

Teismas taip pat vadovavosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 patvirtinto Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo (galioja nuo 2014 m. liepos 2 d.) (toliau – ir Aprašas) 3, 4, 18, 19 punktais. Pažymėjo, jog, pagal nurodytą reglamentavimą, transporto priemonė, paženklinta laikinaisiais numeriais, eisme gali dalyvauti tik Apraše nustatytu konkrečiu tikslu, ne ilgiau kaip vieną parą, joje esant prekybininko darbuotojui ir turint nustatytos formos laikinųjų numerio ženklų naudojimo pažymėjimą.

Teismas nustatė, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyresnysis tyrėjas M. M. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) pastebėjo ir sustabdė automobilį „Audi A6“, kuris Lietuvos Respublikoje nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, priklausė UAB „Bestauto“ ir buvo pažymėtas laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini); šį automobilį vairavo J. R., be jo šiame automobilyje keleivio vietoje važiavo tik pareiškėjas. UAB „Bestauto“ 2014 m. birželio 10 d. prekybinių numerių išdavimo aktas patvirtino, kad prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo išduoti šios įmonės darbuotojui D.

F., kuris buvo atsakingas už jų panaudojimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtino, kad paminėta transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta tik nuo 2014 m. gruodžio 19 d. 13 val., t. y. automobilio sustabdymo momentu (2014 m. gruodžio 19 d. 11 val. 50 min.) automobilis „Audi A6“ nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Paminėtoje transporto priemonėje nevažiavo UAB „Bestauto“ darbuotojas.

Todėl tokia transporto priemonė pagal aptartą teisinį reglamentavimą negalėjo dalyvauti viešajame eisme. Tiek paties pareiškėjo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, tiek J. R. baudžiamojoje byloje duoti parodymai patvirtino, kad automobilį „Audi A6“ UAB „Bestauto“ darbuotojas perdavė naudotis pareiškėjui, o J. R. 2014 m. gruodžio 19 d. 11 val. 50 min. šį automobilį vairavo pareiškėjo paprašytas, pastarajam patikinus, jog visi automobilio dokumentai yra tvarkingi. Todėl buvo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, automobilio vairuotojas J.

R. buvo nubaustas administracine bauda pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį. Be to, apklausto kaip liudytojo UAB „Bestauto“ darbuotojo D. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos šis liudytojas patvirtino ir teismo posėdžio metu, patvirtino, jog pareiškėjas automobiliu „Audi A6“, paženklintu laikinaisiais valstybinio numerio ženklais, savo asmeniniais tikslais (sugedus pareiškėjui priklausančiam automobiliui) nuolat naudojosi nuo 2014 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2014 m. gruodžio 19 d., kai tokia transporto priemonė pagal Aprašo nuostatas viešajame eisme negali dalyvauti ilgiau kaip vieną parą ir negali būti naudojama asmeniniams tikslams.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 19 d. dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Teismas atsižvelgė į Pareigybės aprašymo 6.11 punktą. Remdamasis nurodytais argumentais, konstatavo, jog pareiškėjas, naudodamasis automobiliu „Audi A6“, pažymėtu laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Bestauto“, ilgiau kaip vieną parą asmeniniais tikslais, žinodamas, jog automobilis „Audi A6“ 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11.00 val. negali dalyvauti eisme, bei suteikdamas J. R. neteisingus duomenis, kad automobilio dokumentai yra tvarkingi ir galima juo važiuoti, o šiam pareigūnui pasitikėjus ir duomenų nepatikrinus, ne tik pats nesilaikė Aprašo nustatytų paminėto automobilio naudojimo reikalavimų, bet ir paskatino J. R. įvykdyti administracinį teisės pažeidimą.

Teismas pažymėjo, jog kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas UAB „Bestauto“ darbuotojas D. F. parodė, kad 2014 m. gruodžio 19 d. Apraše nurodyta informacine sistema laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir naudojimo apskaitai nesinaudojo todėl, kad ji tinkamai neveikė, įmonei priklausančiu automobiliu leisdavo pasinaudoti, užpildydami seno pavyzdžio leidimą transporto priemonei dalyvauti eisme, tokį leidimą gal tris kartus išdavė ir pareiškėjui vairuoti „Audi A6“, tačiau ne 2014 m. gruodžio 19 d. Tačiau ir pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d.

įsakymu Nr. 1V-353 patvirtinto Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašo, galiojusio iki 2014 m. liepos 2 d., 16, 17 punktų nuostatas leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme neįregistruotai transporto priemonei galėjo išduoti tik prekybininko, kuriam priklauso automobilis, atstovas, leidime, be kitų duomenų, įrašęs transporto priemonę vairuosiančio asmens vardą, pavardę. Liudytojo A. B. parodymai patvirtino, kad, 2014 m. gruodžio 19 d. sustabdžius automobilį „Audi A6“, leidime, kurį pateikė paminėtu automobiliu „Audi A6“ važiavęs pareiškėjas, buvo įrašyti transporto priemonės duomenys, tačiau vairuotojo duomenys nebuvo įrašyti.

Pareiškėjas ir pats neneigė aplinkybės, jog jis pats į leidimą įrašė vairuotojo J. R. duomenis. Nors pareiškėjas teigė, kad šiuos duomenis jam įrašyti nurodė dokumentą tikrinę policijos pareigūnai, tokius jo paaiškinimus paneigė liudytojų N. Č. ir A. B. teismo posėdyje duoti parodymai, jog tokių nurodymų pareiškėjui nedavė, pareiškėjas N. Č. paprašė paskolinti tušinuką, o po kiek laiko atnešė užpildytą leidimą, kuriame buvo įrašyti vairuotojo J. R. duomenys. Aplinkybę, jog leidime vairuotojo J. R. duomenis įrašė pats pareiškėjas, patvirtino baudžiamojoje byloje pateiktos specialisto išvados 2015 m. gegužės 14 d.

Nr. 140-(2891)-ISI-3265 bei 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 140-(2892)-ISI-3538. Liudytojo R. R. parodymai bei paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtino, jog šį leidimą pareiškėjas, siekdamas, kad J. R. išvengtų atsakomybės, pateikė J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui R. R. Be to, pareiškėjas, siekdamas, kad J. R. išvengtų atsakomybės, R. R. pateikė ir UAB „Bestauto“ vadybininko 2014 m. gruodžio 19 d. paaiškinimą, kuriame, prašant pareiškėjui, buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog automobiliu „Audi A6“ su laikinaisiais valstybinio numerio ženklais leista pasinaudoti J.

R. Aplinkybę, kad šiame paaiškinime įrašyti duomenys neatitiko tikrovės ir toks paaiškinimas parašytas tik pareiškėjo prašymu, patvirtino liudytojo D. F. baudžiamojoje byloje duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, jog J. R. leidimo vairuoti paminėtą automobilį nedavė, o tokį paaiškinimą parašyti sutiko pareiškėjo paprašytas, bei J. R. baudžiamojoje byloje duoti parodymai, kad jis su UAB „Bestauto“ jokių ryšių neturi, 2014 m. gruodžio 19 d. automobilį jam perdavė vairuoti pareiškėjas.

Teismas nustatė, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo, kuris baigtas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. birželio 25 d. nutarimu. Šiuo prokuroro nutarimu konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas įvykdė neteisėtus veiksmus: būdamas Kelių policijos padalinio pareigūnas ir atsakingas už saugaus eismo kontrolę, nusikalstamų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją, administracinių teisės pažeidimų tyrimą, nuo 2014 m. spalio mėn. pažeisdamas nustatytą tvarką neteisėtai naudojosi UAB „Bestauto“ priklausančiu automobiliu „Audi A6“, pažymėtu laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini);

žinodamas, kad automobilis „Audi A6“ negali dalyvauti eisme, 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11.00 val., patvirtindamas J. R., kad automobilio dokumentai yra tvarkingi ir galima juo važiuoti, paprašė J. R. pavairuoti paminėtą automobilį, o (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui sustabdžius J. R. vairuojamą automobilį „Audi A6“, pareiškėjas į leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodamas, kad UAB „Bestauto“ J. R. jokio leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei neišdavė ir nesuteikė teisės vairuoti automobilio „Audi A6“, pažymėto laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), įrašė, kad automobilį leidžiama vairuoti vairuotojui J.

R., taip suklastojo tikrą – UAB „Bestauto“ (įmonės kodas 302787272) leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei; šį suklastotą dokumentą pateikė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresniajam tyrėjui R. R. tarnybiniame kabinete Nr. 12, esančiame Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Maironio g. 4, Utena, J. R. administracinės bylos nagrinėjimo metu bandė paveikti pareigūną R. R., siekdamas, kad J.

R. išvengtų administracinės atsakomybės už automobilio, pažymėto laikinaisiais valstybinio numerio ženklais, nesant automobilio savininko, vairavimą, t. y. prašė, kad R. R. protokolą surašytų ne J. R., o jam. Paminėtu nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 89-1-01042-14 prokuroras nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjo suklastotas leidimas trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei, sprendžiant J. R. administracinės atsakomybės klausimą, jokių teisiškai reikšmingų žalingų padarinių nesukėlė, kadangi pagal nustatytą tvarką šiuo leidimu būtų privalu vadovautis tik tuo atveju, jeigu paminėtomis aplinkybėmis automobiliu būtų kartu važiavęs ir automobilio savininkas (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių).

Paminėtame nutarime taip pat konstatuota, kad pareiškėjo veika, bandant daryti įtaką J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui R. R., turi nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau tokiais veiksmais jis nedarė didelės žalos ir ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nepradėtinas. Prokuroras 2015 m. birželio 25 d. taip pat pažymėjo, jog visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tyrimui reikšmingų duomenų bei jų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresnysis patrulis, t. y. pareiškėjas, galbūt pažeidė jo kompetenciją, teises ir pareigas apibrėžiančių teisės aktų reikalavimus, ir nors pareiškėjo veiksmai neteisėti, tačiau dėl savo reikšmingumo jie nesiekia baudžiamosios atsakomybės lygio ir neužtraukia baudžiamųjų teisinių santykių, pareiškėjo neteisėti veiksmai turėtų būti įvertinti tarnybinio patikrinimo metu ir spręstinas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo jo atžvilgiu.

Nesutikdamas su tokiu nutarimu, pareiškėjas instancine tvarka teikė skundus Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, Utenos rajono apylinkės teismui bei Panevėžio apygardos teismui, kurie pareiškėjo skundus atmetė.

Teismo vertinimu, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. birželio 25 d. nutarimu konstatuotos aplinkybės, liudytojų A. B., N. Č., R. R., D. F. teismo posėdyje duoti parodymai, byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 07-14-8981887 nagrinėjimo metu darytas garso įrašas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjas, siekdamas, kad J. R. išvengtų administracinės atsakomybės, 2014 m. gruodžio 19 d. apie 12.00 val. į leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodamas, kad UAB „Bestauto“ J. R. jokio leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei neišdavė ir nesuteikė teisės vairuoti automobilio „Audi A6“, pažymėto laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), įrašė, kad automobilį leidžiama vairuoti vairuotojui J. R. Siekdamas, kad J. R. išvengtų administracinės atsakomybės, pareiškėjas suklastotą leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei pateikė administracinį teisės pažeidimą 2014 m. gruodžio 19 d. fiksavusiems ir tarnybines pareigas vykdžiusiems policijos pareigūnams N. Č. ir A. B.; tą pačią dieną apie 16.00 val. pareiškėjas kreipėsi į UAB „Bestauto“ vadybininką D. F., prašė parašyti paaiškinimą, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, jog tą dieną leido J. R. vairuoti įmonės automobilį „Audi A6“; 2014 m. gruodžio 23 d. šiuos dokumentus (UAB „Bestauto“ paaiškinimą ir suklastotą leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei) pateikė J. R. administracinę bylą nagrinėjusiam vyr. specialistui R. R. bei nekviestas dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime, neprašytas žodžiu teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, trukdė nagrinėti administracinę bylą, nagrinėjamos administracinės bylos metu bandė paveikti pareigūną R. R.

Teismas vadovavosi Policijos įstatymo (2014 m. rugsėjo 25 d. redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 5, 21 straipsniais, Pareigybės aprašymo 4, 7.1, 7.3 punktais. Pažymėjo, jog pareiškėjas, būdamas Kelių policijos pareigūnas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, ne tik neužkirto kelio daromiems teisės pažeidimams, tačiau ir pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų, inicijavo teisės pažeidimus, trukdė juos tirti, bandė daryti įtaką administracinio teisės pažeidimo protokolą rašiusiam bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam pareigūnams, tuo parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

Išvardyti pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, nes tokia veika yra priešinga Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktuose numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, pareigūno veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Pareigybės aprašymo 4, 7.1 ir 7.3 punktuose įtvirtintoms nuostatoms.

Šie veiksmai taip pat pažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, įpareigojantį valstybės tarnautojus laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Etikos kodekso 3 straipsnyje įtvirtintą pavyzdingumo principą, taip pat kitas šio kodekso nuostatas, įpareigojančias elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.), įpareigojančias nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, be kita ko, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą (14.2 p.), įpareigojantį privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija (14.3 p.).

Nurodyti veiksmai taip pat nesiderina su pareigūno priesaika būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pažymėjo, kad Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, paminėtas elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, griauna pasitikėjimą ja bei ją kompromituoja, menkina jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų prestižą visuomenėje ir žemina pareigūno vardą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose egzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011). Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis apie atliktas tarnybinio patikrinimo procedūras ir jų terminus, taip pat padarė išvadą, jog tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas (įsakymas) dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) ir Statuto nustatytų procedūrinių taisyklių. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta dėl to, jog paremta dar neįsiteisėjusiu prokuroro 2015 m. birželio 25 d. nutarimu, nes Tarnybinio patikrinimo išvada pagrįsta ne tik prokuroro nutarimu, bet ir kitais tyrimo metu savarankiškai surinktais įrodymais, be to, visos institucijos, nagrinėjusios Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškėjo skundus, patvirtino prokuroro 2015 m. birželio 25 d. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai ir paneigia pareiškėjo paaiškinimus, jog atsakovas siekė su juo susidoroti bet kokiu būdu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas įsakymas neteisėtas ir dėl to, kad Tarnybinio patikrinimo išvada paremta ir neteisėtai darytu garso įrašu, nes jis apie tokio įrašo darymą nebuvo informuotas. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 07-14-8981887 nagrinėjimo metu daryto garso įrašo, kuriuo atsakovas rėmėsi surašydamas Tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas pažymėjo, kad toks garso įrašo darymas yra numatytas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 89-V-289 (2014 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 89-V-202 redakcija) patvirtintos Tarnybos eigos garso įrašymo ir įrašų saugojimo Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos (toliau – ir Įrašymo tvarka) 9 punkte, o, pagal šios tvarkos 13 punkto nuostatas, naudojant garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti, jog jo pokalbis įrašomas techninėmis priemonėmis ir garso įrašai gali būti panaudoti nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas paaiškino, liudytojas R. R. parodė, jog pareiškėjas nebuvo paminėtos administracinio teisės pažeidimo bylos proceso dalyvis, į administracinio teisės apžeidimo bylos nagrinėjimą nebuvo kviestas, atvyko savo iniciatyva, neprašytas teikė paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu keletą kartų nepakluso R. R. reikalavimui palikti kabinetą, kuriame buvo nagrinėjama byla. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ROIK 07-14-8981887, neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie paminėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo eigos garso įrašymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis atsakovo buvo persekiojamas, tai patvirtino automobilio „Audi A6“ sustabdymas vos tik išvažiavus iš pareiškėjo gyvenamosios vietos. Administracinio teisės pažeidimo faktas, 2014 m. gruodžio 19 d. vairuojant paminėtą automobilį, yra patvirtintas administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ROIK 07-14-8981887 medžiaga, todėl šio automobilio sustabdymo patikrinti aplinkybės ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas šiurkščiai pažeidžiant jo teises bei Kolektyvinę sutartį (19 p.). Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl pareigūno vardo pažeminimo – nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012). Be to, pareiškėjas 2015 m. sausio 7 d. paaiškinime tik nurodė, jog yra profesinės sąjungos narys, tačiau neprašė profesinei sąjungai pateikti tarnybinio patikrinimo išvados kopiją. Todėl teismas nusprendė, kad ginčo atveju atsakovas neturėjo Kolektyvinės sutarties 19 punkte nustatytos pareigos tarnybinio patikrinimo išvadą pateikti profesinei sąjungai. Pareiškėjas, 2015 m. sausio 7 d. teikdamas paaiškinimus dėl tarnybinio patikrinimo, informavo atsakovą, jog jo interesams tarnybinio patikrinimo atlikimo metu atstovaus advokatas bei advokato padėjėjas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui buvo užtikrinta kvalifikuota pagalba ginant savo teises tarnybinio patikrinimo atlikimo metu.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, jog Įsakymas priimtas neįgalioto ir neturėjusio teisės tuo metu priimti šio įsakymo pareigūno. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 30 punktu, nustatė, jog skundžiamą įsakymą priėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas S. N., tuo metu atlikęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas. Tai patvirtino byloje pateiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. 5-AK-442, kuriuo buvo suteikta vyriausiajam komisarui V. V., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, dalis kasmetinių atostogų už 2015 m. nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d. ir pavesta šiuo laikotarpiu vyresniajam komisarui S. N., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui, atlikti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog ginčijamas įsakymas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos – imperatyvi neteisėtų pareiškėjo veiksmų teisinė pasekmė.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai reikalavimai iš ginčijamo Įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šiuo teismo sprendimu konstatavus, kad atsakovo priimtas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinių prielaidų patenkinti išvestinių skundo reikalavimų. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, nebuvo pagrindo patenkinti jo prašymo ir dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 77–97) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą: panaikinti Įsakymą, grąžinant į ankstesnes pareigas, įpareigoti atsakovą išmokėti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas, kaip ir inkriminuojami kaltinimai pažeminus pareigūno vardą, neteisėtai grindžiamas neleistinais būdais byloje surinktais įrodymais, t. y. pareigūno R. R. neteisėtai padarytu ir pateiktu garso įrašu. Teismas netinkamai taikė Įrašymo tvarkos 9, 13 punktus. Teismas ignoravo aplinkybes, turėjusias esminės įtakos šios administracinės bylos nagrinėjimui – pareigūnai A. B. bei N. Č. privalėjo daryti garso įrašą, kuris nebuvo pateiktas. Akivaizdu, kad šioje byloje nuo pat pradžių išsamus ir objektyvus tyrimas nebuvo atliekamas.

2. Teismas nepasisakė dėl esminių šios administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Atsakovo 2014 m. gruodžio 30 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 89-9-PR3-26 buvo apibrėžtos jam teikiamo kaltinimo ribos dėl galimų tarnybinių nusižengimų ir galimo pareigūno vardo pažeminimo. Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje jau buvo suformuluoti visiškai kiti kaltinimai ir nurodytos kitos aplinkybės (Tvarkos aprašo 14, 19 p.). Kadangi apie tarnybinio patikrinimo metu suformuluotus naujus kaltinimus sužinojo tik tada, kai kartu su Tarnybinio patikrinimo išvada gavo Įsakymą, jog jau yra atleistas iš tarnybos, neturėjo galimybės apsiginti nuo jam reiškiamų kaltinimų bei pateikti dėl šių kaltinimų paaiškinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015). Teismas nepagrįstai ir neteisėtai suformulavo visiškai naują kaltinimą, už kurio padarymą pripažino jį pažeminusiu pareigūno vardą, t. y. kad paskatino J. R. įvykdyti administracinį teisės pažeidimą, pats nesilaikė teisės aktų reikalavimų, inicijavo teisės pažeidimus.

3. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, jog Tarnybinio patikrinimo išvada nepagrįsta ir dėl to, kad paremta dar neįsiteisėjusiu prokuroro 2015 m. birželio 25 d. nutarimu (Tvarkos aprašo 8.3 p.). Tarnybinio patikrinimo tyrimas atliktas bei atleidimo įsakymas priimtas skubotai, nesuteikiant teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ją skųsti. Šios aplinkybės patvirtina, kad tyrimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai, ir nesvarbu, jog vėliau jo skundai dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo buvo atmesti.

4. Teismas nepagrįstai atmetė argumentus dėl jo teisių pažeidimo pagal Kolektyvinės sutarties 19 punktą. Pateikė paaiškinimą bei nurodė, jog yra profesinės sąjungos narys, pagrįstai tikėdamasis, kad profesinė sąjunga apie tarnybinio patikrinimo pabaigą bus informuota ir jai bus pateikta tarnybinio patikrinimo išvada. Teismas netinkamai traktavo Kolektyvinės sutarties 19 punktą, nes šiame punkte nėra išskirta atleidimo procedūra dėl pareigūno vardo pažeminimo.

5. Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl tam tikros jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tokios objektyvios ir subjektyvios pareigūno vardo pažeminimo aplinkybės gali būti nustatytos tik atliekant pakankamai skubų (operatyvų), tačiau tinkamą tyrimą. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Atleidžiamas pareigūnas iš sprendimo turinio turi suprasti, kada įvykdyta bei kokia veika jis pažemino pareigūno vardą ir šiuo pagrindu yra priimtas sprendimas jį atleisti iš pareigų. Kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, – aplinkybės, bylojančios apie taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo pagrįstumą, nesilaikymą bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą.

6. Atsakovas neturėjo teisėto pagrindo pripažinti pareiškėją pažeminus pareigūno vardą, o teismas neturėjo pagrindo tokį sprendimą palikti galioti kaip pagrįstą ir teisėtą. Pareigūno vardo pažeminimas nurodytas tik deklaratyviai ir neargumentuotai.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 101–105) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pareigūno R. R. pateiktas įrašas nėra padarytas neteisėtu būdu (Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 12 p.). Pareiškėjas nebuvo administracinės bylos dalyvis, jis pats savo iniciatyva atėjo į R. R. kabinetą ir dalyvavo pokalbyje. Policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, daryto garso įrašo nebuvimas apsunkino įvykio tyrimą, tačiau niekaip nenulėmė pareiškėjo padėties ir jo pasirinkto elgesio modelio.

2. Veiksmai, kuriais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, buvo aiškiai nurodyti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo metu šie pareiškėjo veiksmai nustatyti ir įrodyta pareigūno kaltė. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pareikšta naujų kaltinimų, kuriais remiantis pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, tik surinkti duomenys, kurie iš esmės pagrindė jo kaltę.

3. Tvarkos aprašo 8.3 punktas reglamentuoja elgesio modelį, kai yra gaunamas skundas dėl paties ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų. Tvarkos aprašo 10 punkte numatytos sąlygos, kada tarnybinis patikrinimas atnaujinamas. Vėliau visi pareiškėjo skundai dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo buvo atmesti.

4. Pareiškėjui nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, o pareigūnas atleistas vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame pareigūno vardo pažeminimas įtvirtintas kaip savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl nebuvo teisinio pagrindo informuoti profesinę sąjungą apie tarnybinio patikrinimo metu priimtą sprendimą (Kolektyvinės sutarties 19 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas skundžia atleidimą iš užimamų pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl, sprendžiant šį administracinį ginčą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti nurodytos materialinės teisės normos taikymo klausimą.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad esminis elementas, suponuojantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymą, yra visuomenės požiūris į tam tikrą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai paliečia vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema. Kalbant apie tokį (Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme reikšmingą) visuomenės požiūrį, pažymėtina, kad jis gali būti teismo konstatuotas, kai tam tikri kalti pareigūno veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tačiau kartu pažymėtina, jog aptariamam (neigiamam) visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų viešu atskleidimu ir tokio atskleidimo mastu. Tai reiškia, kad pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą.

2015 m. liepos 7 d. surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (kuri yra patvirtinta atsakovo vadovo ir pagal administracinių teismų praktiką laikytina pareiškėjo skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi) nurodyta, kad automobiliu „Audi A6“, pažymėtu laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „Bestauto“, nuo 2014 m. spalio mėn. naudojosi pareiškėjas. 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11 val. pareiškėjas paprašė J. R. nuo namų (duomenys neskelbtini) pavairuoti paminėtą automobilį, žinodamas, kad automobilis negali dalyvauti eisme (automobilis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka). 2014 m. gruodžio 19 d. apie 11.50 val. pareiškėjas policijos pareigūnams N. Č. ir A.

B. pateikė nevisiškai užpildytą (neįrašyti vairuojančio asmens vardas, pavardė, nebuvo parašo) leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei. Pareigūnams nurodžius paminėto leidimo trūkumus, pareiškėjas į leidimą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. žinodamas, kad UAB „Bestauto“ J. R. jokio leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei neišdavė ir nesuteikė teisės vairuoti automobilio „Audi A6“, pažymėto laikinuoju valstybinio numerio ženklu (duomenys neskelbtini), įrašė, kad automobilį leidžiama vairuoti vairuotojui J.

R. Taip suklastojo tikrą – UAB „Bestauto“ leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei bei šį suklastotą dokumentą pateikė pareigūnams, kurie jo nepriėmė. Siekdamas, jog J. R. išvengtų administracinės atsakomybės, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 19 d. prašė D. F. (D. F.), kad parašytų paaiškinime neteisingus duomenis, jog tą dieną leido J. R. vairuoti įmonės automobilį „Audi A6“. 2014 m. gruodžio 23 d. 9.10 val. šiuos dokumentus (UAB „Bestauto“ paaiškinimą ir suklastotą leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei) pateikė administracinę bylą nagrinėjusiam vyr. specialistui R.

R. Pareiškėjas nebuvo administracinės bylos dalyvis ir nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą, tačiau aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, trukdė nagrinėti bylą. Tik po trečio R. R. reikalavimo palikti kabinetą, pareiškėjas trumpam išėjo, tačiau vėliau sugrįžo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardyti pareiškėjo veiksmai (veiksmai, sietini su jo vaidmeniu, policijos pareigūnams sustabdžius paminėtą automobilį ir vairavusiam šį automobilį J. R. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 123 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo), sprendžiant šį administracinį ginčą, teismo turi būti patikrinti dviem aspektais: pirma, fakto nustatymo aspektu, t. y. byloje turi būti įvertinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai jų patikimumo ir pakankamumo požiūriu; antra, paminėtų įrodymų vertinimo būdu nustatytos faktinės aplinkybės turi būti įvertintos Statuto 2 straipsnio 7 dalies taikymo prasme, t. y. turi būti nustatyta, ar pareiškėjo veiksmai galėjo (turėjo) būti vertinami kaip pareigūno vardą pažeminantys veiksmai pagal pirmiau pateiktus tokių veiksmų vertinimo kriterijus.

Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo fakto nustatymo prasme, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo padarytai išvadai, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje (situacijoje, sietinoje su paminėtu automobilio sustabdymu ir administracinio teisės pažeidimo tyrimu) pareiškėjas elgėsi būtent taip, kaip tai yra aprašyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Vertindama pirmosios instancijos teismo konstatuotą (įrodymų įvertinimo būdu nustatytą) pareiškėjo elgesį Statuto 2 straipsnio 7 dalies taikymo požiūriu, kolegija daro išvadą, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas elgėsi ne tik ne taip, kaip privalėjo elgtis pagal policijos pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus (Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p., Policijos veiklos įstatymo 5 str., 21 str. 1 d. 2 p., Statuto 3 str. 9 d. 2, 3 p., Pareigybės aprašymas bei Etikos kodekso 3, 14.1, 14.2, 14.3 p.), bet priešingai, t. y. aktyviais neteisėtais, asmeninius interesus siekiančiais patenkinti veiksmais trukdė policijos pareigūnams nustatyti ir įvertinti tikrąsias ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tokiais veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Statuto taikymo požiūriu tai nėra laikytina tarnybiniu nusižengimu pareigūno drausminės atsakomybės taikymo prasme, todėl jau vien dėl to pareiškėjo argumentai dėl tariamai padaryto Kolektyvinės sutarties 19 punkto pažeidimo kolegijos nepripažintini pagrįstais.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl būtinumo pirmosios instancijos teismui sulaukti jo (pareiškėjo) atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo (pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius) galutinių rezultatų, kolegija pažymi, kad pirmiau aprašytas (kolegijos įvertintas) pareiškėjo poelgis sudaro savarankišką Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą atleisti jį iš vidaus tarnybos. Aplinkybė, kad paminėtas tarnybinis patikrinimas pradžioje (2015-02-02) buvo sustabdytas dėl nurodyto ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau - 2015 m. birželio 30 d. (t. y. nepasibaigus pareiškėjo skundų dėl paminėto prokuroro 2015-06-25 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimui) - buvo atnaujintas ta apimtimi, kuri yra reikšminga spręsti klausimą dėl galbūt padaryto pareigūno vardo pažeminimo, nelaikytina Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimu, tuo labiau Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl paminėto ikiteisminio tyrimo galutinių rezultatų reikšmės nagrinėjamai bylai kolegijos nepripažintini pagrįstais. Kolegija taip pat pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjui įteikto 2014 m. gruodžio 30 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo, jame nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti veiksmai, be kita ko, yra (galbūt yra) siejami su pareigūno vardo pažeminimu. Tai reiškia, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėto ir vėliau sustabdyto tarnybinio patikrinimo atnaujinimas negalėjo sukelti pareiškėjui netikėtumo apeliaciniame skunde nurodyto Tvarkos aprašo 14 punkto taikymo prasme.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų pripažinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nepagrįstu arba neteisingu (ABTĮ 86 str.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė