Legislator Case Law & Legislation
b07beccc-0ca2-4497-b3d3-d32156210fbe AI generated

b07beccc-0ca2-4497-b3d3-d32156210fbe · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b07beccc-0ca2-4497-b3d3-d32156210fbe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Skundas Nr                                                                                                                 Skundas Nr. 1S-82-518/2017 (S) Teismo proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),Sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui, kaltinamajam T.

Legislator headnote

AI generated

b07beccc-0ca2-4497-b3d3-d32156210fbe · Lietuvos apeliacinis teismas: pravarde „Auskariukas“, S. L. pravarde „Storas“, A. B. pravarde „Akis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „Kumpis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.   Taip pat T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Skundas Nr                                                                                                                 Skundas Nr. 1S-82-518/2017 (S) Teismo proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),Sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui, kaltinamajam T.

Br., gynėjui advokatui V. A., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. Br. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumentų paėmimÄ . Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-11-485/2017 medžiaga, n u s t a t ė :

T. Br. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 metais, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. Br., pravardę „Dalgis“ bei V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), iÅ¡ anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , kurio vadovu tapo A.

Br., nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ S. A. pravarde „Svajka“, D. Å . pravarde „Šarka“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ((toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. pravarde „Džimis” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V.

Vi. pravarde „Vinciukas“, Ž. Š. pravarde „Žyma“, E. B. pravarde „Erkė“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Žydriukas“, R. S. pravarde „Remyga“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „Storas“, A. K. pravarde „Afganas“, R. Z. pravarde „Auskariukas“, K. P. pravarde „Avietė“, J. J. pravarde „Smirdalas“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V.

K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. pravarde „Akis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „Kumpis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius.

Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. Br. bei A. Br., V. V., S. A., D. Å ., T. T., V. Vi., Ž. Å ., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, neÅ¡iojo, laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose: - A. Br. ir T. Br. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK KalaÅ¡nikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletÄ kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletÄ â€žWALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ Å¡ovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ Å¡ovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro Å¡ovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamÄ sias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), po ko perdavę saugojimui T.

T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. kovo 2 d. – T. T. name (duomenys neskelbtini); - A. Br., T. Br., V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012 m. kovo 2 d. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T.

Br. namų adresu (duomenys neskelbtini), kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. V.. VienÄ iÅ¡ pistoletų su Å¡oviniais A. Br. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), kur perdavė V. Vi.. T. Br. dalyvavo A. Br. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. Br. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretÅ«s nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryÅ¡io telefonai ir SIM kortelės, radijo ryÅ¡io priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu bÅ«du įgytų lėšų į A.

Br. laikomÄ ir kontroliuojamÄ bendrÄ pinigų fondÄ , skirtÄ pareigÅ«nų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryÅ¡io priemonių, įrankių, Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo iÅ¡laidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iÅ¡ nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu bÅ«du gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos SÄ jungos Å¡alyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos RespublikÄ bei turto realizavimas.

Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje T. Br. su A. Br., S. A. ir V. V. užtikrindavo bÅ«tinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimÄ , pagrobto didelės vertės turto realizavimÄ , pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprÅ«pindavo į užsienį iÅ¡vykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniÅ¡kai dalyvaudavo vagystėse.

T. Br. 2010 - 2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., Ž. J. pravarde „Žydriukas“, R. S. pravarde „Remyga“, R. N., P. R., A. K. pravarde „Afganas“, K. P. pravarde „Avietė“, J. J. pravarde „Smirdalas“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R.

Z. pravarde „Auskariukas“, S. L. pravarde „Storas“, A. B. pravarde „Akis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „Kumpis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.   Taip pat T.

Br. kaltinamas tuo, jog bÅ«damas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su Å¡io susivienijimo vadovu A. Br. bei dalyviais V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieÅ¡kos), S. A., D. Å . (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų- turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , dokumentų suklastojimÄ padarant didelę žalÄ , transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimÄ ir pakeitimÄ , tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje (26 nusikalstamos veikos).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T.

Br. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam T. Br. kardomoji priemonė - suėmimas pakeista į kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ 6 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 2 d., nustatant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), taip pat dokumentų: asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimÄ .

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir pratęsti kaltinamajam T. Br. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 2 d. Nurodo, jog teismo iÅ¡vados, kad BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis bus įgyvendinta Å¡velnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis, yra nepagrįstos baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų visuma bei neteisėtos, nes suėmimo terminas nepratęstas ir Å¡i kardomoji priemonė pakeista neiÅ¡nykus suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindams.

Prokuroras mano, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir kaltinamajam T. Br. kardomoji priemonė - suėmimas pratęsta, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams.Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepratęsė kaltinamajam T. Br. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino nenurodydamas motyvų, kodėl kaltinamajam išnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Pasak prokuroro, vien ta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas trunka ilgai ir T.

Br. suėmimo terminas yra tęsiamas ilgÄ laikÄ , neleidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis bÅ«damas laisvėje nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Teismo nutartyje nurodytos T. Br. charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas. T. Br. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos - labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

T. Br. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, kaltinamasis anksčiau buvo teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas (teistumas iÅ¡nykęs), kas leidžia teigti, kad suimtasis turi ryÅ¡ių užsienyje. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su gyvenamÄ ja vieta Lietuvoje. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad T.

Br. yra susituokęs, tačiau nurodyta aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, teismas nutartyje nenurodė. Prokuroras mano, kad apygardos teismas kaltinamajam T. Br. nepagrįstai nepratęsė kardomosios priemonės - suėmimo termino, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepratęsė kaltinamajam T.

Br. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino taip pat nenurodydamas motyvų, kodėl kaltinamajam iÅ¡nyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Pasak prokuroro, vien ilgas kardomosios priemonės - suėmimo taikymo terminas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobÅ«džio, o iÅ¡ anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, veikiant aukščiausia bendrininkavimo forma - nusikalstamo susivienijimo sudėtyje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumÄ .

T. Br. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, o, vertinant kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobÅ«dį, mastÄ ir jų kiekį, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu bÅ«du. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. Br. anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti.

Prokuroras mano, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad apygardos teismas kaltinamajam T. Br. nepagrįstai nepratęsė kardomosios priemonės - suėmimo termino. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažinta, kad organizuoto nusikalstamumo pobÅ«džio nusikaltimų realizavimas gali bÅ«ti vertinamas ne tik kaip tinkamas pagrindas taikyti suėmimÄ , bet ir jį tęsti. Asmens priklausymas organizuotoms grupėms suėmimo kontekste tampa viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų paskirtÄ , ilgÄ laikÄ trunkantį, suėmimÄ pripažinti teisėtu.

Ne vienos, bet kelių ar keliasdeÅ¡imties nusikalstamų veikų realizavimas nusikalstamo susivienijimo sudėtyje EŽTT teismo jurisprudencijoje pripažįstamas pateisinamu pagrindu suėmimo taikymÄ vykdyti ilgiau nei įprasta. Esminė sÄ lyga, pateisinanti suėmimo trukmę, yra inkriminuotų nusikalstamų veikų realizavimas apjungiant kelių, gerai organizuotų asmenų pastangas. Pavojingos bendrininkavimo formos užkardymas ir atskleidimas suponuoja bÅ«tinybę imtis iÅ¡skirtinių procesinių veiksmų, tokiu bÅ«du iÅ¡tęsiant paskirto suėmimo terminÄ .

BÅ«tent proporcionalus, neretai kitose bylose pripažįstamas nepateisinamai ilgai užsitęsusiu, suėmimo terminas tampa vienu iÅ¡ esminių baudžiamajame organizuoto nusikalstamumo procese iÅ¡keltų tikslų sėkmės garantų, nesuteikiančiu pagrindo pripažinti suimtajam tenkančių teisių ir laisvių pažeidimo. EŽTT vienareikÅ¡miÅ¡kai yra pripažinęs, kad ilgesnis, net kelis metus trunkantis suėmimas yra svarbus vien dėl to, kad tokio pobÅ«džio tyrimuose privalu nustatyti įtariamųjų bendravimo kontrolę, tokį bendravimÄ apriboti, taip pat apriboti Å¡ių asmenų ryÅ¡ius su kitais, bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingais asmenimis.

BÅ«tent tik Å¡ios procesinės priemonės taikymo metu galima iÅ¡vengti organizuotam nusikalstamumui priklausančių asmenų slapstymosi, įrodymų sugadinimo, neigiamos įtakos darymo tiek kitiems įtariamiesiems, tiek procesui apskritai. Todėl skirtingai nei kilų nusikalstamų veikų atveju, toks suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas gali bÅ«ti pripažintinas pagrįstu.Prokuroras mano, kad atsižvelgiant į EŽTT praktikÄ ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kurios yra siejamos su nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla, kurios dalyviu buvo kaltinamasis T.

Br., konstatuotina, jog apygardos teismas nepagrįstai nepatęsė suėmimo termino. Ä®vertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. Br., pobÅ«dį ir sunkumÄ , griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgesnį laikÄ kaltinamojo atžvilgiu yra pateisinamas. Å ioje byloje tai apsprendžia aukščiau nurodytos aplinkybės, baudžiamosios bylos apimtis, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų sunkumas, kaltinamųjų skaičius, tyrimo sudėtingumas.Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ patenkinti jame nurodytais motyvais, kaltinamasis T.

Br. ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas tenkinamas. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ aukÅ¡tesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T.

Br. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų S. A., Ž. Å ., liudytojų A. Br., D. Å ., T. T. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, kratų, daiktų apžiÅ«ros protokoluose, specialistų iÅ¡vadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo T. Br. pakeitimo kitomis kardomosiomis priemonėmis, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai.

Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo kitomis kardomosiomis priemonėmis teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti.Suėmimas yra pati griežčiausia iÅ¡imtinė kardomoji priemonė, kuriÄ taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ , turi iÅ¡samiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumÄ , atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas, nepratęsdamas suėmimo termino kaltinamajam T. Br., nepasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų suėmimo taikymo pagrindų ir sÄ lygų buvimo ar jų iÅ¡nykimo. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio galima spręsti, jog apygardos teismas iÅ¡ esmės pripažįsta esant neiÅ¡knykusius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad T.

Br. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, jog T. Br. atžvilgiu pakankamai ilgai (5 metus) yra taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, jis kaltinamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, anksčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , yra darbingo amžiaus, bet nedirbantis, susituokęs, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir trukmę, kaltinamojo asmenybę, veikų sunkumÄ ir kitas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti paskirtÄ ir vis tęsiamÄ suėmimÄ Ä¯ kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad T. Br. suėmimas taikomas pakankamai ilgÄ laikÄ (5 metus), neužkerta kelio ir toliau Å¡ioje baudžiamojoje byloje taikyti jam suėmimÄ , esant tam BPK numatytiems pagrindams bei sÄ lygoms.Nagrinėjamu atveju T. Br. kaltinamas galimai padaręs daug tyčinių nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymÄ gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė.Kauno apygardos teismas ankstesnėmis nutartimis kaltinamajam T.

Br. suėmimo terminÄ pratęsdavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nėra iÅ¡nykę.Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y.

įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad T. Br. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymÄ . IÅ¡ pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. Br. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, T. Br. anksčiau buvo teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas (teistumas iÅ¡nykęs), kas leidžia teigti, kad suimtasis turi ryÅ¡ių užsienyje.

Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su gyvenamÄ ja aplinka Lietuvoje. Nors T. Br. yra vedęs ir jo žmona su dviem nepilnamečiais vaikais jį nuolat lankydavo Kauno tardymo izoliatoriuje, o 2017 m. kovo 2 d. paleistas iÅ¡ suėmimo kaltinamasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodytos aplinkybės Å¡iuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, byloje nėra.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad T. Br., bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Minėta, kad T. Br. taip pat kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡Ä .

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobÅ«džio, o iÅ¡ anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumÄ .

T. Br. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, o, vertinant T. Br. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobÅ«dį, mastÄ ir jų kiekį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu bÅ«du. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir reiÅ¡kia, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T.

Br. bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nors T. Br. yra suimtas ilgÄ laiko tarpÄ (nuo 2012 m. kovo 2 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytÄ bausmę už T.

Br. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Å ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡skirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimÄ , yra T. Br. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, mastas ir jų intensyvumas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T.

Br. keletÄ metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamÄ susivienijimÄ , ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, skaičius, intensyvumas leidžia T. Br. vertinti kaip itin linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iame baudžiamajame procese vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingÄ asmenį, bet ir netrukdomai iÅ¡tirti teisme bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis, padarytas nusikalstamas veikas.

Ä®vertinus anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. Br., kiekį, pobÅ«dį ir sunkumÄ , nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi Å¡ios procesinės prievartos taikymÄ sÄ lygoja siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo T. Br. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryÅ¡ius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, vaidmenį galbÅ«t darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nei suėmimas.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl turi bÅ«ti panaikinta ir kaltinamajam T. Br. toliau turi bÅ«ti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 131 straipsniu, n u t a r ė : panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, kuria kaltinamajam T. Br. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomÄ sias priemones – intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir dokumentų paėmimÄ .

Kaltinamajam T. Br., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                           Regina Gaudutienė                                                                                            RÅ«ta Mickevičienė                                                                                                                                                                                                                              Linas Žukauskas