b07ad5ea-b010-4032-8087-bb1a66cb8d4b · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-277-449/2015Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00983-2014-5Procesinio sprendimo kategorija2.1.16.1.2.2 (S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,gynėjui Aleksandrui Palamarčukui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K.

J. (K. J.) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ nustatant nuo 2015 m. gruodžio 5 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje.K.

J. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 20 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, likęs vienas su savo sugyventinės H. K. dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ tenkinti savo lytinę aistrÄ ir lytiÅ¡kai su ja santykiauti bei tikrai žinodamas, kad E. K. yra mažametė, pasinaudojęs nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad, užlaužęs jai rankas, paguldė į lovÄ , nurengė apatinę kÅ«no dalį nuogai iki kelių, užgulė iÅ¡ virÅ¡aus, taip pat grasindamas tuo, kad jeigu prieÅ¡insis, tai sumuÅ¡ jÄ ir jos motinÄ , rankomis lietė E. K. lytinius organus, kiÅ¡o pirÅ¡tus į makÅ¡tį ir taip tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamete nukentėjusiÄ ja E. K. prieÅ¡ jos valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du.

IÅ¡ kart po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, mėgino savo varpÄ Ä¯kiÅ¡ti E. K. į makÅ¡tį, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė nukentėjusioji E. K. prieÅ¡inosi muistydamasi, jam paliepus E. K. nepraskėtė kojų ir tuo metu K. J., per langÄ pamatęs į namus grįžtančiÄ savo sugyventinę H. K., mažametę nukentėjusiÄ jÄ E. K. paleido liepdamas Å¡iai skubiai apsirengti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K.

J. 2014 m. gruodžio 3 d. laikinai sulaikytas. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Šalčininkų rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam     K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Teismas įvertino, jog K. J. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, be to, jis praeityje teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamasis K. J. skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių duomenų, kurie teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog jis gali bėgti (slėptis), nes byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Be to, nenustatytas pagrindinio jį kaltinančio įrodymo (vaizdo įraÅ¡o) patikimumas, jo kilmė. Teismas nepagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ . Kaltinamasis tvirtina, jog paleistas iÅ¡ suėmimo nedarytų naujų nusikaltimų. Aplinkybė, jog kaltinamasis nedirba, kai inkriminuojamas smurtinis nusikaltimas, neturi turėti įtakos manymui, kad asmuo turi polinkį praturtėti iÅ¡ daromų nusikalstamų veikų.      Kaltinamasis K.

J. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo  2015 m. lapkričio 30 d. nutartį.Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o kaltinamojo skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.Kaltinamojo K. J. skundas atmetamas.             Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis pratęsti kaltinamajam K. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas suėmimo terminÄ , apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio       1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvÅ«s, todėl skiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ pakanka bent vieno iÅ¡ jų. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimÄ , byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su Å¡ios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, daro iÅ¡vadÄ , kad esančių faktinių duomenų visuma – mažametės nukentėjusiosios parodymai, teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. XXX, o taip pat ir kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K.

J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltės pagrindimo aspektu.K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam K. J. taikomos kardomosios priemonės terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y.

į įtariamojo ar kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. K. J. kaltinamas padaręs bei pasikėsinęs padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurių padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau aptariamu atveju apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes:

K. J. yra teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , iki sulaikymo nedirbo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tvirtus kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius su gyvenamÄ jÄ aplinka. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad, bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, K. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindÄ .

AukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam         K. J. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Remiantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡Â Â Â Â Â Â Â BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkÅ«s nusikaltimai, kuriuos padaręs bei pasikėsinęs padaryti kaltinamas K. J., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä .

K. J. anksčiau teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, tai patvirtina, kad K. J. kelia pavojų aplinkiniams, yra linkęs pažeisti įstatymus, taigi bÅ«damas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Å ios aplinkybės aukÅ¡tesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytÄ suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindÄ .

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. K. J. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. gruodžio 5 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.   Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Å iuo konkrečiu atveju, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobÅ«dį, sunkumÄ , kaltinamojo asmenybę, vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai teisme iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina iÅ¡vada, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.  IÅ¡dėstytos aplinkybės aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K.

J. taikomos kardomosios priemonės terminÄ dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Tai, kas Å¡ioje nutartyje jau buvo iÅ¡dėstyta, patvirtina teismo nutarties, kuria pratęstas K.

J. suėmimo terminas, teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad Å¡io skundo nagrinėjimo dienÄ , t. y. 2015 m. gruodžio 28 d., Vilniaus apygardos teismas Å¡ioje byloje paskelbė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Juo K. J. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 4 d., BK 150 str. 4 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Å iuo nuosprendžiu teismas taip pat ir paliko galioti K.

J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios.              Kadangi byloje jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai reiÅ¡kia, kad K. J. jau tapo nuteistuoju. Be to, nuosprendžiu dar kartÄ iÅ¡spręstas ir tos pačios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo nuteistajam klausimas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas Å¡ioje byloje dar kartÄ paneigia K. J. argumentus apie duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nebuvimÄ .

Nors priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs, duomenys, patvirtinantys nuteistojo kaltę, jame išdėstyti, taip pat išdėstyti ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo motyvai. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl jo kaltės, K. J. turi teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam K.

J. pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                         Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                               Valdimaras Bavėjanas                 Elena Vainienė                                                                                                                                             Â