b07aa9c5-2f59-4fea-bb71-8b50ac9ed2c8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                               Civilinė byla Nr. e2A-1267-826/2016Teisėja Raimonda Kulberkienė                                                    Proceso Nr. 2-25-3-01245-2015-2             Procesinio sprendimo kategorijos:              1.3.9.3; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ir atsakovės A.

P. apeliacinius skundus dėl 2016 m. balandžio 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl atlyginimo permokos grÄ Å¾inimo ir atsakovės A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ dėl darbo užmokesčio dydžio pripažinimo, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytus 2 033,70 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 27,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 500,00 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 277,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 227,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2033,70 Eur sumos nuo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2015 m. sausio 20 d. Å¡alys sudarė ir pasirašė darbo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. 69, pagal kuriÄ A. P. buvo priimta į darbÄ personalo vadovės pareigoms. Sutarties 3 punkte numatyta, kad jos darbo užmokestis 472,10 Eur per mėnesį. Atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ bei 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ neatvykstant į darbÄ visÄ darbo dienÄ .

Atliekant patikrinimÄ Ä¯monės buhalterijoje po atsakovės atleidimo, buvo pastebėta, jog atsakovei be teisinio pagrindo nuo jos įdarbinimo momento buvo permokėta 2033,70 Eur, t. y. 27,90 Eur – 2015 m. balandžio 22 d., 1 500,00 Eur – 2015 m. balandžio 24 d., 277,90 Eur – 2015 m. gegužės 28 d., 227,90 Eur – 2015 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendime nurodė, jog tai perteklinis sumokėjimas nes darbo užmokestis atsakovei nebuvo pakeltas.

A. P. buvo pasiÅ«lyta grÄ Å¾inti be teisėto pagrindo gautÄ pinigų sumÄ , tačiau ji pinigų negrÄ Å¾ino.Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė visiÅ¡kai atmesti ieÅ¡kinį, pakeisti atleidimo pagrindÄ iÅ¡ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 125 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad ji atleista nuo 2016 m. birželio 25 d., pripažinti, kad atsakovės gauto darbo užmokesčio dydis nuo 2015 m. sausio mėnesio buvo 650,00 Eur, o nuo 2015 m. balandžio mėnesio – 750,00 Eur, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 692,86 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei iÅ¡mokÄ už nepanaudotas atostogas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad nuo darbo pradžios jai buvo sutarta mokėti 650,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį, o nuo balandžio mėnesio – 750,00 Eur.

Priimant į darbÄ atsakovė pasirašė tik ant Sutarties paskutinio lapo ir ieÅ¡kovė darbo sutarties egzemplioriaus jai neatidavė. Sužinojusi, kad darbdavys jai, kaip ir kitiems darbuotojams, mokėjo skirtingus atlyginimus, nei nurodė oficialius duomenis „Sodrai“, 2015 m. birželio 25 d. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Direktorius nereikalavo atidirbti 14 dienų, nurodydamas, kad vertina, kad tokioje situacijoje jos darbas bÅ«tų neefektyvus. Ji padarė ant praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo savo ranka užraÅ¡Ä , kad nereikia atidirbti 14 dienų.

IeÅ¡kovė vėliau „atgaline data“ atleido atsakovę kitu pagrindu bei pakeitė pirmÄ jį darbo sutarties lapÄ , kuriame įraÅ¡ytas kitas darbo užmokestis. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai neteisėti ir pažeidžia jos kaip darbuotojos interesus.PaaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymo dėl atleidimo pateikimo dienÄ ieÅ¡kovė neatsiskaitė su ja, o davė telefonÄ ir kompiuterį kaip garantÄ . TelefonÄ gražino darbdaviui vėliau. Ji dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio kreipėsi į KomisijÄ , kuri jos skundÄ 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė.

Å io sprendimo neskundė, nes buvo moraliai pavargusi nuo problemų su darbdaviu. Po to, kai parašė pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo, darbdavys jÄ persekiojo ir prašė grįžti, dėl to ji net kreipėsi į policijÄ .Prašė priteisti neturinės žalos atlyginimÄ motyvuodama tuo, jog patyrė didelę psichologinę skriaudÄ , nes išėjimas iÅ¡ darbo buvo komplikuotas, iÅ¡kėlus civilinę bylÄ , jos turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ji turi du mažamečius vaikus.

PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys buvo buvusio darbdavio kerÅ¡tas.IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovė siekia teismo keliu priversti jÄ sudaryti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu, bet pati nepateikė savo susitarimo sÄ lygų, jokių teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tu galima nuspręsti apie sutartÄ darbo užmokestį ir jo keitimÄ . Atsakovės argumentai paremti tik asmenine nuomone apie darbdavį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog pinigai atsakovei buvo permokėti dėl skaičiavimo klaidų todėl ji neturi reikalavimo teisės pagal DK 224 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad negalima iÅ¡ darbuotojo iÅ¡ieÅ¡koti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymÄ apskaičiuoto darbo užmokesčio, iÅ¡skyrus skaičiavimo klaidos atvejus.

SprendimÄ motyvavo ir tuo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių buhalterinio patikrinimo dokumentų ar kitų įrodymų, kada ir kaip buvo nustatyta permoka, kuo pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad buvo pervesta „netyčia“. Kad darbo užmokestis pagal darbo sutarties 3 punktÄ buvo 472,10 Eur, patvirtina duomenys iÅ¡ „Sodros“ ir ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡rašų duomenys laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. birželio 19 d., t. y. 2015 m. kovo 20 d. pervedė 400,00 Eur, 2015 m. balandžio 22 d.

– 500,00 Eur, 2015 balandžio 24 d. – 1 500,00 Eur, 2015 m. gegužės 28 d. – 750,00 Eur, 2015 m. birželio 19 d. – 700,00 Eur. Juos gaudama atsakovė nesiskundė nei dėl pavėluoto, nei dėl paankstinto mokėjimo. Mokėjimo laikotarpiu Å¡alis tenkino esama situacija. Ä®rodymų, kad darbo užmokesčio dydis buvo keistas, nepateikta. O vien pervedimai į atsakovės sÄ skaitÄ negali bÅ«ti neginčijamas įrodymas, nes pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į jos sÄ skaitÄ bÅ«davo pervedamos ir jos sutuoktiniui ar broliui skirtos lėšos.Netenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo motyvuodamas tuo, jog Darbo ginčų komisija 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo konstatavo, jog visos priskaičiuotos sumos už visÄ darbo laikotarpį pas ieÅ¡kovę – darbo užmokestis už darbo laikotarpį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. liepos 7 d. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – iÅ¡mokėtos.

Atsakovės praÅ¡ymo pakeisti atleidimo pagrindÄ iÅ¡ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto į DK 125 straipsnio 1 dalį netenkino tuo pagrindu, kad praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo pasiraÅ¡ytas tik atsakovės, darbdavio paraÅ¡o ar žymos ant praÅ¡ymo nebuvo. Teismas nesivadovavo liudytojų parodymais motyvuodamas tuo, kad liudytojai nepateikė objektyvių duomenų apie Å¡ios bylos Å¡alių santykius, o liudijo apie savo santykius su tuo pačiu darbdaviu. Tai vertino kaip ne Å¡ios bylos dalykÄ ir nurodė, kad analogija negalima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundÄ ir prašė sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti 2016 m. balandžio 25 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neteisėto atleidimo, darbo užmokesčio dydžio pripažinimo, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei iÅ¡mokos už nepanaudotas atostogas ir palÅ«kanų priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Nurodė, kad teismas nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ nebuvo aktyvus ir neatliko pareigos iÅ¡samiai atskleisti bylos aplinkybes, neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas. Teismas, vertindamas faktus dėl atsakovės gauto darbo užmokesčio dydžio, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad darbo sutarčių egzempliorių darbdavys niekada neiÅ¡davė. Darbuotojas nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už darbdavio veiksmus, kurių darbuotojas negali nei kontroliuoti, nei stebėti.

Tikro gauto darbo užmokesčio dydį patvirtina jos banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai. Apie gaunamo darbo užmokesčio dydžio pakeitimÄ Å¡alys padarė žymÄ pirmajame darbo sutarties lape, kuris ieÅ¡kovės buvo savavaliÅ¡kai pakeistas, o apie pakeistÄ darbo sutartį sužinojo tik tada, kai kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ . Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo įpareigoti darbdavę (ieÅ¡kovę) pateikti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame bÅ«tų matyti visa darbo užmokesčio mokėjimo tvarka įmonės administracijos darbuotojams.

Atsisakė iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ „Sodros“, kurie įrodytų ar paneigtų faktÄ , kad ieÅ¡kovė visiems administracijos darbuotojams mokėjimo pavedimu mokėjo sutartÄ darbo užmokestį, o „Sodrai“ deklaruodavo jau mažesnes sumas. Netenkinus atsakovės praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, atsakovei buvo užkirstas kelias įrodyti savo nurodytas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tikruosius Å¡alių ketinimus, t. y. nutraukti darbo sutartį 2016 m. birželio 25 d. susitarimu.

IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo pripažino pateikdama praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai ir ieÅ¡kinį teismui. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus. Nurodė, kad Å¡ie patvirtina ieÅ¡kovės kaip darbdavės nesÄ Å¾iningumÄ ir įrodo atsakovės reikalavimo pagrįstumÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė CPK 245 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ , nes atsisakė nutraukti bylÄ CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį - ieÅ¡kovei nesilaikius tos kategorijos byloms nustatytos ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir kai jau nebegalima ja pasinaudoti.

IeÅ¡kovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundÄ ir prašė sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį ir tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės be teisinio pagrindo įgytus 2 033,70 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 27,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 1 500,00 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 277,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 227,90 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2033,70 Eur sumos nuo sprendimo priėmimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad Komisija 2015 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-3-13138/2015 konstatavo, jog atsakovė gavo daugiau pinigų, nei priklauso pagal darbo sutartį, ir tai patvirtina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dalykÄ . Nuo ginčo sumos jokie mokesčiai nebuvo mokami ir Å¡ie pinigai nebuvo deklaruojami kaip mokėtinas darbo užmokestis, todėl tie pinigai neturi jokio teisinio pagrindo ir atsakovei iÅ¡mokėti nepagrįstai.

Pati atsakovė, gavusi raginimÄ grÄ Å¾inti nepagrįstai gautas sumas, nesikreipė į Darbo ginčų komisijÄ , kurioje bÅ«tų bandžiusi įrodinėti dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir visų jai priklausančių kompensacijų, o kreipėsi į teisėsaugos institucijas, siekdama iÅ¡vengti prievolės grÄ Å¾inti tai, kÄ buvo įgijusi be teisėto pagrindo. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui buhalterinio patikrinimo dokumento, kuris patvirtintų, kaip ir kokiu bÅ«du buvo nustatyta permoka, nepagrįstas, nes nėra jokio teisės akto, įpareigojančio darbdavį šį veiksmÄ atlikti specialia procedÅ«ra.

Patikrinimas buvo padarytas atleidus atsakovę. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , juo prašė ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti kadangi pačios ieÅ¡kovės valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo iÅ¡mokėtas 4 523,15 Eur darbo užmokestis nors „Sodrai“ buvo pateikti duomenys, kad iÅ¡mokėtas tik 2 838,23 Eur darbo užmokestis. IV. Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų pateikimo Apeliantė A. P. kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikė naujus įrodymus – 2016 m. gegužės 30 d. pažymÄ apie asmens socialinį draudimÄ , 2016 m. gegužės 30 d. trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymÄ , pažymas apie sutuoktiniui ir broliui mokėtÄ darbo užmokestį.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kadangi Å¡iuo atveju iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo, apeliantei nebuvo suteikta galimybė pateikti ankščiau minėtus įrodymus, o jais yra grindžiamos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme.

Å iuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis). Dėl atsakovės darbo užmokesčio dydžio, darbo užmokesčio nepriemokos, kompensacijos už kasmetines atostogas nepriemokos ir be teisinio pagrindo pervestų pinigų priteisimo iÅ¡ atsakovės Atsakovė Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį grindė paaiÅ¡kinimu, kad ieÅ¡kovė jai iÅ¡mokėjo ne visÄ darbo užmokestį, dėl kurio mokėjimo jie su darbdaviu buvo susitarę. Vertinant, ar Å¡is atsakovės reikalavimas yra pagrįstas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas faktines aplinkybes dėl susiklosčiusių darbo santykių tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės, į nusistovėjusiÄ darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ pas ieÅ¡kovę, į byloje esančius įrodymus.Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo sutartis yra vienas iÅ¡ pirminių įrodymų nustatinėjant darbuotojui mokamo atlyginimo dydį. Å iuo atveju 2015 m. sausio 20 d. darbo sutartimi Nr. 69 atsakovė buvo priimta dirbti į UAB „Heuverlingo chemijos grupė LT“ personalo vadovės pareigas. IÅ¡ byloje esančios darbo sutarties matyti, jog darbo užmokestis buvo nurodytas ne 650,00 Eur, kaip teigia apeliantė, o 472,10 Eur. Su Å¡ia aplinkybe A. P. nesutinka, motyvuodama tuo, jog pasiraÅ¡ant darbo sutartį, darbo užmokestis buvo nurodytas didesnis, teigia, kad ieÅ¡kovė savavaliÅ¡kai pakeitė pirmÄ darbo sutarties lapÄ .

Pagal DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalis darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu. RaÅ¡ytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasiraÅ¡ytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių. Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbo užmokesčio dydžio, vadovavosi tik iÅ¡imtinai raÅ¡ytine darbo sutartimi ir 2015 m. spalio 5 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. (7.100)IS-2609, kuri patvirtino, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. sausio 31 d. buvo mokamas 337,14 Eur darbo užmokestis, nuo 2015 vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. – po 472,10 Eur, nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. liepos 7 d. – 208,03 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 7 d. – 208,03 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar atsakovei buvo įteikta darbo sutartis, jei nebuvo įteikta, tai dėl kokių priežasčių.

Turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, bet ir tiriamos bei vertinamos atsakovės nurodytos aplinkybės, vertinami ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. IÅ¡ byloje pateikto atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ AB SEB banko matyti, kad atsakovei 2015 m. kovo 20 d. pervesta 400,00 Eur, 2015 m. balandžio 22 d. – 500,00 Eur, 2015 m. balandžio 24 d. – 1500,00 Eur, 2015 m. gegužės 28 d. – 750,00 Eur, 2015 m. birželio 19 d.

– 700,00 Eur. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pinigines lėšas atsakovei pervedinėjo vienÄ kartÄ per mėnesį, ieÅ¡kovės atliktuose mokėjimo pavedimuose yra neaiÅ¡ki mokėjimų paskirtis, todėl Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, kokios buvo ieÅ¡kovės piniginių lėšų pervedimų atsakovei paskirtys, tačiau Å¡ių mokėjimų paskirties pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kintasi atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė į jos banko sÄ skaitÄ pervesdavo jos sutuoktiniui priklausiusį darbo užmokestį – iÅ¡ darbdavio nebuvo pareikalauta duomenų apie, koks darbo užmokestis buvo apskaičiuotas tiek atsakovei, tiek jos sutuoktiniui ir kokiais mokėjimo pavedimais į kokias sÄ skaitas ieÅ¡kovė Å¡iuos darbo užmokesčius pervedė.

Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2016 m. gegužės 30 d. pažyma apie asmens socialinį draudimÄ ir 2016 m. gegužės 30 d. ieÅ¡kovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažyma, tai yra, duomenų apie atsakovei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį neatitikimas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia suabejoti dėl to ar Å¡alys buvo susitarusios dėl tokio darbo užmokesčio dydžio, kuris yra nurodytas teismui pateiktoje darbo sutartyje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nebuvo nustatyta kaip ir koks kiekvienÄ mėnesį buvo apskaičiuotas darbo užmokestis atsakovei, į kokias banko sÄ skaitas ir kokiais pavedimais jis buvo pervestas, nėra iÅ¡reikalauti duomenys apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, duomenys apie atsakovės kasmetines atostogas ir atsiskaitymÄ su atsakove po jos atleidimo iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kokia buvo darbo užmokesčio mokėjimo tvarka pas ieÅ¡kovę, nebuvo tikrintos ir vertintos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ir kitiems ieÅ¡kovės administracijos darbuotojams buvo mokamas ne toks darbo užmokestis, koks buvo nurodytas darbo sutartyse ir į kieno sÄ skaitas jis buvo pervedamas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė nesilaikė išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau aptartas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas tik tokiam reikalavimui, kuris galėtų būti nagrinėjamas atskirai nuo atsakovės priešieškinio reikalavimo. Šioje byloje preliminariai vertinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir pateiktus argumentus, akivaizdu, kad patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

Paminėtos sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju reikėtų vadovautis ne DK normomis, o CPK 143 straipsnio 2 dalimi, dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinis turėjo bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis yra tampriai tarp savęs susiję, dėl to atskirai iÅ¡nagrinėjus prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jam įsiteisėjus, jame nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės taptų prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurių ieÅ¡kovė ikiteisminio proceso tvarka darbo ginčų komisijoje ar vėliau teisme nebeturėtų galimybės ginčyti ar paneigti.

Proceso koncentracijos principas taipogi reikalauja Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėti ir jį vertinti neatsietai nuo ieÅ¡kinio reikalavimų (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį nagrinėjo kartu su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako plačiau dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti be teisinio pagrindo pervestus pinigus iÅ¡ atsakovės, nes tik pirmosios instancijos teismui iÅ¡siaiÅ¡kinus, kokios lėšos buvo pervestos atsakovei į jos banko sÄ skaitÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, bus pagrindas spręsti ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieÅ¡kinį.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė dėl neiÅ¡mokėto 692,86 Eur darbo užmokesčio ir neiÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , kuri 2015-08-19 sprendimu konstatavo, jog visos priskaičiuotos sumos už visÄ darbo laikotarpį pas ieÅ¡kovę – darbo užmokestis už darbo laikotarpį nuo 2015-01-21 iki 2015-07-07 ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – iÅ¡mokėtos ir vadovaudamasis darbo ginčų komisijos iÅ¡vadomis šį atsakovės reikalavimÄ atmetė, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos iÅ¡vadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v.

I. U., bylos Nr. 3K-3-120-681/2015), pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti patikslinti atsakovei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nes iÅ¡ esmės atsakovė ginčija 2015 m. rugpjūčio 19 d. Darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr.DGKS-3252 nors toks atsakovės reikalavimas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nėra aiÅ¡kiai suformuluotas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ Darbo ginčų komisijos pareikalauti medžiagÄ , pagal kuriÄ buvo nagrinėjamas darbo ginčas.Tik nustačius koks buvo tikrasis atsakovės darbo užmokesčio dydis bus galima padaryti iÅ¡vadÄ ar atsakovei buvo iÅ¡mokėtas visas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aiÅ¡kinantis, kieno darbo užmokestis buvo pervestas į atsakovės banko sÄ skaitÄ , atsakovei teigiant, kad ieÅ¡kovė į jos banko sÄ skaitÄ pervedė jos sutuoktiniui A. P. priklausantį darbo užmokestį turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje kadangi byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.). Dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo formuluotės pakeitimo Atsakovė ginčijo atleidimo iÅ¡ darbo formuluotę – mano, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai įsakyme nurodė, kad A.

P. iÅ¡ darbo atleidžiama pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ nuo 2015 m. liepos 7 d., kai turėjo bÅ«ti nurodyta, kad ji iÅ¡ darbo atleista pagal DK 125 straipsnio 1 dalį nuo 2015 m. birželio 25 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, jei darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas, o pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2013). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas direktorius P. G. 2015 m. liepos 7 d. priėmė įsakymÄ Nr. P-0707 „Dėl A. P. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo atsakovė atleidžiama iÅ¡ darbo nuo 2015 m. liepos 7 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Å io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis).

Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti. Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.

Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Tačiau teismas priimdamas sprendimÄ nevertino Å¡ių aplinkybių, neanalizavo, ar atsakovė buvo informuota apie nustatytÄ darbo drausmės pažeidimÄ , ar buvo pateikusi paaiÅ¡kinimÄ , kokiu bÅ«du pas ieÅ¡kovę pateko atsakovės praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo su prieraÅ¡u, ar buvo susitarta nuo kada atsakovė bus atleista iÅ¡ darbo, ar iÅ¡ atsakovės buvo pareikalauta atidirbti ir pan.

Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino nors nagrinėdamas bylas iÅ¡ darbo teisinių santykių privalo bÅ«ti aktyvus, siÅ«lyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie padėtų tinkamai iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ . Be to, kaip nurodė apeliantė, ji 2015 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovei pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovė sutiko jÄ atleisti iÅ¡ darbo, neatidirbus pagal įstatymÄ numatytų 14 darbo dienų.

Pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmetė nurodydamas, kad praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo pasiraÅ¡ytas tik atsakovės, ieÅ¡kovės paraÅ¡o ar žymos ant praÅ¡ymo nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kovės kaip darbdavės žymos ant Å¡io praÅ¡ymo, kad nereikia atidirbti 2 savaičių, nėra. Tačiau tikrindamas 2015 m. birželio 25 d. atsakovės praÅ¡ymo atsiradimo pas darbdavį aplinkybes ir jos atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , be kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas turėjo įvertinti tai, kada tiksliai buvo įvykdytas darbo drausmės pažeidimas.

Tikslinga nustatyti ar A. P. ėjo į darbÄ po praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo pateikimo iki 2015 m. liepos 7 d., ar jai buvo mokamas darbo užmokestis už Å¡ias dienas, kas buvo fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ar buvo aiÅ¡kinamasi, dėl kokių priežasčių atsakovė nevyksta į darbÄ . NeiÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡ių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, negalima nuspręsti ar atsakovė pagrįstai atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ nuo 2015 m. liepos 7 d.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje bÅ«tina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iÅ¡ esmės bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 326 str. 1 d. 4 p.). Panaikinus sprendimÄ visa apimtimi, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų iÅ¡laidų paskirstymo pasisakys iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjos                                                                                                  Raimonda Andrulienė                                                                                                                         AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė