b07843d2-2db7-448d-b287-d8b2a8710e72 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-580-480/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00788-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2702-292/2019 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

B. dėl dalies iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo J. B. priteisti 12 423,42 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, 163,42 Eur palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2017 m. sausio 1 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 27 d. buvo apdrausta automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala H. A. ir jam priklausančiai transporto priemonei. Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, dėl tos priežasties ieÅ¡kovei sutarties pagrindu atsirado pareiga iÅ¡mokėti nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 62 117,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas nepranešė ieÅ¡kovei apie eismo įvykį. ieÅ¡kovė apie šį eismo įvykį sužinojo tik 2017 m. lapkričio 25 d., gavusi informacijÄ iÅ¡ užsienio žalų reguliavimo partnerio. Draudėjas J. B. nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį.

Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sÄ lygos. Dėl pavėluoto praneÅ¡imo draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiÅ«rėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo.

Jei atsakovas bÅ«tų laiku pateikęs informacijÄ apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Kadangi atsakovas nesuteikė praÅ¡omos informacijos apie 2017 m. spalio 28 d. eismo įvykį, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Dėl Å¡ių pažeidimų draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui net ir tuo atveju, jei dėl minėto pažeidimo draudikas pats negalėjo dalyvauti nustatant žalos dydį ar avarijos aplinkybes.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė turėjo papildomų žalos sureguliavimo iÅ¡laidų ir negalėjo imtis protingų priemonių sumokėti reikalaujamÄ draudimo iÅ¡mokÄ betarpiÅ¡kai bendraudamos su nukentėjusiu asmeniu, iÅ¡kart po eismo įvykio. TPVCAPDÄ® 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, iÅ¡mokėjęs, draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ar apdraustÄ jį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė Å¡io įstatymo nustatytÄ pareigÄ informuoti apie įvykį draudikÄ , pateikti visus bÅ«tinus paaiÅ¡kinimus ir turimÄ informacijÄ .

Dėl Å¡io pažeidimo ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteisiama 20 procentų nuo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 12 423,42 Eur. Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, žinodamas, jog įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė, privalėjo ieÅ¡kovę informuoti bent apie patį įvykio faktÄ ir pateikti kitÄ informacijÄ , kuri jam buvo žinoma, bei nurodyti priežastis, kodėl negali pateikti tam tikrų dokumentų. Gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ draudėjo, ieÅ¡kovė pati galėjo imtis veiksmų reikalingų dokumentų gavimui, tačiau atsakovas, kaip pripažįsta ir savo atsiliepime, apskritai nesiėmė jokių veiksmų informuoti ieÅ¡kovę apie įvykį, kuris gali sukelti jam ir ieÅ¡kovei tam tikras teisines pasekmes.

Taigi atsakovas pažeidė įstatyme nustatytÄ pareigÄ bendradarbiauti su draudiku. Atsiliepime į ieÅ¡kinį dėstomos aplinkybės apie tai, kad atsakovo transporto priemonę be jo žinios pasiėmė kiti asmenys, jog Å¡ių asmenų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Å¡ios bylos kontekste yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi argumentai, nes ieÅ¡kinys yra reiÅ¡kiamas tuo pagrindu, kad atsakovas, turėdamas pareigÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie eismo įvykį, to nepadarė, o ne todėl, kad, pavyzdžiui, buvo pasiÅ¡alinta iÅ¡ eismo įvykio vietos.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, mano, jog jis yra nepagrįstas bei neteisėtas, ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2017 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) statybininku ir Å¡i bendrovė vykdė statybos darbus Vokietijoje (duomenys neskelbtini) mieste. Nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio atsakovas savo darbovietės buvo komandiruotas į VokietijÄ (duomenys neskelbtini) miestÄ remontuoti kotedžų.

BÅ«damas komandiruotėje atsakovas kartu su kitais bendradarbiais gyveno statybvietėje, statybininkų vagonėlyje. Ä® komandiruotę Vokietijoje atsakovas nuvyko savo automobiliu Opel Astra, kurį buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Savo lengvÄ jį automobilį atsakovas laikė Å¡alia statybininkų vagonėlio, nes visa statybų aikÅ¡telė buvo saugoma. 2017 m. spalio 28 d., baigęs savo darbÄ , atsakovas nuėjo miegoti. Automobilio raktus atsakovas laikė vagonėlyje. 2017 m. spalio 28 d. atsakovas bendradarbis A.

K. su kitu bendradarbiu S. M. jam nežinant pasiėmė automobilio raktus ir iÅ¡važiavo į parduotuvę, esančiÄ kitame mieste už 5 kilometrų. Atsakovo žiniomis, automobilį vairavo A. K.. Sugrįžęs S. M. atsakovui pranešė, kad įvyko eismo įvykis ir buvo sudaužytas atsakovo automobilis, t. y. A. K., vairuodamas atsakovo automobilį atsitrenkė į kitÄ automobilį ir pabėgo, todėl Vokietijos policija atsakovo automobilį su visais dokumentais sulaikė ir pradėjo tyrimÄ . Automobilį vairavęs A.

K. iÅ¡ karto dar tÄ pačiÄ dienÄ susirinko visus savo daiktus ir iÅ¡vyko į LietuvÄ , nes jam dėl Å¡io įvykio grėsė baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes yra akivaizdu, kad eismo įvykio atsakovas nesukėlė, todėl apie tai informavo Vokietijos policijos pareigÅ«nus, tačiau nei dokumentų, nei automobilio atsakovas iki Å¡iol nėra atgavęs, todėl negalėjo laiku informuoti draudimo bendrovės apie šį eismo įvykį. Atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma jam yra labai didelė, jis jos neiÅ¡galės sumokėti, todėl, jeigu teisme paaiÅ¡kėtų, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, ir Å¡io eismo įvykio metu iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokos dydis yra realus, tai tokiu atveju ir atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei kitas aplinkybės, atsakovės teismo prašė mažinti jam praÅ¡omos priteisti draudimo iÅ¡mokos sumÄ .

Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje yra neaiÅ¡kus ir ginčytinas ir pats dėl Å¡io eismo įvykio iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje yra pateikusi dvi mokėjimo pavedimų kopijas, kurios patvirtina draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ , tačiau vadovaujantis Å¡iais pavedimais nėra aiÅ¡ku pagal kokias žalos administravimo bylas yra iÅ¡mokėta Å¡i draudimo iÅ¡moka, nes juose yra nurodytos net kelios žalos administravimo bylos. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, kad lėšų gavėjas yra jos užsienio žalų reguliavimo partneris.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių 2017 m. sausio 1 d. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonės Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal sutarties 1.2 punktÄ , sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 28 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 27 d.

7. Teismas, nustatęs, kad 2017 m. lapkričio 25 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas H. A. ir sugadinta jo transporto priemonė. Opel Astra vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, transporto priemonę vairavęs asmuo po eismo įvykio nebuvo nustatytas, konstatavo, jog byloje duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, nėra.

8. Teismas taip pat nustatė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo Vokietijoje InterEurope Germany dėl 2017 m. lapkričio 25 d. eismo įvykio ieÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 21 d. gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį. IeÅ¡kovė, gavusi iÅ¡ InterEurope Germany pateiktas ieÅ¡kovei sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjimui, pagal atskiras sÄ skaitas faktÅ«ras (dalimis) sumokėjo 62 117,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kokiÄ Ä¯takÄ atsakovo veiksmai / neveikimas turėjo žalos sureguliavimo procesui ir tuo pačiu žalos dydžiui ir kodėl praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo maksimaliai leistinÄ iÅ¡ieÅ¡koti atgręžtinio reikalavimo teise draudimo iÅ¡mokos dalį.

10. Teismas konstatavo, kad abejotinas draudimo išmokos išmokėjimas negali būti pagrindas priteisti draudimo išmokos dalį regreso tvarka iš atsakovo, kurio dalyvavimas eismo įvykyje nenustatytas.

11. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, jog kaip draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovė nurodė žalos administravimo iÅ¡laidas, teisininkų iÅ¡laidos nėra draudimo iÅ¡mokos dalis pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 2 dalį, ir pripažino, kad atsakovas jokių administravimo procesų paspartinti negalėjo dėl atliekamo tyrimo ir nukentėjusio gydymo (žala padaryta nukentėjusio sveikatai paaiÅ¡kėjo vėliau), todėl taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokių papildomų žalos sureguliavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovė patyrė dėl atsakovo neveikimo (nebendradarbiavimo su ieÅ¡kove).

12. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė Vokietijoje veikė per savo atstovÄ InterEurope Germany, todėl tiesiogiai galėjo dalyvauti nustatant žalos dydį, o avarijos aplinkybės matyti iÅ¡ Å tranzuldo policijos eismo įvykio ataskaitos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisę ieÅ¡kovei reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovė reikalavimÄ atsakovui reiÅ¡kė tuo pagrindu, kad atsakovas nepranešė ieÅ¡kovei apie 2017 m. spalio 28 d. eismo įvykį, t. y. nevykdė savo, kaip draudėjo, pareigos, numatytos TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje. TPVCAPDÄ® 12 straipsnio nuostata dėl praneÅ¡imo apie eismo įvykį draudikui yra imperatyvi, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovo byloje pateiktos priežastys dėl nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį, ypač, kai byloje nebuvo ginčo tuo klausimu, kad atsakovas apie eismo įvykį žinojo, negali bÅ«ti vertinamos kaip svarbus pagrindas netaikyti TPVCAPDÄ® 12 straipsnio nuostatos. 13.2.

Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė Vokietijoje veikė per savo atstovÄ InterEurope Germany, todėl tiesiogiai galėjo dalyvauti nustatant žalos dydį, yra nepagrįsta. Å iuo atveju atstovavimas neturi bÅ«ti suprantamas kaip veikimas ieÅ¡kovės interesais ar ieÅ¡kovės galėjimas įtakoti žalos administravimÄ , ypač tokiu atveju, kai iÅ¡ paties draudėjo nėra gaunama informacija apie patį eismo įvykį, eismo įvykio aplinkybes bei kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ . 13.3. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino nesiėmęs jokių veiksmų praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie eismo įvykį. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pripažino neįvykdęs jam teisės aktuose numatytos pareigos, o ieÅ¡kinys kaip tik ir buvo reiÅ¡kiamas tuo pagrindu. 13.4. Byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose aiÅ¡kiai buvo įvardinta, kad atsakovui priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, kad buvo pradėta byla ir prieÅ¡ asmenį, vairavusį atsakovui priklausančiÄ transporto priemonę, A.

K.. Teismas šių įrodymų nevertino ir tik formaliai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę. Ieškinys buvo reiškiamas ne tuo pagrindu, o ginčo byloje šiuo klausimu nebuvo, taigi ieškovė šių aplinkybių papildomai ir neturėjo pagrindo įrodinėti.

14. Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 14.1. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas nevykdė savo, kaip draudėjo, pareigos, numatytos TPVCAPDÄ® 12 straipsnyje, nereiÅ¡kia, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ . Atsakovas eismo įvykyje nedalyvavo. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai, taip pat pačios apeliantės į bylÄ su dubliku pateikti įrodymai.

Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovo turtinei atsakomybei kilti neturi reikÅ¡mės aplinkybė, jog atsakovas pats nedalyvavo eismo įvykyje, nes atsakovas esÄ nevykdė savo pareigos praneÅ¡ti apie eismo įvykį ir bendradarbiauti su apeliante, kuri kildinama iÅ¡ įstatymų ir draudimo sutarties, tačiau apeliantė nepagrindžia, kokiÄ Ä¯takÄ atsakovo veiksmai / neveikimas turėjo žalos sureagavimo procesui ir tuo pačiu žalos dydžiui ir kodėl praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo maksimaliai leistinÄ iÅ¡ieÅ¡koti atgręžtinio reikalavimo teise draudimo iÅ¡mokos dalį. 14.2.

IÅ¡ apeliantės į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad tyrimo metu nebuvo padaryta aiÅ¡ki iÅ¡vada, kas buvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl Å¡iuo atveju draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas buvo abejotinas. Abejotinas draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimas negali bÅ«ti pagrindas priteisti draudimo iÅ¡mokos dalį regreso tvarka iÅ¡ atsakovo, kurio dalyvavimas eismo įvykyje nenustatytas. 14.3. Apeliantė turėjo pateikti aiÅ¡kius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, t. y.

įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio, tačiau tokių įrodymų apeliantė į bylÄ nepateikė. 14.4. Å iuo atveju nepakanka įrodinėti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Ä®statymas suteikia draudikui materialinę subjektinę teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, Å¡ios teisės realizavimo mastas yra tiesiogiai susijęs su neigiamų turtinių pasekmių dėl transporto priemonės valdytojo pareigų nevykdymo kilimu draudikui, t. y. didesnės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu nei tikėtinai bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta, jeigu draudėjas / transporto priemonės valdytojas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo pareigas. 14.5.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė, laisvai disponuodama savo procesinėmis teisėmis, kaip ieÅ¡kinio pagrindu, nesirėmė aplinkybėmis ir neįrodinėjo, kad atsakovo sutartinės pareigos informuoti ieÅ¡kovÄ ir teikti jam duomenis apie eismo įvykį pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos apeliantės iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiui. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų ir duomenų, kad draudimo iÅ¡mokos dydis bÅ«tų buvęs mažesnis, jeigu atsakovas tinkamai įvykdęs savo pareigÄ praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie jam priklausančios transporto priemonės sukeltÄ avarijÄ .

Todėl dėl atsakovo padaryto pažeidimo (draudimo sutarties nesilaikymo) iÅ¡mokėtos žalos dydis nepadidėjo, nes ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui visais atvejais bÅ«tų iÅ¡mokėjusi tokio paties dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė, draudikas arba apeliantė) ir atsakovo J. B. (toliau – atsakovas arba draudėjas) 2017 m. sausio 1 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonės OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pagal sutarties 1.2 punktÄ sutartis įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 28 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 27 d. 2017 m. spalio 28 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas H. A. ir sugadinta jo transporto priemonė. IÅ¡ Å tralzundo policijos veiklos ataskaitos matyti, kad OPEL ASTRA vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, transporto priemonę vairavęs asmuo po eismo įvykio nebuvo nustatytas, yra duomenys (2018 m. vasario 19 d. Å trazbudo prokuratÅ«ros raÅ¡tas), kad vairavęs transporto priemonę įtariamas A.

K.. IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo Vokietijoje InterEurope Germany (taip nurodyta ieÅ¡kovės mokėjimo pavedimuose) dėl 2017 m. spalio 28 d. eismo įvykio ieÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 25 d. gavo praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį. IeÅ¡kovė gavusi iÅ¡ InterEurope Germany sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėjimui, pagal atskiras sÄ skaitas faktÅ«ras (dalimis) sumokėjo 62 117,14 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nevykdė TPVCAPDÄ® (ginčui aktuali Å¡io įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų nustatytu terminu informuoti apie eismo įvykį draudikÄ , pateikti visus bÅ«tinus paaiÅ¡kinimus ir turimÄ informacijÄ , todėl toks atsakovo elgesys suteikia ieÅ¡kovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės; Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

19. Pagal TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai praneÅ¡ti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ deklaracijÄ ar kitÄ eismo įvykio dalyvių pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ apie įvykio aplinkybes.

Apie eismo įvykį reikia praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaiÅ¡ku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 24 d.), 60.3. punktÄ jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė įstatymo (TPVCAPDÄ®) 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Ä®statymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui praÅ¡ant nepadėjo aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui praÅ¡ant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

20. Bylos aplinkybės ir atsakovo aiškinimas, kad ieškovei apie eismo įvykį nepranešė, motyvuojant tuo, kad pats eismo įvykyje nedalyvavo, neturėjo eismo įvykį patvirtinančių dokumentų, o po eismo įvykio automobilis buvo saugomas policijos aikštelėje, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų atleistas nuo TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo jam priklausanti drausta transporto priemonė.

21. Atsakovas, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui turėjo elgtis taip, kad bÅ«tų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymÄ nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Žinodamas, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė, per tris darbo dienas nuo eismo įvykio atsakovas privalėjo praneÅ¡ti draudikui (ieÅ¡kovei) bent apie patį eismo įvykio faktÄ ir pateikti kitÄ informacijÄ , kuri jam buvo žinoma, bei nurodyti priežastis, kodėl negali pateikti reikiamų dokumentų.

22. Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigÄ apie įvykį informuoti draudikÄ nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visÄ jam prieinamÄ ir reikalingÄ informacijÄ . Nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iÅ¡ draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , draudėjui per 3 darbo dienas nepraneÅ¡us apie eismo įvykį draudikas gali reikalauti grÄ Å¾inti iki 20 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, tačiau konkretus grÄ Å¾intinos draudimo iÅ¡mokos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013; 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016; kt.).

24. Kasacinis teismas, bylose, kuriose draudikai pareiÅ¡kia regresinius reikalavimus už žalÄ atsakingiems asmenims, nurodo, kad nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Bylose, kuriose keliamas klausimas dėl draudiko teisės susigrÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent draudikas (ieÅ¡kovė) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo pobÅ«džio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ne vien ieÅ¡kovei, siekiančiai susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos draudikui iÅ¡mokėtÄ sumÄ ir turinčiai pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir atsakovui, kuris įrodinėjo savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, taip pat atsakomybę mažinančių ar Å¡alinančių sÄ lygų įrodinėjimas, siekiant sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

25. Vertinant grÄ Å¾intinos iÅ¡mokos dydį, be kita ko, aktualu ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad automobilis buvo paimtas be jo žinios, pats eismo įvykyje nedalyvavo. Nors byloje nagrinėjamas ieÅ¡kovės regresinis reikalavimas, kur draudikas regreso tvarka sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dalies reikalauja iÅ¡ atsakovo, tačiau svarstytinas ir eismo įvykio metu vairavusio transporto priemonę įtariamo A. K. dalyvavimo byloje klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus dėl reikalaujamos grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokos dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

26. Ä®vertinus visumÄ bylos duomenų, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, per daug formaliai sprendė dėl byloje esančių įrodymų ir nesivadovavo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise dėl iÅ¡reikalautinų papildomų įrodymų, ko pasėkoje, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, nusprendė, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, nenustatinėjo atlygintinos žalos dydžio pagrįstumo, nepasisakė dėl taikytinos eismo įvykio Å¡alies teisės, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į iÅ¡reikalautinų, iÅ¡ naujo vertintinų įrodymų apimtį bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis). Proceso operatyvumas yra viena iÅ¡ principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014).

Kadangi teismo sprendimas priimtas tinkamai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus ieÅ¡kovės pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumÄ patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti ankščiau nurodytus procesinius pažeidimus, spręsti dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, iÅ¡tirti ir įvertinti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, atsižvelgiant į Å¡ioje teismo nutartyje aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo iÅ¡mokos dalies grÄ Å¾inimÄ , nenustatė aplinkybių, bÅ«tinų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas sprendžiant, kad atsakovas neprivalo grÄ Å¾inti 20 proc. draudiko iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albina Rimdeikaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė