b077a0ea-ef19-488e-bec3-c4df9582c978 · Å iaulių apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20984-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 24 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistosios L.

G. gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. G. gynėjos advokatės D. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5000 Eur) bauda, nustatant 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminÄ , nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriÅ¡kam baudos sumokėjimui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Å ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (transporto priemonės) konfiskavimas, konfiskuojant jos vairuotÄ V. P. vardu registruotÄ automobilį „S. O.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su jo priklausiniais, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant valstybės nuosavybėn. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. L. G. nuteista už tai, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFF 0057 (patikros sertifikato Nr. 1175529), jai buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. G. advokatė D. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2020 m. gruodžio 29 d. teismo nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Atlikti papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ : paskirti ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybai, pavedant atsakyti į klausimÄ , koks L. G. neblaivumo laipsnis buvo 2020 m. gegužės 30 d. 22.50 val., jei alkotesteriu nustatytas neblaivumas buvo didėjantis - 2020 m. gegužės 30 d. 23.39 val. nustatytas 1,65 prom., 2020 m. gegužės 31 d. 0.01 val. nustatytas 1,78 prom.

BylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. 2.1. Apeliantės teigimu, vienintelis įrodymas, kuriuo teismas pagrindė iÅ¡vadÄ apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu L. G. buvo neblaivi ir alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo didesnė, negu 1,51 prom., nurodytas neblaivumo nustatymo aktas. Pažymi, kad L. G. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ne dėl to, kad neblaivi buvo nagrinėjamo įvykio metu, o dėl to, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 22.50 val. vairavo transporto priemonę. Byloje esančiais iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio darytais vaizdo įraÅ¡ais yra užfiksuota, kad automobilis sustabdytas 22:51:26 val., taigi dėl vairavimo laiko ginčo nėra.

Nuo automobilio sustabdymo iki pirmo tikrinimo alkotesteriu praėjo 48 min. Kaip galėjo pasikeisti L. G. girtumas per šį laikÄ byloje nebuvo tirta, taigi L. G. neblaivumo laipsnis toks, koks jis buvo vairavimo metu, nėra nustatytas. Automobilis buvo sustabdytas nuvažiavęs apie 200 m. nuo sodybos, kur buvo Å¡venčiamas gimtadienis ir vartojamas alkoholis. Didėjantis L. G. nustatytas girtumas rodo, kad alkoholis buvo pavartotas prieÅ¡ iÅ¡važiuojant. Jei per 22 min. laikÄ nuo pirmo ir antro tikrinimo alkoholio koncentracija iÅ¡kvepiamame ore padidėjo 0,13 prom., per 48 min., praėjusias tarp vairavimo ir pirmo tikrinimo, jis galėjo padidėti dvigubai tiek - ne mažiau 0,26 prom., o tai reiÅ¡kia, kad vairavimo metu L.

G. neblaivumas galėjo nesiekti 1,51 prom. (1,65 prom. - 0,26 prom. - 1,39 prom.) ir dėl to baudžiamoji atsakomybė taikyta nepagrįstai. 2.2. Apeliantė pažymi, kad nuo pat automobilio sustabdymo kategoriÅ¡kai neigė vairavusi automobilį, patyrusi didžiulį policijos pareigÅ«nų spaudimÄ sau ir savo artimiems žmonėms, konkrečiai - brolio žmonai O. B.. Ikiteisminio tyrimo metu, naudodamasi savo įstatymine teise, L. G. parodymus duoti atsisakė. Teisme L. G. parodė, kad nesutiko nusistatyti girtumo, nes nėra mačiusi, kad keleiviui reikėtų nusistatyti girtumÄ .

L. G. iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kaip pareigÅ«nų buvo spaudžiama prisipažinti, kad ji vairavo automobilį. O. B. pareigÅ«nams nurodžius, kad automobilį vairavo ji (O. B.), pareigÅ«nai jai sakė „pasakyk, kad vairavo L. G. - paleisim pas vaikÄ ir automobilį atiduosim“. O. B. jaudinosi ir verkė, nes turėjo grįžti pas vaikÄ , paliktÄ su aukle, kuriÄ turėjo iÅ¡leisti. PareigÅ«nai aiÅ¡kino, kad jei L. G. nurodo, jog vairavo O. B., tai iÅ¡veÅ¡ visus į (duomenys neskelbtini) ir sulaikys 24 valandoms, nes jie tokiÄ teisę turi.

Ant pareigÅ«nės atspausdinto dokumento L. G. nurodė ranka paraÅ¡iusi „AÅ¡, L. G. prisipažįstu dėl to, kad manęs neiÅ¡vežtų į (duomenys neskelbtini)“, tada pareigÅ«nė šį dokumentÄ suglamžė ir iÅ¡metė. L. G. po ilgo pareigÅ«nų spaudimo, grasinant sulaikyti ir iÅ¡vežti į (duomenys neskelbtini), sutiko pasitikrinti alkotesteriu, pasirašė sutinkanti su alkotesterio parodymais, bet niekada savanoriÅ¡kai nepripažino, kad ji vairavo automobilį. 2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi pareigÅ«nų J.

N. ir G. N., sustabdžiusių automobilį privažiuojant Å¡iam iÅ¡ galo, parodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, kad pareigÅ«nų parodymus patvirtina ir tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įraÅ¡e girdima pareigÅ«nų reakcija stabdant automobilį. Dėl nurodytų teismo motyvų pažymėtina, kad byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio parodo tik pareigÅ«nų reakcijÄ , kuris iÅ¡reiÅ¡kia abejonę „kas čia vyksta“. Dvejomis policijos automobilyje esančiomis kameromis nėra užfiksuota, kad priekyje stovinčiame automobilyje bÅ«tų vykęs priekinėse sėdynėse sėdinčių asmenų pasikeitimas vietomis.

BÅ«tent Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai yra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai nesiremti policijos pareigÅ«nų parodymais. Teismas motyvuoja, kad teisme nebuvo nustatyta duomenų, kad jie bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ar apkalbėtų L. G., tačiau tokie duomenys nebuvo renkami, todėl jų ir nėra. 2.4. Skunde argumentuojama tai, kad nors nuo pat automobilio sustabdymo buvo iÅ¡kelta versija apie priekyje sėdinčių moterų susikeitimÄ , jokie tokį veiksmÄ galintys patvirtinti duomenys nebuvo fiksuojami. 2020 m. birželio 25 d. objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad pagal vaizdo įraÅ¡Ä stabdomas automobilis sustoja 22:51:24 val., tarnybinis automobilis iÅ¡ galo sustoja 22:51:28 val., pareigÅ«nė prie sustabdyto automobilio prieina 22:51:33 val.

Taigi, nuo stabdomo automobilio sustojimo iki tarnybinio sustojimo už jo praeina 4 sek., nuo stabdomo automobilio sustojimo iki pareigÅ«nės priėjimo prie sustabdyto automobilio vairuotojo - 9 sek. Tikrai nerealu per tokį laikÄ dviem neblaivioms priekinėse automobilio sėdynėse sėdinčioms moterims ne tik sugalvoti, kad reikia susikeisti, bet ir faktiÅ¡kai tai padaryti. PareigÅ«nų nuožiÅ«ra atrinkti vaizdo įraÅ¡ai neatskleidžia visų įvykio aplinkybių. Teismo iÅ¡vada, jog nenustatyta, kad kameros bÅ«tų tam tikromis aplinkybėmis iÅ¡jungiamos, skirtingų pareigÅ«nų vaizdo kamerų įraÅ¡ai fiksuoja tas pačias įvykio aplinkybes, pagrindo manyti, kad pareigÅ«nai, vienu, neva jiems nenaudingu, metu iÅ¡junginėtų ar įjunginėtų kameras, nenustatyta, yra nepagrįsta.

Byloje esantys vaizdo įrašai nesudaro ištisinio įvykio vaizdo. Liudytoja pareigūnė D. S. teisme pripažino, kad kameros išjungiamos, kai neatliekami veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju buvo ištisinis veiksmų atlikimas - aiškinimasis, kas vairavo automobilį, todėl kameros, jei buvo siekiama objektyviai fiksuoti visas aplinkybes, negalėjo būti išjunginėjamos. 2.5. Pažymi, kad nei įvykio vietoje, nei vėliau L. G. nebuvo užduotas klausimas, ar ji sugeba vairuoti automobilį mechanine pavara, kokia pavarų dėžė yra jos automobilyje.

L. G. vairuoja automobilį su automatine pavarų dėže, nuo tokios pereiti prie mechaninės reikia laiko susiformuoti įgÅ«džiams ir tai yra dar viena aplinkybė abejoti, kad L. G. vairavo sustabdytÄ automobilį. 2.6. Skunde nurodo, kad paminėtos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje siekė ne surinkti objektyvius duomenis, o iÅ¡gauti L. G. prisipažinimÄ , kad ji vairavo, bei O. B. paneigimÄ , kad ne ji vairavo, kuriuos vėliau galėtų panaudoti prieÅ¡ kaltinamÄ jÄ .

Tai yra dar vienas pagrindas abejoti liudytojais apklaustų pareigÅ«nų J. N. ir G. N. parodymais, kad jie matė automobilio priekyje sėdinčių asmenų susikeitimÄ . O. B. nagrinėjamoje situacijoje patyrė bene didžiausiÄ spaudimÄ . Ä®vykio vietoje labiausiai ji buvo spaudžiama pripažinti, kad automobilį vairavo L. G.. JÄ apklaususi tyrėja J. M. teisme patvirtino, kad O. B. buvo susijaudinusi, o O. B. nurodė susijaudinimo priežastis - pirmas į apklausÄ buvo iÅ¡kviestas jos sutuoktinis, grįžęs iÅ¡ apklausos perdavė tyrėjos perspėjimÄ , kad jei ji pakeis parodymus, bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn; apklausos metu tyrėja pasakė jos darbovietės vadovės pavardę, sakė „negi nori, kad K. sužinojus iÅ¡mestų tave iÅ¡ darbo, su teistumu darbo nesusirasi“.

Teismas nepagrįstai ignoravo O. B. teismui prieÅ¡ apklausÄ pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , dėl ko ji nenori teisme duoti iÅ¡samių parodymų. O. B. teisme pripažinus, kad vairavo ji, jai grėstų administracinė atsakomybė, davus kitokius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu - atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ . O. B. teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad bÅ«tų verčiama duoti parodymus prieÅ¡ su nagrinėjamu įvykiu susijusį savo sutuoktinį V. B.. 2.7. Teigiama, jog byloje nebuvo tirta versija, kad susikeitimas galėjo bÅ«ti ne tarp automobilio priekyje sėdinčių asmenų, o tarp vairuotojo ir automobilio gale sėdinčio asmens.

Byloje nėra paneigta, kad O. B. pareiÅ¡kimas susijęs su tuo, kad ji susikeitė su sutuoktiniu V. B., kad O. B. ir L. G. veiksmai yra nukreipti sutuoktiniui ir broliui padėti iÅ¡vengti atsakomybės. Nors V. B. teisme pasinaudojo teise neduoti parodymų, nes kaltinamoji L. G. jo sesuo, jis trumpai pasisakė, apie ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai iÅ¡sakytÄ savo pozicijÄ , kad gal jis vairavo automobilį. Nagrinėjamu atveju nei L. G., nei O. B. negali bÅ«ti verčiamos parodyti, kad automobilį vairavo jų brolis ir sutuoktinis V.

B.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausiant V. B., kaltinamosios L. G. brolį, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ artimÄ asmenį, paraÅ¡as po bendru teisių iÅ¡aiÅ¡kinimu to neatstoja, bÅ«tinas aiÅ¡kus jo sutikimas duoti parodymus apie seserį - o to nėra. Teisme V. B. paaiÅ¡kino, kad jam apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, buvo grasinama, kad jeigu neliudys, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o teisme, iÅ¡aiÅ¡kinus teisę neduoti parodymų, duoti parodymus atsisakė.

Dėl nurodytų aplinkybių nei V. B., nei O. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisėtu būdu gauti įrodymai ir jais negalėjo būti grindžiamas nuosprendis.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė D. B. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir paskirti ekspertizę, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, turi atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus. BPK 324 straipsnio 6 dalis numato, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka įrodymų tyrimas gali bÅ«ti atliekamas, tačiau BPK konkrečiai nėra numatyta, kad proceso dalyvių praÅ¡ymai atlikti įrodymų tyrimÄ kokiais nors atvejais turėtų bÅ«ti privalomai tenkinami. Apeliacinės instancijos teismas turi pareigÄ pagal gautÄ apeliacinį skundÄ patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali bÅ«ti patikrinamas tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimÄ , tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad svarbÅ«s teisingam bylos iÅ¡sprendimui įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iÅ¡ viso tiriami arba, kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti įmanomų apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymų tyrimÄ . Ir prieÅ¡ingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų iÅ¡tyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas iÅ¡vadas dėl reikÅ¡mingų bylos iÅ¡sprendimui aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi bÅ«ti atliekamas.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindo manyti, kad patenkinus apeliantės praÅ¡ymÄ dėl įrodymo tyrimo – ekspertizės skyrimo, apeliacinio proceso metu bÅ«tų nustatyta kokių nors reikÅ¡mingų naujų faktų ar, kad bÅ«tų kilę abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2021 m. vasario 24 d. protokoline nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ dėl įrodymų tyrimo atlikimo, nes nėra jokių argumentų, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, jog iÅ¡tyrus įrodymus (atlikus ekspertizę), bÅ«tų buvusi gauta kokia nors nauja informacija, galėjusi lemti palankaus apeliantei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimÄ .

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. G. advokatė D. B. iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamu nuosprendžiu ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

6. Nagrinėjamoje byloje L. G. nuteista pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji vairavo lengvÄ jį automobilį, bÅ«dama neblaivi, kai jai buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas.

7. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nuosprendį tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog Å iaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu L. G. buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia L.

G. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl L. G. kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek teikiant apeliacinį skundÄ , tiek pirmosios instancijos teisme nuteistoji L. G. neigė savo kaltę. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sėdėjo Å¡alia vairuotojo, o vairuotojo vietoje buvo O. B.. Tyrimo metu policijos pareigÅ«nai jÄ privertė prisipažinti. Dėl pareigÅ«nų grasinimo dukrai, dėl bauginimo, vertimo prisipažinti dar nesikreipė į jokiÄ instancijÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiÄ nuteistosios versijÄ paneigia byloje užfiksuotų įrodymų visuma.

11. Neatkartodamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia į pagrindinius baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, paneigiančius nuteistosios gynybinę versijÄ ir įrodančius jos baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus. Visų pirma, tai liudytojos O. B. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio vietoje buvo baisu, liepė sakyti, kad nevairavo, nors iÅ¡ tiesų vairavo. Jai sakė „ jei nepasakysi taip, bus taip ir taip“.

ProtokolÄ â€žprametė akimis“, tuo metu buvo apėmusi isterija, verkė, norėjo greičiau iÅ¡eiti. JÄ baugino įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės. Visi parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu O. B. parodė, kad užvedė automobilio variklį, bandė įjungti atbulinį bėgį, bet nieko neišėjo, suprato, kad yra per girta vairuoti, todėl iÅ¡jungė automobilio variklį ir iÅ¡lipo. Kai iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio L. G. pasakė, kad nesugebės parvažiuoti, ji pasakė, kad ji parveÅ¡, todėl sėdo už automobilio vairo.

Kadangi viskas vyko labai staigiai, iÅ¡ pradžių net nesusivokė kas vyksta, tik manė, kad L. G. teisių neprarastų. Vos L. G. pasakė „keičiamės“, nieko nespėjo suvokti, tikriausiai iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio, susijaudinimo ir girtumo, paklausė jos ir nieko nepagalvojusi apsikeitė su ja vietomis. Ilgainiui policijos pareigÅ«nams nurodė tiesÄ , pripažino, kad automobilio nevairavo, kad jį vairavo L. G. (1 t. b. l. 69-70). Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus O. B. parodymus kaip teisingus, patvirtina 2020 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota „Body“ vaizdo įrašų apžiÅ«ra.

Ä®raÅ¡e pavadinimu „2020_0530_233151_008“ nuo 23:34:00 girdisi, kaip O. B. pripažįsta, kad apsikeitė, neturi teisės vairuoti, ji yra iÅ¡gėrusi, apsikeitė iÅ¡ baimės, sutinka nusistatyti neblaivumÄ , nurodo, kad ji automobilio nevairavo, jį vairavo L. G.. O. B. 23.37 val. nustatytas 1,48 promilių girtumas. Ä®raÅ¡e pavadinimu 2020_0530_233121_005 23:33:58 O. B. nurodo, kad apsikeitė vietomis ir, kad vairavo L. G., nes ji neturi teisės vairuoti, ir, kad ji iÅ¡gėrusi. Apsikeitė iÅ¡ baimės pamačius policijÄ (1 t. b. l. 49-50).

Svarbu tai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino O. B. iÅ¡kelta versija, jog prisipažinti ji buvo priversta pareigÅ«nams darant jai spaudimÄ , nes to nepatvirtino nei vienas iÅ¡ įvykyje ir jo tyrime dalyvusių pareigÅ«nų: J. N., G. N., J. M., D. S., J. P., A. B., I. Å .. Pastebėtina tai, kad O. B. dėl jos nurodomo pareigÅ«nų spaudimo jos atžvilgiu niekur nesikreipė, versijÄ dėl pareigÅ«nų baimės iÅ¡kėlė tik pirmosios instancijos teisme, pakeitusi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Atkreiptinas dėmesys į liudytojos J. M. parodymus pirmosios instancijos teisme, kad O. B. buvo susijaudinusi dėl to, kad ji bijojo L. G., nes ji vis klausė „ar L. G. matys mano parodymus?”. O. B. tvirtai pasakė, kad mašinos nevairavo. Šių duomenų konstekste sutiktina su apylinkės teismo nuosprendyje liudytojos O. B. parodymų vertinimu tik tiek, kiek tai atitinka baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotas aplinkybes.

12. Pažymėtina, kad liudytojai J. N. ir G. N. analogiÅ¡kai patvirtino, kad akivaizdžiai matė, kaip sustabdytame automobilyje priekyje sėdintys asmenys susikeičia vietomis. Liudytojas J. N. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobilis sustojo, nuo jų automobilio Å¡viesų apsiÅ¡vietė jo salonas ir akivaizdžiai matėsi, kaip susikeičia priekyje sėdintys asmenys vietomis. Nustatinėjo neblaivumÄ tuo metu sėdėjusiai moteriai už vairo ir Å¡alia sėdėjusiai. Nekilo abejonių, kad automobilio priekyje vyksta susikeitimas.

Moteris, kuri sėdėjo prie vairo aiÅ¡kino, kad ji neturi teisės vairuoti, o ta kur atsisėdo į keleivio vietÄ , nenorėjo prarasti teisių. Vienu metu L. G. sakė, kad vairavo, paskui neigė vairavusi, paskui vėl sakė vairavusi. Liudytoja G. N. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad sustojus automobiliui pamatė, kad priekyje sėdintys asmenys pradėjo keistis vietomis, viskas matėsi gerai. Priėjo prie automobilio vairuotojo pusės, pastebėjo, kad vairuotoja stengėsi segtis dirÅ¾Ä , atidarius duris klausė „kÄ darote, kodėl susikeitėte?“, bet jos kategoriÅ¡kai atsakė, kad nesikeitė, taip sakė abi moterys.

Negrasino, tik laiko sumetimais sakė, kad prisipažintų kaip buvo iÅ¡ tikrųjų ir greičiau baigtų. O. B. sakė, kad vairavo ne ji, o L. G., siÅ«lė prieiti ir pasakyti tai L. G., nes ji kategoriÅ¡kai neigė vairavusi. PareigÅ«nų J. N. ir G. N. parodymus patvirtina tarnybinio automobilio VW „(duomenys neskelbtini)“, Å¡aukinys S 5050, salono vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra. IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o matyti, kad 22:51:26 laiku tarnybinis automobilis lėtėja, 22:51:28 tarnybinio automobilio salone pasigirsta vyriÅ¡kas balsas „kas čia vyksta“, policijos pareigÅ«nė tuo pat metu atsisega saugos dirÅ¾Ä , 22:51:30 laiku iÅ¡lipa iÅ¡ tarnybinio automobilio, matosi, kad sparčiu žingsniu eina link tarnybinio automobilio priekio.

Policijos pareigÅ«nas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa 22:51:40 laiku. IÅ¡orės vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra. 22:51:14 kelyje stebimas automobilis, važiuojantis ta pačia kryptimi kaip ir tarnybinis automobilis su įjungtais galiniais žibintais, 22:51:19 tarnybinio automobilio priekyje važiuojantis automobilis lėtina greitį, įjungiami stabdymo žibintai, posÅ«kio į deÅ¡inę žibintas, 22:51:24 automobilis sustoja deÅ¡inėje Å¡alikelėje, o po to, 22:51:24 įjungiami ir avariniai žibintai. Tarnybinis automobilis iÅ¡ galo privažiuoja ir sustoja prie stabdomo automobilio 22:51:28, kamera policijos pareigÅ«nę einančiÄ pro tarnybinio automobilio priekį link sustabdyto automobilio fiksuoja 22:51:33 laiku, ji prie sustabdyto automobilio, vairuotojo pusės nueina ir žibintuvėliu paÅ¡viečia į vairuotojo pusę 22:51:36 laiku, o policijos pareigÅ«nas prie sustabdyto automobilio prieina 22:51:46 laiku (1 t. b. l. 46-47).

Be to, minėtų liudytojų parodymai atitinka pareigÅ«nų „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡us. Ä®raÅ¡e pavadinimu „2020_0531_000215_012“ kažkokia mergina aiÅ¡kina, kad „žinot kaip bÅ«na, kai dvi paras užgeri, nebėra mÄ stysenos“, atliekamas L. G. testavimas - eiti tiesia linija, iÅ¡tiesti į priekį abi rankas, užsimerkus pirÅ¡tu paliesti nosį. Ä®raÅ¡uose girdisi, kaip L. G. tai pripažįsta kaltę vairavusi automobilį, tai jÄ neigia. Ä®raÅ¡e pavadinimu 2020_0531_002410_014 00:29:00 policijos pareigÅ«nei L.

G. nurodo, kad pripažįsta vairavusi automobilį. Ä®raÅ¡e pavadinimu 2020_0531_002911_015 00:29:19 policijos pareigÅ«nui L. G. nurodo, kad pripažįsta vairavusi automobilį (1 t. b. l. 49-50). PeržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡us, spaudimo ar neteisėtų veiksmų nuteistosios atžvilgiu nenustatyta. Atvirkščiai, pastebėtina tai, kad L. G. nuolat praÅ¡ant parÅ«kyti, policijos pareigÅ«nai geranoriÅ¡kai aiÅ¡kino nuteistajai rÅ«kymo galimas neigiamas pasekmes, vertinant jos girtumÄ .

13. Svarbu paminėti, kad liudytojas V. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme tvirtino esant klaidų jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Su protokolu susipažino, pasirašė, bet jam buvo grasinama, kad jeigu neliudys, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Grasino tyrėja, kuri apklausė, dėl grasinimų niekur nesikreipė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai atsibudo, už automobilio vairo sėdėjo žmona O. B., L. G. sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. Žmona jam teigė, kad ji automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo L. G., O. B. aiÅ¡kino, kad apsikeitė vietomis, kad L. G. teises iÅ¡saugoti (1 t. b. l. 75-76). Liudytojo V. B. parodymų analizė atitinkamai kaip ir liudytojos O. B. vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant L. G., liudytojo seseriai, iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip ir nurodė liudytoja J. M., kad apklausiamas V. B., uždavė hipotetinį klausimÄ , kÄ ji darytų, nes L. G. yra jo sesuo.

14. Taigi, kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistoji ir jos gynėja, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

15. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistosios kaltės ir tėra nuteistosios ir jos gynėjos savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y., neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes ir pagal Å¡ias nustatytas aplinkybes L. G. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

16. Dėl apeliacinio skundo praÅ¡ymo paskirti ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimÄ , koks L. G. neblaivumo laipsnis buvo 2020 m. gegužės 30 d. 22.50 val., jei alkotesteriu nustatytas neblaivumas buvo didėjantis - 2020 m. gegužės 30 d. 23.39 val. nustatytas 1,65 prom., 2020 m. gegužės 31 d. 0.01 val. nustatytas 1,78 prom., pastebėtina aplinkybė, kad nuteistoji neigė įvykdžiusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y., neigė vairavusi automobilį, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su jos neblaivumo nustatymo tikslingumu nurodant, kad dėl to L.

G. nepagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė. Å ioje vietoje kyla dviprasmiÅ¡kumas pačios apeliantės savo veiksmų vertinime (keldama Å¡iÄ versijÄ â€“ ji vis dėl to pripažįsta, kad padarė nusikaltimÄ , bet mano, kad tai turėjo užtraukti administracinę atsakomybę, ar vis dėl to nepripažįsta savo kaltės visiÅ¡kai). Nepaisant to, aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo (nuteistojo) procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017 ir kt.).

BÅ«tinumo tenkinti praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę nėra, jei byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti esmines bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317/2012). 17. 2021 m. vasario 24 d. teisme gautame Valstybinės teismo medicinos tarnybos raÅ¡te nurodyta, kad VTMT etilo alkoholio koncentracijai biologinėse terpėse nustatyti nenaudoja alkoholio matuoklių iÅ¡kvepiamame ore, todėl neturi kompetencijos vertinti tokių matuoklių teisingumo ir neturi metodikų koreliacijai tarp alkoholio koncentracijos kraujyje ir iÅ¡kvepiamame ore nustatyti.

Be to, alkoholio koncentracijos santykis iÅ¡kvėptame ore ir kraujyje gali labai svyruoti dėl įvairių fiziologinių sÄ lygų.

18. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos ar kitų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.

Taigi alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Byloje nustatyta, kad alkoholio kiekis L. G. organizmo terpėje – iškvėptame ore – buvo nustatytas metrologiškai patikrintu prietaisu – alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF - 0057. Šio prietaiso metrologinė patikra galioja iki 2020 m. birželio 30 d.

Taigi, policijos pareigÅ«nų veiksmai tikrinant L. G. blaivumÄ 2020 m. gegužės 31 d. buvo atliekami nepažeidžiant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte nurodytų reikalavimų, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

19. L. G. policijos pareigūnų sustabdyta 22:51:36, pirmasis 1,65 prom. neblaivumas nustatytas 23.39 val., tai yra po 48 min. Šioje vietoje pažymėtina svarbi aplinkybė, tai, kad nuteistosios neblaivumas buvo nustatytas tik po 48 min. nuo sustabdymo, nulėmė ne policijos pareigūnų netinkamai atliktos pareigos, o pačios nuteistosios piktybinis elgesys nesitikrinant neblaivumo, t. y., siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ne tik, kad nevykdant teisėtų policijos pareigūnų nurodymų-reikalavimų, bet ir siekiant suklaidinti policijos pareigūnus, apskeičiant vietomis su O.

B.. Antrasis 1,78 prom. neblaivumas nustatytas 00.01 val., t. y., po 20 min. po pirmojo tikrinimo, kuriuo promilės pakilo dar 0,13 prom. Su tikrinimo rezultatais L. G. sutiko (neblaivumo nustatymo akte pasirašė pati nuteistoji). Be to, L. G. atliekant neblaivumo patikrinimo testÄ , matėsi, kaip praėjusi pareigÅ«nų papraÅ¡ytÄ tiesiÄ linijÄ , jos gale ji neiÅ¡laikė pusiausvyros ir susviravusi atsirėmė į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį.

20. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai patys savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Be to, ir neturint specialių žinių yra aišku, kad vartojant alkoholį bei iš karto po alkoholio pavartojimo, jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti.

Å iuo atveju pagal bylos duomenis akivaizdu, kad L. G. vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, alkoholio koncentracija jos organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokiÄ ribÄ , kai kyla baudžiamoji atsakomybė. Faktas, kad ir antrojo patikrinimo metu nuteistajai buvo nustatytas didesnis girtumo laipsnis Å¡iuo konkrečiu atveju tik patvirtina, jog automobilį nuteistoji vairavo neblaivi, o jai nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

21. Atmetant skundo argumentÄ dėl automobilio pavarų dėžės aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad tai neturi reikÅ¡mės vertinant nuteistosios elgesį Å¡ios bylos kontekste, kadangi nustatyta, kad bÅ«tent ji vairavo automobilį „S. O.“. O tai, kad galimai ji vairuoja automatine pavarų dėže varomÄ automobilį, o ne mechanine ir galimai ji nemokėjo tinkamai jos eksploatuoti, tik dar labiau sustiprina nuteistosios neigiamÄ požiÅ«rį į visuotinai priimtas moralės normas ir nesuvokimÄ , kad ne tik, kad neblaivi, bet dar ir tinkamai nemokanti valdyti automobilio, sėdo už vairo ir tokiu bÅ«du kėlė tik dar didesnį pavojų žmonių ir eismo saugumui.

22. Apeliaciniame skunde iškelta versija, kad byloje nepaneigta O. B. versija, kad ji susikeitė su sutuoktiniu V. B. ir, kad O. B. ir L. G. veiksmai yra nukreipti sutuoktiniui ir broliui padėti išvengti atsakomybės, atmetama anksčiau aptartais įrodymais: pareigūnų J. N. ir G. N. parodymais, pačios O. B. įvykio aplinkybių nurodymu įvykio vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, paties V. B. tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės. Šiuo atveju apeliaciniame skunde iškelta ši versija yra nepagrįsta ir vertintina, kaip siekis L. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistosios L.

G. kaltės jai atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kÄ patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistosios kaltė įvykdžius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ yra įrodyta. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistosios L. G. gynėjos advokatės D. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas Virginija Žindulienė