2019-10-23 Nr. AB-20550-3-61-3-04385-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4407-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04385-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 12.14.1.2; 57.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas restruktūrizuojama akcinė bendrovė (toliau – ir RAB) „Progresas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 69-110 (toliau – ir VMI sprendimas); 2) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-317 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas) (Kauno AVMI sprendimas ir VMI sprendimas toliau – ir skundžiami sprendimai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamais sprendimais pareiškėjui buvo papildomai apskaičiuota iš viso 32 043,87 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM), gyventojų pajamų mokesčių (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, įmokų į Garantinį fondą už 2016–2017 metus, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų ir su šiais mokesčiais susijusių sumų.

2.2. Pareiškėjui nepagrįstai apskaičiuotas 99 600 Lt (28 846,15 Eur) PM, jo bauda ir delspinigiai, nes skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nurodyta, kad dėl nekilnojamojo turto pardavimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MK metalas“ mokestinę naudą gavo RAB „Progresas“. Kai pareiškėjas gavo 2018 m. liepos 18 d. Kauno AVMI patikrinimo aktą Nr. (7.45)FR0680-302 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir naudos gavėjai dar nustatinėjami.

2.3. Buvęs pareiškėjo direktorius V. V. 2013 m. kovo 15 d. pardavė UAB „MK metalas“ bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (geležinkelio-privažiuojamojo kelio Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių – kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas)) už 302 500 Lt, šią sumą pareiškėjas gavo, nuo jos deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Minėtas turtas buvo lizinguojamas ir įkeistas UAB „SEB lizingas“, pagal bendrovės „Newsec/Re & Solution 2012 m. spalio 17 d. turto vertinimo ataskaitą, viso nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 250 000 Lt (kelio Nr. 2 – 150 000 Lt, kiemo aikštelės – 100 000 Lt).

2.4. Skundžiamuose sprendimuose nurodoma, kad UAB „MK metalas“ ginčo nekilnojamąjį turtą praėjus 13 dienų pardavė kooperatinei bendrovei (toliau – ir KB) „Grūdų centras“ už 1 105 940 Lt. UAB „MK metalas“, gavęs 1 105 940 Lt, iš jų 302 500 Lt pervedė pareiškėjui už įsigytą ginčo nekilnojamąjį turtą, o 625 000 Lt pervedė Z. Z., kuris yra V. V. sutuoktinės tėvas. Z. Z. iš gautų 625 000 Lt pareiškėjui paskolino 318 800 Lt už palūkanas. Kur UAB „MK metalas“ likusius 151 940 Lt, taip pat kur Z. Z. panaudojo likusią lėšų dalį – 339 200 Lt nebuvo tirta.

2.5. Kauno AVMI, vertindama UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorį, laikė, kad šios bendrovės neatskleidė minėto sandorio sudarymo tikslų ir ketinimų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas ūkines operacijas siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą.

2.6. Skundžiamuose sprendimuose minimi keli juridiniai asmenys, be kita ko, ir UAB „MK metalas“, KB „Grūdų centras“, UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ bei fizinis asmuo Z. Z. Taip pat iš mokesčių administratoriaus sprendimų matyti, kad naudą galbūt gavo UAB „MK metalas“, UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ bei Z. Z., kuris giminystės ryšiais susijęs su V. V. Mokestinės prievolės sumokėti PM pardavus turtą UAB „MK metalas“ nevykdė. Inspekcija pilnai netyrė aplinkybių ir galimai net nenorėdama jų išsiaiškinti, tame tarpe ir UAB „MK metalas“, bei KB „Grūdų centras“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio tikslų bei ketinimų, kitų sandorių (paskolų sutarčių, akcijų pirkimo–pardavimo, reikalavimo perleidimo sutarčių) sudarymo aplinkybių, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundžiamuose sprendimuose pareiškėją įvardino kaip naudos gavėją, nors naudą gavo kiti asmenys. Tuo tarpu, jei šie juridiniai bei fiziniai asmenys veikė, kaip nurodoma Patikrinimo akte ir grupėje bei turėdami savo tikslus, kurių mokesčių administratorius net neatskleidė, jie gavo mokestinę naudą, o pareiškėjas patyrė žalą.

2.7. Pagal UAB „Progresas“ pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 03-6-00047 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ikiteisminis tyrimas). Ikiteisminiame tyrime bus priimami procesiniai sprendimai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, kaip ir mokestiniame ginče, ir pasisakoma dėl tų pačių faktinių aplinkybių, tačiau šie prašymai buvo mokesčių administratoriaus atmesti. Mokesčių administratorius nepalankiai sprendęs visus pareiškėjo prašymus, kuriais buvo prašoma atsižvelgti į vykstantį ikiteisminį tyrimą, ir neatlikęs faktais pagrįsto ar formalaus vertinimo dėl pateiktų prašymų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti sprendimo pagrįstumą.

2.8. Nuo 2018 m. birželio 28 d. buvo priimti MAĮ 132 straipsnio 4 bei 5 dalies pakeitimai, numatantys mokesčių administratoriaus pareigą sustabdyti baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK įsiteisėjimo.

2.9. Dėl papildomai apskaičiuotų GPM, VSD, PSD įmokų ir įmokų į Garantinį fondą bei su jomis susijusių baudų, pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVMI patikinimo akte vartojamas žodis „galimai“ leidžia daryti tik prielaidą, kad patikrinimo metu galėjo būti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai. Minėta prielaida apie galimai mokėtą papildomą atlyginimą grindžiama 3 darbuotojų prieštaringais, neaiškiais paaiškinimais, kurie būtų kilę dėl nesutarimų su darbdaviu, laiku neišmokėto apskaityto, ar jų nuomone, per mažo darbo užmokesčio, dėl ko jie ir išėjo iš darbo, nors paklausimai buvo išsiųsti 53 buvusiems ir esamiems Bendrovės darbuotojams. Taigi absoliuti dauguma pareiškėjo darbuotojų nepatvirtino, kad jie būtų gavę konkrečias buhalterinėje apskaitoje tariamai neatvaizduotas pinigų sumas. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių galimai mokėtą papildomą užmokestį 3 Bendrovės darbuotojams, nėra, kaip ir duomenų apie tai, kad kam nors Bendrovėje kokiu nors pavidalu buvo mokėti neapskaityti pinigai, ar buvęs koks neapskaitytas turtas.

2.10. Pareiškėjas ne kartą yra nurodęs bei teikęs duomenis, kad jo turtas areštuotas ar įkeistas, visi atsiskaitymai galimi tik restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, jie apskaitomi įstatymų nustatyta tvarka. Bendrovė restruktūrizuojama dėl sunkios finansinės padėties, kuri matyti jau nuo 2016 metų. Pareiškėjas pagal savo finansinę būklę 2016–2017 metais negalėjo mokėti didesnių atlyginimų darbuotojams, nei nurodyta darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei įtraukta į buhalterinę apskaitą. Inspekcija nelygino pareiškėjo darbuotojams mokamų atlyginimų su analogiškose įmonėse buvusiu atlygiu. Mokesčių administratorius lygino didelių, jokių finansinių sunkumų neturinčių įmonių mokėtus atlyginimus, kurios veikia ne Kėdainiuose, su finansinius sunkumus patiriančia Bendrove, kuri turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Mokesčių administratorius netikrino kitų pareiškėjo veiklos rodiklių, galinčių pagrįsti patikrinimo akte galimus pažeidimus. Mokesčių administratorius šiuo atveju rėmėsi išvestiniais duomenimis, subjektyviais galbūt suinteresuotų kelių asmenų paaiškinimais, kurių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti įrodymai.

2.11. Toks mokesčių administratoriaus elgesys nesuderinamas su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, MAĮ 32, 67 straipsnių nuostatomis. Mokesčių administratorius netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, vertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

3. Atsakovas VMI atsiliepime i pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. VMI atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Tais atvejais, kai sandoris, t. y. jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisines pasekmes, atitinka MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, mokesčių administratoriui suteikta teisė neatsižvelgti į formalią šio sandorio išraišką bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos šiuo sandoriu.

3.2. Kauno AVMI nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai tarp pareiškėjo, UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ buvo sudaromi per labai trumpą laiko tarpą, t. y. po trylikos dienų už beveik keturis kartus didesnę kainą. Taip pat nustatyta, kad UAB „MK metalas“ buvo įsteigta 2013 m. sausio 29 d., t. y. beveik prieš pat sandorių dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sudarymą. Šioje bendrovėje 2013–2014 metais buvo įdarbintas tik vienas asmuo – direktorė, kuriai mokėtas simbolinio dydžio atlyginimas (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2013 metais – 145 Eur, 2014 metais – 112 Eur). Nustatyta, kad ši bendrovė 2013–2014 metais sudarė tik nekilnojamojo turto 2013 m. kovo 15 d. pirkimo ir 2013 m. kovo 28 d. pardavimo sandorius. UAB „MK metalas“ savo piniginių lėšų neturėjo, su pareiškėju už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė tik gavusi apmokėjimą iš KB „Grūdų centras“, o kitą gautų lėšų dalį panaudojo ne verslo plėtrai ar vystymui, bet paskolos suteikimui su pareiškėju RAB „Progresas“ susijusiam asmeniui – Z. Z., kas ekonominės logikos aspektu yra nepagrįsta. Dar daugiau nustatyta, kad realiai UAB „MK metalas“ nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamojo pelno už 2013 metus į valstybės biudžetą sumokėjo tik 90,16 Eur PM. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „MK metalas“ iškelta bankroto byla. Nustatyta, kad įforminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius faktiškai veikė tik du asmenys – V. V., sandoriuose atstovavęs visas įmones, ir Z. Z., kurie tarpusavyje yra susiję artimais giminystės ryšiais (Z. Z. yra V. V. sutuoktinės tėvas).

3.3. Nustatyta ir tai, jog sukūrus formaliai sudarytų sandorių grandinę tarp susijusių asmenų (akcijų pardavimo sutartis tarp Z. Z. ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, piniginių lėšų skolinimo sutartis tarp UAB „MK metalas“ ir Z. Z. bei teisių perleidimo sutartis tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“), buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. įsipareigojimas grąžinti skolą UAB „MK metalas“. Taigi Kauno AVMI surinko pakankamą kiekį faktinių duomenų išvadai, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių grandinė buvo sudaryta siekiant mokestinės naudos, t. y. pareiškėjui siekiant išvengti dalies nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo 15 proc. PM tarifu.

3.4. MAĮ 132 straipsnio 4 dalies nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas baigtas jo rezultatus įforminant 2018 m. liepos 18 d. Patikrinimo aktu, baudų skyrimo klausimas buvo išspręstas Kauno AVMI 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, t. y. iki MAĮ 132 straipsnio 4 dalies pakeitimo įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis minėta MAĮ nuostata, pareiškėjos skundo nagrinėjimą stabdyti nebuvo pagrindo.

3.5. Iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, jog paaiškinimus dėl išmokėto atlyginimo „vokeliuose“ pateikė Bendrovėje dirbę darbuotojai, paaiškinimuose nurodė detalias atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimo aplinkybes (kad atlyginimus „vokeliuose“ gaudavo už papildomas darbo valandas, juos įmonės direktoriaus nurodymu išmokėdavo cecho meistrai ar brigados vadovas, taip pat nurodė, kad pareiškėjas gaudavo papildomų pajamų už metalo atliekas, likdavusias nuo gaminių bei senų staklių, kurias parduodavo kaip metalo laužą). Priežasčių, kodėl negalima būtų tikėti Bendrovėje dirbusių asmenų paaiškinimais, nenustatyta, o tai šalina bet kokias abejones dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir iš to sekančio teisinio kvalifikavimo.

3.6. Iškelta versija dėl apklaustų darbuotojų, davusių pareiškėjui nepalankius paaiškinimus, nesutarimų su darbdaviu, laiku neišmokėto ar jų nuomone per mažo darbo užmokesčio, dėl ko jie neva galėjo išeiti iš darbo, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis – nėra įrodymų apie darbuotojų konfliktus su darbdaviu, atleidimą iš darbo dėl jų kaltės, o aplinkybė, jog asmuo galėjo išeiti iš darbo dėl per mažo darbo užmokesčio, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to jis turėtų teikti melagingus paaiškinimus apie darbdavio mokėto atlyginimo dydį. Todėl šie argumentai atmestini.

3.7. Išvadą, jog pareiškėjas savo darbuotojams mokėjo papildomą, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, patvirtino ne tik darbuotojų pateikti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti nuoseklūs, neprieštaringi duomenys, t. y. buvo atlikta dviejų analogišką veiklą vykdančių bendrovių mokėto vidutinio darbo užmokesčio bei atitinkamai Lietuvos statistikos departamento pateikiamų tokio pobūdžio duomenų analizė. Duomenys apie šių bendrovių mokamą darbo užmokestį buvo naudojami ne pareiškėjo mokesčio bazei nustatyti, o siekiant palyginti pareiškėjo oficialiai mokamo atlyginimo dydžio realumą (adekvatumą) su kitų tame pačiame rinkos segmente veikiančių bendrovių mokėtu vidutiniu darbo užmokesčiu. Pareiškėjo skundas dėl neoficialiai mokėto darbo užmokesčio pagrįstas tik abstrakčiais vertinamojo (subjektyvaus) pobūdžio teiginiais, kurie be papildomų, naujų įrodymų negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų faktų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais motyvais

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Kauno AVMI sprendimo ir VMI sprendimo dalis dėl pareiškėjui apskaičiuotų 638,01 Eur GPM, 5,82 Eur įmokų į Garantinį fondą už 2016 metus, 2,60 Eur įmokų į Garantinį fondą už 2017 metus, 1 317,54 Eur VSD įmokų, 382,75 Eur PSD įmokų, 659 Eur VSD įmokos baudos, 191 Eur PSD įmokos baudos bei 1 Eur įmokos į Garantinį fondą baudos, 41,77 Eur GPM delspinigių, 191 Eur GPM baudos ir 2 Eur įmokų į Garantinį fondą baudos. Teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui apskaičiuoto 28 846,15 Eur PM ir su juo susijusių sumų už 2013 metus vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, inspekcijai nustačius, kad 2013 metais nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos, ir dėl 2016–2017 metais, taikant MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, apskaičiuotų 638,01 Eur GPM, 8,42 Eur įmokų į Garantinį fondą, 1 317,54 Eur VSD įmokų ir 382,75 Eur PSD įmokų ir su šiais mokesčiais susijusiomis sumomis, Inspekcijai nustačius, kad pareiškėja trims darbuotojams mokėjo papildomą, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas pakartojo mokesčių administratoriaus pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto (kelio Nr. 2 ir kiemo aikštelės) pirkimo-pardavimo sandoriais, šio turto pardavimo kainos pokyčiu, taip pat Z. Z. su pareiškėju sudaryta paskolos sutartimi, Z. Z. pasiskolintomis lėšomis iš UAB „MK metalas“, vėliau – iš UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, Z. Z. ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ sudaryta pareiškėjo (AB „Progresas“) akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, šių sandorių pagrindu vykdytu piniginių lėšų judėjimu tarp minėtų subjektų, Z. Z. ir V. V. tarpusavio ryšiais, pareiškėjo, UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ įsteigimu, valdymu ir veikla. Teismas pažymėjo, kad dėl šių, ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, ginčo nėra.

8. Vertindamas pareiškėjo apmokestinimo PM teisėtumą, teismas vadovavosi MAĮ 10 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad šių normų pagrindu veikdamas mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

9. Spręsdamas dėl ginčo faktinių aplinkybių vertinimo jų kvalifikavimo pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius, vykdydamas savo pareigą pagrįsti administracinį sprendimą įrodymais (MAĮ 67 str.), surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti priimamo administracinio sprendimo, kuriuo nustatoma mokestinė nepriemoka, pagrįstumą. Būtent mokesčių administratorius įvertino aplinkybių visumą, kad UAB „MK metalas“ buvo įsteigta turint vienintelį tikslą išvengti mokesčių mokėjimo, o jos veikla pasireiškė vieninteliu nekilnojamojo turto pardavimo sandoriu, tikslu sumažinti pareiškėjo mokėtiną PM ir išmokėti susijusiam asmeniui Z. Z. pinigines lėšas.

10. Teismas pažymėjo, kad ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai tarp pareiškėjo, UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ buvo sudaromi per labai trumpą (13 dienų) laiko tarpą, turtą parduodant už beveik keturis kartus didesnę kainą. Įforminant sandorius faktiškai veikė tik du asmenys – V. V., sandoriuose atstovavęs visas įmones, ir Z. Z., kurie tarpusavyje yra susiję artimais giminystės ryšiais. Sukūrus formaliai sudarytų sandorių grandinę tarp susijusių asmenų (akcijų pardavimo sutartis tarp Z. Z. ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, piniginių lėšų skolinimo sutartis tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“), buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. įsipareigojimas grąžinti skolą UAB „MK metalas“. UAB „MK metalas“ nuo ginčo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamojo pelno už 2013 metus į valstybės biudžetą sumokėjo tik 90,16 Eur PM ir per ketverius metus bankrutavo.

11. Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas parduodamas ginčo nekilnojamąjį turtą per naujai įsteigtą įmonę, kuri iš esmės sudarė tik šį vienintelį sandorį, realiai siekė gauti mokestinę naudą – į biudžetą sumokėti ne 15 proc. PM, jei būtų turtas parduotas tiesiogiai pirkėjui KB „Grūdų centras“ už realią rinkos kainą, o 5 proc. PM nuo nurodytos mažesnės kainos.

12. Vertindamas skundžiamų sprendimų išvadas, kad pareiškėjas 3 Bendrovėje dirbusiems asmenims mokėjo papildomą atlyginimą, kuris pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas, deklaruotas ir nuo kurio nebuvo sumokėti mokesčiai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 ir 12 straipsniais, aptarė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą, taikymo pagrindus.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo sprendimus šioje dalyje grindė iš esmės tik anoniminių Bendrovės darbuotojų rašytiniais parodymais, kitų įmonių bei statistiniais darbo užmokesčių vidurkių duomenimis. Įrodymų apie Bendrovės vestus neoficialius buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščių, kitų veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų (ne anoniminių) ir pan. byloje nebuvo, o palyginimui paimti kitų įmonių ar statistiniai darbo užmokesčio duomenys, teismo vertinimu, nesudarė savarankiško pagrindo priskaičiuoti papildomai mokėtino darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų įmokų. Teismas sprendė, kad mokesčių administratorius nesurinko ir neištyrė pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, todėl ginčijamų Kauno AVMI ir VMI sprendimų dalis, kuriomis pareiškėjai papildomai apskaičiuoti GPM ir kitos įmokos, panaikino.

14. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdamas į tenkintų skundo reikalavimų dalį (atmesto reikalavimo skaitmeninė išraiška – 46 281,52 Eur, o patenkinto reikalavimo – 3 431,49 Eur) teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 15. Pareiškėjas RAB „Progresas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI ir Kauno AVMI sprendimus. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Mokesčių administratorius neišsiaiškino UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, vertybių popierių perleidimo, paskolų sandorių sudarymo aplinkybių, tikslų ir ketinimų. Mokestiniame ginče MAĮ 69 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. kai nustatoma, kad mokesčio mokėtojas turėjo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje ir mokestinė nauda yra gauta. Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų/gautų pajamų, todėl mokestinė nauda turi būti faktiškai gauta, o ne spėjama ar grindžiama prielaidomis. Bendrovė pajamų, nuo kurių skundžiamais sprendimais apskaičiuojamas PM, negavo. Tokiu atveju nėra galimybės apskaičiuoti ir mokesčių bazės. Todėl mokestinės naudos realiai negavus, mokesčių administratoriaus sprendimais mokesčio bazė, nuo kurios pareiškėjui apskaičiuotas papildomas PM, buvo apskaičiuota nepagrįstai. Reikia įvertinti ir tai, kad mokesčių administratorius nenustatė, jog pareiškėjas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį.

16.2. Ginčo nėra, kad Bendrovė nekilnojamąjį turtą pagal 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė UAB „MK metalas“ už 302 500 Lt ir šią sumą pareiškėjas gavo, nuo jos deklaravo ir sumokėjo mokesčius. Turto vertintojo minėtas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ir nustatyta 250 000 Lt rinkos vertė. Mokestinės naudos siekimą kartu su kitais įrodymais galėtų patvirtinti aplinkybė, jog turto savininkas pardavė turtą ne už rinkos kainą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. AB „SEB lizingas“ davė Bendrovei sutikimą parduoti ginčo nekilnojamąjį turtą už ne mažesnę kaip tuo metu buvusią turto rinkos vertę (pagal turto vertinimo ataskaitą) ir mokesčių administratorius čia jokių pažeidimų neįžvelgė, tad visiškai neaišku, kokį pažeidimą Bendrovė padarė.

16.3. Teismas nevertino aplinkybės, jog mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamus sprendimus, nenustatinėjo tuo metu buvusios turto tikrosios rinkos kainos, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu jo atstovė atsakinėdama į teismo klausimus. Tuo tarpu Kauno AVMI veikiančios darbo grupės 2018 m. sausio 2 d. sprendime Nr. 01 (žr. 2 t., b. l. 197–202) nurodoma, jog šią aplinkybę reikia išsiaiškinti.

16.4. Nepagrįsta teismo išvada, jog mokesčių administratorius padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas parduodamas ginčo nekilnojamąjį turtą per naujai įsteigtą įmonę, kuri iš esmės sudarė tik šį vienintelį sandorį, realiai siekė gauti mokestinę naudą t. y. į biudžetą sumokėti ne 15 proc. PM, kaip būtų pardavus tiesiogiai pirkėjui KB „Grūdų centras“ už realią rinkos kainą, o 5 proc. PM nuo nurodytos mažesnės kainos. Mokesčių administratorius neginčijo aplinkybės, jog AB „SEB lizingas“, kurio nuosavybės teise buvo registruotas turtas, davė sutikimą Bendrovei parduoti turtą už ne mažesnę kaip jo nurodytą kainą, kuri atitiko rinkos kainą pagal turto vertinimo ataskaitą ir šią sąlygą Bendrovė įvykdė, todėl laikytina, kad pareiškėjas jokių pažeidimų nepadarė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad mokesčių administratorius būtų aiškinęsis, ar KB „Grūdų centras“ neįsigijo turto per brangiai, kodėl tai darė netiesiogiai, o UAB „MK metalas“ tikslų ir ketinimų neatskleidė bei nenori sulaukti, kol jie bus nustatyti RAB „Progresas“ prašymu pradėtame ikiteisminiame tyrime.

16.5. Skundžiamame teismo sprendime pareiškėjas siejamas su UAB „MK metalas“, nors duomenų, kad UAB „MK metalas“ būtų įsteigtas pareiškėjo ar dėl jo bankrutavęs nėra. UAB „MK metalas“ įsteigimo tikslas, sandorių grandinė bei naudos gavėjai galimai nustatinėjami ikiteisminio tyrimo metu, kuris pradėtas pareiškėjo pranešimo pagrindu. Mokestinę naudą gavę asmenys nėra nustatyti. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo atsakovas turėjo stabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, į šiuos argumentus neatsižvelgė ir teismas, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos (žr. LVAT 2010 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1146/2010, 2017 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-991- 602/2017).

16.6. Mokesčių administratorius nenustatė fakto, jog Bendrovė būtų realiai gavusi ar siekusi mokestinės naudos. Skundžiamuose sprendimuose įvardijamą naudą gavo kiti asmenys, taip perkeliama bankrutavusios UAB „MK metalas“ prievolė (PM nesumokėjimas) pareiškėjui. Mokestinės naudos siekimą galėtų patvirtinti ir aplinkybė, jog pradinis turto savininkas atlieka aktyvius veiksmus sudarant galutinį sandorį (atliekant galutinę ūkinę operaciją), taip pat realiai gauna pajamas iš atliktų sandorių (ūkinių operacijų), tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra. Jokių naujų įrodymų, leidžiančių kvalifikuoti pareiškėjo atliktus veiksmus kaip mokestinės naudos siekimą, nebuvo surinkta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nėra teisinių sąlygų išvadai, kad mokestinės naudos siekė būtent pareiškėjas ir kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat šiuo pagrindu apskaičiuotas papildomai mokėtinas PM bei su šiuo mokesčiu susijusios sumos.

16.7. Mokesčių administratorius neįvykdė pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas.

16.8. Pareiškėjo skundo dalis nepagrįstai buvo atmesta, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias materialinės teisės normas, nevertino bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Mokesčių administratorius, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p., 143 str.), atsižvelgiant į MAĮ 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrindė tvirtinimo, jog sandoriai sudaryti pareiškėjui siekiant mokestinės naudos, taip pat kad pareiškėjas turtą pardavė ne už tikrąją rinkos kainą, kad gavo mokestinę naudą bei neteisėtai peradresavo bankrutavusios bendrovės prievolę pareiškėjui, apskaičiavo papildomai mokėtino PM bei su juo susijusią baudą ir delspinigius.

17. Atsakovas VMI ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Kauno AVMI ir VMI sprendimų tiek, kiek jais mokesčių administratorius, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 str. 1 d.), pareiškėjui už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. papildomai paskaičiavo 28 846,15 Eur PM, 8 781,37 Eur šio mokesčio delspinigių ir paskyrė 8 654 Eur PM baudą, teisėtumas ir pagrįstumas.

19. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jo skundas atmestas, nesutinka ir, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias materialinės teisės normas, nevertino bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl ginčijama jo priimto sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus, o teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas apeliacine tvarka nėra vertinama.

21. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius mokėtiną PM ir su juo susijusias sumas pareiškėjui paskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

22. LVAT, aiškindamas MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad pagrįsti tvirtinimą, jog sandoriai sudaryti siekiant mokestinės naudos, privalo mokesčių administratorius (žr., pvz., 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1305/2008; 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2013, 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1550-442/2019). Ginčui pasiekus teismą, pastarasis turi nustatyti, ar mokesčių administratoriaus išvada dėl tikrojo ginčo sandorio (ūkinės operacijos) turinio yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių vertinimu ir pakankamais įrodymais (žr., pvz., 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-828/2008, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1715/2012, 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1550-442/2019). Šis veiklos vertinimas atliekamas inter alia (be kita ko) paisant protingumo ir sąžiningumo principų; turinio viršenybės prieš formą principo taikymas pats savaime (savarankiškai) negali tiesiogiai paveikti aptariamų santykių dalyvių teisių ir pareigų apimties ar sukurti naujas mokestinių prievolių atsiradimo ir priskyrimo atitinkamam asmeniui taisykles, bet sudaro prielaidas atitinkamus santykius kvalifikuoti pagal kitas mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatas, nei tas, kurios būtų taikomos atsižvelgiant į formalią mokestinių teisinių santykių dalyvių veiklos išraišką (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-724/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m., 2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).

23. Sprendžiant dėl ginčo faktinių aplinkybių vertinimo jų kvalifikavimo pagal MAĮ 69 straipsnio 1 dalį aspektu, primintina ir tai, kad, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Žinoma, ši proceso taisyklė nereiškia, jog mokesčių administratorius yra atleidžiamas nuo jam, be kita ko, MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos įrodinėjimo pareigos. Tačiau būtent teismas, inter alia pagal minėtas proceso taisykles dėl įrodymų vertinimo, sprendžia, ar mokesčių administratorius įvykdė aptariamą (įrodinėjimo) pareigą, ar jo surinkti ir pateikti duomenys (įrodymai), nustatytos ir pagrįstos faktinės aplinkybės patvirtina įstatymų leidėjo MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų (sąlygų) šiai nuostatai taikyti buvimą (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017).

24. Remdamasis nustatytomis ir bylos duomenimis patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis mokesčių administratorius nustatė, kad: Bendrovė 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „MK metalas“ pardavė ginčo nekilnojamąjį turtą už 302 500 Lt (apmokestinamoji vertė – 250 000 Lt), už kurį Bendrovė apskaitė ir sumokėjo 15 proc. PM (t. y. 45 300 Lt) (II t., b. l. 147–154, 249–250); UAB „MK metalas“ 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi KB „Grūdų centras“ ginčo nekilnojamąjį turtą pardavė už 1 105 940 Lt (apmokestinamoji vertė – 914 000 Lt), už kurį UAB „MK metalas“ apskaitė ir sumokėjo 5 proc.

PM (t. y. 32 072 Lt) (II t., b. l. 31–40). Mokesčių administratorius paminėtus sandorius vertino mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „MK metalas“ įsteigimu ir veikla, su Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandoriais tarp Bendrovės, UAB „MK metalas“, Z. Z., UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, kontekste. Jis konstatavo, kad tarp susijusių asmenų formaliai sudarius sandorių grandinę – akcijų pardavimo sutartį tarp Z. Z. ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (II t., b. l. 681), piniginių lėšų skolinimo sutartį tarp UAB „MK metalas“ ir Z.

Z. (II t., b. l. 640–641), teisių perleidimo sutartį tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (II t., b. l. 642–644), piniginių lėšų skolinimo sutartį tarp Z. Z. ir Bendrovės (II t., b. l. 315–316) (toliau – ir Sandorių grandinė) – buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. įsipareigojimas grąžinti skolą UAB „MK metalas“. Tai konstatavęs, mokesčių administratorius priėjo prie išvados, kad sudarant 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp Bendrovės ir UAB „MK Metalas“ bei 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“, taip pat su jomis susijusių Sandorių grandinę, buvo siekiama vienintelio tikslo – piktnaudžiaujant teisės aktų nuostatomis, nemokėti dalies PM už parduotą ginčo nekilnojamąjį turtą ir taip gauti mokestinės naudos.

Mokesčių administratoriaus nuomone, Bendrovė turėjo mokėti 15 proc. PM nuo ginčo nekilnojamojo turto kainos dalies, apskaičiuotos iš kainos, nurodytos 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ apmokestinamosios vertės (914 000 Lt) atėmus apmokestinamąją vertę kainos, nurodytos 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp Bendrovės ir UAB „MK Metalas“ (250 000 Lt), t. y. nuo 664 000 Lt.

25. Uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką nustato PMĮ (1 str. 1 d.). Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra, be kita ko, visos Lietuvos Respublikoje uždirbtos pajamos (PMĮ 4 str. 1 d.). Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais (PMĮ 2 str. 24 d.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, siekdamas pagrįsti tvirtinimą, jog Sandorių grandinė sudaryta, siekiant vienintelio tikslo – kad Bendrovė išvengtų PM nuo dalies ginčo nekilnojamojo turto apmokestinamosios vertės (t. y. nuo 664 000 Lt) sumokėjimo į biudžetą, pirmiausiai privalėjo nustatyti, kad, pardavus ginčo nekilnojamąjį turtą Bendrovė realiai gavo ne tik 302 500 Lt, kuriuos jai pervedė UAB „MK Metalas“ pagal tarp šių juridinių asmenų sudarytą 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir tai, kad Bendrovė realiai gavo ir ginčo nekilnojamojo turto kainos dalį, apskaičiuotą iš kainos, nurodytos 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“, atėmus kainą, nurodytąją 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp Bendrovės ir UAB „MK Metalas“.

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, visų byloje surinktų įrodymų, kontekste įvertinusi įrodymus, susijusius su Sandorių grandinės sudarymu, konstatuoja, kad šie įrodymai nepagrindžia fakto, jog nagrinėjamu atveju Bendrovė realiai gavo ne tik 302 500 Lt, kuriuos jai pervedė UAB „MK Metalas“ pagal tarp šių juridinių asmenų sudarytą 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ir ginčo nekilnojamojo turto kainos dalį, apskaičiuotą iš kainos, nurodytos 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“, atėmus kainą, nurodytąją 2013 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartyje tarp Bendrovės ir UAB „MK Metalas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių įrodymų nesurinkta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tarp sandorių, kurie, mokesčių administratoriaus teigimu, patenka į tarp susijusių asmenų formaliai sudarytų sandorių grandinę, nėra tokių, kurie būtų sudaryti Bendrovės (ar jos naudai). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo kaip nedeklaruotas Bendrovės pajamas, gautas už ginčo nekilnojamąjį turtą, vertinti 312 800 Lt pinigų sumą, kurią Z. Z. 2013 m. kovo 12 d. paskolos sutarties pagrindu pervedė Bendrovei (II t., b. l. 315–316). Taigi nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nenustatė ir nepagrindė mokestinės bazės, nuo kurios skundžiamais sprendimais Bendrovei paskaičiavo papildomą PM, buvimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Sandorių grandinė buvo sudaryta siekiant mokestinės naudos Bendrovei. Tai konstatavus kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami kaip teisiškai nereikšmingi.

27. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad mokesčių administratoriaus skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada dėl tikrojo Sandorių grandinės turinio yra nepagrįsta pakankamais įrodymais ir padaryta netinkamai įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip neapgrįstą, todėl teismo sprendimas tiek, kiek juo pareiškėjo skundo dalis atmesta, negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, jis yra keičiamas – pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai, mokesčių administratoriaus skundžiami sprendimai naikinami.

28. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymų Bendrovė pateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

29. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;

šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas) (bylai aktualus 2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) bruto buvo 926,7 Eur, o 2018 m.

IV ketvirčio – 970,3 Eur). Pagal Rekomendacijų nuostatas, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistinas maksimalus koeficientas yra 2,5 (8.2 p.), už apeliacinį skundą – 2,5 (8.11 p.), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 p.).

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas skundas yra patenkintas visiškai, keičiama ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų pareiškėjui priteisimo. Pareiškėjas už pirmosios instancijos teismui pateikto skundo parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme prašo priteisti 650 Eur, t. y. ženkliai mažesnę, nei rekomenduojama sumą, ir 22,5 Eur žyminio mokesčio. Todėl pareiškėjui priteisiama 672,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

31. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 210 Eur, t. y. ženkliai mažesnę, nei rekomenduojama sumą, ir 11,25 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteisiama 221,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos pareiškėjui priteisiamos iš VMI.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-317 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 69-110.

Priteisti pareiškėjui restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Progresas“ (kodas 161248075) iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 672,5 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti pareiškėjui restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Progresas“ (kodas 161248075) iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 221,25 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė