b072ceff-d9b3-4f89-ad12-d4b2c688d993 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Pranešėja Irma Čuchraj                                                   Civilinė byla Nr. 2A-282-513/2011Teisėja Audronė Gaižutienė                                             Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                        11.10; 14.3.1; 15.4; 121.13;                                                             (S) 121.18; 121.21                                                                                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gegužės 4 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, atstovui advokatui Linui Žukauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Inspectorate Klaipėda“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bei neiÅ¡mokėto atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ UAB „Inspectorate Klaipėda“ neteisėtu, nutraukti darbo sutartį teismo sprendimu nuo jos įsigaliojimo dienos, priteisti vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nepriskaičiuotÄ ir nesumokėtÄ atlyginimÄ , atlyginimÄ už darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius, delspinigius, atostoginius dėl neapskaityto ir neapmokėto darbo naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius bei atlygį už pavojingas darbo sÄ lygas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-19 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas panaikino atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinio direktoriaus K. B. (K. B.) 2008-02-05 priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. DR-07/08 ir 2008-02-25 priimtÄ Ä¯sakymÄ Nr. AT-09/08, kuriuo ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2008-02-25. Teismas pripažino ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos įpareigojant UAB „Inspectorate Klaipėda“ pakeisti atleidimo iÅ¡ darbo įraÅ¡Ä , įraÅ¡ant:

„pagal DK 297 straipsnio 4 dalį (darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos)“. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo per mažai priskaičiuoto darbo užmokesčio – 4 581,41 Lt, 6 580,24 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 3 290,12 Lt per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, tai yra nuo 2008 02 25, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė darbo organizavimo tvarkÄ , nesudarė sÄ lygų ieÅ¡kovui sužinoti apie darbo pamainos pradžiÄ ir dirbti, todėl teismas negali ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ pagal pakeistÄ grafikÄ kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ už kurį taikyta pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas ir ieÅ¡kovo kaltė, nėra drausminės atsakomybės taikymo pagrindų ir sÄ lygų.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-19 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ arba pakeisti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo. Nurodo, kad 2008-02-05 ir 2008-02-25 įsakymai buvo priimti teisėtai.

Apie darbo grafiko pakeitimÄ ir bÅ«tinumÄ dirbti 2008-02-04 ieÅ¡kovas buvo informuotas asmeniÅ¡kai IeÅ¡kovas atsisakė dirbti 2008-02-04 pamainoje, atsisakė pasiaiÅ¡kinti dėl atsisakymo dirbti, neišėjimo į darbÄ priežasčių. Dėl Å¡ių priežasčių bendrovė negalėjo toleruoti ieÅ¡kovo elgesio, todėl 2008-02-05 bendrovės direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda. Liudytojai apklausti UAB „Inspectorate Klaipėda“ darbuotojai R. Z., A. K. patvirtino, kad ieÅ¡kovas atsisakė teikti bet kokius pasiaiÅ¡kinimus, o nuo 2008-02-04 beveik visi padalinio darbuotojai atsisakė vykdyti bet kokius bendrovės administracijos reikalavimus ir praÅ¡ymus.

Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo darbo grafike buvo nurodyta 12 val. darbo pamainos trukmė, tačiau realiai tiek nebuvo dirbama, neatsižvelgė į tai, jog teismas byloje 2009-01-21 teismo posėdyje atsisakė priimti netiesioginius įrodymus, patvirtinančius tai, kad nė vienas padalinio darbuotojas nedirbdavo po 12 val. trukmės darbo pamainų. Apeliantas teigia, kad drabo pamainų perėmimo ir perdavimo registravimo žurnalas bendrovėje niekada nebuvo patvirtintas kaip oficialus dokumentas. Jis buvo vedamas darbuotojų iniciatyva ir galėjo patvirtinti darbo pamainos, kurios metu darbuotojas ne dirbo, o buvo atsakingas už darbo priemones, pradžiÄ ir pabaigÄ .

Ä®raÅ¡ai žurnale liudija, kad jis buvo pildomas nereguliariai, jame yra įrašų pieÅ¡tuku. Nepagrįstas ir neteisėtas yra teismo rėmimasis ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktais mėginių ėmimo registracijos dokumentais. Byloje nustatyta, kad Å¡i apskaita buvo sumanyta ir vedama be administracijos žinios. Apeliantas pažymi, kad teismo procesui vykstant nesilaikant nustatytų CPK 413 str. normų reikalavimų, yra protinga ir teisinga DK 297 str. normas taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Atsakovo praÅ¡ymas mažinti priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimas yra galimas, todėl teismo atsisakymas šį praÅ¡ymÄ nagrinėti yra nepagrįstas ir neteisėtas. IeÅ¡kovas nuosekliais veiksmais ilgino bylos nagrinėjimÄ , kad esant palankiam teismo sprendimui ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista kaip įmanoma didesnė piniginė kompensacija. IeÅ¡kovas po pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, dar tris kartus bylos nagrinėjimo metu teikė pareiÅ¡kimus dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo ir papildymo (2008-06-08, 2008-11-10, 2009-12-21).

Teismo nurodyti atsakovo netinkamo elgesio bylos nagrinėjimo metu motyvai yra nepagrįsti. Be to, atsakovo nesutikimas su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu dėl dokumentų iÅ¡sireikalavimo iÅ¡ UAB „Krovinių terminalas“ buvo susijęs su tuo, kad Å¡ios bendrovės pateikti dokumentai nepatvirtins ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių. IeÅ¡kovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimÄ , todėl teismas turėjo pareigÄ vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais mažinti ieÅ¡kovui priteistÄ iÅ¡mokÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra neteisėta. Tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimus iÅ¡ dalies (bendra turtinių reikalavimų suma – 155 884,70 Lt, o teismo tenkintų reikalavimų suma – 50 643,08 Lt, kas sudaro 32,49 proc.) ginčijamu sprendimu teismas ieÅ¡kovo naudai priteisė neproporcingÄ atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ â€“ 87,88 procentus 91944 Lt nuo turėtų 2212 Lt), atsakovui nepriteisiant jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoAtsiliepimu į apeliacinį skundÄ negauta.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl darbdavio 2008-02-05 ir 2008-02-25 įsakymų ir ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo Byloje nustatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 2 d. 9 p), dėl to, kad ieÅ¡kovas 2008-02-04 neatvyko į darbÄ be pateisinamų priežasčių.

Ä®statymų leidėjas DK 235 str. 1 d. nustatė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sampratÄ . Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyta, kad neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) yra laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Tokio pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas turi bÅ«ti darbdavio įrodytas, teismo įvertintas visų bylos aplinkybių kontekste, o už pažeidimÄ skirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – pagrįsta ne vien formaliais darbuotojo pažeidimais. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas.

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ Å¡iuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. IeÅ¡kovas teigia, kad pagal 2008 m. darbo grafikÄ turėjo dirbti 2008-02-05, o atsakovas nurodė, jog grafikas buvo pakeistas ir ieÅ¡kovas turėjo dirbti 2008-02-04. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje A.

J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005). UAB „Inspectorate Klaipėda“ darbuotojų vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.2 p. numatyta, kad darbdavys įsipareigoja laiku, iki pavedamo darbo pradžios, supažindinti darbuotojus su bÅ«sima užduotimi ir užtikrinti darbo sÄ lygas, bÅ«tinas pavedimui tinkamai atlikti (t. 1, b. l. 70). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie darbo grafiko pasikeitimÄ . Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ generalinio direktoriaus K.

B. 2008-02-05 ir 2008-02-25 priimti įsakymai Nr. DR-07/08 ir Nr. AT-09/08, kuriuo ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2008-02-25, nepagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad skiriant drausmines nuobaudas, nesilaikyta DK 240 str. 1 d. numatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos. Darbo sutarties nutraukimas nurodytu DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu yra drausminė nuobauda, kuriÄ skiriant bÅ«tina laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (DK 240 str.): turi bÅ«ti nustatytas darbuotojo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, paimtas darbuotojo pasiaiÅ¡kinimas raÅ¡tu, darbdavys savo raÅ¡te darbuotojui, reikalaudamas pasiaiÅ¡kinimo, turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, bei protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, taip pat turėtų pasiÅ«lyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui (DK 35 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2005).

Pirmosios instancijos teismo padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta, jog prieÅ¡ priimant įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo bÅ«tų raÅ¡tu pareikalauta, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų. Atsakovas pažeidė DK 240 str. numatytÄ drausminės nuobaudos (atleidimo) skyrimo ieÅ¡kovui tvarkÄ , nes atsakovas nepareikalavo raÅ¡tu iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovo teiginiai, kad pats ieÅ¡kovas atsisakė teikti pasiaiÅ¡kinimus, nėra pagrįsti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad reikalavo ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡tu prieÅ¡ jo atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs įrodymus pagrįstai pripažino atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ įsakymus 2008-02-05 Nr. Nr. DR-07/08 ir 2008-02-25 Nr. AT-09/08, kuriais ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobaudÄ â€“ atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtais, todėl juos panaikino. Dėl nepriskaičiuotų ir neiÅ¡mokėtų 4581,41 Lt ir darbo laiko nustatymo Atsakovas nesutinka, kad ieÅ¡kovo pamainos laikas buvo 12 val. ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas dalį pamainos laiko bÅ«davo namuose ir į darbo vietÄ atvykdavo jį iÅ¡kvietus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų nustatęs ir fiksavęs ieÅ¡kovui budėjimo namuose darbo laikÄ (DK 155 str.), nors tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , yra atsakovo pareiga (DK 229 str.).Byloje nustatyta, kad atsakovo įmonėje talmanų darbas ieÅ¡kovo darbo laikotarpiu buvo organizuojamas pamainomis po 12 val. Pamainos prasidėdavo 8 val. ir 20 val., t.y. po 2 pamainas per parÄ (t. 2, b. l. 83–153). Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovas per pamainÄ realiai dirbo po 8 val., nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie tai, jog atsakovas darbo laiko apskaitoje nurodo ir faktiÅ¡kai apmoka už 8 val. darbo laikÄ per pamainÄ .

Darbo grafikuose buvo nurodomos pamainos po 12 val. Nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose buvo nurodomas 8 val. per pamainÄ darbo laikas. Byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duoti darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliai, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas bÅ«tų galėjęs sužinoti apie darbo laiko apskaitÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės buhalterės V. R. paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius bylos įrodymus: Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2008-02-29 raÅ¡tÄ Nr. SD-3942 ir pateiktus darbo grafikus, darbo priemonių iÅ¡davimo-priėmimo registravimo žurnalÄ , taip pat naftos produktų mėginių paėmimo iÅ¡ įvairių talpyklų elektroninės apskaitos duomenis, pagrįstai nustatė, kad atsakovo įmonėje ieÅ¡kovo darbas buvo organizuojamas pamainomis po 12 val.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas per pamainÄ dirbo ne po 8 val., o po 12 val., kaip ir nurodyta atsakovės sudarytuose darbo grafikuose. Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo per mažai priskaičiuoto darbo užmokesčio 4 581,41 Lt, nes jos yra pagrįstos bylos duomenimis, o teismo nurodyti skaičiavimai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ DK 297 str. 4 d. nustato, kad jei darbuotojas į pirminį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios darbo sÄ lygos, tai teismas priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Taigi įstatymas nurodo konkrečias sÄ lygas, kada ir už kokį laiko tarpÄ teismas turi priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Nustačius, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo neteisėtai ir yra DK 297 str. 4 d. numatytos sÄ lygos jo į darbÄ negrÄ Å¾inti, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kaip tai yra numatyta DK 297 str. 4 d.. Pažymėtina, jog teismo sprendime turi bÅ«ti nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, priteisė ieÅ¡kovui kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2008-02-25 iki 2011-05-04 (DK 297 str. 4 d.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis atlyginimas buvo 3 290,12 Lt ir vienos darbo dienos užmokesčio vidurkis sudaro 158,56 Lt, todėl už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 126 451,60 Lt sumÄ (už 2008 m. (158,56 x 5 + 3290,12 x 10) – 33694 Lt, už 2009 – 39 481,44 Lt, už 2010 m.

– 39 481,44 Lt ir už 2011 m. sausio 1 d. – gegužės 4 d. imtinai – 13 794,72 Lt). Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡ioje teisės normoje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A.

R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 str. 4 d.), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui.

Kasacinis teismas pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui iš darbdavio priteisimo yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D.

L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,,Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB ,,Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010). Byloje sprendžiant, ar priteistinas ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydis nėra per didelis, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių.

Pagal bylos įrodymų duomenis nustatyta, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo 2008-02-25, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas neteisėtu ieškovo atleidimas iš darbo, priimtas 2010-08-19, šis sprendimas įsiteisės nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2011-05-04. Pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ir priteisė ieškovui nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 126 451,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Atsižvelgiant į darbuotojo dirbto laiko ir priverstinės pravaikÅ¡tos laiko santykį nagrinėjamoje byloje, priteista darbuotojo (ieÅ¡kovo) naudai vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikÅ¡tÄ mažintina pusiau iki 63 225,80 Lt.Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas mažinti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį dėl per ilgos bylos proceso trukmės nagrinėjamoje byloje nelaikytinas pagrįstu. Bylos nagrinėjimo operatyvumas priklauso nuo teismo ir nuo byloje dalyvaujančių asmenų.

Teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis turi siekti bylÄ iÅ¡nagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį. CPK 7 str. 2 d. įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje priimto ir apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , taip pat dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeistina.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos Å¡alims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Sumažinus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ sumÄ (nuo 126 451,60 Lt iki 63 225,80 Lt), palikus nepakeistas kitas Å¡io sprendimo dalis dėl pripažinimo neteisėtu atleidimo iÅ¡ darbo, per mažai priskaičiuoto darbo užmokesčio (4 581,41 Lt), iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (6 580,24 Lt) priteisimo bei įvertinus tenkintų bei atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.IeÅ¡kinio pagrindinis reikalavimas dėl pripažinimo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir iÅ¡ dalies tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus priteista ieÅ¡kovui dėl jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo bendra suma 137 613,25 Lt sumažinta iki 74 387,45 Lt, tai įvertinus visiÅ¡kai ir iÅ¡ dalies tenkintų reikalavimų dalį darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo tenkintinų reikalavimų procentas yra 45,94 (63 225,80 Lt x 100 proc. : 137 613,25 Lt), todėl ieÅ¡kovo tenkintų reikalavimo dalies procentinė iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 54,06 proc. (100 proc.

– 45,94 proc.), t. y. tenkinta 54,06 proc. visų ieÅ¡kovo reikalavimų. Atsižvelgiant į apskaičiuotÄ procentinę proporcijÄ , paskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patvirtintų mokėjimo dokumentais, priteistina suma sumažintina iki 1 050,92 Lt (54,06 proc. nuo visų ieÅ¡kovo 1944 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų), taip pat atsakovo sumokėto 1 636 Lt žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ 45,94 proc. dalį – 751,57 Lt).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Inspectorate Klaipėda“ ieÅ¡kovui M. G. 63 255,80 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . IeÅ¡kovui M.

G. iÅ¡ UAB „Inspectorate Klaipėda“ priteistas 1 944 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 1 050,92 Lt.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G. atsakovui UAB „Inspectorate Klaipėda“ 751,57 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį už paduotÄ apeliacinį skundÄ .KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                         Irma Čuchraj                                                                                   Kolegijos teisėjai                                                                                    Rimvida Zubernienė                                                                      Audrius Saulėnas