2023-07-19 Nr. AB-13509-3-63-3-00346-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1202-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00346-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Palangos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Alovė“, uždaroji akcinė bendrovė „Geovitara“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, M. J.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai M. S. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ (toliau – ir NŽT sprendimas 1); 2) panaikinti NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“ (toliau – ir NŽT sprendimas 2); 3) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 16SD-739-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus raštas 1); 4) panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. raštą Nr. 16SD-740-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir NŽT Palangos skyriaus raštas 2); 5) patvirtinus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje (adresas: (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) t. y. atkurti nuosavybę į 0,4658 ha žemės plotą.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad NŽT sprendimu 1 ir NŽT sprendimu 2 buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjams tenkančias buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto (žemės) dalis, t. y. 0,1785 ha žemės ir 0,2873 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1785 ha žemės – 308,05 Eur, o už 0,2873 ha žemės – 495,81 Eur. Šiais sprendimais buvo nuspręsta, kad į A. S. iki nacionalizacijos valdytos 0,4658 ha žemės dalį atkurti nuosavybės teisių natūra nėra galimybės, nes Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-1220 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)“ pradėjo rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nėra numatyta formuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Dėl šių priežasčių NŽT, nesant patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui, priėmė nepagrįstus ir neteisėtus ginčijamus sprendimus.

3. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, pažymėjo, kad savivaldybės administracijos direktorius, tik gavęs žemėtvarkos skyriaus prašymą, turi įvertinti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgti į realiai egzistuojančią situaciją ir tik nustatęs, kad teritorijoje, kurioje pilietis pretenduoja susigrąžinti žemę natūra, yra laisvos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai, privalo pateikti informaciją apie tai žemėtvarkos skyriui, o vėliau ir patvirtinti laisvų žemės sklypų planus, dydžius, apribojimus. Šiuo atveju NŽT, neturėdama teisinio pagrindo, t. y. nesant patvirtintam teritorijų planavimo dokumentui, todėl nežinodama tikros faktinės situacijos priėmė nepagrįstus skundžiamus sprendimus.

4. Pareiškėjai nurodė, kad NŽT sprendimo 1 ir NŽT sprendimo 2 priėmimo metu NŽT neturėjo duomenų, kad iki nacionalizacijos Palangos mieste A. S. valdyta žemė, nurodyta posesijos Nr. 12, t. y. visa ar jos dalis būtų buvusi priskirta valstybės išperkamai žemei, nes šių sprendimų priėmimo metu nebuvo patvirtintas detalusis planas.

5. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktika (2010 m. vasario 26 d. nutarimas, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinti individualiems administraciniams sprendimams taikytini reikalavimai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsniu, nurodė, kad ginčijami NŽT sprendimas 1, NŽT sprendimas 2, NŽT Palangos skyriaus raštas 1, NŽT Palangos skyriaus raštas 2 nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, Tvarkos 106 punktą ir minėto Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. NŽT paaiškino, kad 2020 m. gegužės 13 d. gavo Administracijos 2020 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (8.6)-D3-Kd-403r-1597 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta informacija apie Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. Al-1220 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)“ pradėtą rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio koregavimo tiksluose numatytas Žemės sklypo (-ų) suformavimas; planavimo organizatorius – Administracija; plano rengimą inicijuoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alovė“, detaliojo plano rengėjas – UAB „Geovitara“. Minėtame rašte pažymėta, kad visa planuojama teritorija (Žemės sklypas) yra užstatyta valstybės įmonės Registrų centre įregistruotais statiniais, pastatų eksploatacijai formuojami du žemės sklypai, o laisvos (neužstatytos) žemės planuojamoje teritorijoje (Žemės sklype) nėra. Administracijos 2020 m. gegužės 8 d. rašte Nr. (4.17)-D3-1586 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), sprendinių“ pažymėta, jog pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį planuojama teritorija (Žemės sklypas) priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes ši žemė būtina UAB „Alovė“, M. J. ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pastatams ir statiniams eksploatuoti, todėl ši žemė negali būti grąžinama natūra. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-32-460/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2909/2012 ir 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2176/2013 konstatuota, jog teritorija (Žemės sklypas) yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais fizinių ir juridinių asmenų valdomais statiniais.

8. NŽT nurodė, kad pareiškėjai dar NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1824 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ buvo informuoti apie galimybę pareikšti (pakeisti) valią dėl atlyginimo būdo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Informacija apie galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje buvo paskelbta viešai – visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT ir jos teritoriniuose skyriuose bei institucijos interneto svetainėje, todėl NŽT atskirais raštiškais pranešimais piliečių neinformavo.

9. NŽT, laikydamasi pozicijos, kad NŽT sprendimas 1 ir NŽT sprendimas 2 yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjų skunde nėra argumentų, kurių pagrindu šie sprendimai, kaip užbaigiantys nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, galėtų būti panaikinti, pažymėjo, kad NŽT Palangos skyriaus raštas 1 ir NŽT Palangos skyriaus raštas 2 yra informacinio pobūdžio dokumentai, kuriuose pateikta informacija apie priimtą administracinį aktą ir nurodyta jo apskundimo tvarka. Todėl šie raštai pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti pagal vidinį teismo įsitikinimą.

11. Administracija nurodė, kad pareiškėjų pageidaujama natūra susigrąžinti žemė yra užstatyta tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šio registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Palangos miesto savivaldybės administracija atkreipė dėmesį, kad dėl išperkamosios žemės vertės yra suformuotos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-717-525/2018; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-668-858/2017).

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13. UAB „Alovė“ sutiko su NŽT sprendimais, kuriais pareiškėjams nuosavybė atkurta pinigais. UAB „Alovė“ paaiškino, kad yra vykdomos baigiamosios Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo procedūros, kurių tikslas – žemės sklypo, reikalingo UAB „Alovė“ ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, suformavimas. Po Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje (Žemės sklype) laisvos (neužstatytos) žemės nebus, todėl pareiškėjų noras atkurti Žemės sklype nuosavybę natūra neįmanomas. Be to, dar 1994 metais patvirtintame teritorijų planavimo dokumente teritorija (Žemės sklypas) buvo pažymėta kaip užstatyta ir užimta statiniais, dėl to priskirta valstybės išperkamai žemei. Be to, administraciniai teismai ir bendrosios kompetencijos teismai jau išnagrinėjo bylas (3 iš jų pareiškėju buvo vienas iš pareiškėjų – M. S.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2176/2013; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. I-21-609/2013; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1329-583/2017), kuriose nustatyta, kad Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Be to, teismai vieno iš pareiškėjų – M. S. – reikalavimą atkurti jam nuosavybės teises į Žemės sklypą, užstatytą UAB „Alovė“ priklausančiais statiniais, atmetė (Klaipėdos apygardos teismo nutartis 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-32-460/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2909/2012).

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Geovitara“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

15. UAB „Geovitara“ nurodė, kad pareiškėjai klaidingai ir netiksliai aiškina nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir juos aiškinančią teismų praktiką. Pareiškėjų nuosavybės teisės Žemės sklype negali būti atkurtos, nes šis užstatytas statiniais. Šios aplinkybės niekaip nekeičia tai, ar detalusis planas patvirtintas, ar ne. Be to, nuosavybės teisių atkūrimas valstybės išperkamoje žemėje nėra galimas net ir tada, kai išperkamojoje žemėje nėra patvirtintų detaliųjų planų. Tai, kad Žemės sklype nėra patvirtintas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, nereiškia, kad Administracija neturi teisės Žemės sklypo pripažinti valstybės išperkama žeme.

16. UAB „Geovitara“ teigimu, priešingai nei nurodo pareiškėjai, NŽT turėjo teisę konstatuoti, kad Žemės sklypas nėra laisvas (neužstatytas), net jeigu planuojamai teritorijai (Žemės sklypui) nėra patvirtinto detaliojo plano. NŽT pagrįstai rėmėsi jai Administracijos pateikta informacija apie Žemės sklypo užstatymą statiniais ir todėl padarė pagrįstą išvadą, kad laisvos (neužstatytos) žemės Žemės sklype nėra. UAB „Geovitara“ vertinimu, pareiškėjai, teikdami nepagrįstą skundą, detaliojo plano rengimo procedūroje teikdami su jų interesais nesusijusius pasiūlymus, siekia vilkinti detaliojo plano rengimo procedūras, todėl pareiškėjų veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

18. M. J. nurodė, kad Žemės sklypas, į kurį pareiškėjai nori atkurti nuosavybės teises natūra, yra užstatytas jam priklausančiu statiniu – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Alovė“ priklausančiais statiniais – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiniai – kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kiemo aikštelė). Faktą, jog Žemės sklypas yra užstatytas ir priskirtas valstybės išperkamai žemei, jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2176/2013.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundo reikalavimus panaikinti NŽT sprendimą 1 ir NŽT sprendimą 2, įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12), dėl skundo reikalavimų panaikinti NŽT Palangos skyriaus raštą 1 ir NŽT Palangos skyriaus raštą 2 administracinę bylą nutraukė.

20. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. papildomu sprendimu netenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alovė“, UAB „Geovitara“ ir M. J. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Alovė“ ir M. J. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. papildomą sprendimą.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti, paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria administracinės bylos dalis nutraukta, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Alovė“, M. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. papildomą sprendimą.

IV. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjų M. S. ir R. P. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjų trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alovė“ po 689,70 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Geovitara“ po 551,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. J. po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Teismas nustatė, kad NŽT sprendimu 1 buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. S. tenkančią buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1,3233 ha žemės, dalį – 0,1785 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1785 ha žemės – 308,05 Eur; NŽT sprendimu 2 buvo atkurtos nuosavybės teisės į R. P. tenkančią buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1,3233 ha žemės, dalį – 0,2873 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,2873 ha žemės – 495,81 Eur; NŽT sprendimas 1 ir NŽT sprendimas 2 priimti 2020 m. gegužės 13 d. gavus Administracijos 2020 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (8.6)-D3-Kd-403r-1597, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad visa teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais UAB „Alovė“ ir M. J. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ir kad planuojamoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

25. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, kurias įvertinęs padarė išvadą, kad jose įtvirtinti du kriterijai, kada žemė negali būti grąžinta natūra, t. y. kai žemė yra užstatyta, kai ji yra išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Teismas padarė išvadą, kad NŽT teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (ų) planą (us) bei kitus Tvarkos 106 punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam NŽT teritoriniam skyriui.

26. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (2 str., 12 str. 3 p., 16 str.), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktuali administracinių teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas). Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.; redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.), 21 straipsnio 5 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d.), Tvarkos nuostatomis (3 p.). Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika).

27. Teismas nustatė, kad klausimas, ar buvusiai savininkei A. S. priklausiusi ir pareiškėjų natūra prašoma grąžinti žemė gali būti laikytina laisva (neužstatyta), buvo sprendžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-21-609/2013 ir Palangos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1150-890/2012. Nagrinėjant šias bylas konstatuota, kad žemė, į kurią vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, yra negalimas, nes ji yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – Palangos miestui buvo priskirta iki 1995m. birželio 1d. ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintais detaliaisiais planais yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti. Teismas nustatė, kad A. S. turėtoje žemės valdoje (posesija Nr. 12) laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Teismas pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1824 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėjus apie galimybę pareikšti (pakeisti) valią ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau šia galimybe pareiškėjai nepasinaudojo.

28. Teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-1220 buvo pradėta Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu, koregavimo teritorijoje (Žemės sklype) procedūra; planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros nustatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (-ų) prie pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės sklype suformavimas, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir naudojimo reglamentų nustatymas. Administracijos 2020 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (8.6)-D3-Kd-403r-1597, adresuotame pareiškėjams, pateikta informacija apie Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. Al-1220 pradėtą rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą. Tačiau pareiškėjai aukščiau nurodytos vykdomos teritorijų planavimo procedūros sprendinių neginčijo, įrodymų, kad buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytos žemės Palangos mieste (posesija Nr. 12) dalyje – 0,4658 ha žemės plote, yra laisvos (neužstatytos) žemės, nepateikė.

29. Teismas nustatė, kad Administracijos direktorius 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A1-250 (toliau – ir Įsakymas) patvirtino Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė suplanuotų žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdus pagal detaliojo plano sprendinius (žemės sklypo Nr. 1, kitos paskirties, komercinės paskirties teritorijos (K), plotas – 4476 kv. m, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos plotas – 259 kv. m; žemės sklypo Nr. 2 – kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos).

30. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT sprendimas 1 ir NŽT sprendimas 2 yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pagrindo nėra. Tai nustatęs, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsniu, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, patenkino UAB „Alovė“ prašymą priteisti iš pareiškėjų 1 379,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „Geovitara“ prašymą priteisti iš pareiškėjų 1 102,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, M. J. prašymą priteisti iš pareiškėjų 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

V. 32. Pareiškėjai M. S. ir R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Pareiškėjai, laikydamiesi pozicijos, kad NŽT Palangos skyriaus raštas 1 ir NŽT Palangos skyriaus raštas 2 yra sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriems taikytini Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimai, nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo išvada, padaryta pripažinus, kad aptariami raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, suklaidintas tokios teismo išvados, taip pat priimtoje 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje padarė klaidingą išvadą dėl NŽT Palangos skyriaus rašto 1 ir NŽT Palangos skyriaus rašto 2 priskyrimo informacinio pobūdžio dokumentams. Pareiškėjai akcentuoja, kad apskritai iš teismų procesinių sprendimų nėra aišku, kokia administracinės bylos dalis nutraukta.

34. Pareiškėjai paaiškina, kad jie nesinaudojo galimybe pareikšti (pakeisti) valią ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nes jie siekė ir siekia, kad nuosavybės teisės jiems būtų atkurtos natūra.

35. Pareiškėjai teigia, kad jie nagrinėjamu atveju siekė įrodyti, jog posesijos Nr. 12 ribose Palangos mieste yra neužstatyta laisva valstybinė žemė, kurioje pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 189 „Dėl tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 1 punkto“ 45 punktą yra suformuoti 4 nauji sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Ši informacija paneigia teismo nustatytą aplinkybę, kad nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Šis argumentas teismui detalizuotas 2022 m. balandžio 4 d. prašyme, tačiau jo teismas nevertino.

36. Pareiškėjai nurodo, kad pateikė teismui ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 25 ir schemą, kurioje Nr. 8 balta spalva pažymėta laisva (neužstatyta) žemė prie Žemės sklypo, kuriame pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 189 „Dėl tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 1 punkto“, kaip minėta, yra suformuoti 4 žemės sklypai atkūrimui natūra. Tačiau teismas nevertino ir šių įrodymų, pažeisdamas pareiškėjo teisę į sąžiningą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

37. Pareiškėjai ginčija teismo išvadą, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytos žemės Palangos mieste (posesija Nr. 12) dalyje – 0,4658 ha žemės plote, yra laisvos (neužstatytos) žemės. Priešingai, pareiškėjai pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau teismas jų nevertino. Pareiškėjai apskundė vykdomos teritorijų planavimo procedūros sprendinius pagal kompetenciją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Pagal pareiškėjų skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4864-566/2022.

38. Pareiškėjai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visi proceso dalyviai turi pareigą pateikti į bylą visus turimus rašytinius įrodymus. Tačiau šiuo atveju NŽT ir Palangos miesto savivaldybė, pažeisdamos ABTĮ 71 straipsnį, į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriuos šios institucijos turi, kurie patvirtintų pareiškėjų teiginį dėl laisvos (neužstatytos) žemės.

39. Pareiškėjai, nesutikdami su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Alovė“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad šiam asmeniui atstovavo advokatas Giedrius Valiūnas, kuris valdo šio asmens kontrolinį akcijų paketą ir statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai reiškia, kad atstovas atstovavo savo paties interesams ir todėl išlaidų atlyginimas negalimas. Be , teismo priteistos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytas priteistinas maksimalaus dydžio išlaidas.

40. Pareiškėjai, nesutikdami su trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Geovitara“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad šis asmuo yra UAB „Alovė“ pasamdytas detaliojo plano rengėjas, apskritai nepagrįstai įtrauktas į nagrinėjamos bylos procesą, dėl ko teismo buvo prašoma jį pašalinti iš nagrinėjamos bylos proceso, atsižvelgus, kad ginčas kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o ne dėl detaliojo plano sprendinių. Tačiau teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino ir nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju neaišku, kokiu būdu pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geovitara“ teisės ar teisėti interesai, todėl teismo sprendimas negalėjo sukelti šiam asmeniui jokių teisinių pasekmių.

41. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

42. NŽT nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti, remiantis pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alovė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. UAB „Alovė“ nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Žemės sklypas, į kurio atkūrimą natūra pretenduoja pareiškėjai, yra užstatytas statiniais ir yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, o pareiškėjai neįrodė, jog Antaninos Smilgienės turėtoje žemės valdoje (posesija Nr. 12) yra laisvos (neužstatytos) žemės. Šios aplinkybės nustatytos administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pareiškėjai niekaip neįrodė, kad ginčijamos teismo padarytos išvados yra neteisingos. UAB „Alovė“ pažymi, kad pareiškėjai iš pradžių laikėsi pozicijos, kad detaliojo plano korektūra dar nėra baigta ir jai pasibaigus dar neva gali paaiškėti apie laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės, į kurią atkūrimą natūra pretenduoja pareiškėjai, egzistavimą. Tačiau Administracijos direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą Žemės sklype. Įsakymas neapskųstas. Todėl teismas visiškai pagrįstai įvertino šį faktą ir padarė pagrįstą išvadą, kad duomenų apie tai, jog A. S. turėtoje žemės valdoje (posesija Nr. 12) yra laisvos (neužstatytos) žemės, nėra.

45. UAB „Alovė“ pažymi, kad faktas, jog Žemės sklypas yra užstatytas ir priskirtas valstybės išperkamai žemei, dėl ko natūra nuosavybė neatkuriama, konstatuotas kitoje administracinėje byloje. Tai reiškia, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį patvirtina ne tik aplinkybė, jog Žemės sklype laisvos valstybinės žemės nėra, bet ir aplinkybė apie užbaigtą detaliojo plano koregavimo procedūrą. UAB „Alovė“ pažymi ir tai, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartyje išdėstytais išaiškinimais.

46. UAB „Alovė“ nurodo, kad teismas pagrįstai jai priteisė iš pareiškėjų patirtas išlaidas, nes advokatas Giedrius Valiūnas nėra vienintelis įmonės akcininkas, be to, teisės aktai nenustato draudimo įmonei pasitelkti advokatą, kuris yra tos įmonės akcininkas. UAB „Alovė“ patirtos išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. UAB „Alovė“ teigia, kad pareiškėjai, teikdami nepagrįstus skundus, prisiima riziką dėl išlaidų atsiradimo, todėl teismas, atmetęs pareiškėjų skundą, pagrįstai iš jų priteisė UAB „Alovė“ patirtas išlaidas.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

48. AB „Energijos skirstymo operatorius“ laikosi pozicijos, kad ginčo teritorija Žemės sklype negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, todėl į ją atkurti nuosavybės teises natūra negalima, NŽT priėmė pagrįstus sprendimus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymi, kad Žemės sklype yra ir jam nuosavybės teise priklausantis pastatas – transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nepriklausomai nuo Žemės sklypo savininko, AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi teisę prieiti, privažiuoti prie šio pastato (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 39 str., 75 str. 4 d.).

49. AB „Energijos skirstymo operatorius“ vertinimu, teismas priėmė tiesėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51. Administracija nurodo, kad, gavusi Inspekcijos 2022 m. vasario 15 d. patikrinimo aktą Nr. REG212159, priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pagal kurį laisvos (neužstatytos), natūra grąžintinos žemės nenustatyta. Patvirtintas ir galiojantis detalusis planas yra registruotas teritorijų planavimo dokumentų registre (unikalus TPD Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 52. Bylos esminis dalykas – atsakovo NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjai M. S. ir R. P. skunde taip pat yra suformulavę reikalavimą patvirtinus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, įpareigoti NŽT Palangos skyrių iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) – į 0,4658 ha žemės plotą.

53. Byloje nustatyta, kad NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjui M. S. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1,3233 ha žemės, dalį – 0,1785 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1785 ha žemės – 308,05 Eur, o NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjui R. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 1,3233 ha žemės, dalį – 0,2873 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,2873 ha žemės – 495,81 Eur. Šie sprendimai priimti, 2020 m. gegužės 13 d. gavus Administracijos 2020 m. gegužės 12 d. raštą Nr. (8.6)-D3-1Kd-403r-1597, kuriame nurodyta, kad visa teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra užstatyta Nekilnojamojo turto registre įregistruotais UAB „Alovė“ ir M. J. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, ir kad planuojamoje teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-1220 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini)“ pradėtas rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimas teritorijoje prie pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); planavimo tikslai – optimalios urbanistinės struktūros nustatymas, suplanuojant inžinerinių komunikacijų tinklus, inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, žemės sklypo (-ų) prie pastatų suformavimas, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir naudojimo reglamentų nustatymas, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu, koregavimas planuojamoje teritorijoje.

54. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundo reikalavimus, nustatęs, kad pareiškėjai neįrodė, jog teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią būtų galima jiems natūra atkurti nuosavybės teises, kad NŽT pagrįstai nusprendė jiems atlyginti pinigais už negrąžintą žemę natūra. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtu Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-1220 bei tuo, kad Administracijos direktorius 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A1-250 patvirtino Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė suplanuotų žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdus pagal detaliojo plano sprendinius (žemės sklypo Nr. 1 – kitos paskirties, komercinės paskirties teritorijos (K), plotas – 4 476 kv. m, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos plotas – 259 kv. m; žemės sklypo Nr. 2 – kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvusiai savininkei A. S. priklausiusi ir pareiškėjų natūra prašoma grąžinti žemė negali gali būti laikoma laisva (neužstatyta), nes ji būtina UAB „Alovė“, M. J. ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ pastatams ir statiniams eksploatuoti, ji priskirtina valstybės išperkamai žemei, t. y. ji atitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatytas sąlygas – Palangos miestui buvo priskirta iki 1995m. birželio 1d. ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintais detaliaisiais planais, yra užimta žemės sklypu, reikalingu pastatams, statiniams bei įrenginiams eksploatuoti.

55. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jie yra apskundę vykdytos teritorijų planavimo procedūros sprendinius Inspekcijai, o skundas dėl Inspekcijos priimto sprendimo teisėtumo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-4864-566/2022.

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi sustabdė šios administracinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4864-566/2022 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

57. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-911-566/2023 (buvęs Nr. eI3-4864-566/2022) pagal pareiškėjų M. S. ir R. P. skundą, kuriame jie prašė panaikinti 2022 m. vasario 15 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG 212159, kuriuo pritarta teikimui tvirtinti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1583-602/2023 atmetė pareiškėjų M. S. ir R. P. apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo dalį tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

58. Kadangi Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A1-250 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra galiojantis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo įsakymu. Atlikus detaliojo plano koregavimą, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo suformuoti laisvi žemės sklypai, į kuriuos pareiškėjams galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės.

59. Taigi nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjams negali būti atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

60. Tačiau šioje byloje pareiškėjai NŽT sprendimus ginčijo ir tuo aspektu, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog apskritai į visą buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12) (ar jos dalį) nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra pagal jų pareikštą valią.

61. Kaip jau minėta, atsakovas priimtus sprendimus į pareiškėjams tenkančias buvusios savininkės A. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalis atkurti, atlyginant jiems pinigais, priėmė iš esmės remdamasis tik tuo, kad pradėtas minėtas detaliojo plano koregavimas teritorijoje prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), visiškai nesiaiškindamas ir neįvertindamas aplinkybių, ar nėra galimybių suformuoti laisvo žemės sklypo kitoje A. S. nuosavybės teisėmis valdytos posesijos Nr. 12 dalyje.

62. Administracija 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (4.12 E)D3-4414 NŽT informavo, kad vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 yra suderinta teritorija, kuri yra laisva (neužstatyta), pridėjo ištrauką apie šiuo sprendimu suderintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui teikė Palangos miesto tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 25 ir schemą, kurioje buvo pažymėta laisva (neužstatyta) žemė. Taip pat pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad teritorijoje, esančioje tarp Ajerų gatvės ir miškų ūkio sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, yra laisva ir pareiškėjams galima grąžinti žemė, kuri patenka į posesijos Nr. 12 ribas, Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. (4.1 E) A1-585 atlikta viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 4 žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų ir žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų parengimu, ir į šiuos pirkimus įtrauktas ir minėto sklypo kadastrinių (geodezinių) matavimų ir žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos parengimas.

63. Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi NŽT sprendimų priėmimo metu) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyti būdai, kuriais už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė atlygina piliečiams.

64. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas; institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

65. Pagal Atkūrimo įstatymo ir jį įgyvendinančios Tvarkos nuostatas, nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisių atkūrimas pagal Atkūrimo įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto ir gero administravimo principo; kai nėra nustatyta aiškių pareiškėjų piktnaudžiavimo teise ar nesąžiningo teisių įgyvendinimo faktų, nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus labiausiai atitinka tokio pobūdžio viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais sukuriamos prielaidos pretendentų valiai įgyvendinti, o ne taikyti kitą administracinį nuosavybės teisių atkūrimo būdo nustatymo metodą (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2263-415/2021).

67. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2420-789/2021; kt.).

68. Nagrinėjamu atveju atsakovas šioje byloje ginčijamus spendimus priėmė neišsiaiškinęs ir nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su galimybe pareiškėjams natūra grąžinti žemę (ar jos dalį), t. y. nesilaikė gero administravimo imperatyvų, todėl sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

69. Apibendrindama pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjų apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas tenkinamas – panaikinami NŽT 2020 m. kovo 6 d. sprendimai ir atsakovas įpareigojamas iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12).

70. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi šiuo atveju procesinis sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

71. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, o 2 dalyje nurodyta, jog šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui M. S. grąžintinas jo sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis už skundą ir apeliacinius skundus (ABTĮ 38 str. 1 d. 8 p.). Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

72. Sprendžiant klausimą dėl tretiesiems suinteresuotiems asmenims priteistinų advokatų atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

73. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

74. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

75. Pirmosios instancijos teismas yra nustatęs, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims turi būti atlygintos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. UAB „Alovė“ – 1 379,40 Eur, UAB „Geovitara“ – 1 102,50 Eur ir M. J. – 121 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš pareiškėjų šiems asmenims, tačiau patenkinus pareiškėjų skundą ir apeliacinį skundą, šios išlaidos jiems priteisiamos iš atsakovo. Pažymėtina, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui nėra išsakęs jokių argumentų dėl šių išlaidų dydžio bei jų pagrįstumo. UAB „Alovė“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas parengimą advokatui sumokėjo 980,10 Eur. Šios patirtos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl šios išlaidos trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisiamos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų M. S. ir R. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų M. S. ir R. P. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-157-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. S.“ ir 2020 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 16S-158-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui R. P.“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į buvusios savininkės A. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste (posesijos Nr. 12).

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alovė“ 2 359,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Geovitara“ 1 102,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. J. 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti M. S. 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už skundą ir apeliacinius skundus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė