2018-12-13 Nr. AB-23006-3-61-3-03406-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-844-629/2018

Teisminio proceso 3-61-3-03406-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. (E. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. B. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakymu Nr. (1.23)7R-5722 „Dėl atsisakymo pakartotinai nagrinėti Jūsų prašymą“ (toliau – ir Atsakymas) į pareiškėjo teiktą 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (1D-2651)-2D-3989 (toliau – ir Raštas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 10–11), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis ABTĮ nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas, susipažinęs su Atsakymo turiniu, padarė išvadą, kad jis nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto nustatytų arba suteikiamų konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) teisių ir pareigų, t. y. jis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 13–14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir pareiškėjo klausimą nagrinėti iš esmės.

Nurodo, kad savo laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei prašė persiųsti jo (pareiškėjo) skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, tačiau negavo kvalifikuoto ir teisiškai pagrįsto atsakymo, todėl mano, kad Ministerijoje yra sąmoningai vengiama teisingai atsakyti į pareiškėjo pateiktą klausimą „Ar buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko 1995 m. patvirtintas Įstatymas Nr. 1-946?“. Atsakymo negavimą vertina kaip minėto įstatymo pažeidimo slėpimą.

Atskirajame skunde remiasi tarptautinių teisės aktų nuostatomis, kurios užtikrina teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Prašo įpareigoti Ministeriją atsakyti į visus klausimus, nurodytus pareiškėjo laiške Lietuvos Respublikos Prezidentei.

Nurodo, kad 2018 m. vasario 20 d. Teisingumo ministerijos įsakyme Nr. 1R-35 nurodyta, kad kuomet Teisingumo ministerija negali pateikti atsakymo į skundą (užklausą) jie privalo perduoti skundą (užklausą) atitinkamai institucijai. Pažymi, kad tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo nuomone, tai įrodo žemą Ministerijos darbuotojų kvalifikacijos lygį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčija Ministerijos Atsakymą. Teismas vertino, kad Atsakymas pareiškėjui nesukuria teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčijamas teisme. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013). Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Pasisakydama dėl ginčijamo Atsakymo turinio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtame Atsakyme yra pateikiama informacija apie tai, kad į Rašte keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, ieškinio senaties teisinio reguliavimo, teisėjų ir prokurorų veiksmų apskundimo, teisių gynimo, buvo atsakyta 2016 m. kovo 22 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. raštais, todėl pakartotinai nebus atsakoma. Taip pat šiame rašte Ministerija pateikė informaciją apie reikalavimus peticijai, kreipiantis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Atsakymo turinys lemia, kad byla dėl šio Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtina.

Pareiškėjas atskirajame skunde pažymėjo, kad kreipėsi į administracinį teismą, nes Ministerijos Atsakyme buvo nurodyta, kad jis yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką,viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015).

Remdamasi išdėstytų motyvų visuma, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. (E. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė