2022-10-05 Nr. AB-24156-4-50-3-00091-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla A-3880-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00091-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. L. N., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. L. N. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 12 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei S. L. N. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nėra linkusi bendradarbiauti, atsisako teikti bet kokią informaciją apie save, kuri padėtų ją identifikuoti ir gauti asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti, ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Dėl Užsienietės yra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, kuriuo Užsienietei nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. liepos 12 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – pritaikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad Užsienietė 2021 m. liepos 4 d. buvo sulaikyta Lietuvos Respublikoje po to, kai neteisėtai asmenų grupėje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietė su savimi jokių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36225, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 29 d. Departamentas 2022 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Prieglobsčio Užsienietei suteikimo klausimas galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuria Užsienietės apeliacinis skundas atmestas. Departamento sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos įsiteisėjo ir ji iš prieglobsčio prašytojos tapo neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiu asmeniu. Centras 2022 m. gegužės 10 d. priėmė sprendimą apgyvendinti Užsienietę Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 12 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Užsienietė jau beveik metus yra apgyvendinta Centre be galimybės laisvai judėti, byloje nėra duomenų, kad Užsienietė būtų padariusi teisės pažeidimų, tačiau Užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vengia bendradarbiauti, sprendė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė Užsienietei turėtų būti taikoma, tačiau dar šešis mėnesius riboti Užsienietės teisę laisvai judėti nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teikimas tenkintinas iš dalies, t. y. Užsienietei skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 6. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 12 d. sprendimo dalį – palikti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje apgyvendinimo vietoje, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 5 dalis leidžia pasirinktinai taikyti būtent šią priemonę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

7.2. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo direktyva) 8 straipsnio 3 dalį sulaikymas gali būti taikomas vykdant grąžinimo procedūrą. Priėmimo direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog gali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsienietės įsitikinimu, jai gali būti taikomos tarptautiniuose teisės aktuose numatytos priemonės.

7.3. Pagrindų riboti Užsienietės judėjimo laisvę nėra: nors ji ir atvyko į Lietuvos Respubliką galimai neteisingu būdu, netikslinga jai taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. 2022 m. liepos 4 d. suėjo 12 mėnesių terminas, kada buvo apribota Užsienietės judėjimo laisvė. Europos Sąjungos pabėgėlių agentūra nerekomenduoja tęsti judėjimo laisvės apribojimų ilgiau kaip 12 mėnesių.

8. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

9. Centras nurodo, kad:

9.1. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdama jos asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietė 2022 m. balandžio 27 d. prarado prieglobsčio prašytojos statusą, nes įsigaliojo galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis).

9.2. (duomenys neskelbtini) ambasada Belgijos Karalystėje 2022 m. birželio 22 d. pateikė Užsienietės grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą, tačiau jo galiojimas baigėsi 2022 m. rugsėjo 7 d. Centras yra kreipęsis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Belgijos Karalystėje dėl grįžimo dokumentų galiojimo pratęsimo.

9.3. Remiantis statistika, net 35 (duomenys neskelbtini) piliečiai, gavę judėjimo laisvę, savavališkai pasišalino iš Lietuvos Respublikos. Tai įrodo, jog yra tikimybė, kad Užsienietė gali elgtis analogiškai.

9.4. Užsienietė nėra pripažįstama pažeidžiamu asmeniu. Apgyvendinimo vietoje Užsienietei užtikrinamos visos būtinos socialinės paslaugos, įskaitant patalpų šildymą, visavertį maitinimą, medicininę priežiūrą ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjimo dalykas – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 12 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo Užsienietei, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies, skirdamas Užsienietei Centro prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau, atsižvelgdamas į judėjimo laisvės apribojimų taikymo laikotarpį, skyrė mažesnį nei prašyta alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjimu atveju yra netikslingas.

13. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 21S36225, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio, išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Neteismine tvarka Užsienietės skundą nagrinėjusi Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 6K-1848 Užsienietės skundą atmetė. Užsienietės skundą nagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė minėto Departamento sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė aptariamo Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimo dalį; kitą Užsienietės skundo dalį atmetė. Apeliacine tvarka Užsienietės prieglobsčio bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, paliko Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą. Priėmus minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Užsienietės statusas pasikeitė – ji nebėra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

14. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑3669‑858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

16. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

18. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra baigta – yra priimtas sprendimas išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos (išsamiau žr. šios nutarties 13 p.); duomenų apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai bylos medžiagoje nėra; į Lietuvos Respubliką Užsienietė pateko be dokumentų, patvirtinančių jos asmens tapatybę ir pilietybę, jų nepateikė nei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, nei vykdant išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrą; Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 4 d., t. y. ilgiau kaip vienus metus. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsienietės judėjimo laisvės apribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis pirmosios instancijos teismo paskirto apgyvendinimo režimo taikymas Užsienietei negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes, be kita ko, pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Byloje nustatytos aplinkybės (neteisėtas patekimas į Lietuvos Respubliką; asmens tapatybės dokumentų nepateikimas), teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia to, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo numatyti tikslai (Užsienietės išsiuntimas į kilmės valstybę) gali būti pasiekti ir pritaikius mažiau Užsienietės judėjimo laisvę ribojantį apgyvendinimo režimą, t. y. Užsienietės prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte (apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų).

19. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog Užsienietės apeliacinis skundas yra tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, jog Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – jos apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės S. L. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei S. L. N., gim. 1994 m. spalio 17 d., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo apribojimų iki 2022 m. spalio 12 d., bet ne ilgiau iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius