b06d8fa3-be30-49af-a893-4ee138bc7d92 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-438-368/2014             Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00821-2013-7  Procesinio sprendimo kategorija 34.3; 34.5; 34.6; 121.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 29 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. I. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-496/2014, iÅ¡keltoje pagal pareiÅ¡kėjos T. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. G., V. I., G. G., A. K., L. P., E. G., B. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikÅ¡mę fakto nustatymo ir pagal pareiÅ¡kėjos V.

I. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja T. M. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas.

Nurodė, kad jos senelis J. G. nuo 1991 metų iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki savo mirties gyveno pas savo sÅ«nų J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Seneliui J. G. mirus (duomenys neskelbtini) metais liko keturi vaikai, kurie po senelio mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pažymėjo, kad jos tėvas senelio palikimÄ priėmė, nes jis valdė senelio paliktus dokumentus, asmeninius daiktus, rÅ«bus, rÅ«pinosi 10 ha žemės priežiÅ«ra, mokėjo mokesčius už žemę, sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su nuomininku.

PaaiÅ¡kino, kad senelis paskutiniais savo gyvenimo metais pensijÄ gaudavo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo parašęs įgaliojimÄ savo sÅ«nui J. G. valdyti žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėja V. I. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama dėl turto paveldėjimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, iÅ¡ karto po savo tėvo J. G. mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Teigė, kad jos tėvas iÅ¡ pradžių gyveno su ja, o vėliau, nuo 1991 metų pabaigos iki mirties, gyveno pas sÅ«nų J.

G. (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad po tėvo mirties jos namuose liko lova, stalas, televizorius, kalvystės įrankiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl tėvo palikimo ji kalbėjo su broliais, ir jie susitarė, jog dokumentus tvarkys jos brolis J. G.. Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi sujungė civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. M. pareiÅ¡kimÄ su civiline byla pagal pareiÅ¡kėjos V. I. pareiÅ¡kimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu tenkino T.

M. pareiÅ¡kimÄ . Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. G., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas. Atmetė V. I. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo nustatyta ir dalyvaujantys asmenys neginčijo aplinkybių, jog po J. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties jo sÅ«nus J.

G., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo visus tėvui priklausančio 10 ha žemės sklypo dokumentus, rÅ«pinosi žemės sklypo priežiÅ«ra, nuomojo žemę, mokėjo mokesčius, sprendė, kad J. G., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvo mirties priėmė jo palikimÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja V. I. neatliko jokių aktyvių veiksmų ir nesinaudojo tėvo paliktais daiktais nuo jo iÅ¡sikėlimo 1991 metais. Teismas atkreipė dėmesį į V. I. parodymų nenuoseklumÄ ir pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja V.

I. per Å¡eÅ¡is mėnesius po tėvo J. G. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama priimti palikimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ , apeliantė (pareiÅ¡kėja) V. I. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos pareiÅ¡kimas ir šį pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, taip pat pažeidė procesinės teisės normas.

Tvirtina, kad tėvo palikimÄ priėmė visi jo vaikai. Atsiliepdama į apeliantės apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kėja T. M. praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad po senelio mirties nebuvo jokių susitarimų dėl jo turto, ir nė vienas iÅ¡ vaikų per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad jos tėvas rÅ«pinosi senelio žemės sklypu, tvarkė žemės nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus, vėliau žemės sklypÄ iÅ¡nuomojo, mokėjo mokesčius.

Mano, kad teisme liudiję apeliantės vaikai yra suinteresuoti bylos baigtimi.Atsiliepdami į apeliantės apeliacinį skundÄ , suinteresuoti asmenys E. G., B. G., A. K. praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Atsiliepimuose tvirtina, kad apeliantės skundas yra nepagrįstas, apeliantė nesirÅ«pino tėvo žemės sklypu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Apeliantės (pareiÅ¡kėjos) V. I. apeliacinis skundas netenkintinas. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos T. M. pareiÅ¡kimu, tačiau nurodo, jog tėvo paikimÄ priėmė visi jo vaikai.

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga ir liudytojų parodymais, nustatė, kad po tėvo mirties jo sÅ«nus J. G. rÅ«pinosi žemės sklypo priežiÅ«ra, nuomojo žemę, mokėjo mokesčius, turėjo visus dokumentus, susijusius su žemės sklypu. Apeliantė skunde Å¡itų aplinkybių nekvestionuoja, tačiau nurodo, kad buvo sutarta, jog J. G. rÅ«pinsis žemės sklypu, nes jis tuo metu niekur nedirbo ir turėjo daugiau laiko. Teismas pažymi, kad minėti apeliantės teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti įrodymais.Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimÄ , pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , reikÅ¡mingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dis.

Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad po tėvo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Aplinkybė, kad apeliantės gyvenamojoje vietoje liko dalis tėvo asmeninių daiktų, įvertinant aplinkybės, kad paskutinius penkerius gyvenimo metus apeliantės tėvas gyveno ne su ja, o su sūnumi J. G., negali būti vertinama kaip faktinis palikimo priėmimas, kadangi byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jos, kaip paveldėto turto savininkės, elgesį. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad paprastai palikimo priėmimu nelaikoma asmeninių daiktų paėmimas, kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Pati apeliantė nurodė, kad po tėvo mirties vaikai susitarė, jog kai kurie asmeniniai tėvo daiktai liks pas apeliantę.Teismo vertinimu, apeliantė skunde iÅ¡ esmės kelia klausimÄ tik dėl įrodymų vertinimo. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi pareiÅ¡kėja, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino pretendentų į palikimÄ faktinius veiksmus ir jų pobÅ«dį, elgesio nuoseklumÄ , aktyvumÄ , kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje įrodytas ir šalių neginčijamas pareiškėjos T. M. tėvo veiksmų faktas: nuolatinis gyvenimas su palikėju J. G. pastaruosius penkerius metus iki jo mirties, po jo mirties rūpinimasis ir naudojimasis tėvui priklausančiu žemės sklypu, dokumentų, susijusių su sklypu, turėjimas. Teismo vertinimu, skundas, įvertinant jo esmę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                         Egidijus Mockevičius