A-756-2638-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2638/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00824-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei J. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. K. ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Kauno teritorinė muitinė kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2011 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1P-157, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkui A. K..

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3B-549 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintomis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininko A.

K. netinkamo pavedimo atlikimo. Komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. surašytoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkas A. K., 2011 m. gegužės 16 d. gavęs Kauno teritorinės muitinės vadovo pavedimą iki 2011 m. gegužės 26 d. nustatyti pažeidimų, padarytų atliekant krovinių sąstatų tikrinimą Kybartų geležinkelio poste, priežastis ir pateikti siūlymus dėl šių priežasčių pašalinimo, laiku ir tinkamai pavedimo neįvykdė. Tokiu būdu A. K. neįvykdė Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 17 d.

įsakymu patvirtinto Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 12, 15, 30 punktuose numatytų pareigų. Komisija pasiūlė skirti A. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra išrinktas į Profesinės sąjungos renkamuosius organus, Kauno teritorinė muitinė 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1B-2.7-18510 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti A. K. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tačiau Profesinė sąjunga 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1P-157 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A.

K., savo atsisakymą motyvuodama tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, kad pareigūno neteisėta veika, kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių nebuvo nustatyti, kaltinimai grindžiami tik prielaidomis, o teisės aktai pritaikyti tik formaliai. Pareiškėjo nuomone, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. K. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamas Profesinės sąjungos sprendimas grindžiamas 2008 m. birželio 20 d. kolektyvinės sutarties 33 punktu, numatančiu, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui reikalingas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A8-265/2007, Nr. A8-673/2007, Nr. A5-791/2007, Nr. A14-1195/2007, Nr. A442-921/2008,Nr. A261-982/2008, Nr. A442-1363/2008, Nr. A143-1385/2008 konstatavo, kad toks kolektyvinės sutarties punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl, atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais.

Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas tam, kad profesinių sąjungų renkamų organų nariai būtų apsaugoti nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda A.

K. skiriama tik už nustatytus jo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą ir nėra susijusi su A. K. dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje.

Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, šiuo atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos.

Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis, skiriant renkamojo organo nariams drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Vadovaujantis Statuto (16 straipsnio 3 dalis) suteikta teise sudaryti kolektyvinę sutartį ir tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų, 2008 m. birželio 20 d. su Panevėžio teritorinės muitinės, kurios teisių perėmėja yra Kauno teritorinė muitinė, administracija buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis.

Pagal sutartį šalys privalo laikytis jos nuostatų. Profesinė sąjunga, susipažinusi su Kauno teritorinės muitinės 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1B-2.7-18510 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ ir tarnybinio patikrinimo medžiaga, taip pat atsižvelgdama į tai, kad profesinės sąjungos atstovui buvo trukdoma pasinaudoti Statuto 16 straipsnio 3 dalyje ir kolektyvinės sutarties 12.3 punkte numatyta teise dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos posėdžiuose, padarė išvadą, kad šiuo atveju darbo drausmės pažeidimo požymių nėra ir kad nuobauda A.

K. skiriama tendencingai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti duomenys ir įrodymai nepatvirtina Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininko A. K. kaltės. Pats pareigūnas savo kaltės nepripažįsta. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi 2008 m. birželio 20 d. kolektyvinės sutarties 32, 33 punktais, Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti A. K. tarnybinę nuobaudą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1P-157, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkui A. K.. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo Kauno teritorinės muitinės atsiliepime į pareiškėjo A. K. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės skundą: panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 1P-157, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkui A. K..

Teismas sprendime nurodė, jog Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalių nuostatos reguliuoja darbo ir socialines garantijas tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus.

Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-798/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas A. K. yra susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje arba jo atstovavimu kitiems profesinių sąjungų nariams. 2011 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 9-12) užfiksuotų duomenų visuma buvo pakankamas pagrindas atsakovui apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Iš Profesinės sąjungos 2011 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1P-157 turinio matyti, kad atsakovo abejonės dėl A. K. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo nėra grindžiamos įrodymais apie jo persekiojimą dėl narystės profesinėje sąjungoje. Atsakovo sprendime nurodytos aplinkybės (darbo drausmės pažeidimo požymių nėra, A. K. nuobauda skiriama tendencingai, surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, o pats pareigūnas savo kaltės nepripažįsta, nes jis vykdė savo pareigas, kurios numatytos teisės aktuose) nėra susijusios su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje. Duomenų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas būtent dėl A. K. narystės profesinėje sąjungoje, nėra. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).

Pagal kolektyvinės sutarties 33 punktą, kuriuo atsakovas grindžia savo poziciją, prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą profesinės sąjungos renkamo organo nariui, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl pažeidimo fakto nustatymo ir kitų drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Šia kolektyvinės sutarties nuostata atsakovui yra suteikiama teisė atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, ir, priklausomai nuo atsakovo atlikto vertinimo, spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta.

Teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su individualaus darbo ginčo, kilusio tarp darbdavio ir tarnautojo (darbuotojo), nagrinėjimu, kuriuos nagrinėti yra suteikta teisė darbo ginčų komisijai ir teismui, arba tik teismui, tarnybinių nuobaudų skyrimo atvejais (Darbo kodekso 285, 286 straipsniai, Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad kolektyvinės sutarties 33 punktu atsakovui yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teisės teorijoje galioja principas, nustatantis, kad susitarimų nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negalioja.

Pagal aptartą teisinį reguliavimą Profesinė sąjunga, gavusi Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, gali įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos A. K. skyrimas nėra susijęs su jo naryste Profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe, bet neturi teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti drausmės pažeidimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės. Administracinė teismų praktika aiškinant ir taikant minėtas teisės normas yra nuosekli (administracinės bylos Nr. A8-265/2007, Nr. A8-673/2007, Nr. A5-791/2007, Nr. A14-1195/2007).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kadangi ginčo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai nėra pasikeitę.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus Profesinės sąjungos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 1P-157 naikintinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės skundą.

Atsakovo nuomone, teismas netinkamai aiškino šioje byloje taikytinas materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nurodo, jog Statuto 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, šiuo atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo ir kolektyvinės sutarties nuostatos.

Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalimis, skiriant renkamojo organo nariams drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Statuto 16 straipsnio 3 dalis suteikia teisę sudaryti kolektyvinę sutartį ir tam tikrą diskrecijos teisę susitarti dėl sutarties sąlygų.

Atsižvelgiant į tai, 2008 m. birželio 20 d. su Panevėžio teritorinės muitinės, kurios teisių perėmėja yra Kauno teritorinė muitinė, administracija buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis. Įstatymas suteikia darbdaviui ir darbuotojų atstovams teisę nustatyti papildomas garantijas jas įteisinant kolektyviniu susitarimu. Tai neprieštarauja Statuto 3 straipsnio 1 i 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje. Todėl, vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 5 punktu, kolektyvinės sutartie 69 punkte buvo numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, pagal kurią išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių.

Profesinė sąjunga, susipažinusi su Kauno teritorinės muitinės 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. 1B-2.7-18510 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ ir tarnybinio patikrinimo medžiaga, taip pat atsižvelgdama į tai, kad profesinės sąjungos atstovui buvo trukdoma pasinaudoti Statuto 16 straipsnio 3 dalyje ir kolektyvinės sutarties 12.3 punkte numatyta teise dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos posėdžiuose, padarė išvadą, kad šiuo atveju darbo drausmės pažeidimo požymių nėra ir kad nuobauda A. K. skiriama tendencingai.

Atsiliepimais į atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą pareiškėjas Kauno teritorinė muitinė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės skundą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia tais pačiais argumentais, kuriais yra grindžiamas atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės Muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkui A. K., kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, pagrįstumo bei teisėtumo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės pareigūnui A. K. yra nepagrįstas.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, nustatančio muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus, 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, lemia, jog jiems (muitinės pareigūnams, dalyvaujantiems profesinių sąjungų veikloje) turi būti taikomos ir atitinkamos tokiems asmenims teisės aktuose numatytos garantijos. Statuto 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir PSĮ). Pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Konstitucinis Teismas dar 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtinta aptariamoji norma reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, o pastarosios yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas ir kt.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas kartu su Darbo kodekso (toliau – ir DK) 134 straipsnio 3 dalimi, yra pažymėjęs, kad nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą – papeikimą, darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

Taigi kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija (darbdavys) kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą.

Kita vertus, nors profesinių sąjungų veiklos laisvė, įskaitant jos narių darbo garantijas, turi būti pripažįstama pagrindine, taip pat matyti, kad jos įgyvendinimui gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009).

Iš suformuotos teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Todėl ir nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai, ir ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1P-157 sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam valstybės tarnautojui A. K. nedavė, savo atsisakymą grįsdama tuo, kad, profesinės sąjungos manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nenustatyta pareigūno neteisėta veika, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti formaliai (b. l. 7-8). Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga skundžiamame akte nepateikė jokių argumentų, susijusių su tuo, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį siekiama nubausti būtent dėl jo narystės ir (ar) veiklos profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad nesant duomenų, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinę nuobaudą A. K. siekiama skirti dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovas atsisakydamas duoti sutikimą viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A662-368/2012), priimtoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, pažymėjo, kad tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Kitaip tariant, kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Reikia pabrėžti, kad taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos keičiamos tik esant prielaidai, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra susijęs su profesinės sąjungos veikla. Jeigu profesinė sąjunga įrodys faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl drausminės procedūros ir profesinės sąjungos veiklos ryšio, įrodinėjimo pareiga turi būti perkelta valstybės institucijai, kaip darbdaviui, ir būtent ji (valstybės institucija) turi įrodyti, kad ginčo atveju nebuvo pažeistas minėtas draudimas.

Kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovo rašte išdėstytos aplinkybės niekaip nėra susijusios su trečiojo suinteresuoto asmens naryste profesinėje sąjungoje ar veikla joje, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas atsisakymas neatitinka teisės aktuose nustatytos ir teismų praktikoje išaiškintos profesinės sąjungos renkamojo organo nario garantijos nebūti nubaustam, negavus profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo, tikslo. Toks atsisakymas riboja Muitinės departamento generalinio direktoriaus kompetenciją tinkamai vykdyti įstatymais jam pavestas funkcijas, inter alia užtikrinti nepriekaištingą Muitinės departamento veiklą. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rašte išdėstyti, su veikla profesinėje sąjungoje nesusiję motyvai, neduodant sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, galėtų būti vertinami nagrinėjant ginčą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl nesuteikimo galimybės profesinės sąjungos atstovui dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos posėdžiuose, kaip tai numatyta Kolektyvinės sutarties, pasirašytos 2008 m. birželio 20 d. tarp Panevėžio teritorinės muitinės viršininko ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko (b. l. 15-18) 12.3 punkte esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui neturi. Aplinkybė, kad (kaip tvirtina atsakovas), Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai nebuvo pranešta apie komisijos posėdžius, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nesant duomenų, kad nuobaudą ruošiamasi skirti už narystę profesinėje sąjungoje ar veiklą joje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, išanalizavus bylai aktualias teisės normas, jis atitinka ir teismų praktiką. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nepateikė. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė