b0691aa0-45b7-4e94-a3f6-2ca95d9fbabc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-452-945/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04032-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 3.4.5.2(S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 20 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,             raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotojo asmens, pareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kus reikalavimus, V.

J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos G. G. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotajam asmeniui, pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kus reikalavimus, V. J. Ž. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,              n u s t a t ė: Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu (b. l. 3–8), praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo senelės S. Ž. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ prašė nustatyti paveldėjimo tikslu. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos seneliai iÅ¡ tėvo R. P. Ž. pusės yra G. J. Ž. ir S. Ž. G. J. Ž. ir S. Ž. gyveno susituokę ir bendros jungtinės nuosavybės teise valdė pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo esančius kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, namų apyvokos daiktus ir baldus.

Minėti asmenys turėjo du vaikus – R. P. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. J. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Tarp 2008 m. kovo 7 d. ir 2008 m. kovo 10 d. gyvenamajame name kilusio asmeninio konflikto metu V. J. Ž. nužudė savo tėvÄ G. J. Ž. ir sumušė savo motinÄ S. Ž., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.

V. J. Ž. bausmę atlieka iki Å¡iol. Kadangi G. J. Ž. testamento nebuvo sudaręs, nužudęs tėvÄ V. J. Ž. prarado teisę paveldėti savo tėvo turtÄ . PareiÅ¡kėjos tėvas R. P. Ž. palikėjo mirties dienÄ jau buvo miręs, G. J. Ž. sutuoktinė S. Ž. neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti pagal įstatymÄ jai, kaip pergyvenusiai sutuoktinei, tenkančiÄ palikimo dalį, todėl senelio G. J. Ž. palikimÄ notarine tvarka priėmė pareiÅ¡kėja. Po vyro nužudymo pareiÅ¡kėjos senelė patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , jos sveikata pradėjo blogėti, ji mirė (duomenys neskelbtini).

Paskutiniais S. Ž. gyvenimo metais senelę prižiÅ«rėjo, su ja artimai bendravo ir jai padėjo pareiÅ¡kėja, todėl po senelės mirties pareiÅ¡kėja pasiliko, valdė kaip savo ir tebeturi įvairius S. Ž. kilnojamuosius daiktus (nuotraukas, knygas, baldus ir kt.). PareiÅ¡kėja ir prieÅ¡ senelės mirtį, ir po to rÅ«pinosi gyvenamojo namo iÅ¡ore: atvykusi vizualiai įvertindavo jo bÅ«klę, sutvarkydavo aplinkÄ . PareiÅ¡kėja taip pat rÅ«pinosi žemės sklypu kaip savo – prižiÅ«rėjo želdinius, medžius, sutvarkydavo aplinkÄ .

Po S. Ž. mirties paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo užvesta nebuvo.Suinteresuotasis asmuo V. J. Ž. atsiliepime (b. l. 27–29) nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį atmesti. Be to, jis pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus (b. l. 45–50), praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Ž. G. J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad G. J. Ž. mirus S. Ž. į notarÄ nesikreipė nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo nuo jo, nes G. J. Ž. palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Ji prižiÅ«rėjo visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«pinosi juo, naudojosi juo kaip nuosavu turtu. Suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, jog ji viena priėmė S. Ž. palikimÄ .

PareiÅ¡kėja visÄ gyvenimÄ savo senelei buvo abejinga, ja nesirÅ«pino, netvarkė namų aplinkos. Suinteresuotasis asmuo nuo 2010 m. kovo 15 d atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra informuotas apie tėvų namus. Jam žinoma tai, kad pareiÅ¡kėja juose ar jų kieme nebuvo, jokių priežiÅ«ros darbų neatliko. Suinteresuotasis asmuo tėvų namų ir jų aplinkos priežiÅ«rÄ pavedė savo draugui A. J., kuris tai darė iki pat S. Ž. mirties. Vykdydamas jo valiÄ , minėtas asmuo organizavo S. Ž. laidotuves, o po jų ėmėsi priemonių jo tėvų namų, jų turto apsaugai, nes turėjo raktus nuo jų.

Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad jis 2013 m. liepos 16 d. susituokė su B. B., faktiÅ¡kai nuo tos dienos raktus nuo tėvų gyvenamojo namo A. J. perdavė suinteresuotojo asmens sutuoktinei, o ji pradėjo rÅ«pintis tėvų namų apsauga, jų priežiÅ«ra. Be to, už sunaudotÄ elektros energijÄ buvo susidaręs didelis įsiskolinimas, kurį taip pat suinteresuotojo asmens pavedimu padengė sutuoktinė. PareiÅ¡kėja atsiliepime (b. l. 67–72) nurodė, kad su suinteresuotojo asmens savarankiÅ¡kais reikalavimais nesutinka.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad byloje pateiktas notarės R. L. 2017 m. balandžio 10 d. atsakymas patvirtina, jog po G. J. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi tik pareiÅ¡kėja. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad jos ir senelės santykiai visada buvo artimi, pareiÅ¡kėja ja rÅ«pinosi, jai padėdavo. Po G. J. Ž. mirties pareiÅ¡kėja pasiteiravo S. Ž., ar ji norėtų nuvykti pas notarÄ priimti jai tenkančiÄ palikimo dalį, tačiau S. Ž. atsisakė, iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ , kad visas palikimas atitektų pareiÅ¡kėjai.

Atsižvelgiant į tai, suinteresuotojo asmens savarankiÅ¡kuose reikalavimuose nurodomos aplinkybės, kad po sutuoktinio mirties S. Ž. liko gyventi jų namuose, jais rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo kaip savo turtÄ , turi bÅ«ti vertinamos ne kaip S. Ž. aktyvi valia priimti pergyvento sutuoktinio palikimo dalį faktiniu valdymu, bet kaip Å¡iam ginčui teisinės reikÅ¡mės neturinčios, įprastai susiklostančios gyvenimiÅ¡kos aplinkybės. PareiÅ¡kėjos nuomone, įstatymas nenumato galimybės suinteresuotajam asmeniui priimti S. Ž. palikimÄ per atstovÄ faktiniu turto valdymu, be to, jis neketino ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios per trijų mėnesių po palikėjos mirties terminÄ paveldėti savo motinos turtÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 106–115) pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkino, paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. G. priėmė po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti, suinteresuotojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus atmetė.Teismas nustatė, kad G. J. Ž. ir S. Ž. bÅ«dami santuokoje nuosavybės teise įgijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), Kaune.

Palikėjai turėjo du vaikus –R. P. Ž., mirusį (duomenys neskelbtini), ir V. J. Ž. (b. l. 13, 16).G. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo sudaręs. Palikėjo vaikaitė (mirusio palikėjo sÅ«naus R. P. Ž. dukra) G. G. priėmė senelio G. J. Ž. palikimÄ (b. l. 21, 76, 86). Suinteresuotasis asmuo V. J. Ž. buvo praradęs teisę paveldėti savo tėvo palikimÄ . S. Ž. į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad posėdžių metu apklausti liudytojai A.

B., V. J. Ž., E. I. patvirtino ne kartÄ girdėję G. J. Ž. sakant, kad viskÄ paliks pareiÅ¡kėjai. Pati S. Ž. pareiÅ¡kėjai davė G. J. Ž. mirties liudijimÄ , su kuriuo ji vyko pas notarÄ . Å ie duomenys teismui leido spręsti, kad S. Ž. nesiekė faktiÅ¡kai paveldėti mirusio sutuoktinio vardu atsiradusio palikimo. Vien ta aplinkybė, kad S. Ž. po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno jai priklausančiame name, kuriame gyveno ir sutuoktiniui gyvam esant, teismo vertinimu, negalėjo bÅ«ti pripažinta pakankamu teisiniu ir faktiniu pagrindu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas buvo priimtas.

Teismas sprendė, kad sutuoktiniai buvo aptarę palikimo klausimÄ ir nusprendę, jog turtas turi atitekti jų vaikaitei.Teismas nustatė, kad S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Po S. Ž. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 22). S. Ž. įpėdiniais yra jos vaikaitė G. G. (mirusio palikėjos sÅ«naus R. P. Ž. dukra) ir palikėjos sÅ«nus V. J. Ž. (b. l. 13–16). Suinteresuotasis asmuo nepateikė įrodymų, kad mirus motinai jis aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti po palikėjos mirties likusį palikimÄ .

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog suinteresuotojo asmens draugas A. J. rūpinosi ir lankydavo S. Ž., tačiau pats A. J. nurodė, kad palikimo klausimais su suinteresuotuoju asmeniu niekada nėra kalbėjęs. Teismas nustatė, kad byloje yra pateiktas suinteresuotojo asmens įgaliojimas B. Ž., tačiau jame nėra konkrečiai aptartas pavedimas atlikti veiksmus, susijusius su po S. Ž. mirties likusio turto paveldėjimu. Teismas pažymėjo, kad liudytoja apklausta B. Ž. paaiškino, jog suinteresuotasis asmuo nesikreipė dėl paveldėjimo, nes manė, kad jam esant įkalinimo įstaigoje sustoja terminai veiksmams, susijusiems su paveldėjimo procedūromis, atlikti.

Teismas sprendė, kad suinteresuotajam asmeniui neiÅ¡reiÅ¡kus valios A. J. ir B. Ž. dėl mirusios motinos turto paveldėjimo, kitų asmenų veiksmų visuma, susijusi su namų priežiÅ«ra, negali bÅ«ti pripažinta jo valios iÅ¡raiÅ¡ka siekiant įgyti nuosavybės teises į S. Ž. palikimÄ ir kvalifikuojama kaip palikimo priėmimas faktiniu valdymu.Teismas nustatė, kad S. Ž. rÅ«pinosi, jos laidotuves organizavo pareiÅ¡kėja, jos mama ir A. J.. PareiÅ¡kėja lankė močiutę, nupirkdavo jai maisto, močiutei pasiligojus lankė ligoninėje, nebegalint savimi pasirÅ«pinti, surado slaugos namus, kuriuose taip pat lankė ir padėjo močiutę slaugyti.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja po laidotuvių nuvyko į namus, pasiėmė sofÄ , staliukÄ , servizÄ , knygas ir nuotraukas, kartu su savo mama aptvarkė namo vidų ir aplinkÄ . Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo pareiÅ¡kėjos nuoseklų siekį tapti S. Ž. turto perėmėja, pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu (b. l. 153–157) suinteresuotasis asmuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo dalį dėl netenkintų jo savarankiÅ¡kų reikalavimų, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Ž.

G. J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Suinteresuotasis asmuo pareikÅ¡damas savarankiÅ¡kus reikalavimus nesiekia paneigti pareiÅ¡kėjos teisės į G. J. Ž. ir S. Ž. palikimÄ , neginčija to fakto, kad pareiÅ¡kėja G.

J. Ž. palikimÄ priėmė, paduodama Å¡io pobÅ«džio pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui. Jis įrodinėja, kad jo motina S. Ž., bÅ«dama savo sutuoktinio įpėdinė pagal įstatymÄ , priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti. Palikimo atsiradimo metu S. Ž. gyveno savo namuose ir liko čia gyventi po palikėjo mirties, iki savo mirties naudojosi, rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo kaip nuosavÄ bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje velionio sutuoktinio dalį, sudarančiÄ jo palikimÄ .Teismas nustatė juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė S. Ž. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, motyvuodamas tuo, jog Å¡i įpėdinė po palikėjos mirties pasiėmė kai kuriuos namų apstatymo ir apyvokos daiktus.

Tačiau tos pačios taisyklės teismas netaikė S. Ž. atžvilgiu dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo, nors pripažino, kad S. Ž. gyveno ir liko gyventi po sutuoktinio mirties namuose, t. y. valdė, prižiÅ«rėjo ir naudojosi ne tik visu nekilnojamuoju turtu, bet valdė, prižiÅ«rėjo ir naudojosi visais namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. Apeliantas, bÅ«damas savo motinos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymÄ , jos palikimÄ priėmė faktinio valdymo bÅ«du per asmenis, kuriais pasitiki – A.

J. ir sutuoktinę B. Ž. Teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad apeliantas leido jiems lankytis savo velionių tėvų namuose, prašė prižiÅ«rėti namus ir aplinkÄ , kÄ jie ir darė. A. J. turėjo raktus nuo namų, kuriuos perdavė B. Ž. B. Ž. padengė įsiskolinimÄ už elektros energijÄ .PareiÅ¡kėjai žinoma, kad apeliantas atlieka bausmę, tačiau iÅ¡ S. Ž. namų daiktus, sudarančius senelės palikimÄ , pareiÅ¡kėja pasiėmė be jo sutikimo ir žinios.

Teismas neatsižvelgė į jo sudėtingÄ situacijÄ , kad atlikęs bausmę jis neturės kur gyventi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 141–146) pareiÅ¡kėja praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti apelianto reikalavimai, neginčijant ir nereikalaujant panaikinti teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimai, negali bÅ«ti patenkinti dėl tarpusavio nesuderinamumo. Ä®pėdinis negali faktiniu valdymu priimti tik dalį palikimo, todėl S. Ž. negalėjo priimti tik dalies savo mirusio sutuoktinio G.

J. Ž. palikimo, o kitÄ dalį paveldėti pareiÅ¡kėja, priėmusi palikimÄ per notarÄ . Be to, apeliantas negalėjo per kitus asmenis priimti tik dalį S. Ž. palikimo Å¡iems asmenims pradėjus palikimo dalį faktiÅ¡kai valdyti, o likusiÄ dalį faktiniu valdymu paveldėti pareiÅ¡kėja. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad atmesdamas apelianto savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ teismas rėmėsi ne tik faktine aplinkybe, jog S. Ž. po sutuoktinio G. J. Ž. mirties nesikreipė į palikimo vietos notarÄ , bet ir tuo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl mirusios S. Ž. tikrosios valios dėl atsiradusio G.

J. Ž. palikimo priėmimo – konkrečių aktyvių veiksmų, rodančių priimto turto valdymÄ kaip savo nuosavybę, taip pat liudytojų parodymais, kad jie ne kartÄ girdėję G. J. Ž. valiÄ , jog jis turtÄ po mirties nori palikti pareiÅ¡kėjai. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes dėl G. J. Ž. tikrosios valios paliekant turtÄ pareiÅ¡kėjai, S. Ž. nesiekiant šį turtÄ paveldėti, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog sutuoktiniai buvo aptarę palikimo klausimÄ ir nusprendę, kad jų turtas po mirties turi atitekti vaikaitei.

Teismas pagrįstai vertino, kad joks įpėdinis per įstatyme numatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl S. Ž. palikimo priėmimo nesikreipė. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja S. Ž. daiktus pasiėmė be apelianto žinios, neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant, ar Å¡ie veiksmai galėjo reikÅ¡ti palikimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėja kartu su savo motina tvarkė gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ , kol pareiÅ¡kėja turėjo galimybę į juos patekti. Teismas tinkamai vertino įgaliojimÄ B.

Ž., pagal kurį apeliantas buvo įgaliojęs B. Ž. atlikti veiksmus, kurie nebuvo susiję su palikimo priėmimu. Apklausos metu B. Ž. davė prieÅ¡taringus parodymus, nuo kada lankėsi name ir atliko jo priežiÅ«ros darbus. Apelianto pateiktas LESTO įspėjimas dėl galimo energijos tiekimo nutraukimo parengtas 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo palikėjos mirties. Jame nurodoma, kad paskutinį kartÄ mokėjimas gautas 2011 m. gegužės 19 d., o pateiktame B. Ž. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e matyti, kad mokėjimo už elektrÄ data yra 2014 m. kovo 13 d., t. y. praėjus 10 mėnesių nuo S. Ž. mirties.

Po S. Ž. mirties gyvenamojo namo raktus turėjo pareiÅ¡kėja, ji kartu su mama atvykdavo aptvarkyti namo ir aplinkos, iki kol pareiÅ¡kėja gyvenamojo namo raktus perdavė per A. J. B. Ž. PareiÅ¡kėjos supratimu, ji raktus perdavė tik laikinai ir tik vėliau papraÅ¡ius juos grÄ Å¾inti paaiÅ¡kėjo, kad B. Ž. neketino Å¡ių raktų atiduoti pareiÅ¡kėjai. IÅ¡ byloje pateikto apelianto iÅ¡duoto 2013 m. spalio 2 d. įgaliojimo matyti, kad B. Ž. turi kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl suinteresuotasis asmuo išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos turės kur gyventi.

             Teismas                          k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, nepatenka į apeliacinio proceso ribas, todėl dėl Å¡ios sprendimo dalies pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 str.).

Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti suinteresuotojo asmens savarankiÅ¡ki reikalavimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, kad po G. J. Ž. mirties atsiradusį palikimÄ faktiniu valdymu priėmė S. Ž., o po S. Ž. mirties atsiradusį palikimÄ faktiniu valdymu priėmė suinteresuotasis asmuo, pagrįstumo. Dėl G. J. Ž. palikimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po G. J. Ž. mirties palikimÄ kreipdamasi į notarÄ priėmė pareiÅ¡kėja. Teismas taip pat konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo buvo netekęs teisės į palikimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jog pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė atstovavimo teise (CK 5.12 str.), kadangi jos tėvas, kuris bÅ«tų buvęs pirmos eilės įpėdinis, atsiradus palikimui jau buvo miręs. Teismas sprendė, kad S. Ž. neįgyvendino savo, kaip palikėjo sutuoktinės, teisės paveldėti turtÄ kartu su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.), todėl atmetė suinteresuotojo asmens pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Suinteresuotasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad S. Ž. liko gyventi bendrosios nuosavybės teise valdytoje sodyboje, mokėjo su turto iÅ¡laikymu susijusius mokesčius, turtÄ prižiÅ«rėjo, taip iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ priimti palikimÄ faktiniu valdymu (CK 5.51 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja akcentuoja, kad palikimo priėmimas notarine tvarka yra kliÅ«tis kitam įpėdiniui turtÄ priimti faktiniu valdymu, be to, byloje nėra duomenų apie S. Ž. valiÄ priimti palikimÄ . Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.12–5.13 straipsniais, pirmosios eilės įpėdiniai (patys ar atstovavimo teise) paveldi turtÄ kartu su palikėjÄ pergyvenusiu sutuoktiniu. CK 5.50 straipsnyje aptarti palikimo priėmimo bÅ«dai: palikimas priimamas kreipiantis į notarÄ arba pradedant palikimÄ sudarantį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Nei Å¡iame straipsnyje, nei CK 5.51 straipsnyje, reglamentuojančiame palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, nėra nustatyta, kad vieno įpėdinio iÅ¡reikÅ¡ta valia priimti palikimÄ gali tapti kliÅ«timi tokiÄ valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti kitam įpėdiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 suformulavo teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ vieno iÅ¡ įpėdinių atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo nenuÅ¡alina kito tos pačios eilės įpėdinio nuo palikimo priėmimo; vien tai, kad vienas iÅ¡ pirmos eilės įpėdinių yra priėmęs palikimÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios aplinkybės kitas tos pačios eilės įpėdinis negalėjo priimti palikimo.

Nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrindÄ spręsti, kad faktas, jog pareiÅ¡kėja G. J. Ž. palikimÄ priėmė kreipdamasi į notarÄ (CK 5.50 str. 2–3 d.), savaime netapo kliÅ«timi S. Ž. palikimÄ priimti faktiniu turto valdymu (CK 5.51 str.).Pirmosios instancijos teismas suinteresuotojo asmens reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Ž. priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, atmetė dėl šį faktÄ patvirtinančių įrodymų nepakankamumo.

Palikimo priėmimas yra asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka, kuriÄ , vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, gali patvirtinti asmens veiksmai, nukreipti bÅ«tent į savo kaip savininko teisių į palikimÄ sudarantį turtÄ Ä¯gyvendinimÄ . Tokio pobÅ«džio bylose asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka paprastai įrodinėjama remiantis tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Sprendžiant, ar palikimÄ priėmė asmuo, kuris bylos nagrinėjimo metu yra miręs ir kurio valia priimti palikimÄ nėra užfiksuota jokia forma, svarbu nustatyti, ar į bylÄ teikiami netiesioginiai įrodymai leidžia kaip labiau tikėtinÄ vertinti aplinkybę, kad netiesioginiais įrodymais grindžiami veiksmai patvirtina valios priimti palikimÄ ir valdyti jį sudarantį turtÄ kaip savo iÅ¡raiÅ¡kÄ (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ginčijamo sprendimo motyvais, sprendžia, kad suinteresuotasis asmuo neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti palikimo priėmimo faktÄ (CPK 178 str.).Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad liudytojai A. B., V. J. Ž., E. I. patvirtino ne kartÄ girdėję G. J. Ž. sakant, jog turtas po jo mirties turi atitekti pareiÅ¡kėjai. Nei vienas liudytojas bylos nagrinėjimo metu nepatvirtino pats girdėjęs ar iÅ¡ kitų Å¡altinių žinantis, kad S. Ž. bÅ«tų tiesiogiai iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ paveldėti po sutuoktinio mirties likusį turtÄ .

Liudytoja V. J. Ž. patvirtino, kad S. Ž. žinojo apie pareiÅ¡kėjos vykimÄ pas notarę dėl palikimo priėmimo, pati davė pareiÅ¡kėjai palikėjo mirties liudijimÄ (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). PareiÅ¡kėjos pateikto pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo (b. l.

77) turinys taip pat atskleidžia, kad pareiÅ¡kėja elgėsi sÄ Å¾iningai, įvardijo S. Ž. kaip mirusiojo įpėdinę. Suinteresuotasis asmuo neįrodinėjo aplinkybės, kad S. Ž. galėjo bÅ«ti kokiu nors bÅ«du trukdoma įgyvendinti teisę į palikimÄ . Suinteresuotasis asmuo savo reikalavimÄ grindžia argumentu, kad S. Ž. po sutuoktinio mirties liko gyventi sodyboje, mokėjo su sodybos iÅ¡laikymu susijusius mokesčius. Nors ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nekilo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo motyvu, kad pačios savaime jos negali bÅ«ti vertinamos kaip valios priimti palikimÄ iÅ¡raiÅ¡ka.

Kadangi G. J. Ž. ir S. Ž. gyvenamasis namas ir žemės sklypas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), galiojant lygių turto dalių prezumpcijai (CK 3.117 str. 1 d.), po sutuoktinio mirties ½ turto dalis tapo asmenine S. Ž. nuosavybe, o kita ½ turto dalis pateko į palikimo sudėtį. Dėl nurodytos priežasties tiek naudojimasis turtu, tiek ir jo iÅ¡laikymas pirmiausia yra susijęs su nuosavybės teisių į ½ dalį turto įgyvendinimu. Aplinkybė, kad S. Ž. naudojosi visu turtu ir už visÄ turtÄ mokėjo mokesčius, nesant duomenų apie valiÄ priimti palikimÄ , vertintina kaip konkliudentiniais veiksmais patvirtintas susitarimas tarp pareiÅ¡kėjos ir jos senelės, pagal kurį S. Ž. toliau buvo leidžiama naudotis ne tik jai priklausančia turto dalimi, bet ir turtu, kurį paveldėjo pareiÅ¡kėja.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , kaip labiau tikėtinÄ , leido daryti duomenys, kad pareiÅ¡kėja įgyvendino teisę dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarÄ , S. Ž. tai buvo žinoma, tačiau ji nei reiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl vaikaitės veiksmų, nei pati iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ priimti palikimÄ .Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamu sprendimu suinteresuotojo asmens reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog S. Ž. priėmė po G.

J. Ž. mirties atsiradusį palikimÄ faktiniu valdymu, buvo atmestas pagrįstai, suinteresuotajam asmeniui neįrodžius, kad S. Ž. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises (CK 5.51 str.). Dėl S. Ž. palikimo Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po S. Ž. mirties į palikimÄ galėjo pretenduoti du įpėdiniai – mirusiosios sÅ«nus V. J. Ž. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir pareiÅ¡kėja, kuri palikimÄ turėjo teisę priimti atstovavimo teise (CK 5.12 str.), kadangi jos tėvas, kuris bÅ«tų buvęs pirmos eilės įpėdinis, atsiradus palikimui jau buvo miręs. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja palikimÄ priėmė pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti (organizuodama laidotuves, paimdama mirusiajai priklausiusius daiktus – sofÄ , staliukÄ , servizÄ , knygas ir nuotraukas, kartu su savo mama aptvarkydama namo vidų ir aplinkÄ ).

Kaip minėta Å¡ios nutarties 13 pastraipoje, suinteresuotasis asmuo neginčija teismo iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėja priėmė S. Ž. palikimÄ faktiniu valdymu. Teismas taip pat konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo neįrodė fakto, jog ir jis po motinos mirties priėmė palikimÄ . Suinteresuotasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad savo valiÄ priimti po S. Ž. mirties likusį palikimÄ jis įgyvendino per atstovus – draugÄ A. J. ir sutuoktinę B. Ž., kurie jo nurodymu ėmėsi veiksmų turtui prižiÅ«rėti (CK 5.51 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja akcentuoja, kad Å¡is reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas suinteresuotajam asmeniui neginčijant teismo sprendimo dalies dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog S. Ž. palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, nustatymo, be to, byloje nėra įrodymų, kad suinteresuotojo asmens nurodyti asmenys veikė įgyvendindami jo valiÄ priimti palikimÄ , jog su turto priežiÅ«ra susijusius veiksmus Å¡ie asmenys atliko per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ .

Å ios nutarties 16 pastraipoje jau konstatuota, kad vieno įpėdinio iÅ¡reikÅ¡ta valia priimti palikimÄ negali tapti kliÅ«timi tokiÄ valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti kitam įpėdiniui. Du tos pačios eilės įpėdiniai turi teisę priimti palikimÄ bet kuriuo iÅ¡ CK 5.50 straipsnyje nurodytų bÅ«dų. Å i iÅ¡vada leidžia atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji priėmė S. Ž. palikimÄ , esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms negali bÅ«ti nustatomas ir faktas, kad palikimÄ priėmė ir suinteresuotasis asmuo.

Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo įrodymų pakankamumo klausimas turi būti vertinamas pagal nutarties 17 pastraipoje aptartas įrodinėjimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamame sprendime aplinkybės, susijusios su suinteresuotojo asmens veiksmais po motinos mirties, ištirtos formaliai, nevertinant jų tarpusavio ryšio, dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų elgesio motyvų. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad po S. Ž. mirties gyvenamojo namo ir elektros skydinės raktus atidavė A.

J. (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 00 sek. – 42 min. 00 sek.). Liudytoja V. J. Ž. patvirtino, kad raktai A. J. buvo atiduoti reikalaujant suinteresuotajam asmeniui, kuris pageidavo, kad raktai atitektų jo sutuoktinei. Liudytoja taip pat nurodė, kad raktai buvo atiduoti nepraėjus 3 mėnesiams nuo palikėjos mirties (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). Šias aplinkybes patvirtino ir A. J., papildomai nurodęs, kad pats savo iniciatyva jokių veiksmų neatliko, raktus B.

Ž. netrukus po S. Ž. mirties perdavė suinteresuotojo asmens praÅ¡ymu (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). Laikydamasi pozicijos, kad ji priėmė S. Ž. palikimÄ , pareiÅ¡kėja negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl vykdė suinteresuotojo asmens reikalavimÄ perduoti jai priklausančios sodybos raktus. PareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad suinteresuotasis asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko neturi poreikio, o kartu ir galimybių pats naudotis turtu, todėl raktų reikalavimas negalėjo bÅ«ti vertinamas kitaip, kaip tik teisės valdyti turtÄ per įgaliotus asmenis įgyvendinimas.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja netiesiogiai pripažino, kad ir suinteresuotasis asmuo įgyvendino savo, kaip įpėdinio, teises. Apeliacinės instancijos teismas kaip prieÅ¡taraujančiÄ bylos medžiagai vertina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad į bylÄ nepateikta įrodymų apie suinteresuotojo asmens (jo praÅ¡ymu) per tris mėnesius po palikėjos mirties atliktus veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Kaip minėta Å¡ios nutarties 24 pastraipoje, suinteresuotasis asmuo per įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti pareikalavo perduoti jam sodybos raktus.

Liudytojas A. J. patvirtino raktus perdavęs B. Ž. suinteresuotojo asmens praÅ¡ymu, pabrėžė pats savarankiÅ¡kai jokių veiksmų neatlikęs, iki raktų perdavimo kartÄ suinteresuotojo asmens praÅ¡ymu organizavęs žolės pjovimÄ (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). B. Ž. patvirtino po raktų perdavimo nuvykusi į sodybÄ , kur ėmėsi aplinkos tvarkymo darbų (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio (po pertraukos) garso įraÅ¡as: 1 min. 30 sek.

– 33 min. 05 sek.). Matęs suinteresuotojo asmens sutuoktinę tvarkantis sodyboje patvirtino ir liudytojas A. B. (1 val. 14 min. 40 sek. – 1 val. 29 min. 5 sek.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ioje pastraipoje aptarti A. J. ir B. Ž. veiksmai, kuriuos jie nurodė atlikę suinteresuotojo asmens praÅ¡ymu, negali bÅ«ti vertinami niekaip kitaip kaip faktinis turto valdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos veiksmus atvykstant į sodybÄ ir pasiimant kelis kilnojamuosius daiktus pripažinęs pakankamu palikimo priėmimo įrodymu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog suinteresuotojo asmens iniciatyva perimant sodybos raktus ir imantis veiksmų aplinkai tvarkyti neįrodo valios priimti palikimÄ .Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į suinteresuotojo asmens ir jo praÅ¡ymu veikusių asmenų elgesio nuoseklumÄ , nevertindamas tiek laikotarpio iki palikėjos mirties, tiek ir praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties atliktų veiksmų kaip reikÅ¡mingų nagrinėjamai bylai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmens veiksmai, atlikti po įstatyme nustatyto termino, gali rodyti asmens elgesio nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius vėlesniems veiksmams ir aiÅ¡kinimams.

Liudytojas A. J. teismui patvirtino, kad suinteresuotasis asmuo prašė liudytojo pasirÅ«pinti S. Ž. dar iki jos mirties, jog S. Ž. padėdavo sÅ«nui perduodama jam pinigų (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja V. J. Ž. Å i liudytoja taip pat nurodė apie S. Ž. mirtį sužinojusi iÅ¡ A. J. (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.).

Liudytojas A. J. nurodė prisidėjęs prie S. Ž. laidotuvių. Be to, jis pabrėžė praÅ¡ymÄ perduoti raktus B. Ž. vertinęs kaip suinteresuotojo asmens norÄ grįžus iÅ¡ įkalinimo įstaigos tvarkytis po motinos mirties likusioje sodyboje. Liudytojas nurodė, kad suinteresuotasis asmuo Å¡ioje sodyboje planavo ateityje gyventi (2017 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 6 min. 00 sek. – 36 min. 00 sek.). Liudytoja B. Ž. taip pat patvirtino 2013 m. antrojoje pusėje bei 2014–2015 metais tvarkiusi namo vidų, pati tvarkiusi ir praÅ¡iusi kaimynų padėti tvarkant aplinkÄ , sumokėjusi įsiskolinimÄ už elektrÄ (b. l. 35–36).

Visus Å¡iuos veiksmus liudytoja nurodė atlikusi suinteresuotojo asmens praÅ¡ymu (2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 43 min. 20 sek. – 1 val. 57 min. 00 sek.). Toks liudytojų elgesys aiÅ¡kiai atskleidžia nuosekliÄ suinteresuotojo asmens valiÄ rÅ«pintis turtu, jį prižiÅ«rėti kaip savo. Esant tokiems įrodymams vien aplinkybės, kad suinteresuotasis asmuo liudytojams nebuvo iÅ¡davęs oficialaus įgaliojimo priimti palikimÄ ar rÅ«pintis palikimÄ sudarančiu turtu, tiesiogiai neįvardijo jiems, jog jo veiksmai yra skirti palikimui priimti, pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai įvertintos kaip paneigiančios suinteresuotojo asmens valiÄ priimti palikimÄ .

Kaip nepagrįstÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad palikimas faktiniu valdymu negali bÅ«ti priimamas tiesiogiai nesinaudojant palikimÄ sudarančiu turtu. Vien aplinkybė, kad įpėdinis gyvena kitoje vietoje, nėra kliÅ«tis konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ , jeigu nustatomos įpėdinio valiÄ patvirtinančios aplinkybės (CPK 185 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nurodymai, susiję su turto valdymu, gali bÅ«ti įgyvendinami ir netiesiogiai.

Ä® bylÄ surinkti įrodymai atskleidžia nuosekliai iÅ¡reikÅ¡tÄ suinteresuotojo asmens valiÄ Ä¯gyvendinti savo teises į po motinos mirties likusį turtÄ , kuri yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti juridinę reikÅ¡mę turintį palikimo priėmimo faktÄ (CK 5.51 str.). Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuotojo asmens reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V. J. Ž. po S. Ž. mirties 2013 m. gegužės 3 d. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, pirmosios instancijos teismas atmetė be pagrindo, netinkamai įvertinęs į bylÄ surinktus įrodymus (CPK 185 str.).

Dėl procesinės bylos baigties Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais, susiklosčiusiais po G. J. Ž. mirties, jas tinkamai įvertino, todėl keisti ar naikinti sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuotojo asmens reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. Ž. G. J. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl suinteresuotojo asmens reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog V.J.

Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti, yra paremta netinkamu į bylÄ surinktų įrodymų vertinimu. Ä® bylÄ surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotasis asmuo įrodė po S. Ž. mirties ėmęsis veiksmų savo, kaip įpėdinio, teisėms įgyvendinti, taip iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti po jos mirties likusį palikimÄ , todėl apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, paveldėjimo tikslu nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V.

J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas suinteresuotojo asmens reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

J. Ž. po S. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.KlausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.KitÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                            Marius Bartninkas