b06825a5-ea2f-49cd-8cd7-3c5b6e851bdf · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1304-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00131-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei,2016-05-04 teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l.

4) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 1 800 € neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-12-13 iki 2014-12-13 buvo periodiÅ¡kai kalinamas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesudarant tinkamų kalinimo sÄ lygų. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo Å¡iuos pažeidimus: nebuvo suteiktas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas areÅ¡tinės kameroje, nesuteikta teisė į pasivaikščiojimÄ , į kameras netiekiamas karÅ¡tas vanduo, neatitvertas sanitarinis mazgas, buvo laikomas neremontuotose kamerose, kuriose buvo antisanitarinės sÄ lygos, trÅ«ko oro, drėgna, nebuvo ventiliacijos, maistas buvo nepakankamos energetinės vertės, artimiesiems nebuvo leista perduoti maisto, buvo draudžiama turėti kompiuterį, muzikinį grotuvÄ , nebuvo suteikta teisė į pasimatymus, nei karto neleista iÅ¡vykti į namus.

Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 7-13) nurodė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinkantis.Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-12-14 iki 2014-06-03. Teigia, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktÄ , vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5  kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Pažymi, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ Â pačiÄ parÄ nėra stabilus . Å i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kamerose bendrojo ploto. Teigia, kad teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, galėjo bÅ«ti pažeistas kai kuriais laikotarpiais, tačiau tik nežymiai ir trumpalaikiai. Mano, kad pareiÅ¡kėjo argumentai  dėl kameros ploto vienam asmeniui pažeidimo laikytini nesuteikiančiais pagrindo priteisti neturtinę žalÄ ir pakanka pripažinti pažeidimÄ .

Nurodo, kad areÅ¡tinė buvo eksploatuojama ir pareiÅ¡kėjas laikomas nepažeidžiant teisės aktų bei laikantis higienos normų reikalavimų. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais į Klaipėdos AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė  įrodymų, kad dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje bÅ«tų  sukeltos  neigiamos pasekmės. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas  nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sÄ lygos areÅ¡tinėje, o tik apsiribojo abstraktaus  pobÅ«džio  teiginiais,  todėl mano, kad nėra pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sÄ lygoti didesnį nei įprastÄ , iÅ¡skirtinai neigiamÄ poveikį.

Teigia, kad tiekiamas maistas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje įvairiais laikotarpiais nuo 2013-12-13 iki 2014-12-13 (pareiÅ¡kėjas skunde netiksliai nurodė jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpį), atlyginimo priteisimo.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ ,  atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios  teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį,  atliekantį  valdžios  funkcijas,  o  terminas  „aktas“ reiÅ¡kia bet  kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo  administracinio  teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas  administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims  garantuojamų teisių  užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013). Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų  reikalavimų.

 Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.  Minimalaus  gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos  Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte  nurodyta,  jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) virÅ¡ininko 2016-03-24 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl A.

P. skundo“ Nr. 30-PR2-5618 (b. l. 14-15) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ (vienam asmeniui plotas bÅ«davo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikomas nuo 2013-12-18 iki 2013-12-19 (vienam asmeniui tenkantis plotas 3,28 kv. m), nuo 2014-01-08 iki 2014-01-09 (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,95 kv. m), 2014-01-14 (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,57 kv. m), 2014-02-24 (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,73 kv. m), 2014-02-27 (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,49 kv. m), 2014-03-12 (vienam asmeniui tenkantis plotas 3,51 kv. m), nuo 2014-03-13 iki 2014-03-18 (vienam asmeniui tenkantis plotas 3,23 kv. m), nuo 2014-04-08 iki 2014-04-10 (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,73 kv. m), nuo 2014-04-28 iki 2014-04-29 (vienam asmeniui tenkantis plotas 4,97 kv. m).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, jog buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas. Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009-10-09 iki 2015-11-01) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ .

Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje  laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); Higienos normos HN 37:2009 20 punktas nustato, kad policijos areštinės kameroje turi  būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti  įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Higienos normos HN 37:2009 21 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. AreÅ¡tinių kamerų ir karcerio dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areÅ¡tinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas); Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės kameros turi bÅ«ti vėdinamos per langus (orlaides), iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areÅ¡tinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei  atsakovo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje  pateiktais  Klaipėdos  visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 ir 2015-10-08 patikrinimo aktais Nr. K3-98 ir Nr. K3-472 (b. l. 17-23), Klaipėdos  valstybinės   maisto  ir veterinarijos  tarnybos  2014-01-27 maisto tvarkymo subjekto patikrinimo  aktu Nr. 37 VMÄ®P-23 (b. l. 24-27).

Klaipėdos visuomenės  sveikatos  centro   2015-04-13 patikrinimo akte Nr. K3-98  nurodyta,  kad atlikus patikrinimÄ Klaipėdos  AVPK  vieÅ¡osios  tvarkos areÅ¡tinėje nenustatytas HN 37:2009 reikalavimų pažeidimų. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-10-08 patikrinimo akte Nr. K3-472 nurodyta, kad patikrinimÄ Â Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos  areÅ¡tinėje  nenustatytas  HN 37:2009  reikalavimų pažeidimų. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-01-27 maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 37 VMÄ®P-23 taip pat nenurodyta jokių pažeidimų.

Taigi daugiau pažeidimų bylos duomenimis nenustatyta. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nurodytais laikotarpiais Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje 14 parų buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ (minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimas).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta  pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria  neturtinę  žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02). EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui.

Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata.Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015);

į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 70 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 70 € (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                  Laimutė Jokubauskaitė