2019-10-23 Nr. AB-20479-3-61-3-03023-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-703-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03023-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Antakalnio g. 24A planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo Antakalnio g. 24A plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 24A, Vilniuje, planas;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 24A, Vilniaus m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 1368 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis Antakalnio g. 24A, Vilniuje; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 24A, Vilniuje, planą pagal faktinį naudojimą;

4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo Antakalnio g. 26 plano, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, planas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30-1614/18(2.1.22E-TD2);

5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 49SK-1872-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 908 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis Antakalnio g. 26, Vilniuje;

6) išreikalauti iš atsakovo 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo Antakalnio g. 26 plano, formavimo per pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30-1614/18(2.1.22E-TD2);

7) priteisti iš atsakovų pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas aiškiai nenurodė ir nepagrindė kokias jo teises ir teisėtus interesus pažeidė skundžiami aktai.

Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kodėl negali pateikti teisės aktų, kuriuos prašo išreikalauti.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Antakalnio g. 24A planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo Antakalnio g. 24A plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 24A, Vilniuje, planas; 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 24A, Vilniaus m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 1368 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis Antakalnio g. 24A, Vilniuje; 3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo parengti prilygintą detaliojo planavimo dokumentui žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 24A, Vilniuje, planą pagal faktinį naudojimą; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo Antakalnio g. 26 plano, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, planas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30-1614/18(2.1.22E-TD2); 5) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 49SK-1872-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo suformuotas 908 kv. m dydžio žemės sklypas, esantis Antakalnio g. 26, Vilniuje; 6) priteisti iš atsakovų pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 patvirtintomis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) dėl nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos teritorinių padalinių sprendimus apskundžiant NŽT vadovui.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamiems NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. įsakymui Nr. 49SK-84-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 24A, Vilniaus m. sav., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymui Nr. 49SK-1872-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, nustatyta išankstinė ikiteisminė procedūra, o pareiškėjas jos nesilaikė, todėl skundo dalį dėl nurodytų aktų ginčijimo teismas atsisakė priimti.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas, ginčydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Antakalnio g. 24A planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo Antakalnio g. 24A plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo Antakalnio g. 24A plano, prilygintą detaliojo planavimo dokumentui, patvirtintą, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 24A, Vilniuje, planas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo Antakalnio g. 26 plano, formavimo per pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, planas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30-1614/18(2.1.22E-TD2), abstrakčiai teigia, kad įsakymai pažeidžia jo teises ir pablogina gyvenimo sąlygas, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai įstatymo jam suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai ir kokiu būdu įsakymais yra pažeidžiami, taip pat nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Taip pat teismas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 28 d. įsakymas „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Antakalnio g. 24A planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ iš viso negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi juo tik priimtas leidimas pradėti rengti žemės sklypo adresu Antakalnio g. 24A teritorijos planą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl išankstinės neteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros pareiškėjas nurodo:

1. Kaip matyti iš skundžiamų NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos aktų dėl žemės sklypų suformavimo, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-84-(14.49.109), o 2017 m. rugpjūčio 31 d. – sprendimą Nr. 49SK-1872-(14.49.109). Pagal Taisykles vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai yra skundžiami 26 punkte nustatytu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį teritorinio padalinio vadovo priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (26.1 p.). Kadangi skundu buvo ginčijami teritorinio padalinio vadovo priimti sprendimai teismas visiškai neteisėtai vadovavosi ir ginčo santykiams taikė Taisyklių 25 punktą.

2. Kaip matyti iš Taisyklių 26.1 ir 26.2 punktų, teritorinio padalinio vadovo priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui arba NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Taigi, akivaizdu, jog skundžiamų NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimų skundimas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privalomas, nes „gali būti“ reiškia tik alternatyvą.

3. Pažymėtina, kad skundžiamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 49SK-1872-(14.49.109) yra priimtas dėl privataus žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vita NTP“, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo manyti, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 49SK-1872-(14.49.109) turėjo būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nes Taisyklių 26.1 punkte numatyta, kad tiesiogiai teritorinio padalinio vadovo priimtus sprendimus dėl privačios žemės sklypų skųsti ABTĮ nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti skundžiamus individualius teisės aktus pareiškėjas nurodė:

1. Ginčas šioje byloje kilo dėl to, jog pareiškėjas yra patalpų (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas 24A), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), savininkas ir jis turi teisę išsinuomoti / išsipirkti iš valstybės dalį Žemės sklypo 24A, kuris yra po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu, šiam pastatui eksploatuoti, todėl neteisingai suformuotos Žemės sklypo 24A ribos tiesiogiai pažeidžia jo, kaip savininko, teises.

2. 2016 m. suformuoto ir įregistruoto Žemės sklypo 24A neteisingumą ir neteisėtumą pagrindžia aplinkybės, jog formuojant Žemės sklypą 24A nenustatyta kiekvienam pastatui ir statiniui eksploatuoti žemės dalis reikalinga juos tinkamai eksploatuoti; nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka, neatsižvelgta, kad sklypo suformavimas buvo reikalingas 4 gyvenamųjų pastatų tinkamam eksploatavimui. Taigi buvo pažeista pareiškėjo teisė valdyti ir naudotis atskira Žemės sklypo 24A dalimi, nepriklausomai nuo kitų statinių savininkų. Be to sklypas suformuotas netinkamo – nepagrįstai per mažo ploto, esamus gyvenamųjų namų priklausinius – pagalbinio ūkio statinius ar jų dalis paliekant už sklypo ribos, sklype nebuvo suplanuota vieta automobiliams laikyti, nors aktualiuose pastatuose yra 9 gyvenamosios patalpos (butai) ir 8 negyvenamosios patalpos, nenumatyta vieta socialinei infrastruktūrai, neišanalizuoti archyviniai duomenys dėl sklypo ploto, formos ir ribų tuo pažeidžiant pareiškėjo kaip savininko ir naudotojo teisę įtvirtintą Žemės reformos įstatyme, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir kt. Remiantis klaidingais sklypo, esančio Antakalnio g. 26A (toliau – ir Žemės sklypas 26A) ir Žemės sklypo 24A kadastriniais matavimais buvo suformuotas ir 908 kv. m. žemės sklypas, esantis Antakalnio g. 26 (toliau – ir Žemės sklypas 26), dėl ko taip pat buvo pažeistos jo teisės, nes buvo panaikintas vienintelis Žemės sklype 26 buvęs privažiavimas prie pastatų esančių Žemės sklype 24A ir nenustatytas kelio ir pėsčiųjų servitutas. Kaip matyti iš 2014 m. vasario 28 d. įsakymo „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Antakalnio g. 24A planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ turinio, šis įsakymas buvo priimtas ir 1368 kv. m ploto žemės sklypas buvo pradėtas formuoti remiantis preliminaria žemės sklypo schema, kurioje iš pat pradžių buvo nustatytas neteisingai mažas formuojamo žemės sklypo plotas, taip pat buvo neteisingai, remiantis netiksliai Nekilnojamojo turto registre įregistruotais Žemės sklypo 26A, duomenimis, nustatyta ir su šiuo sklypu besiribojančio Žemės sklypo 24A riba, tokiu būdu taip pat sumažinant Žemės sklypo 24A plotą. Todėl šis įsakymas pažeidė kaip Žemės sklypo 24A naudotojo ir ant žemės sklypo esančio jam nuosavybės teise priklausančio pastato bendrasavininkio teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas teigia, jog skundžiant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 49SK-84-(14.49.109) ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 49SK-1872-(14.49.109), nebuvo pagrindo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

ABTĮ 26 straipsnyje numatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Taip pat išaiškinta, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.

Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).

Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 -2042/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamų sprendimų metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjo ginčijami NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos sprendimai priimti remiantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais.

Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas numato, kad NŽT priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą.

Šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 49SK-84-(14.49.109) ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 49SK-1872-(14.49.109) panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. vasario 28 d. įsakymą „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Antakalnio g. 24A planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 30-2306 „Dėl sklypo Antakalnio g. 24A plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 24A, Vilniuje, planas bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo Antakalnio g. 26 plano, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, planas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 30-1388 „Dėl sklypo Antakalnio g. 26 plano, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo esančio Antakalnio g. 26, Vilniuje, planas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. A30-1614/18(2.1.22E-TD2), teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečiai įstatymo jam suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai ir kokiu būdu įsakymais yra pažeidžiami. Pareiškėjas teigia, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų sprendimų jam buvo suvaržytos patalpų, esančių Žemės sklype 24A, savininko teisės, t. y. galimybė išsinuomoti / išsipirkti iš valstybės dalį Žemės sklypo 24A, be to pažeista pareiškėjo teisė valdyti ir naudotis atskira Žemės sklypo 24A dalimi, nepriklausomai nuo kitų statinių savininkų, sklypas suformuotas netinkamo – nepagrįstai per mažo ploto.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Todėl pareiškėjo nurodomi argumentai, kad skundžiamais sprendimais yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų pareiškėjas nepagrindė kokios konkrečiai įstatymo jam suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai ir kokiu būdu įsakymais yra pažeidžiami. Akivaizdu, kad skundžiami sprendimai dėl žemės sklypo ribos, kur pareiškėjas turi nuosavybės objektą, bei šalia esančio žemės sklypo ribos gali turėti įtakos pareiškėjo teisėtiems interesams. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės būtų galima išsiaiškinti sprendimų priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų jie pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2016 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 49SK-84-(14.49.109) ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 49SK-1872-(14.49.109), vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, likusią skundo dalį nepagrįstai atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. Š. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius