b065bcbb-6386-4752-a88b-e161bde55a3c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                  Civilinė byla Nr. e2-581-639/2016                 (Proceso Nr. 2-06-3-16259-2015-2)              Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.1.; 2.4.1.5.; 3.4.4.2.(S)                                                                                                                       KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,dalyvaujant pareiškėjai V.

L. ir jos atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,suinteresuotam asmeniui M. L.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui M. L., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ ir prašė nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , jog ji priėmė savo motinos N. L., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ faktiÅ¡kai valdydama nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jos mama 2(duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties pasiliko turtas : butas esantis (duomenys neskelbtini). Po jos mirties ji notarui pareiÅ¡kimo apie N. L. palikimÄ nepateikė, tačiau palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai. PareiÅ¡kėja nurodė, kad po mamos mirties ji ir toliau rÅ«pinosi butu, t.y. pasiliko jame gyventi, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energijÄ ir pan., todėl laikytina, kad palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Taigi pareiÅ¡kėja prašė nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad ji po mamos N. L. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jo atstovė pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

  Suinteresuotas asmuo M. L. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais, teismo posėdyje pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo prašė tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad ji taip pat yra N. L. dukra, tačiau į palikimÄ nepretenduoja. PareiÅ¡kimas tenkintas.IÅ¡ gimimo liudijimo kopijos matyti, jog pareiÅ¡kėja V.

L. yra N. L. dukra. IÅ¡ testamento matyti, kad N. L. visÄ savo turtÄ palieka savo dukrai V. L.. IÅ¡ mirties liudijimo kopijos matyti, jog N. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 5.11 str. 1 dalies 1 p. palikėjo vaikai yra pirmos eilės paveldėtojai. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , o tai gali bÅ«ti padaryta raÅ¡tu - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir veiksmais - faktiÅ¡kai pradedant paveldėtÄ turtÄ valdyti.

Tik priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Tokiu bÅ«du, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Todėl, nagrinėjant bylÄ teisme, dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios palikimÄ priimti, turi įrodyti, kad jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs paveldėtÄ turtÄ valdyti, o Å¡iuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismo posėdyje apklausta pareiÅ¡kėja nurodė, o suinteresuotas asmuo tai patvirtino, kad ji (pareiÅ¡kėja) rÅ«pinosi mamos palikimu. Be to tai patvirtino ir byloje esantys raÅ¡ytinai įrodymai apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energijÄ ir kt. Teismas pažymi, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Tokiu bÅ«du, teismas nustatęs, kad V. L., faktiÅ¡kai priėmė palikėjo turtÄ , turi pakankamÄ pagrindÄ pareiÅ¡kimui iÅ¡ esmės tenkinti ( CPK 185 str. ).             Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį daiktÄ , laikomas priėmęs visÄ palikimÄ . Todėl teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.).

Ä®vertinus tai pareiÅ¡kimas tenkintinas, patikslinant, kad pareiÅ¡kėja, priėmė palikimÄ atsiradusį po jos motinos N. L. mirties, konkrečiai to turto (Å¡iuo atveju buto) neįvardinus. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 3, 185, 444 str. 1 d. 8 p., n u s p r e n d ė:                        pareiÅ¡kimÄ Â tenkinti. Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos mamos N. L., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Saulius Zajarskas