Legislator Case Law & Legislation
b06431b3-75ff-4dfc-aa26-a9693ea42cb2 AI generated

b06431b3-75ff-4dfc-aa26-a9693ea42cb2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b06431b3-75ff-4dfc-aa26-a9693ea42cb2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovė F. I. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 300 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

b06431b3-75ff-4dfc-aa26-a9693ea42cb2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama pateikiant teismui ieÅ¡kinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytÄ tvarkÄ (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieÅ¡kiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-69-516/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01633-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės F. I. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovei nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, civilinėje byloje Nr. 2-5641-803/2015 pagal ieÅ¡kovės F.

I. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovė F. I. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 300 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei F. I. deÅ¡imties dienų procesinį terminÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė faktinių aplinkybių dėl turtinės atsakomybės taikymo valstybei bei įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimo faktÄ ir dydį (duomenis apie ieÅ¡kinyje nurodyto sunaikinto turto vertę, daiktų įsigijimo kainÄ pagrindžiančius dokumentus, konkrečius skaičiavimus dėl intelektinės nuosavybės produktų vertės, duomenis apie juos), neaiÅ¡kiai suformulavo ieÅ¡kinio reikalavimus ir dėl nurodytų priežasčių konstatavo, kad ieÅ¡kinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad jei ieÅ¡kovė teigia, jog turtui žalÄ padarė ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys, jie turi bÅ«ti nurodyti atsakovais.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl policijos ir prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovei atsakovu nurodyta Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovė F. I. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti ieÅ¡kinį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio dalykÄ Â bei neįvertino prie ieÅ¡kinio pridėtų dokumentų, iÅ¡ kurių turinio matyti institucijų nusikalstamais veiksmais padarytos turinės žalos dydis.

Ä®rodymų, susijusių su turtine žala, kuri patirta dėl prarastų pajamų iÅ¡ profesinės veiklos, negali pateikti, Å¡iuos įrodymus iÅ¡ atitinkamų institucijų gali gauti bylÄ nagrinėjantis teismas.   Teismas neteisingai nurodė, kad į bylÄ kaip atsakovės atstovė turi bÅ«ti įtraukta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kadangi žala padaryta neteisėtais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros veiksmais. Teismas, nenurodydamas, kokiais bÅ«dais turi bÅ«ti Å¡alinami nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, pažeidė CPK nuostatas.

               2016 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės praÅ¡ymas, kuriuo ji praÅ¡o įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ priimti dalinį sprendimÄ bei atidėti bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme kol Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡spręs klausimÄ dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų, kuriais atsisakyti suteikti apeliantei valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , teisėtumo bei pagrįstumo.

Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui atmetus jos skundÄ , ji neturės galimybės tinkamai paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumų, kadangi klausimas dėl antrinės tiesinės pagalbos skyrimo dar nebus iÅ¡spręstas, tokiu bÅ«du bus pažeistos jos procesinės teisės. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau Å¡ios asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama pateikiant teismui ieÅ¡kinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytÄ tvarkÄ (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieÅ¡kiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , juos pridėti prie ieÅ¡kinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietÄ (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014).

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.).

Tinkamai iÅ¡dėstant ieÅ¡kinio pagrindo aplinkybes ir aiÅ¡kiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sÄ lygos vykdyti teisingÄ ir tinkamÄ procesÄ , užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, jog ieÅ¡kinys neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų.

Nors ieškinio dalykas yra suformuluotas, tačiau iš ieškinio turinio nėra aiškus ieškinio faktinis pagrindas, t. y. kokiais konkrečiais prokuratūros bei policijos pareigūnų veiksmais ieškovei padaryta turtinė žala ir kokiais įrodymais grindžiamas šios žalos dydis. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai padarytos turtinės žalos dydis yra nuo 834 000 Eur iki 990 000 Eur, tačiau prašo priteisti 300 000 Eur. Todėl nėra aišku, už kokių institucijų pareigūnų bei už kokius jų veiksmus prašoma priteisti žala bei iš ko ji susideda.

IeÅ¡kovė, Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus, esminius ieÅ¡kinio elementus turi iÅ¡dėstyti taip, kad kiekvienos iÅ¡ institucijų (policijos, prokuratÅ«ros) atžvilgiu suformuluotas praÅ¡ymas priteisti tam tikrÄ sumÄ Å¾alos atitiktų šį reikalavimÄ pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, aiÅ¡kiai įvardijant, kokio dydžio žala atskirais laikotarpiais ir kurių konkrečiai institucijų pareigÅ«nų veiksmais ieÅ¡kovei yra padaryta. Tik tokiu atveju bÅ«tų užtikrinta atsakovo teisė į teisminę gynybÄ , t.y. galimybė žinoti pareikÅ¡tų reikalavimų mastÄ ir pagrindÄ .

 Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nekonkreti, todėl negali bÅ«ti tinkamai įvykdyta. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumų instituto taikymÄ , yra nurodęs, kad teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo pareiga apima ir pareigÄ , nustatant terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trÅ«kumus ir kokiu bÅ«du privalo paÅ¡alinti asmuo, pateikęs trÅ«kumų turintį procesinį dokumentÄ , ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje iÅ¡aiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du galima trÅ«kumus paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).

IÅ¡ skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nurodė konkrečius ieÅ¡kinio trÅ«kumus bei, kokia papildoma informacija turi bÅ«ti nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje.   Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentÄ , jog teismas pagal Å¡iuo metu ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes be pagrindo pasiÅ«lė ieÅ¡kovei valstybės atstovu nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ . Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, bylose, kuriose ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kiamas Lietuvos valstybei, jÄ atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikina, kad dėl policijos ir prokuratÅ«ros veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybės atstove turi bÅ«ti nurodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo 3.22.2. punkte nurodyta, jog valstybei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, jog žala jai padaryta dėl teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ ieÅ¡kinyje nurodyti valstybės atstovu nėra pagrindo.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad nutarimo 3.23 nustatyta, jog kitose nei Å¡io nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Taigi, tikslus faktinio ieÅ¡kinio pagrindo nurodymas yra svarbus ir tinkamų valstybei atstovaujančių institucijų identifikavimo aspektu: ieÅ¡kinyje nurodoma, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta neteisėtais policijos bei prokuratÅ«ros pareigÅ«nų veiksmais, tačiau atskirajame skunde teigiama, kad žala ieÅ¡kovei atsirado dėl Generalinės prokuratÅ«ros prokurorų veiksmų.

Tik ieÅ¡kovei paÅ¡alinus pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuotus ieÅ¡kinio trÅ«kumus, bus įmanoma identifikuoti konkrečias valstybę atstovaujančias institucijas. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasiÅ«lė ieÅ¡kovei atsakovės atstovu nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ , tačiau ieÅ¡kovė, Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus, turi įvertinti tai, jog tuo atveju, jeigu tam tikra žala padaryta ne prokurorų veiksmais, tai Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojami, nurodant jį padariusius subjektus ir atitinkamai, nurodant tinkamÄ valstybės atstovÄ (atstovus) pagal anksčiau pacituotus teisės aktus.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nurodyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai dėl atsakovo atstovo patikslinimo naikintina. Kita teismo nutarties dalis aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu laikytina pagrįsta, todėl paliktina nepakeista. Dėl procesinių praÅ¡ymų Apeliantė praÅ¡o priimti naujus įrodymus, kurie, pasak jos, patvirtina turtinės žalos atsiradimo faktÄ ir dydį, t. y. praneÅ¡imus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, nutarimus pripažinti nukentėjusiuoju baudžiamosiose bylose, nutarimus sustabdyti ikiteisminius tyrimus bei institucijų atsakymus į apeliantės skundus.

Taigi, Å¡iuos įrodymus apeliantė pateikia iÅ¡ esmės vykdydama skundžiamÄ nutartį, nors atskirajame skunde teigia, kad nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kinio trÅ«kumus bei nustatė terminÄ jiems paÅ¡alinti.Apeliacinis teismas nutartyje jau nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kinio trÅ«kumus (ir ne tik įrodymų pateikimo, bet ypač paties ieÅ¡kinio turinio prasme), todėl nepasisako dėl Å¡ių naujai pateikiamų įrodymų pakankamumo konstatuoti ieÅ¡kinio trÅ«kumų (ne)paÅ¡alinimo faktÄ .

Å alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus pagal pirmosios instancijos teismo nutarties nurodymus, ieÅ¡kovė privalo tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir nurodyti, kurie konkrečiai jos pateikiami įrodymai patvirtina konkrečias jos nurodomas faktines aplinkybes ir tik tuomet teismas galės iÅ¡ naujo vertinti pateikto ieÅ¡kinio atitikimÄ CPK 135 straipsnio reikalavimams.  Taip pat atmestini 2016 m. sausio 12 d. apeliantės praÅ¡ymai įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ priimti dalinį sprendimÄ bei atidėti atskirojo skundo nagrinėjimo klausimÄ iki sprendimo administracinėje byloje priėmimo.

Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje negali bÅ«ti priimami procesiniai sprendimai dėl ginčo esmės (galutinis, dalinis ar preliminarus sprendimai), todėl nesant iÅ¡spręstam ieÅ¡kinio priėmimo klausimui, praÅ¡ymas dėl dalinio sprendimo priėmimo negali bÅ«ti sprendžiamas. PraÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ taip pat atmestinas, kadangi iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (administracinė byla Nr. I-5124-473/2016) matyti, kad apeliantės skundui dėl Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų panaikinimo nustatytas terminas trÅ«kumams Å¡alinti, taigi, skundas Å¡iuo metu nėra priimtas ir nėra aiÅ¡ku, ar jis bus priimtas ir, jeigu taip, tai kiek laiko užtruks Å¡ios bylos nagrinėjimas.

Bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidedamas tik dėl svarbių priežasčių, kurios yra kliÅ«timi nagrinėti bylÄ (Å¡iuo atveju- apeliantės atskirÄ jį skundÄ ). Å iuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamoje bylos stadijoje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo / nesuteikimo apeliantei faktas teisiÅ¡kai nebÅ«tų reikÅ¡mingas, kadangi pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliantė neturi teisės nei keisti, nei papildyti atskirÄ jį skundÄ (CPK 323, 338 straipsniai), taigi, aplinkybė, jog Å¡iuo metu apeliantė inicijuoja ginÄÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nėra kliÅ«timi nagrinėti atskirÄ jį skundÄ , o atidėjus posėdį nagrinėjamoje byloje bÅ«tų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas (CPK 7 str.)..

Taip pat pažymėtina, kad Å¡ia nutartimi apeliantei nustatomas naujas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti, kuris motyvuotu praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismo gali bÅ«ti pratęstas (CPK 77 str.).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo terminas yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naujÄ terminÄ nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti – 14 dienų nuo Å¡ios nutarties paskelbimo, t.y. iki 2016 m. sausio 28 d., iÅ¡aiÅ¡kinant, jog patikslintas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pateiktas Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta valstybės atstove nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ . KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ ir nustatyti ieÅ¡kovei F. I. terminÄ iki 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarties nepakeistoje dalyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Teisėja                                                                  Rasa Gudžiūnienė