2021-03-31 Nr. CB-3127-2-55-3-02849-2016-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1718

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02849-2016-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 24 d. gautu pareiškėjos Austrijos įmonė „Agro Forst & Energietechnik GmbH“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja Austrijos įmonė „Agro Forst & Energietechnik GmbH“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties peržiūrėjimo. Minėta nutartimi buvo netenkintas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Gandras energoefektas“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendime ir 2020 m. vasario 25 d. nutartyje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, ir, kad minėti teismų procesiniai sprendimai neužkerta galimybės pareiškėjai kreiptis į teismą ir ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nustatytų minėtais teismų procesiniais sprendimais, netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą; nagrinėjamu atveju katilą ieškovei pateikė, įrengė ir suderino ne pats trečiasis asmuo, o pareiškėja, todėl teismų išvados tiesiogiai daro įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms, jos galimybėms gintis nuo trečiojo asmens reikalavimų; pareiškėjos įsitikinimu, tuo atveju, jeigu teismų procesiniuose sprendimuose konstatuojami vieno asmens neteisėti veiksmai, kuriuos realiai atliko ne jis pats, o kitas asmuo (byloje jokia procesine forma nedalyvavęs), turėtų būti laikoma, jog teismų procesiniuose sprendimuose nuspręsta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų, dėl ko procesas turėtų būti atnaujinamas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, sudarant galimybę tokiam asmeniui paneigti aplinkybes dėl neteisėtų veiksmų buvimo naudojantis visomis procesinėmis teisėmis; 2) apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjos kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog atnaujinus procesą byla galėtų būti išnagrinėta kitaip, ir dėl to konstatuodamas papildomą pagrindą proceso atnaujinimo pagrindo nebuvimui, netinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 369 straipsnio 2 dalies ir 370 straipsnio 3 dalies nuostatas; pareiškėjos įsitikinimu, CPK 369 straipsnio 2 dalies nuostata 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo kontekste įpareigoja proceso atnaujinimo prašantį asmenį pagrįsti įrodymais aplinkybes, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą, o ne išsamiais įrodymais pagrįsti, jog atnaujinus procesą byla bus išnagrinėta kitaip.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 369 straipsnio 2 dalies ir 370 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas