b062f3a1-2d6c-451a-9833-e949e0607be3 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1221-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01344-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.5; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.18.5; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B.

V. ir atsakovės R. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. V. 2019 m. rugsėjo 9 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centrui dėl tvoros ir sodinių paÅ¡alinimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Civilinė byla Klaipėdos apygardos teismui perduota nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi.

2. Ieškovė B. V. patikslintu ieškiniu (DOK-33559), pareikštu 2019 m. rugsėjo 9 d., prašė:

1) nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 0,3200 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei R. N. nuosavybės teise priklausančio 0,3000 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ pagal V. Å . įmonės 2008 m. lapkričio 25 d. paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ M 1:500;

2) panaikinti UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktÄ ;

3) panaikinti UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ 2009 m. birželio 4 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ;

4) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ ieÅ¡kinio antrajam ir trečiajam reikalavimams pareikÅ¡ti, jeigu teismas laikys, kad terminas praleistas ir turi bÅ«ti taikomas ABTÄ® 29 straipsnyje įtvirtintas procesinis skundo padavimo terminas;

5) panaikinti UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus;

6) panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini);

7) įpareigoti atsakovę R. N. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius leisti ieÅ¡kovei B. V. perkelti žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovės sÄ skaita;

8) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai paÅ¡alinti 29 medžius, t. y. 6 egles, 11 rieÅ¡utmedžių, 9 kėnius, 1 slyvÄ ir 2 Ä Å¾uolus, augančius arčiau kaip 3 metrai, ir 9 krÅ«mus, t. y. 6 buksmedžius, 1 tujÄ , 1 gervuogę ir 1 jazminÄ , augančius arčiau kaip 1 metras nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leisti ieÅ¡kovei paÅ¡alinti nurodytus 29 medžius ir 9 krÅ«mus atsakovės sÄ skaita;

9) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai paÅ¡alinti 10 medžių, t. y. 2 beržus ir 8 rieÅ¡utmedžius, augančius arčiau kaip 3 metrai nuo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leisti ieÅ¡kovei paÅ¡alinti 10 medžių atsakovės sÄ skaita;

10) priteisti iÅ¡ atsakovų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. pareiškimu, teismui paduotu 2020 m. spalio 22 d., atsisakė ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypų ribos nustatymo. Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo priimtas ir ši civilinės bylos dalis nutraukta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovės B. V. patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies ir atsakovė R.

N. įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei B.

V. perkelti žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovės sÄ skaita. Taip pat teismas įpareigojo atsakovę R. N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai paÅ¡alinti 29 medžius, t. y. 6 egles, 11 rieÅ¡utmedžių, 9 kėnius, 2 Ä Å¾uolus, augančius arčiau kaip 3 metrai, ir 9 krÅ«mus, t. y. 6 buksmedžius, 1 tujÄ , 1 gervuogę ir 1 jazminÄ , augančius arčiau kaip 1 metras nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei paÅ¡alinti nurodytus 29 medžius, augančius arčiau kaip 3 metrai, ir 9 krÅ«mus, augančius arčiau kaip 1 metras nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, atsakovės sÄ skaita, ir teismas įpareigojo atsakovę R.

N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai paÅ¡alinti 10 medžių, t. y. 2 beržus ir 8 rieÅ¡utmedžius, augančius arčiau kaip 3 metrai nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei paÅ¡alinti nurodytus 10 medžių, augančių arčiau kaip 3 metrai nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos atsakovės sÄ skaita.

Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Taikius įskaitymÄ iÅ¡ atsakovės R. N. ieÅ¡kovei B. V. priteistas 1 575 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

5. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,3200 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,7400 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškovės sklypai ribojasi su atsakovei R. N. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0,3000 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir 0,8915 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Ginčas buvo kilęs dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatymo, tačiau ieškovei atsisakius šio reikalavimo bylos dalis nutraukta.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovė atsisakė reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo ir pareiÅ¡kime nurodė, kad žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios ir tikslios, jos namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai yra tikslÅ«s ir teisingi, konstatavo, kad Å¡iuo atveju, nesant ginčo dalyko – ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų ribų neatitikimo, negali bÅ«ti pripažinta, jog ieÅ¡kovė pagrįstai ginčija atsakovės žemės sklypo kadastro duomenis. Dėl to teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų panaikinti UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , 2009 m. birželio 4 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir kadastrinius matavimus bei kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nustatė, kad tvoros dalis tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota 2011 m. gegužės 3 d. viešajame registre kaip inžinerinis statinys, o tvoros dalis, kuri skiria ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre nėra įregistruota. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendė, kad sklypus skirianti vielos tinklo tvora buvo užtverta iki ieškovei įgyjant nuosavybės teisę į sklypus 2012 m. birželio 18 d.

8. Teismas nurodė, kad tvoros statymÄ tarp kaimyninių žemės sklypų nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 5 d. reglamentavo RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, o po to iki 2010 m. spalio 1 d. – STR 1.01.07:2002. Pagal abiejų teisės aktų nuostatas tvora ant sklypo ribos gali bÅ«ti statoma tik turint raÅ¡ytinį gretimo sklypo savininko sutikimÄ , o jo neturint – statytojo sklype prie jo ribos. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017.

Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė raÅ¡ytinio susitarimo (sutikimo) dėl tvoros statymo ant gretimo ieÅ¡kovės tėvams priklausiusio, Å¡iuo metu ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ar sklypų ribos. Teismas nurodė, jog byloje esantys ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „Geometra“ 2018 m. gruodžio 7 d. gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų ir bendros tvoros natÅ«roje schema, antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0076/19/F1-010 patvirtina, kad atsakovei priklausanti tvora yra įsiterpusi į ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ .

Teismas konstatavo, kad atsakovės statinys (tvora) ieÅ¡kovės žemės sklypo dalyje pažeidžia ieÅ¡kovės nuosavybės teises ir yra teisinis pagrindas taikyti CK 4.98 straipsnyje numatytas savininko teisių gynybos priemones ir įpareigoti atsakovę perkelti tvoros dalį į atsakovės sklypÄ , o atsakovei to neatlikus teismas suteikė teisę ieÅ¡kovei įvykdyti teismo įpareigojimÄ atsakovės sÄ skaita.

9. Teismas nustatė, kad medžiai ir krÅ«mai, kuriuos ieÅ¡kovė praÅ¡o perkelti, atsakovės žemės sklypuose pasodinti iki patikslinto ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Teismas nurodė, jog medžių ir kitų augalų sodinimÄ prie kaimyninių žemės sklypų ribos nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 5 d. reglamentavo RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, o po to iki 2010 m. spalio 1 d. – STR 1.01.07:2002, taip pat STR 2.02.09:2005, kuriuose nurodyta, jog nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krÅ«mų sodinimo atstumai turi bÅ«ti: krÅ«mų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m, žemaÅ«gių medžių, iÅ¡augančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m, kitų medžių – 3 m.

Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir kaimų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 5.5 punkte taip pat nurodyta, jog be kaimyninio žemės sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 m, veisiami ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje (tarp (>) 315° ir (<) 45°) sklypo pusėje – ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas.

10. Teismas nustatė, kad atsakovės daugiamečiai augalai pasodinti Å¡alia ieÅ¡kovei priklausančių žemės sklypų ribų nesilaikant nustatytų atstumų. Ä®vertinęs atsakovės amžių, aplinkybes, kad gyvena viena, tikėtina, turi sveikatos problemų, teismas įpareigojo jÄ ne per 1 mėnesį, kaip prašė ieÅ¡kovė, o per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinyje nurodytus medžius bei augalus, o atsakovei to nepadarius suteikė teisę ieÅ¡kovei įvykdyti teismo įpareigojimus atsakovės sÄ skaita (CK 4.37 straipsnis, 4.40 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.98 straipsnis).

11. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir nurodė, jog savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba kol nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teismas nurodė, kad teisei reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda kiekvienÄ pažeidimo dienÄ , o ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė besitęsiant jos teisių pažeidimui.

12. Teismas nurodė, jog patenkinti du iÅ¡ devynių ieÅ¡kovės reikalavimų, t. y. 22,22 proc. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir patyrė 4 961,96 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teismas nurodė, jog, įvertinus aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas pirmÄ kartÄ nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡ esmės konstatavo, jog pradinis ieÅ¡kinys buvo parengtas netinkamai, ieÅ¡kovė ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinį, todėl vadovaudamasis protingumo kriterijumi nusprendė, kad pagrįstas iÅ¡laidas už advokatų teisinę pagalbÄ bei įrodymų rinkimÄ sudaro 3 000 Eur, kurie priteistini ieÅ¡kovei.

Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 2 740 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®vertinęs patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, teismas konstatavo, kad atsakovei priteistinas 1 500 Eur iÅ¡laidų atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas taikė vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 1 575 Eur. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 13. IeÅ¡kovė B. V. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atmesti su tuo susiję reikalavimai, neteisėta ir nepagrįsta.

15. Apeliantės teigimu, neteisėtų atsakovės kadastrinių matavimų palikimas teisinėje apyvartoje lemia savaime neteisingų sprendimų įteisinimÄ ir jos teisių pažeidimÄ , nes pagal ginčijamus kadastrinius duomenis atsakovės sklypo ribos kerta jos sklypo ribas. Teigia, jog formuojant atsakovės namų valdos žemės sklypÄ matininkas privalėjo patikrinti, ar Å¡io sklypo ribos atitinka gretimo žemės sklypo ribas. Nurodo, kad yra pažeista jos žemės sklypo riba ir netinkamai pažymėta atsakovės žemės sklypo taÅ¡ko 3 koordinatė, kuri turėjo sutapti su jos namų valdos žemės sklypo taÅ¡ko 1 koordinate.

Argumentuoja, kad matininkas, matuodamas atsakovės sklypÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡kų sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, pagal kurias asmenys, atliekantys kadastrinius matavimus, privalo vadovautis gretimų sklypų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių katalogais, iÅ¡raÅ¡ais arba abiejų žemės sklypų planų kopijomis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktÄ , nes atsakovės žemės sklypo leistina 0,24 m paklaida kirto ieÅ¡kovės motinos geodeziÅ¡kai iÅ¡matuoto žemės sklypo ribÄ , o į matavimus nebuvo kviesta tuometinė savininkė jos motina, 32.1.2.2.2 punktÄ , kuriame nurodyta, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje iÅ¡matuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi bÅ«ti didesnis kaip 0,1 m, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,30 m.

Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės, o tai reiÅ¡kia, kad riboženkliai neperstatomi, koordinatės nekeičiamos, bendra riba turi sutapti. Argumentuoja, kad nors koordinačių skirtumai yra leistini, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nuo anksčiau iÅ¡matuoto žemės sklypo riba gali skirtis 0,30 m. Taip pat matininkas pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 41.1 punktÄ , nes matininkas privalėjo patikrinti, ar atsakovės sklypo ribos atitinka gretimo žemės sklypo ribas, o kaip minėta, netinkamai pažymėta atsakovės žemės sklypo taÅ¡ko 3 koordinatė.

Apeliantės teigimu, paklaidos net nėra, nes iÅ¡ atsakovės sklypo ploto 3 000 m2 atėmus 0,24 m2 bÅ«tų 2 999,76 m2, o suapvalinus vieno kvadratinio metro tikslumu pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.2.3 punktÄ ir gaunamas atsakovės sklypo plotas – 3 000 m2.

16. Nurodo, jog netinkamai parengti atsakovės žemės sklypo dokumentai 2009 m. buvo pateikti VilkaviÅ¡kio žemėtvarkos skyriui suderinti ir patikrinti, tačiau skyrius dokumentų ne tik negrÄ Å¾ino taisyti, bet juos pasirašė ne Žemėtvarkos skyriaus vedėjas, o jo pavaduotoja svetima pavarde ir neturėdama įgaliojimo. Be to, VÄ® Registrų centras taip pat neturėjo teisės registruoti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus.

17. Teigia, kad ieškinio dalies atsisakymas, susijęs su jai nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų nustatymu, negalėjo būti pagrindas atmesti reikalavimus dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie atlikti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, panaikinimo ir nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nėra ginčo dalyko – žemės sklypų ribų neatitikimo. Priešingai, ginčas yra nepaisant to, kad nors jos sklypo ribos aiškios ir įregistruotos viešajame registre, tačiau šias ribas pažeidžia neteisingai viešajame registre įregistruoti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai.

Joks teismas, ginčo Å¡alys ar kiti asmenys neturi teisės nepaisyti imperatyvių teisės normų, kurių paskirtis yra užtikrinti, kad kadastre neliktų klaidingų, neaiÅ¡kių duomenų, taip pat užtikrinti teisinį stabilumÄ (nekirsti geodeziÅ¡kai anksčiau iÅ¡matuotų sklypų ribų naujais matavimais), o kartu apsaugoti anksčiau iÅ¡matuotų sklypų savininkų interesus.

18. Teigia, kad jeigu teismui buvo akivaizdu, kad ieÅ¡kinio dalies atsisakymas dėl sklypo ribų nustatymo gali lemti ir kitų ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų nepatenkinimÄ (nesukurti teisinių pasekmių), teismas turėjo procesinę pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti jai Å¡iuos padarinius. Pirmosios instancijos teismas vykdė beprasmį procesÄ , gaiÅ¡ino teismo ir dalyvaujančių asmenų laikÄ , eikvojo lėšas ir pažeidė koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos principus. Mano, kad jos reikalavimai dėl atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo yra nagrinėtini kaip savarankiÅ¡ki materialiniai teisiniai reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad reikalavimas panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir su tuo susiję iÅ¡vestiniai reikalavimai gali bÅ«ti priskirti prie negatorinio ieÅ¡kinio dalyko. Nurodo, kad apie savo pažeistas teises (žemės sklypo ribų kirtimÄ ) sužinojo 2017 m. sausio mėn., kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos ir VÄ® Registrų centro atsakymus.

19. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirtė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad patyrė ne 4 961,96 Eur iÅ¡laidų, bet 6 584,10 Eur iÅ¡laidų (t. 7, b. 1. 15, 26–28), taip pat jos vardu advokatas sumokėjo žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir už apeliacinį skundÄ (t. 3, b. 1. 40–41). Teigia, kad jai turėjo bÅ«ti priteistas 4 300 Eur iÅ¡laidų atlyginimas, o atsakovei – apie 1 000 Eur.

20. Nesutinka su teismo išvada, kad patenkinti du iš devynių pareikštų reikalavimų. Nurodo, jog patenkinti trys iš aštuonių patikslinto ieškinio reikalavimų (vieno reikalavimo atsisakė) arba trys iš keturių pirminio ieškinio reikalavimų, kadangi po Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-269-831/2018 atsakovė pašalino asbestcemenčio (šiferio) lakštus. Pažymi ir tai, kad keturi iš aštuonių patikslinto ieškinio reikalavimų, susijusių su atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų naikinimu, buvo tarpusavyje susiję, todėl turėjo būti laikomi kaip vienas reikalavimas.

Tai reiÅ¡kia, kad buvo patenkinti trys reikalavimai iÅ¡ penkių (iÅ¡ kurių vieno ieÅ¡kovė atsisakė). Tai lėmė, kad jai buvo priteista neproporcingai mažiau patirtų iÅ¡laidų nei priklauso. Pažymi, jog dalies patikslinto ieÅ¡kinio atsisakymÄ lėmė tai, jog ji buvo suklaidinta atsakovės UAB „VilkaviÅ¡kio architektų biuras“ matininkų, Nacionalinės žemės tarnybos VilkaviÅ¡kio skyriaus, VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo, todėl beprasmiÅ¡kai teikė praÅ¡ymÄ nustatyti jos žemės sklypo ribas.

Teigia, kad teismas šias aplinkybes turėtų vertinti jos naudai.

21. Kadangi atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir ieÅ¡kovės, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teises, dėl to atsakingi kiti atsakovai – Nacionalinė žemės tarnyba ir UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ ir iÅ¡ jų, teismui patenkinus reikalavimÄ panaikinti atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėtų bÅ«ti priteistos likusios patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

22. Atsakovė R. N. (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl tvoros, medžių ir kitų augalų perkėlimo, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Argumentuoja, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. nepasisakė dėl reikalavimo atnaujinti ABTÄ® 29 straipsnyje nurodytÄ praleistÄ terminÄ antrajam ir trečiajam reikalavimams pareikÅ¡ti. Taip pat pažymi, kad teismas nepasisakė apie senaties terminÄ .

24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, o jei tokio reikalavimo nėra, tai ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, nes nebus pasiekti besikreipiančio į teismÄ tikslai ir tai nesukels jokių pasekmių. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl žemės sklypo ribų liko nenagrinėtas, o teismas, laikydamas, kad žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios, turėjo nurodyti, pagal kurį dokumentÄ jos nustatytos. Å ito teismas nepadarė, todėl nesuprantama, kaip iÅ¡sprendė reikalavimus dėl tvoros ir dėl medžių perkėlimo.

25. Nurodo, jog nors ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad tvora užtverta 2001–2006 m., tačiau pati pateikė 1994 m. darytÄ nuotraukÄ , kurioje matosi tinklo tvora, įrengta apie 1990 m., nes prieÅ¡ tai buvusi medinė tvora supuvo. Teigia, jog nelogiÅ¡ki ieÅ¡kovės teiginiai apie tvoros perkėlimÄ naktimis, atsakovė nepajėgi kilnoti tvorÄ , be to, bÅ«tų likę tvoros perkėlimo požymių, o ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tvoros perkėlimÄ . Teigia, kad tvora įrengta dar iki teismo sprendime nurodytų teisės aktų įsigaliojimo bendru kaimynų sutarimu, ieÅ¡kovės tėvai iki savo mirties 2012 m. dėl tvoros jokių pretenzijų nereiÅ¡kė ir nesiskundė.

Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kaip tvora galėjo bÅ«ti perkelta iÅ¡ pradžių vienoje vietoje, po to dviejose, trijose, galiausiai vienuolikoje vietų po keletÄ centimetrų, kaip atlikti matavimai. Sutinka, kad tvora sena ir iÅ¡silanksčiusi, pažymi, jog siÅ«lė nugriauti tvorÄ su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovė įrengs naujÄ sklypus skiriančiÄ tvorÄ , tačiau ieÅ¡kovė nesutiko. Taip pat teigia, kad faktiÅ¡kai priimtas sprendimas dėl tvoros nugriovimo, nes tvora labai sena ir perkeliama sugrius.

Taip pat nesutinka, kad netaikytinas senaties terminas, toks teismo motyvas pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus. Be to, teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , turėjo apklausti liudytojus, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip antstoliai atliko matavimus, tačiau liudytojų teismas neapklausė, taip pat neiÅ¡sprendė praÅ¡ymų dėl raÅ¡ytinių įrodymų pridėjimo.

26. Pažymi, kad telefonu susisiekusi su mokslų daktare L. S. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad Å¡i sklype nėra buvusi, nurodė pasitikėjusi ieÅ¡kovės pasakojimais ir pripažino buvusi ieÅ¡kovės apgauta ir paminėjo, kad nė vienas augalas nekenkia ieÅ¡kovei. TÄ patį patvirtino ir jos sklype lankęsi augalų ir gamtos apsaugos specialistai. Nurodo, kad visi medžiai: Ä Å¾uolai, eglės, rieÅ¡utai, beržai ir tujos sodinti 1980–1990 m. tuometinio kolÅ«kio pirmininko leidimu ne namų valdos žemėje.

Tik nuo 1993 m vasario 1 d. įsigaliojo medžių sodinimo reikalavimai. Slyva, jazminas yra dar buvusių savininkų palikimas, sodinti iki 1968 m., kėniai (mažos eglutės) pasodinti 2005 m. 1 metro atstumu nuo tvoros, tai žemaÅ«giai augalai, iÅ¡ jų formuojama gyvatvorė, bukmedžiai pasodinti 2000 m., krÅ«meliai 1 m aukščio, karpomi, nuo tvoros apie 20 cm. Pažymi, kad visi medžiai yra seni, auga Å¡iaurinėje kaimynės sklypo pusėje, kurioje kaimynė nevykdo jokios veiklos. Teismas sprendimu įpareigojo iÅ¡pjauti iÅ¡ esmės visus medžius atsakovės sklype, nors neįsitikino, kad Å¡ie medžiai kenkia ieÅ¡kovei, nesiaiÅ¡kino, kada jie pasodinti, be to, neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡nuomojosi žemės sklypÄ Å«kininkui, kuris pretenzijų dėl medžių nereiÅ¡kia.

27. Mano, jog atsižvelgus į tai, kad patenkinta 22,22 proc. ieškinio reikalavimų ir atmesta 77,78 proc., įskaičius vienarūšius reikalavimus iš ieškovės jai turėjo būti priteistas 1 028,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

28. Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu ieÅ¡kovės B. V. apeliacinį skundÄ dėl sklypo ribų nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos priimtÄ sprendimÄ , o dėl kitų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

29. Nurodo, jog ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo ženklinamos 2008 m. lapkričio 5 d., suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, į ženklinimÄ buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkė J. V. ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tarp jų buvo ir J. N., kuris sutiko su vietovėje paženklintomis žemės sklypo ribomis ir šį sutikimÄ patvirtino paraÅ¡u. Atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos buvo ženklinamos 2009 m. birželio 2 d., suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas.

Buvo atlikti šiuo metu ieškovei priklausančio sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, sklypas išmatuotas geodeziniais prietaisais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 32.1.1.1 punktu tuometinė žemės sklypo savininkė ieškovės motina nebuvo kviesta dalyvauti J. N. priklausančio žemės sklypo ženklinime ir tai yra pažymėta ir 2009 m. birželio 2 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Tai reiškia, jog J. N. žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu J. V. žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir jų bendra riba sutampa.

30. Taip pat pažymi, kad Nuostatų 32.1.2.2.2 punkte nustatyta, jog, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Atsižvelgiant į tai, kad bendro abiejų žemės sklypų taško koordinačių skirtumas yra 0,24 metro, t. y. neviršija 0,3 metro, konstatuotina, kad ieškovės žemės sklypo plane taško 1 koordinatė, ir atsakovės žemės sklypo plane taško 3 koordinatė yra teisingos ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, o likusieji koordinuoti žemės sklypų ribų taškai (koordinatės) yra identiški.

31. Nurodo, jog atsakovei priklausantys asmeninio ūkio žemės sklypai buvo paženklinti (suformuoti) 1992 m. balandžio mėn., ieškovės asmeninio ūkio žemės sklypai ir namų valdos žemės sklypas buvo paženklinti 1993 m. balandžio mėn., o ženklinimo duomenys užfiksuoti asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte ir žemės sklypų brėžiniuose. Taigi ieškovės sklypų duomenys užfiksuoti vėliau nei atsakovės žemės sklypų. Pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypai buvo asmeninio ūkio paskirties žemė, suprojektuoti nerengiant Žemės reformos žemėtvarkos projekto, t. y. privatizuoti pagal parengtus žemės sklypų planus (brėžinius) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. liepos 31 d.) 4, 12, 12.4 punktų reikalavimus, todėl joks Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo administracinis aktas (sprendimas) patvirtinti kadastro duomenis nebuvo reikalingas.

Žemės sklypo planas atsakingų asmenų parašais buvo patvirtintas vadovaujantis Nuostatų 32.1.2.2.2 punktu. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakingi asmenys negalėjo netvirtinti žemės sklypo plano, taip pat VĮ Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo neregistruoti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų.

32. Atsakovė UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalį dėl sklypo ribų nustatymo atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimÄ , o dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų bei atsakovės apeliacinio skundo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

33. Nurodo, jog atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos buvo ženklinamos 2009 m birželio 2 d., suraÅ¡ytas žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktas. Gretimo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuometinė savininkė į sklypo ženklinimÄ kviečiama nebuvo vadovaujantis Nuostatų 32.1.1.1 ir 32.1.2.2.2 punktais bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2005 m, lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P–209 patvirtintų Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto (toliau – Ženklinimo taisyklės) 5.5 punktu, pagal kurį jeigu žemės sklypo ribos posÅ«kio taÅ¡kas sutampa su dirbtiniu arba natÅ«raliu stabiliu vietovės objektu (kapitalinės tvoros stulpu, pamatu, statinio kerte, inžineriniu statiniu, medžio kamienu ir pan.), Å¡is ribos posÅ«kio taÅ¡kas neženklinamas.

Nurodo, kad tarp ženklinamų sklypų buvo metalinio tinklo tvora su gelžbetoniniais stulpais, kurie buvo panaudoti kaip sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kai papildomai jų nežymint. NatÅ«ralių dirbtinių riboženklių, kaip sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kų koordinačių, nustatymas tiek 2008 m. lapkričio 25 d. atliktų sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu, tiek 2009 m birželio 2 d. atliktų sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra mažesnis už Nuostatų 32.1.2.2.2 punkte nurodytÄ bendrų riboženklių koordinačių skirtumÄ , t. y. mažesnis kaip 0,3 metro.

Atsižvelgiant į tai, kad abiejų žemės sklypų koordinačių skirtumas yra 0,24 metro, t. y. po 0,12 metro į abi puses nuo tvoros stulpo – stabilaus dirbtinio vietovės objekto centro, sklypų ženklinimo metu laikytino kaip sklypų ribų posūkio taškas, konstatuotina, kad ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr, (duomenys neskelbtini), plane ribų posūkio taško 1 koordinatė ir atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane ribų posūkio taško 3 koordinatė yra teisingos ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, o likusieji bendros ribos tarp koordinuotų žemės sklypų posūkių taškai yra identiški.

34. Pažymi, jog Å¡iuo metu riboženkliai, žymintys sklypų ribÄ , yra sukalti ne sklypų kadastrinių matavimų metu, o prasidėjus teisiniams ginčams, jie atitinka Ženklinimo taisyklių redakcijos, įsigaliojusios nuo 2014 m. sausio 21 d., standartus ir dirbtinis stabilus vietovės objektas – gelžbetoninis kampinis tvoros stulpas – naujai ženklinant bendrÄ ribÄ tarp sklypų nebuvo laikomas sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡ku, žyminčiu bendrÄ ribÄ tarp sklypų.

35. IeÅ¡kovė B. V. atsiliepimu ieÅ¡kovės R. N. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

36. Argumentuoja, kad CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Teigia, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, įregistruoti vėliau ir kerta ieÅ¡kovės sklypo ribas atkarpoje 8–4, todėl yra neteisėti. Negali bÅ«ti laikoma, kad ieÅ¡kovės žemės sklypų ribos yra neaiÅ¡kios, atsakovė jų neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės sklypo ribų aiÅ¡kumu.

Atsakovės namų valdos žemės sklypui ploto netrÅ«ksta, jis yra 3 000 kv. m, kaip ir nurodyta žemės sklypo plane. Tai, kad atsakovės žemės sklypo riba kerta geodeziÅ¡kai anksčiau iÅ¡matuoto žemės sklypo ribÄ , niekaip nepateisinama. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė, pagal kokį dokumentÄ nustatė, kad ieÅ¡kovės žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios, tačiau darytina iÅ¡vada, kad jos žemės sklypo ribos nustatytos pagal V. Å . įmonės parengtÄ , patvirtintÄ , įregistruotÄ , nenuginčytÄ Å¾emės sklypo planÄ .

37. Nesutinka, kad teismas iÅ¡sprendė ne visus reikalavimus, ir nesutinka, kad yra praleidusi terminÄ ginčyti individualius administracinius aktus. Pažymi, kad asakovei Å¡iuo metu nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas turėjo bÅ«ti baigtas formuoti vieÅ¡ojo administravimo subjektui priimant individualų administracinį aktÄ , kuriuo patvirtinami žemės sklypo kadastro duomenys ir (ar) suformuojamas nekilnojamojo turto objektas, tačiau tokio sprendimo viso proceso metu taip ir negavo.

38. Nurodo, jog reikalavimÄ perkelti žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ kildino iÅ¡ to, kad tuometiniam atsakovės žemės sklypo savininkui nebuvo duotas raÅ¡ytinis sutikimas ieÅ¡kovei Å¡iuo metu priklausančiame sklype statyti tvorÄ ir buvo pažeistos tuo metu galiojusios statybinės normos RSN 151-92 Miestų ir gyvenviečių sodybos (galiojusio nuo 1993 m. vasario 1 d. iki 2004 m. kovo 5 d.) 2.6 punkto, o vėliau ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 (galiojusio iki 2010 m. spalio 1 d.) reikalavimai, numatę, kad tvora tarp gretimų sodybų arba tarp sodybos ir kitų sklypų, turint raÅ¡ytinį gretimų sklypų savininkų sutikimÄ , gali bÅ«ti projektuojama statyti ant sklypo ribos, o tokio sutikimo neturint – statytojo sklype prie jo ribos.

Teigia, kad UAB „Geometra“ parengta žemės sklypų ribų ir tvoros natūroje schema bei antstolių faktinių aplinkybių knstatavimo protokolai įrodo, kad tvora pastatyta jai priklausančiuose sklypuose ir pažeidžia jos nuosavybės teisę. Teigia, kad 2008 m. atliekant jos motinai priklausiusio sklypo geodezinius matavimus atsakovės tvora buvo apynaujė ir tiesi, tai reiškia, jog tvora tverta po 2000 metų.

39. Teigia, kad tvorÄ atsakovė ir jos Å¡eimos nariai pradėjo perkelti 2016 m., tai užfiksuota 3 matavimais, atliktais 2016 m., 2017 m. ir 2018 m., ir atsispindi 4 schemose, o atsakovės žemės sklypo planas perbraižytas, dirbtinai sukurta paklaida ir suformuotas neva trÅ«kstamas plotas, planas patvirtintas netinkamais paraÅ¡ais ir įregistruotas pažeidžiant įstatymus.

40. Dėl reikalavimo perkelti medžius ir krūmus nurodo, kad nei 1996 m. liepos 27 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų projekte, nei 2009 m. matininkui atliekant atsakovės namų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatant atsakovės sklypo kadastro duomenis nėra nurodyti jokie medžiai, krūmai, želdiniai. Teigia, kad šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės teiginį, jog želdiniai pasodinti prieš 40 metų. Atsakovės daugiamečiai augalai pasodinti nesilaikant nustatytų atstumų ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei buvo leista taip sodinti medžius ir krūmus. Taip pat teigia, kad atsakovė kėnius sodino 2015 m., net vykstant teismo procesui pasodino riešutmedžio sodinukus.

41. Nurodo, kad pagrindė, kuo pasireiÅ¡kia jos teisių pažeidimas, t. y. augalų Å¡aknų sistemos ne tik neigiamai veikia dirvožemį, bet ir kelia realų pavojų drenažo sistemai, medžiai rudenį meta lapus, nukloja jos dirbamÄ Å¾emę, eglių spygliai rÅ«gÅ¡tina ir dehidruoja dirvÄ bei skurdina dirvožemį, jame neauga daržovės.

42. Atsakovė R. N. atsiliepimu ieÅ¡kovės B. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog teisėtai užsakė atlikti kadastrinius matavimus ir niekam jokio poveikio nedarė. Mano, kad turi bÅ«ti iÅ¡laikytas teisinių santykių stabilumas, todėl reikia vadovautis ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytu deÅ¡imties metų terminu, kuriam suėjus asmuo nebegali ginčyti teisės akto ar veiksmo ir kuris nebegali bÅ«ti atnaujinamas.

43. Nurodo, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pirmÄ kartÄ J. V. vardu buvo įregistruotas 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutarties Nr. AS39/96-A596 pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas 2009 m. birželio 29 d. gavo tuometinės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti pakeistus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, kartu su praÅ¡ymu buvo pateikta sklypo 2008 m. lapkričio 25 d. kadastro duomenų byla ir Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 22 d.

įsakymas Nr. ŽV-212. Ä®raÅ¡ant pakeistus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, jo ribos pagal 2008 m. lapkričio 25 d. planÄ buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovei Å¡iuo metu priklausantis sklypas Nekilnojamojo turto registre 2009 m. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, pateiktas Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. ŽV-354 ir 2009 m. birželio 12 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla, o 2009 m. birželio 4 d. UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ parengtame Å¡io žemės sklypo plane nurodyta, kad posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių taÅ¡kuose 3, 4, 5, 6 sklypas ribojasi su ieÅ¡kovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis.

Teritorinis kadastro tvarkytojas nustatė, kad atsakovei šiuo metu priklausančio sklypo plane nurodyta posūkio taško Nr. 3 koordinatė persidengia 0,24 m su ieškovės sklypo 2008 m. lapkričio 25 d. plane nurodyta posūkio taško Nr. 1 koordinate (kiti koordinačių taškai idealiai sutapo). Kadastro nuostatų 123 punktas imperatyviai numatė, kad jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro.

Šiuo atveju teritorinis Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas negalėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nežymėti, nes 0,24 m ribų nesutapimas tarp ieškovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taško koordinatės Nr. 1 ir atsakovės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio taško koordinatės Nr. 3 buvo leistinas.

44. Pažymi, jog nors ieÅ¡kovė kelia žemės sklypo ribų nustatymo klausimÄ , tačiau tiesiogiai tokio reikalavimo nereiÅ¡kia, todėl ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamus reikalavimus net ir patenkinus, teismo sprendimas nesukels teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija konstatuoja: IeÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

46. Nors atsakovė argumentuoja, kad teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. nepasisakė dėl reikalavimo atnaujinti ABTÄ® 29 straipsnyje nurodytÄ praleistÄ terminÄ antrajam ir trečiajam ieÅ¡kinio reikalavimams pareikÅ¡ti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog tai yra procesinio pobÅ«džio, o ne savarankiÅ¡kas materialusis teisinis reikalavimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo vieno iÅ¡ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų.

47. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

48. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 49. Nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 0,3200 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,7400 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės sklypai ribojasi su atsakovei R.

N. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 0,3000 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir 0,8915 ha žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė kėlė ginÄÄ dėl jai priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos nustatymo, tačiau 2020 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kimu, teismui paduotu 2020 m. spalio 22 d., atsisakė Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo.

Įsiteisėjusia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo buvo priimtas, o civilinė byla dėl šio reikalavimo nutraukta.

50. IeÅ¡kovei atsisakius reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nebeliko ginčo dalyko, ginčijamu sprendimu atmetė ir ieÅ¡kovės reikalavimus panaikinti UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , 2009 m. birželio 4 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir 2009 m. birželio 2 d. kadastrinius matavimus bei kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).

51. Apeliantė B. V. nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi ir argumentuoja, kad ieÅ¡kinio dalies atsisakymas, susijęs su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų nustatymu, negalėjo bÅ«ti pagrindas atmesti reikalavimus dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, o teismas tokiu atveju turėjo nepriimti ieÅ¡kinio dalies atsisakymo arba iÅ¡aiÅ¡kinti, jog toks atsisakymas lems kitų ieÅ¡kinio reikalavimų nepatenkinimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmÄ kartÄ nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi jau buvo nurodyta, jog iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio ir byloje iÅ¡dėstytos ieÅ¡kovės pozicijos matyti, kad ieÅ¡kovė kelia žemės sklypo ribų nustatymo klausimÄ , tačiau tiesiogiai tokio reikalavimo nereiÅ¡kia. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, jog ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti atsakovės žemės sklypo planÄ ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ neteisėtais, tačiau vien pripažinimu, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai, nebus pasiektas esminis ieÅ¡kovės siekiamas tikslas – nustatyti žemės sklypo ribas, taigi ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamas reikalavimas pats savaime jai nesukels teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovei atsisakius reikalavimo nustatyti sklypų ribÄ ir pirmosios instancijos teismui bylÄ dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo nutraukus, iÅ¡ esmės susidarė analogiÅ¡ka situacija, kuri buvo ir priimant Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį. Reikalavimai dėl ribų paženklinimo–parodymo akto, žemės sklypo plano ir kadastrinius matavimų bei kadastro duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl sklypo ribų nustatymo, t. y. iÅ¡vestiniai reikalavimai iÅ¡ reikalavimo nustatyti sklypo ribas.

Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nebelikus ginčo dėl sklypų ribų, nebėra teisinio pagrindo nagrinėti iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. TeisiÅ¡kai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad nors jos sklypo ribos aiÅ¡kios ir įregistruotos vieÅ¡ajame registre, tačiau ginčas dėl sklypo ribos yra iÅ¡likęs, nes ribÄ pažeidžia neteisingai vieÅ¡ajame registre įregistruoti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo sklypai yra besiribojantys, jų riba ginčijamoje vietoje yra viena, todėl ieÅ¡kovei teigiant, kad jai sklypų riba yra aiÅ¡ki, akivaizdu, kad nebeliko ginčo dalyko.

53. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibÅ«dinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietÄ , gamtines ir Å«kines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sÄ lygas. Taigi žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotÄ , kad vėliau nekiltų neaiÅ¡kumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019).

Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobÅ«džio procedÅ«rų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobÅ«džio veiksmai. Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobÅ«džio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Å ie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobÅ«džio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedÅ«rose gali sudaryti pagrindÄ priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų.

Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, parodymas sudaromuose dokumentuose administracinės procedÅ«ros metu, nors ir sudarantis pagrindÄ nuspręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiÅ¡kai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiÅ¡kia, kad tokie aktai, iÅ¡kilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalyko ir negali bÅ«ti ginčo teisme objektas, nes ne atlikti kadastriniai matavimai sukuria teises ir pareigas žemės sklypų savininkams. Todėl apeliantė, manydama, jog buvo pažeistos jos, kaip sklypo savininkės, teisės nustatant ribas tarp ginčo sklypų, turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sklypo ribų nustatymo, remdamasi aplinkybe, kad, jos manymu, ribos nustatytos netinkamai atliktais kadastriniais matavimais, pateikti savo matavimus ir kt.

įrodymus teismui. BÅ«tent tai ir buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus 2019 m. rugsėjo 9 d. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu, 2020 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kimu, teismui paduotu 2020 m. spalio 22 d., ir pakartotinai 2020 m. spalio 28 d. raÅ¡tu, atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sklypų ribų nustatymo, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl reikalavimo atsisakymo priėmė ir civilinę bylÄ dėl Å¡io reikalavimo nutraukė.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebeliko ginčo dalyko – sklypų ribų neatitikimo.

54. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi teismams yra priskirta nagrinėti civilines bylas dėl sprendimų ar veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismų praktikoje akcentuota, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat papildomai pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Remiantis byloje esančiais VÄ® Registrų centro 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu pateiktais duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 16 d.

įsakymo Nr. ŽV-354 priedo 2 pozicija remiantis patvirtintais kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektais Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas Å¡iuo metu atsakovei priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi nusipirko J. N. ir R. N. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė, keldama ginÄÄ Â dėl kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo bÅ«tų ginčijusi šį administracinį aktÄ .

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieÅ¡kovė, argumentuodama, kad teismas, ginčo Å¡alys ar kiti asmenys neturi teisės nepaisyti imperatyvių teisės normų, kurių paskirtis yra užtikrinti, kad kadastre neliktų klaidingų, neaiÅ¡kių duomenų, taip pat užtikrinti teisinį stabilumÄ (nekirsti geodeziÅ¡kai anksčiau iÅ¡matuotų sklypų ribų naujais matavimais), o kartu apsaugoti žemės sklypų savininkų interesus, iÅ¡ esmės argumentuoja vieÅ¡ojo intereso apsauga ir gynimu. IeÅ¡kovė nėra CPK 49 straipsnyje nurodytas asmuo ir nėra duomenų, kad jai CPK ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų suteikti įgaliojimai ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl plačiau Å¡ie ieÅ¡kovės argumentai nenagrinėtini.

57. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kinio dalies atsisakymo dėl sklypo ribų nustatymo procesinius padarinius, o bÅ«tent tai, kad Å¡io reikalavimo atsisakymas gali lemti ir kitų ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų dėl atsakovės sklypo kadastrinių matavimo panaikinimo nepatenkinimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo, tačiau bet kokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

Taigi apsispręsti dėl ieÅ¡kinio reikalavimų ir jų apimties yra procesinė ieÅ¡kovės teisė ir pareiga. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Atsisakydama vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovė įgyvendino savo procesines teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , t. y. nenustatė, kad ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Be to, raÅ¡ytiniame pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio atsisakymo ieÅ¡kovė nurodė, kad jai yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent jog, bylÄ nutraukus, vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat buvo atstovaujama prefesionalaus advokato. IeÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumas ar nepagrįstumas nustatomas ir galutinės iÅ¡vados apie ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumÄ padaromos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos iÅ¡ anksto pasisakyti dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, prieÅ¡ingu atveju tai galėtų sudaryti pagrindÄ abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

58. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovė, laisvai disponuodama procesinėmis teisėmis ir įgyvendindama procesines pareigas, privalo apibrėžti ieÅ¡kinio dalykÄ ir nagrinėjamos bylos ribas, kurių neperžengdamas teismas nagrinėja bylÄ . Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vykdė beprasmį procesÄ , gaiÅ¡ino teismo ir dalyvaujančių asmenų laikÄ , eikvojo lėšas ir pažeidė proceso teisės principus (koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos). BÅ«tent pati ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalaus advokato, turėjo įvertinti galiančias kilti teisines pasekmes ir bylos baigtį atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo, ypač kai nagrinėjamu atveju tokios teisinės pasekmės ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovė nebegali reikÅ¡ti ieÅ¡kinio ir kelti klausimÄ dėl sklypų ribų nustatymo, kaip pati pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio reikalavimo atsisakymo nurodė, kad Å¡ios teisinės pasekmės jai yra žinomos (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

59. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju reikalavimai dėl kadastro duomenų panaikinimo nesudaro savarankiÅ¡ko nagrinėjimo dalyko, patys savaime apeliantei jokių teisių ir pareigų nesukuria, todėl, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, pirmosios instancijos teismas aptariamus ieÅ¡kovės reikalavimus turėjo ne atmesti, o Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukti. IÅ¡ ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies matyti, jog teismas aptariamų ieÅ¡kovės reikalavimų iÅ¡ esmės nenagrinėjo, todėl, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodant, kad civilinės bylos dalis dėl ieÅ¡kovės reikalavimų panaikinti UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ 2009 m. birželio 2 d.

J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , 2009 m. birželio 4 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planÄ ir 2009 m. birželio 2 d. kadastrinius matavimus bei kadastro duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir sklypų ribos 60.

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi buvo nurodyta, jog žemės sklypo ribų nustatymas civilinėje byloje pareiÅ¡kus reikalavimÄ paÅ¡alinti kito asmens (Å¡iuo atveju atsakovės) pastatytÄ tvorÄ , pasodintus želdinius yra viena iÅ¡ privalomų nustatyti esminių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių. Tai leidžia nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta ir želdiniai pasodinti teisėtai ir nepažeidžia kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų.

61. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Tik tinkamai iÅ¡tyręs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios.

62. Apeliantė atsakovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios, turėjo nurodyti, pagal kurį dokumentÄ jos nustatytos, o to nepadaręs nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl tvoros ir želdinių perkėlimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai ir aiÅ¡kiai neįvardijo, kur yra sklypų riba, nuo kurios teismo sprendime nurodytais atstumais atsakovė įpareigota paÅ¡alinti tvorÄ ir medžius, be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos prieÅ¡taringos sklypų ribos, minima ieÅ¡kovės sklypo riba arba sklypus skirianti tvora kaip riba.

63. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis matyti, kad ginčas dėl aptariamų sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribos iÅ¡ esmės negalėjo kilti, nes riba yra aiÅ¡ki, pažymėta kadastro žemėlapyje ir sklypų persidengimo nėra. VÄ® Registrų centro 2019 m. rugsėjo 23 d. pateiktame atsiliepime ir su juo pateiktuose įrodymuose nurodyta, kad su praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos vardu įregistruoti žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta kadastro duomenų byla ir sklypo planas, parengtas 2009 m. birželio 4 d.

UAB ,,Vilkaviškio architektūros biuras“, kuriame sklypo ribos, posūkių taškų koordinatės 3, 4, 5, 6 ribojasi su ieškovės sklypo ribomis ir atsakovei šiuo metu priklausančio sklypo posūkio taško Nr. 3 koordinatė persidengia 0,24 m su ieškovės sklypo 2008 m. lapkričio 25 d. plane nurodyta posūkio taško Nr. 1 koordinate, o kiti koordinačių taškai idealiai sutapo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 9 d.) 123 punktas numatė, kad jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro.

Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka.

64. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtinti Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniai reikalavimai, kurie reglamentuoja žemės sklypų ribų žymėjimo kadastro žemėlapyje, kadastrinių vietovių ir blokų ribų keitimo, kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to, kad buvo naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, techninius reikalavimus.

Vadovaujantis Kadastro nuostatais ir nurodytais Techniniais reikalavimais VĮ Registrų centro direktoriaus pirmojo pavaduotojo 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. v-95 buvo patvirtinta Žemės sklypų, kurių kadastriniai matavimai atliekami, nustatant posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žymėjimo kadastro žemėlapyje tvarka, kuri ir yra minima Nuostatų 123 punkte. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei Kadastro nuostatai, nei Techniniai reikalavimai, nei Žymėjimo kadastro žemėlapyje tvarka nedetalizuoja, kaip kadastro žemėlapyje turi būti sujungiamos žemės sklypų nesutampančios, bet paklaidos neviršijančios ribos.

TÄ patį patvirtino ir VÄ® Registrų centro atstovė pirmosios instancijos 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdyje duodama paaiÅ¡kinimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti teisės aktai imperatyviai nustato, kad nesutampančios, bet leistinos paklaidos nevirÅ¡ijančios žemės sklypų ribos yra žymimos kadastro žemėlapyje. Nagrinėjamu atveju, esant leidžiamam 0,24 m persidengimui tarp ieÅ¡kovės sklypo posÅ«kio taÅ¡ko koordinatės Nr. 1 ir atsakovės sklypo posÅ«kio taÅ¡ko koordinatės Nr. 3, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Lietuvos Respublikos vardu įregistruodamas Å¡iuo metu atsakovei priklausantį sklypÄ leistinÄ 0,24 m ribų persidengimÄ padalijo pusiau ir atlikus ieÅ¡kovės žemės sklypo ribų pažymėjimÄ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, plane nurodyta ribų posÅ«kio taÅ¡ko Nr. 1 koordinatė X–(duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini), o taÅ¡ko koordinatė Y–(duomenys neskelbtini) pakeista į (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, kad teritorinio registratoriaus sprendimas bÅ«tų apskųstas, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Pažymėtina, kad situacija ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta dar VÄ® Registrų centro 2017 m. sausio 10 d., taip pat 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymuose į jos praÅ¡ymus. Taigi, kaip ir nurodė VÄ® Registrų centras, teisiniu požiÅ«riu ieÅ¡kovės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir yra pažymėtos pagal 2008 m. lapkričio 25 d. planÄ su leistina paklaida.

65. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo žemės sklypus VilkaviÅ¡kio rajono VilkaviÅ¡kio apylinkės tarybos 1991 m. spalio 16 d. 1 Å¡aukimo Tarbos 10 sesija suteikė kaip sodybinius žemės sklypus tuometiniame kolÅ«kyje, o atsakovei priklausantys asmeninio Å«kio žemės sklypai, taip pat ir ginčo namų valdos žemės sklypas, buvo paženklinti, t. y. suformuoti 1992 m. balandžio mėn., ieÅ¡kovės asmeninio Å«kio žemės sklypai ir namų valdos žemės sklypas buvo paženklinti 1993 m. balandžio mėn., o ženklinimo duomenys užfiksuoti asmeninio Å«kio žemės paženklinimo akte ir žemės sklypų brėžiniuose, kurie nėra tikslÅ«s. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir pačiuose paženklinimo aktuose nurodyta aplinkybė, kad asmeninio Å«kio paženklinimo aktai sudaryti pagal dalinio sutvarkymo projektÄ .

IeÅ¡kovės motina 1996 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 1 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ Nr. 28, prie sutarties pridėtas sklypų brėžinys. Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. ŽV-354 priedo 2 pozicija remiantis Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 509žv patvirtintais kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektais, Å¡iuo atveju – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, kuriame taip pat nėra tikslių sklypų duomenų, 2009 m. rugpjūčio 6 d.

Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas šiuo metu atsakovei priklausantis žemės sklypas. Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ŽV-363 patikslinti valstybinės žemės sklypų plotai ir įsakymo 2 ir 3 priedais E. N. ir J. N. prie nuosavybės teise turimų pastatų ne aukciono tvarka parduoti valstybinės žemės sklypai. Pažymėtina, kad pačios ieškovės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2009 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (2070/09)S-2933 buvo neįrašyti, t. y. sklypo ribos kadastro žemėlapyje nepažymėtos, nes kadastro žemėlapyje gautas sklypo plotas neatitiko žemės sklypo plane nurodyto ploto, taip pat pateiktame sklypo plane buvo neteisingai nurodyti linijų ilgiai (1–2 ir 5–6).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) atliktas 2009 m. birželio 30 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. ŽV-212. Taigi tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, o sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija.

66. Teisėjų kolegija pažymi, kad gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises ir tai yra leistina (ribinė) ploto paklaida, taikytina abiem gretimiems sklypams, ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita, o to bÅ«tent ir siekė ieÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl sklypų ribų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016; kt.).

67. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, lygiateisiÅ¡kumo principus, taip pat į teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principÄ bei nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, vertina, jog bÅ«tent teritorinio registratoriaus 2009 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatyta ir kadastro žemėlapyje įregistruota abiejų ginčo sklypų riba pagal turimus planus su leistina paklaida ir turėtų bÅ«ti laikoma ta riba, nuo kurios skaičiuotini teisės aktų nustatyti atstumai vertinant, ar pagrįsti ieÅ¡kovės reikalavimai patraukti tvoros dalį ir medžius bei krÅ«mus.

Dėl reikalavimo perkelti tvorÄ 68. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas perkelti į, jos teigimu, jos sklypÄ Ä¯siterpusiÄ atsakovės tvoros dalį kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tokiu atveju ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

69. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Geometra“ 2018 m. gruodžio 7 d. gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir bendros tvoros natÅ«roje, schema M1:500 bei antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0076/19/F1-010 patvirtina, kad atsakovei priklausanti tvora yra įsiterpusi į ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ , todėl pažeidžia ieÅ¡kovės nuosavybės teises ir yra teisinis pagrindas taikyti CK 4.98 straipsnyje numatytas savininko teisių gynybos priemones.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad UAB „Geometra“ 2018 m. gruodžio 7 d. schema sudaryta pagal du atskirus žemės sklypų planus, t. y. pagal ieÅ¡kovės sklypo planÄ , parengtÄ 2008 m. lapkričio 25 d., ir pagal atsakovės sklypo planÄ , parengtÄ 2009 m. birželio 4 d. Schemoje bÅ«tent ir pažymėtas tas pats ribos 0,24 m nesutapimas, taigi schema parengta ne pagal kadastro žemėlapyje įregistruotus duomenis.

Lygiai taip pat ne pagal kadastro žemėlapyje įregistruotus duomenis yra sudaryta ir UAB „Geometra“ 2017 m. balandžio 14 d. geodezinių taškų nužymėjimo schema M1:1000, joje būtent ir nurodytos pirminės (be paklaidos) koordinatės taške Nr. 1 X–(duomenys neskelbtini) (vietoje (duomenys neskelbtini)), Y–(duomenys neskelbtini) (vietoje (duomenys neskelbtini)). Iš antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/19/F1-010 turinio ir jo priedų taip pat matyti, kad antstolė naudojosi ne kadastro žemėlapyje įregistruotais duomenimis, o jai pateiktais aptartais planais ir schemomis, kurie sudaryti neįvertinus kadastro žemėlapio duomenų, t. y. nesujungus nesutampančių, bet paklaidos neviršijančių žemės sklypų ribų.

Pažymėtina, jog antstolis A. M., 2018 m. sausio 25 d. surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , apklaustas kaip liudytojas 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, parodė, kad jam buvo pateiktas tik ieÅ¡kovės sklypo planas ir matuodamas atstumus iki tvoros bei želdinių jis vadovavosi tik Å¡iuo planu ir jame pažymėtomis ieÅ¡kovės sklypo ribomis.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo tvora neabejotinai įsiterpia į ieÅ¡kovei priklausantį sklypÄ . PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant pateiktų schemų duomenis ir ieÅ¡kovės nurodomus nežymius atstumus, kuriais, jos teigimu, tvora įsiterpia į jos sklypÄ , vertinant aptartÄ buvusiÄ sklypų persidengimo paklaidÄ , kuri kadastro žemėlapyje padalyta po lygiai tarp abiejų ginčo Å¡alių sklypų, logiÅ¡ka iÅ¡vada, jog ginčo tvora bÅ«tent ir yra įrengta apytiksliai neperžengiant leistino buvusio sklypų ribų neatitikimo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir UAB ,,VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“ nurodytos aplinkybės, jog atliekant atsakovei Å¡iuo metu priklausančio sklypo 2009 m. birželio 2 d. kadastrinius matavimus atsakovės ir ieÅ¡kovės sklypus skyrė metalinio tinklo tvora su gelžbetoniniais stulpais, kurie, kaip dirbtiniai stabilÅ«s vietovės objektai, buvo panaudoti kaip sklypų ribų posÅ«kių taÅ¡kai, papildomai nežymint sklypo ribų standartiniais riboženkliais.

71. Papildomai nurodytina, jog sprendžiant, ar tvora pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti vertinama ir faktiÅ¡kai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo riba, trukmė, atsižvelgiama į faktines bylos aplinkybes, o bÅ«tent tai, jog ginčo sklypai priklauso Å¡alių Å¡eimoms labai ilgÄ laikÄ , ieÅ¡kovei Å¡iuo metu priklausančiame sklype gyveno jos dabar jau mirusi motina, tikėtina, kad ir pati ieÅ¡kovė užaugo ginčo sodyboje, atsakovei Å¡iuo metu priklausančiame sklype gyveno jos jau mirusio sutuotinio tėvai. IeÅ¡kovė sklypÄ paveldėjo mirus motinai 2012 m., atsakovė – 2010 m. mirus jos sutuoktiniui.

72. Kaip minėta, seniesiems gyventojams sklypai buvo paskirti 1991 m. kaip sodybiniai žemės sklypai tuometiniame kolūkyje, iki tol senieji gyventojai buvo faktiniai sklypų naudotojai ir gyveno juose esančiose sodybose. Šalys neginčija, kad sklypus nuo labai seno laiko skyrė sena medinė tvora, kuriai supuvus jos vietoje pastatyta metalinė tinklo tvora. Iš pateiktų nuotraukų vizualiai matyti, kad tinklo tvora šiuo metu taip pat yra labai sena, išsikraipiusi, gelžbetoniniai jos stulpai aptrupėję.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad tarp senųjų sklypų gyventojų bÅ«tų iÅ¡kilę ginčų dėl sklypų naudojimo ribos ar tvoros, prieÅ¡ingai, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės motina labai džiaugėsi, kad įrengta nauja tinklo tvora. Darytina iÅ¡vada, kad ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos, t. y. sklypus skiriančios tvoros vieta juos tenkino ir ginčų nebuvo, tuo tarpu ieÅ¡kovė, 2012 m. paveldėjusi sklypÄ , kuriame gyveno jos motina, turėjo matyti ir suprasti paveldimo sklypo faktinio naudojimo ribas, pretenzijų ilgÄ laikÄ taip pat nereiÅ¡kė.

73. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog atsakovė 2016–2019 m. perkėlė tvorÄ Ä¯ jos sklypÄ , jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. PrieÅ¡ingai, byloje esančios tvoros nuotraukos darytos 2016 m. birželio mėn. – 2017 m. gruodžio mėn., paneigia ieÅ¡kovės teiginius, nuotraukose nematyti jokių tvoros perkėlimo požymių ir byloje nėra jokių duomenų, kad tvoros vieta pasikeitė nuo to laiko, kai dar sodyboje gyveno ieÅ¡kovės motina. Jokių tvoros perkėlimo požymių nepastebėjo ir antstolis A. M., 2018 m. sausio 25 d. surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

74. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pateikti įrodymai neleidžia konstatuoti esant visas CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei perkelti žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovės sÄ skaita, yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo perkelti tvorÄ netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl reikalavimo perkelti želdinius 75. Teismas ginčijamu sprendimu įpareigojo atsakovę R. N. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai paÅ¡alinti 29 medžius, t. y. 6 egles, 11 rieÅ¡utmedžių, 9 kėnius, 2 Ä Å¾uolus, augančius arčiau kaip 3 metrai, ir 9 krÅ«mus, t. y. 6 buksmedžius, 1 tujÄ , 1 gervuogę ir 1 jazminÄ , augančius arčiau kaip 1 metras nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, taip pat 10 medžių, t. y. 2 beržus ir 8 rieÅ¡utmedžius, augančius arčiau kaip 3 metrai nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei paÅ¡alinti nurodytus želdinius atsakovės sÄ skaita.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad želdiniai atsakovės žemės sklypuose pasodinti iki patikslinto ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d., o pateiktos fotonuotraukos ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovės daugiamečiai augalai pasodinti šalia ieškovei priklausančių žemės sklypų ribų nesilaikant STR nustatytų atstumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

76. Medžių ir kitų augalų sodinimÄ , t. y. atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų, reglamentavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintos respublikinės statybos normos RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ reikalavimai, vėliau įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, kuris taikomas tik projektuojant naujÄ namÄ ir kartu žemės sklypo užstatymÄ , taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik po jo įsigaliojimo pasodintiems augalams, o iki šių reikalavimų įsigaliojimo šalys turi teisę tvarkyti žemės sklypus savo nuožiūra, kol nėra pažeidžiami kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisės aktuose nustatytus medžių ir krūmų sodinimo reikalavimus taikė visiems ieškovės ieškinyje nurodytiems želdiniams ir, konstatavęs, jog prašomi perkelti medžiai ir krūmai pasodinti iki patikslinto ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d., plačiau želdinių pasodinimo laiko nesiaiškino.

77. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog aplinkybę, kad medžiai pasodinti po 2009 metų, įrodo, tai, kad 2009 m. matininkas, atlikdamas atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, į žemės sklypo kadastro duomenis neįrašė duomenų apie medžius, krūmus, želdinius. Taip pat, kad ir byloje esančiame 1996 m. liepos 27 d. parengtame Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų projekto grafoje „Medžiai, krūmai, želdiniai“ šie nenurodyti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, kuriame nėra reikalavimo apraÅ¡yti medžius, krÅ«mus, želdinius. Kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys faktiniai kadastro duomenys.

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 23 d. raÅ¡te nurodyta, kad patikrinus ieÅ¡kovės praÅ¡yme pateiktÄ informacijÄ dėl kaimyniniame sklype augančių želdinių nustatyta, jog kaimyniniame žemės sklype laikotarpiu nuo paskutinio apsilankymo, kuris buvo 2016 m. gegužės mėnesį, naujų želdinių nepasodinta, o 2016 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu Nr. (34)(7.6)SD–1527 nurodyta, jog kaimyniniame žemės sklype prie sklypo ribos auga senos eglės, naujai pasodinta tujų sodinukų, apie 1 m atstumu nuo sklypo ribos pasodinti kėniai.

VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vyriausiasis specialistas ekologas D. B. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad buvo gauta skundų dėl santykių tarp kaimynų, 2016 m. atvykęs į vietÄ nustatė, kad arti tvoros naujai pasodintos tujos, atsakovė buvo įpareigota jas perkelti toliau ir įpareigojimÄ Ä¯vykdė. Tuo tarpu eglės buvo senos, nugenėtos pakankamai aukÅ¡tai ir, jo nuomone, netrukdė ieÅ¡kovei naudotis žemės sklypu, kėniai augo metro atstumu nuo tvoros, kėnių atstumus matavo ir patikrinimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovės sklype augantys želdiniai pasodinti pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

79. Antstolis A. M., surašęs 2018 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , apklaustas kaip liudytojas 2018 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, parodė, kad konstatuodamas, jog iÅ¡ klientės (ieÅ¡kovės) kaimynės pusės patvoryje pasodinti kėniai, gervuogės ir jazminas mažesniu nei 1 metro atstumu, matavo nuo tvoros tinklo iki krÅ«mo pradžios, nors pagal reikalavimus atstumai turėtų bÅ«ti matuojami iki krÅ«mo vidurio, o jis to nedarė, taip pat nemanė, kad kiekvienÄ medį matuoti atskirai yra bÅ«tina, todėl suskaičiavo medžius ir pamatavo bendrÄ atstumÄ . Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima remtis 2018 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip tinkamu įrodymu nagrinėjant ieÅ¡kovės reikalavimo dėl želdinių perkėlimo pagrįstumÄ .

80. Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentės dr. L. S. 2020 m. sausio 20 d. rašte pateiktas sklypų paribyje augančių želdinių mokslinis apibūdinimas ir bendro pobūdžio informacija, nors nurodyti atsakovės sklype pasodintų medžių ir krūmų atstumai nuo ieškovės sklypo, tačiau nepateikti jokie įrodymai, kad specialistė lankėsi sklypuose, nenurodyta, kaip matavo ir nuo kurios vietos nustatė želdinių atstumus, tuo tarpu atsakovė teigia, kad pokalbio telefonu metu L. S. patvirtino vietoje nebuvusi. Taigi šis raštas nagrinėjamu atveju taip pat neturi įrodomosios teisinės reikšmės.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje dėstomų argumentų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės netenkina ne tiek patys medžiai ar krÅ«mai, bet tai, kad, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovė jų neprižiÅ«ri, t. y. ieÅ¡kovė nurodo, jog krentantys eglių spygliai stipriai rÅ«gÅ¡tina dirvÄ , dehidruoja dirvožemį, auga pietinėje pusėje, dėl to džiÅ«sta ir be perstojo meta spyglius, rudenį krenta Ä Å¾uolų lapai, kurie yra stori, Å¡iurkÅ¡tÅ«s, nukloja jos žemės sklypÄ , sunkiai suyra ir taip pat rÅ«gÅ¡tina dirvÄ , Ä Å¾uolai neprižiÅ«rėti, jų laja nuagusi tik į ieÅ¡kovės pusę, taip pat neprižiÅ«rėti lazdynai, po beržais labai sunkiai auga kiti augalai, jų Å¡aknynas ir laja alina dirvÄ , atsakovės buksmedžiai skursta, gervuogės neprižiÅ«rėtos, auga didžiulis brÅ«zgynas ir pan.

Taip pat ieÅ¡kovė dėsto nuogÄ stavimus, kad medžiai užaugs dideli, mes Å¡ešėlį, gali kilti jų iÅ¡virtimo grėsmė, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie deklaratyvÅ«s teiginiai nagrinėjamu momentu yra pagrįsti tik spėjimais.

82. Teisėjų kolegija pažymi, jog antstolės S. Ž. 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtose ieškovės ir atsakovės sklypų paribio nuotraukose matyti, jog ieškovės ir atsakovės sklypus skiria ne tik atsakovės, bet taip pat ir ieškovės sklype pasodinti želdiniai. Be to, iš antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovės pasodinti tujų sodinukai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, t. y. pasodinti 1,01–1,40 m atstumu nuo ieškovės sklypo ribos, jų aukštis iki 1,10 m.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieÅ¡kovė, net ir teigdama, kad medžiai atsakovės sklype sodinti 2000–2009 m. ar dar vėliau, ilgÄ laikÄ nuo sklypų paveldėjimo 2012 m. jokių pretenzijų atsakovei nereiÅ¡kė, taip pat byloje nėra duomenų, kad pretenzijas bÅ«tų reiÅ¡kusi ieÅ¡kovės motina. Taigi nepaneigta, kad tarp Å¡alių galėjo bÅ«ti žodinis susitarimas dėl želdinių sodinimo, kuris Å¡alis tenkino. Visų Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino.

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų ir pirmÄ kartÄ nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymų visuma sudaro tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad dauguma medžių atsakovės sklype galėjo bÅ«ti pasodinti dar iki įsigaliojant teisiniam reglamentavimui dėl želdinių sodinimo atstumų nuo gretimų sklypų. Nei antstolės 2019 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei kituose byloje esančiuose įrodymuose nėra duomenų apie medžių amžių, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju turi lemiamÄ reikÅ¡mę sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ .

Pirmosios instancijos teismas plačiau želdinių pasodinimo laiko nesiaiÅ¡kino, nors nustatyti medžių amžių turint specialiųjų žinių yra įmanoma, tai lemia, ar turėtų ir kurio laikotarpio teisės aktų reikalavimai turėtų bÅ«ti taikomi vertinant atsakovės želdinių atstumus nuo ieÅ¡kovės sklypo ribų. Pažymėtina, jog atstumai turėtų bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į kadastro žemėlapyje nurodytÄ Å¡alių sklypų ribÄ (70 punktas), tuo tarpu antstolė jÄ nurodė ir atstumus matavo tik pagal ieÅ¡kovės sklypo planÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovę perkelti želdinius, o ieÅ¡kovei leidęs savo želdinius toliau auginti Å¡alia sklypų ribos, taip pat nevertino, ar tokia situacija atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kai ir pati ieÅ¡kovė savo sklypo paribyje augina želdinius, ar iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesų tenkinimas nepažeistų atsakovės teisių ir interesų.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl atsakovės argumentų, jog medžiai auga Å¡iaurinėje kaimynės sklypo pusėje, kurioje kaimynė nevykdo jokios veiklos, taip pat jog sklypÄ ieÅ¡kovė yra iÅ¡nuomojusi Å«kininkui, kuris pretenzijų nereiÅ¡kia, nevertino atsakovės pateiktos 2019 m. vasario 13 d. augalų atstumų nuo žemės sklypo ribos situacijos plano. Taigi pirmosios instancijos teismas nevertino, ar realiai yra pažeidžiami ieÅ¡kovės interesai, ar įpareigojimas perkelti senus subrendusius medžius, jeigu toks jų amžius bÅ«tų nustatytas, yra objektyviai įmanomas, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, tai reikÅ¡tų medžių iÅ¡pjovimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir realiai įvykdomas, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurioje konkrečioje vietoje, prie kurio iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio sklypo yra kiekvienas perkeltinas medis ar krÅ«mas, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei sudaryti konkrečios schemos, o vien tik medžių ir krÅ«mų pavadinimų nurodymas teismo sprendime nenurodžius jų amžiaus, konkrečios vietos gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ ir kelti tolesnius ginčus.

84. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesÄ , yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir įrodinėjimo dalyko nustatymÄ , gali reikalauti paaiÅ¡kinimų iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias bÅ«tina nustatyti siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pasiÅ«lyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯rodinėjimo proceso organizavimÄ ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręsti teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktÄ ). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos Å¡alimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis bÅ«tent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo iÅ¡raiÅ¡ka, orientuota į bylos teisingÄ iÅ¡sprendimÄ ir teisinės taikos tarp ginčo Å¡alių atkÅ«rimÄ (CPK 2 straipsnis).

85. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Å io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo. TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

86. IÅ¡ apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių ir klausimų, nurodytų Å¡ioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo turės bÅ«ti įvertintos ne tik visos Å¡ioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (Å¡alims praÅ¡ant) iÅ¡reikalauti bei iÅ¡tirti nauji įrodymai, galbÅ«t kils ekspertizės skyrimo medžių amžiui nustatyti ar ieÅ¡kinio patikslinimo ar atsisakymo poreikis, įvertinus siekiamo rezultato ir bÅ«simų bei jau Å¡alių patirtų iÅ¡laidų bei laiko bylinėjantis santykį.

Dėl nurodytų neiÅ¡tirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobÅ«džio, ne iki galo atskleistos bylos esmės aptariama bylos dalis apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkcijÄ ir pakeičia pirmosios instancijos teismÄ , o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo iÅ¡vadomis dėl iki Å¡iol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę Å¡ias iÅ¡vadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. bÅ«tų apribota Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

87. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Šiame procesiniame sprendime nurodytos priežastys lemia poreikį Å¡alims papildomai įrodinėti, o teismui – nustatyti esmines Å¡ios bylos teisingam ir visapusiÅ¡kam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija mano, jog tam, kad bÅ«tų parinktas tinkamiausias ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das, atitinkantis ir proporcingumo principo imperatyvus, nepažeidžiant Å¡alių interesų balanso ir lygiateisiÅ¡kumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo perkelti medžius bei krÅ«mus, naikina ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

88. Analogiškos teisinės pasekmės taikytinos ir skundžiamo sprendimo daliai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dalį skundžiamo sprendimo panaikinus bei dalį bylos perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylos dalį iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė VĮ Registrų centro prašymo dėl patirtų išlaidų atlyginimo (DOK–36590).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : patikslinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria atmesti ieškovės B. V. patikslinto ieškinio, pareikšto 2019 m. rugsėjo 9 d., reikalavimai dėl UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ 2009 m. birželio 2 d. J. N. nuosavybės teise priklausiusio 3 000 kv. m žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo–parodymo akto, 2009 m. birželio 4 d.

Å¡io žemės sklypo plano, 2009 m. birželio 2 d. Å¡io žemės sklypo kadastrinių matavimų ir Å¡io žemės sklypo kadastro duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės B. V. patikslinto ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to 2019 m. rugsėjo 9 d., reikalavimas dėl atsakovės R. N. įpareigojimo per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis perkelti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei B.

V. perkelti žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ Ä¯ atsakovei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus atsakovės sÄ skaita, ir dėl Å¡io reikalavimo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tvoros perkėlimo atmesti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovės B. V. patikslinto ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to 2019 m. rugsėjo 9 d., reikalavimas dėl atsakovės R. N. įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis saugiai paÅ¡alinti 29 (dvideÅ¡imt devynis) medžius, augančius arčiau kaip 3 (trys) metrai, ir 9 (devynis) krÅ«mus, arčiau kaip 1 (vienas) metras nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei saugiai paÅ¡alinti 10 (deÅ¡imt) medžių, augančių, arčiau kaip 3 (trys) metrai nuo ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o atsakovei to nepadarius leista ieÅ¡kovei atlikti nurodytus veiksmus atsakovės sÄ skaita, ir Å¡iÄ bylos dalį kartu su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu grÄ Å¾inti Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjos Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė Erika Misiūnienė