Legislator Case Law & Legislation
b062e545-20e1-496b-81aa-0939e8a0a3ba AI generated

b062e545-20e1-496b-81aa-0939e8a0a3ba · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b062e545-20e1-496b-81aa-0939e8a0a3ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1180-613/2016Teisėjas Vaidas GasiÅ«nas (S) Proceso Nr. 2-33-3-00550-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. liepos 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės I.

Legislator headnote

AI generated

b062e545-20e1-496b-81aa-0939e8a0a3ba · Klaipėdos apygardos teismas: Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismÄ . Å ios teisės įgyvendinimÄ lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1180-613/2016Teisėjas Vaidas GasiÅ«nas (S) Proceso Nr. 2-33-3-00550-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. liepos 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos antstolės I.

G. praÅ¡ymÄ dėl leidimo suteikimo įeiti į gyvenamÄ sias patalpas, suinteresuoti asmenys S. M., J. M., AB SEB bankas, nustatė: antstolė prašė teismo iÅ¡duoti leidimÄ Ä¯eiti į skolininkams S. M. ir J. M. priklausantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Plungės rajono apylinkės teismas 2016-04-06 nutartimi antstolės I. G. praÅ¡ymÄ dėl leidimo suteikimo įeiti į gyvenamÄ sias patalpas tenkino.Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimÄ .

Plungės rajono apylinkės teismas 2016-04-18 nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens S. M. praÅ¡ymÄ . Teismas konstatavo, kad praÅ¡ymas pateiktas elektroniniu paÅ¡tu, nepasiraÅ¡ytas ir neatitinkantis procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Taip pat konstatavo, kad suinteresuotas asmuo praÅ¡o panaikinti teismo 2016-04-06 nutartį, tačiau tokiu atveju jis turi teisę teikti atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos nutarties panaikinimo, o ne praÅ¡ymÄ .Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį.

Mano, kad antstolės vykdomi veiksmai nėra teisėti, todėl tiek teismo 2016-04-06, tiek 2016-04-18 nutartys turi bÅ«ti panaikintos.Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismÄ . Å ios teisės įgyvendinimÄ lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos.

Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismÄ . Kreipimasis į teismÄ yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismÄ , bet nenustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas Å¡alies procesinis dokumentas, kuriame aiÅ¡kiai nurodytas reikalavimas kitai proceso Å¡aliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sÄ lygas efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo, taip užtikrinant Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog suinteresuoto asmens praÅ¡ymas pateiktas elektroniniu paÅ¡tu, nepasiraÅ¡ytas ir neatitinkantis procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo praÅ¡o panaikinti teismo 2016-04-06 nutartį, tačiau tokiu atveju jis turi teisę teikti atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos nutarties panaikinimo, o ne praÅ¡ymÄ . Pažymėtina, kad jei pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentÄ pateikęs asmuo neaiÅ¡kiai suformuluoja jo pagrindÄ ir (ar) dalykÄ , tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip dokumentas, turintis trÅ«kumų, kurie gali bÅ«ti paÅ¡alinti taikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnis).

Formalizuojant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymÄ ir atsisakant priimti procesinį dokumentÄ dėl neesminių trÅ«kumų, gali bÅ«ti ribojama asmens teisė į teisminę gynybÄ ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Pažymėtina ir tai, kad vien netinkamas dalyvaujančio asmens procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba netinkamas dalyvaujančio byloje asmens procesinės padėties įvardijimas ir kitų netikslumų, neturinčių esminės įtakos proceso eigai, buvimas, nenustačius kitų tokio procesinio dokumentų trÅ«kumų, apskritai nesudaro pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2016-04-06 nutartimi, kuria tenkintas antstolės I.

G. praÅ¡ymas dėl leidimo suteikimo įeiti į gyvenamÄ sias patalpas, prašė minėtÄ nutartį panaikinti. Nors suinteresuotas asmuo minėtÄ nutartį įvardijo, kaip sprendimÄ , o atskirÄ jį skundÄ formulavo, kaip praÅ¡ymÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas suvokė pateikto dokumento pobÅ«dį. Nustatęs, kad procesinis dokumentas turi formos ir turinio trÅ«kumų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tokį dokumentÄ atsisakyti priimti. Su tokia skundžiama nutartį priėmusio teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Minėta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismui atitinkamo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti nenustačius bei atsisakius priimti pateiktÄ procesinį dokumentÄ , aiÅ¡kiai buvo pažeista asmens teisė naudotis teismine gynyba. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje taikant trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ bus užtikrinta asmens teisė ginčyti jam nepalankų teismo procesinį sprendimÄ , juolab, kad nustatyti trÅ«kumai yra formos ir turinio, t.y. gali bÅ«ti iÅ¡taisomi per teismo nustatytÄ terminÄ .

Kaip žinia, prieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina. RyÅ¡ium su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad suinteresuoto asmens pateiktas procesinis dokumentas laikytinas atskiruoju skundu dėl teismo 2016-04-06 nutarties ir jis turi formos ir turinio trÅ«kumų, o konkrečių trÅ«kumų pirmosios instancijos teismas neįvardijo, nors turėjo suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinti į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretÅ«s trÅ«kumai trukdo pateiktÄ dokumentÄ priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, todėl suinteresuoto asmens 2016-04-12 praÅ¡ymo (teisme gauto 2016-04-13) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas              nutaria: panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir suinteresuoto asmens 2016-04-12 praÅ¡ymo (teisme gauto 2016-04-13) priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                Giedrė Seselskytė