2022-09-07 Nr. AB-22503-4-68-3-00757-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-596-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00757-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Q. M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Q. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. Q. M. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 22S60768 (toliau – ir Sprendimas), paliekant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Nurodė, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo įteiktas 2022 m. vasario 26 d., jo reikšmės nesuprato, t. y. nežinojo, kad bus ribojama judėjimo laisvė, todėl neišreiškė prašymo jį skųsti. Taip pat dėl teisinių žinių stokos ir lietuvių kalbos nemokėjimo, negalėjo pateikti skundą. Pareiškėjos nuomone, Sprendimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą įleisti S. Q. M. M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, taip pat priėmė sprendimą apgyvendinti S. Q. M. M. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Teismas nurodė, kad pagal UTPĮ 1408 straipsnio 9 dalį, skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas UTPĮ 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėja S. Q. M. M. su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 26 d., todėl Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 12 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. birželio 3 d., t. y. žymiai praleidus apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja, siekdama apskųsti Migracijos departamento Sprendimą prašė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat nėra pažymėta, kad Sprendimo turinio ji nesuprato. Teismas nustatė, kad S. Q. M. M., supažindinta su Sprendimu, su juo sutiko ir nenurodė, kad nori jį skųsti apeliacine tvarka. Kitų duomenų, kad S. Q. M. M. būtų prašiusi suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar tokią pagalbą teikti buvo atsisakyta, nėra pateikta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Taigi ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nepateikta duomenų ir įrodymų apie tai, kada S. Q. M. M. apsisprendė teikti skundą, nėra duomenų, kas parengė šį skundą, taip pat, jog S. Q. M. M. supranta lietuvių kalba surašytą skundo turinį, todėl sprendė, jog terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėja nurodo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartimi nesutinka. Nors teismas ir nurodė, kad pareiškėja turėjo elgtis protingai ir apdairiai, tačiau ji yra užsienietė, kurios šalies teisinė sistema remiasi ne Europoje suformuotomis teisinėmis tradicijomis, bet (duomenys neskelbtini) tikėjimo dogmomis. Todėl pareiškėjos elgesys buvo kitoks. Ji suprato, kad priimant ir apgyvendinant ją su šeima, jiems bus suteiktos ir panašios teisės, nebus varžoma judėjimo laisvė arba ji bus varžoma laikinai. Pareiškėjos supratimu, ji turi elgtis taip, kaip nurodo asmenys, kurių valdžioje ji yra. Tik vėliau jai buvo paaiškinta, kad ji gali nesutikti su jai siūlomomis elgesio taisyklėmis ir būdais, jog yra kitos gyvenimo sąlygos.

Pareiškėjos vertinimu, nurodyti argumentai yra pagrįsti, ji nesuprato savo teisių ir galimybių, kadangi atvyko iš šalies, kurios tiek kultūra, tiek teisė remiasi kiek kitais principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Nustatyta, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas 2022 m. sausio 25 d., pareiškėja su Sprendimu supažindinta 2022 m. vasario 26 d., todėl skundas teismui galėjo būti pateiktas iki 2022 m. kovo 12 d. įskaitytinai. Pareiškėja skundą teismui pateikė 2022 m. birželio 3 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi UTPĮ nustatytą skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir objektyviomis, todėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino.

Vertindama pareiškėjos nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių praleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, kiekvienu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, savo nuožiūra sprendžia, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad pareiškėja su Sprendimu buvo supažindinta 2022 m. vasario 26 d., Sprendime nurodė, jog su juo sutinka ir neketina jo skųsti, nereiškė pageidavimo dėl advokato paskyrimo bei kreipimosi į teismą, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjos galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklausė nuo jos pačios veiksmų. Akcentuotina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju pareiškėjos visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas neatitinka šio reikalavimo, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti pripažintos nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios, todėl negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.

Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog nesuprato priimto Sprendimo turinio ir jo reikšmės, t. y. nežinojo, jog bus ribojama judėjimo laisvė, neturi teisinių žinių ir nemoka lietuvių kalbos, skiriasi šalies, iš kurios atvyko, tradicijos, tačiau šiuos pareiškėjos teiginius paneigia aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjai Sprendimo turinys buvo perskaitytas ir išaiškintas, ji jį suprato ir tai patvirtino Sprendime savo parašu. Pareiškėja su Sprendimu sutiko, nurodė, kad neketina jo skųsti teismui. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytos objektyvios aplinkybės, galėjusios užkirsti kelią pareiškėjai laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę Sprendimui apskųsti. Pareiškėja šiuo atveju turėjo būti aktyvi ir pareiginga, t. y. sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir siekti laiku paduoti skundą, tačiau pati pasirinkdama tokį savo procesiškai pasyvų elgesio modelį prisiėmė riziką dėl netinkamo ir pavėluoto jos teisių gynimo realizavimo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų subjektų arba išorinių veiksnių, turėjusių įtakos UTPĮ nustatyto termino skundui paduoti praleidimo priežastis, todėl pareiškėjos nurodomos priežastys pagrįstai pripažintos subjektyviomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjos valios ir veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad analogiškas vertinimas pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-595-575/2022, 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje Nr. AS-594-968/2022, kurioje teismas vertino tas pačias faktines aplinkybes.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. Q. M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Beata Martišienė