b05b2889-d568-4865-9366-bbec2dfa66d4 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI2-6646-414/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01767-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Skaistei Lašienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. B. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas J. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2020 m. birželio 10 d. sprendimÄ Nr. 20-IL-20-01266-e „Dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neperregistravimo“; 2) įpareigoti atsakovÄ perregistruoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, iÅ¡duotÄ J. B.. Taip pat prašė priteisti už advokato padėjėjos pagalbÄ Å¡ioje byloje patirtas 1 315,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas skunde ir jo patikslinime nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovė paaiÅ¡kino, kad atsakovas ginčijamu 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-01266-e (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) nusprendė neperregistruoti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. L1-0004490 (galiojo iki 2020 m. birželio 10 d.). SprendimÄ atsakovas argumentavo tuo, kad pareiÅ¡kėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, iÅ¡ jų ir Å¡iurkščius, bÅ«damas neblaivus vairuoja automobilį, keldamas akivaizdžiÄ grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, visuomenės saugumui, neatsakingai elgiasi su Å¡oviniais, todėl leidimo perregistravimas nesuderinamas su Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo tikslais, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimais.

Ginčijamas sprendimas neatitinka konstitucinių proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame padarytos neteisingos iÅ¡vados. Sprendime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas už administracinius nusižengimus baustas 11 kartų, tačiau į bylÄ pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys Å¡ių aplinkybių nepatvirtina. Atsiliepime atsakovas įvardija ne 11, o 9 nusižengimus, o pareiÅ¡kėjui prieinamais Policijos elektroninių paslaugų portalo e.Policija.lt duomenimis, matomi tik 3 administraciniai nusižengimai, iÅ¡ kurių 2 apraÅ¡yti Ginčijamame sprendime.

Sprendimas neindividualizuotas, neatitinka konkretumo, aiÅ¡kumo kriterijų, nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjas kelia ar gali kelti grėsmę, nors jame padaryta iÅ¡vada gali turėti įtakos pareiÅ¡kėjo gyvenimui ir asmenybės vertinimui ateityje (pvz., susirandant darbÄ , siekiant karjeros). Pastebėjo, kad už administracinius nusižengimus pareiÅ¡kėjui skirtos nuobaudos yra pačios Å¡velniausios, t. y. Administracinių nusižengimų kodekso normų sankcijose numatytos mažiausio dydžio baudos, trumpiausias specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl jie nelaikytini Å¡iurkščiais.

Nusižengimus skiria 8,5 m. terminas, todėl jie nėra sistemingi. Administraciniai nusižengimai dėl elgesio kelyje nėra susiję su ginklų naudojimu, jie jau buvo įvertinti taikant administracinę atsakomybę ir nėra pagrindo dar kartÄ juos vertinti. Be to, leidimas buvo iÅ¡duotas jau esant 2011 metais padarytam nusižengimui. PiktybiÅ¡kai Kelių eismo taisyklių pareiÅ¡kėjas nepažeidinėjo, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paÅ¡alino pareiÅ¡kėjo grėsmę atsakovo nurodytoms vertybėms, pareiÅ¡kėjas suprato savo elgesio pasekmes, siekia pasikeisti.

PareiÅ¡kėjas yra itin gerai charakterizuojamas ir vertinamas Å«kinėje ir komercinėje veikloje, darbe, asmeniniuose santykiuose, gerbia žmogaus, visuomenės, moralės bei elgesio normas, imasi apsaugoti kitų asmenų nuosavybę, sustabdė asmenis, bandžius įsilaužti į kaimynų namÄ , ir apgynė kaimynams priklausantį turtÄ , dvi medžiotojų ir žvejų draugijos jį charakterizuoja teigiamai bei pritaria leidimui laikyti ir neÅ¡iotis ginklus. PareiÅ¡kėjas mano, jog jis yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, nes turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbovietę, yra Å«kininkas, dalyvauja kooperatyvų veikloje, turi sveikatos priežiÅ«ros specialistų patvirtinimÄ , fizinė ir psichologinė bÅ«klė leidžia laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ , jam nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, jo elgesys nesusijęs su fiziniu ar kitokiu smurtu, nėra chuliganiÅ¡kas, todėl jis nekelia grėsmės visuomenės saugomoms vertybėms.

Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ padaręs asmuo, po metų jau galėtų įsigyti leidimÄ neÅ¡iotis (laikyti) ginklÄ arba negautų leidimo, jei per metus bÅ«tų padaręs pakartotinį teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus, tačiau pareiÅ¡kėjui leidimas neperregistruotas dėl per metus padaryto vieno tokio pažeidimo. Jei teismas vertintų, kad Ginčijamas sprendimas pagrįstas, pareiÅ¡kėjui teisė laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ galėtų bÅ«ti nesuteikiama niekada, nes atsakovas visada galės vertinti viso gyvenimo ar kito nepateisinamai ilgo laikotarpio duomenis.

Sprendimu sukurta teisinio neapibrėžtumo, netikrumo situacija, kai be teismo sprendimo, be jokio iÅ¡ankstinio įspėjimo asmuo pripažintas grėsme visuomenei ir nėra aiÅ¡ku, po kokio laikotarpio jis galėtų pagrįstai tikėtis, jog atsakovas jį vertins kitaip. Sprendimas neatitinka įstatymų leidėjo tikslų, konstitucinių proporcingumo bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Kauno apskrities VPK) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir patikslintÄ skundÄ nurodė, kad, atliekant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl leidimo galiojimo pratęsimo vertinimÄ , buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. vasario 17 d. buvo 11 kartų baustas už administracinius nusižengimus, t. y. už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , už draudimÄ vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam (nustatytas 0,67 promilės girtumas), už greičio virÅ¡ijimÄ (baustas 4 kartus), už automobilio vairavimÄ pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, už tai, kad Vilniaus oro uoste patikros poste tikrinant rankinį bagaÅ¾Ä buvo rastas vienas Å¡ovinys (308 kalibro), už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam (nustatytas 0,46 promilės girtumas), už tai, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį, todėl buvo sugadinti automobiliai ir sužalota vairuotoja, už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymÄ , žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ .

Priimant GinčijamÄ sprendimÄ buvo vertinami visi 11 pareiÅ¡kėjo padarytų nusižengimų, kurie yra policijos registre. Akcentavo, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai, kurios yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, taip pat turtui. Du kartus paskirta nuobauda už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam patvirtina pareiÅ¡kėjo neatsakingumÄ , nepagarbÄ Ä¯statymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

Todėl tai yra pakankamas pagrindas pareiÅ¡kėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų, taip pat savo gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pagal Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei Å¡audmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų vieÅ¡ajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, iÅ¡ jų Å¡iurkščius, susijusius su pavojumi savo, taip pat kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai, bÅ«damas neblaivus vairuoja automobilį – padidinto pavojaus Å¡altinį, neatsakingai elgiasi su Å¡oviniais, o tai nesuderinama su rÅ«pestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

Sprendimas buvo grindžiamas ne pareiÅ¡kėjo nepriekaiÅ¡tinga reputacija, o įstatymo nuostata, kurioje nurodoma bendra asmens keliama grėsmė visuotinėms vertybėms ir nedetalizuojama, kad grėsmė turi pasireikÅ¡ti tik disponuojant ginklais. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundÄ atmesti.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities VPK 2020 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-01266-e, kuriuo pareiškėjui neperregistruotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčijamo Kauno apskrities VPK 2020 m. birželio 10 d. sprendimo teisinis pagrindas – Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas (leidimai panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (nauja redakcija nuo 2019-09-01) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 67 punktas (atlikus patikrinimus ir nustačius priežastis, dėl kurių Ä®statymo nustatyta tvarka asmuo negali turėti ginklų, apibendrinama patikrinimo medžiaga ir sprendžiama dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neperregistravimo. Jei leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neperregistruojamas, suraÅ¡omas laisvos formos sprendimas dėl leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neperregistravimo. Šį sprendimÄ turi patvirtinti teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo).

Pažymėtina, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01) tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ (1 str. 1 d.). Paminėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui; Å¡iuo atveju policija nurodo atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ (panaikinti leidimÄ ) motyvus. Å io įstatymo 40 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimai neÅ¡iotis ir leidimai laikyti ginklus, Å¡audmenis panaikinami. Paminėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad leidimai neÅ¡iotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui; tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

AiÅ¡kindamas Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, kad Å¡iame įstatyme nenurodyti konkretÅ«s kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Å iuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Å¡io įstatymo tikslų įgyvendinimÄ . Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokiÄ teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikÅ¡mingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretÅ«s kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklų ir Å¡audmenų turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, vieÅ¡ajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokias ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo ir panaikinimo sÄ lygas bei tvarkÄ , kad bÅ«tų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklų ir Å¡audmenų turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ; įstatymų leidėjas, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ ir turėdamas plačiÄ diskrecijÄ , privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sÄ lygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir Å¡audmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Priimant GinčijamÄ Kauno apskrities VPK sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui neperregistruotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, buvo įvertintos aplinkybės, kad, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2011 m. gegužės 28 d. vairavo transporto priemonę neblaivus ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį jam buvo paskirta 1000 Lt (290 Eur) bauda, 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus oro uoste, iÅ¡skrendant iÅ¡ Lietuvos, patikros poste, tikrinant rankinį bagaÅ¾Ä , pas pareiÅ¡kėjÄ rastas vienas 308 kalibro Å¡ovinys ir tokiais veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalį bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje, 2019 m. lapkričio 12 d. vairavo transporto priemonę neblaivus ir pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Taip pat buvo įvertintos aplinkybės, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d., 2016 m. liepos 10 d., 2018 m. sausio 22 d., 2019 m. birželio 22 d. vairuodamas transporto priemones pareiÅ¡kėjas virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2019 m. lapkričio 5 d. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį automobilį, todėl buvo apgadinti automobiliai ir sužalota vairuotoja (nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau Å¡is pažeidimas, kaip ir kiti trys pažeidimai, Ginčijamame sprendime nedetalizuoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nors proceso Å¡alys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiÅ¡kiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTÄ® 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 4 dalis), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. BÅ«tent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. vasario 14 d. Vilniaus oro uoste neatsakingai elgėsi su 308 kalibro Å¡oviniu ir tokiais veiksmais pažeidė Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, 2019 m. lapkričio 12 d. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (neblaivus transporto priemonę vairavo ir 2011 m. gegužės 28 d.), vairuodamas transporto priemones keturis kartus virÅ¡ijo leistinÄ greitį, atsižvelgiant į teismo aptartÄ pareiÅ¡kėjo daromų teisės pažeidimų periodiÅ¡kumÄ , vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, tai liudija jo neatsakingumÄ , nepagarbÄ Ä¯statymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tai taip pat liudija, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiÅ¡kėjo neatsakingo elgesio faktai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Minėti faktiniai duomenys, charakterizuojantys pareiÅ¡kėjÄ , yra iÅ¡samÅ«s, patikimi, objektyvÅ«s ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo. Tokio pobÅ«džio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir Å¡audmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktas (vairavimas transporto priemonę esant neblaiviam ir Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pažeidimas) charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte iÅ¡vardytiems teisiniams gėriams.

Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl Ginčijamo sprendimo neproporcingumo ir pareiÅ¡kėjo teisių ribojimo, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei skunde teismui, nei teismo posėdžio metu nedetalizavo, kaip leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neperregistravimas riboja pareiÅ¡kėjo teises. Byloje nėra duomenų, jog ginklų bei Å¡audmenų laikymas bÅ«tų susijęs su pareiÅ¡kėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, t. y. tokios teisės iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atėmimas nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Skunde nurodyta aplinkybė, jog jei teismas vertintų, kad Ginčijamas sprendimas pagrįstas, pareiÅ¡kėjui teisė laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ galėtų bÅ«ti nesuteikiama niekada, nes atsakovas visada galės vertinti viso gyvenimo ar kito nepateisinamai ilgo laikotarpio duomenis ir nėra aiÅ¡ku, po kokio laikotarpio jis galėtų pagrįstai tikėtis, jog atsakovas jį vertins kitaip, nelaikytina reikÅ¡minga, nes Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti Å¡iÄ normÄ , pasirinkti kokį nors kitÄ elgesio variantÄ , iÅ¡skyrus Å¡ioje normoje nurodytÄ leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimÄ , jei yra nustatomas kuris nors iÅ¡ 40 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų atvejų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtÄ ginklų naudojimÄ , tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Tai, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paÅ¡alino pareiÅ¡kėjo grėsmę atsakovo nurodytoms vertybėms, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingÄ ir rÅ«pestingÄ .

Skunde pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad jis itin gerai charakterizuojamas ir vertinamas Å«kinėje ir komercinėje veikloje, darbe, asmeniniuose santykiuose, imasi apsaugoti kitų asmenų nuosavybę, sustabdė asmenis, bandžiusius įsilaužti į kaimynų namÄ , ir apgynė kaimynams priklausantį turtÄ , dvi medžiotojų ir žvejų draugijos jį charakterizuoja teigiamai bei pritaria leidimui laikyti ir neÅ¡iotis ginklus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbovietę, yra Å«kininkas, dalyvauja kooperatyvų veikloje, Å¡iuo konkrečiu atveju prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei padarė atsakovas prieÅ¡ tai aptartų aplinkybių kontekste, nesuponuoja.

Dėl pareiškėjo argumento, jog Ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad Å¡is individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (nauja redakcija nuo 2019-09-01) patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos tvarkos apraÅ¡o 67 punktu, yra nurodyti pareiÅ¡kėjo leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus neperregistravimo teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad jis suprato, dėl ko jam buvo neperregistruotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ , nes pareiÅ¡kėjas ginčijo motyvus, nurodytus Ginčijamame sprendime. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo žinomi ir suprantami atsakovo Ginčijamo sprendimo argumentai, nes dėl Å¡ių argumentų pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ .

Teisėjų kolegija vertina, kad Ginčijamas sprendimas neperregistruoti leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus yra pagrįstas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl atmestinas ir skundo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ perregistruoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, iÅ¡duotÄ J. B..

PraÅ¡ymas priteisti 1315,0 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas, nes tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tarp jų – atstovavimo iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis

Daina Kukalienė

Asta Urbonienė