2022-06-01 Nr. AB-14435-3-64-3-00246-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-102-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00246-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 31S-90-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas patikslintame skunde (toliau – ir skundas) nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. gavo NŽT Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 17 d. raštą Nr. 31SD-400-(14.31.47) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 17 d. raštas), tačiau šio rašto priedai nebuvo pridėti. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisės į tėvų turėtą žemę buvo atkurtos Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 7-2202 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui (-tei) A.

S. B.“ (toliau – ir 2000 m. liepos 3 d. sprendimas). Pareiškėjas savo valią dėl tėvų P. B. ir B. B. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) išreiškė pareiškime, kuriame nurodė, kad pageidauja tėvų turėtą žemę susigrąžinti natūra. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, nes gyveno Vilniaus mieste, be to, ruošiant naują projektą žemei grąžinti Vilniaus rajono Paberžės seniūnijoje, prašė, kad Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius parašytų išvadą dėl žemės grąžinimo į šią kadastro vietovę. 2015 m. išvada buvo atsiųsta į NŽT Vilniaus skyrių, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad žemė pagal šį projektą yra išdalinta ir likę tik keli sklypai, kurie yra blogose, pelkėtose vietose.

Pareiškėjui buvo pasiūlyta rinktis žemės sklypą pagal naujai ruošiamą projektą (duomenys neskelbtini) kaime, netoli Paberžės. Pareiškėjas teigė, kad NŽT Vilniaus skyrius privalėjo raštu jį informuoti, kodėl pareiškėjui formuojamas žemės sklypas yra keliamas į kitą kadastro vietovę, nurodyti to priežastis. Pareiškėjas nurodė 2015 m. keletą kartų lankęsis NŽT Vilniaus skyriuje, tačiau žemės sklypas nebuvo pasiūlytas. Pareiškėjas, manydamas, kad situacija kartojasi, teigė paprašęs parodyti, kurioje vietovėje yra pareiškėjui suprojektuotas sklypas, tačiau sklypo apžiūrėti nepavyko dėl to, kad teritorija buvo apaugusi krūmais, Sosnovskio barčiais, nebuvo galima praeiti ar pravažiuoti.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pasiūlyta apžiūrėti Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo kadastrinėse vietovėse likusius sklypus. Apžiūrėjęs vietovę, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio mėnesį nuvyko į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir nurodė, kad išsirinko sklypą, bei raštiškai patvirtino, kad sutinka, jog žemė būtų grąžinta Pagirių seniūnijos kadastrinėje vietovėje ir kategoriškai atsisakė, kad žemės sklypas būtų grąžintas pagal (duomenys neskelbtini) kaimo projektą.

Po pusmečio pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių dėl nesutvarkytų dokumentų, tačiau buvo patikintas, kad žemė bus grąžinama Pagirių seniūnijoje. 2016 m. sausio mėnesį pareiškėjas pakartotinai nuvyko į NŽT Vilniaus skyrių pasiteirauti, ar dokumentai sutvarkyti. 2016 m. balandžio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į NŽT, kuri pasiūlė parašyti skundą dėl žemės grąžinimo ir dokumentų tvarkymo vilkinimo. Atsakant į pareiškėjo skundą, NŽT 2016 m. gegužės 23 d. rašte Nr. ISS-1961-(7-5) paaiškinta, kad yra ruošiamas naujas (duomenys neskelbtini) kaimo projektas, tačiau apie dokumentų tvarkymo vilkinimą Pagirių seniūnijoje neužsiminta. 2019 m. lapkričio 6 d.

NŽT direktorius įpareigojo Šiaulių skyrių paruošti sprendimą grąžinti žemę ne natūra, o pinigine kompensacija.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad, vykdant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, pareiškėjo vardu buvo parengta NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. išvada Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kuri buvo persiųsta į Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. 48SD-9044-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ (toliau – ir Raštas) pareiškėjas buvo kviečiamas dalyvauti 2019 m. liepos 18 d. organizuojamame susirinkime dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo pasirinkimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau pareiškėjas šiame susirinkime nedalyvavo ir Vilniaus rajono skyriui nepranešė savo neatvykimo priežasties.

Atsižvelgiant į tai, lygiavertis turėtajam žemės sklypas, rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, pareiškėjui nebuvo suprojektuotas. 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10975-(5.34) pareiškėjo vardu parengta išvada Nr. 31IP-10 grąžinta ją parengusiam NŽT Šiaulių skyriui. Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąraše, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-902-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas), pareiškėjas Sąrašo IX eiliškumo grupėje buvo įrašytas 10 eilės numeriu. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 19 d.

įsakymu Nr. 31VĮ-2685-(14.31.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. išvados Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo negaliojančia“ panaikino Išvadą ir Sprendimu pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į 0,0111 ha žemės, atlyginant pinigais (vertė 116 Eur, pritaikius indeksą 1,6, vertė yra 185,60 Eur). Atsakovas paaiškino, kad NŽT Šiaulių skyriaus Sprendimą bei su juo susijusius dokumentus pareiškėjui išsiuntė 2020 m. sausio 17 d. raštu, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. sausio 20 d.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo A. S. B. skundą tenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą.

6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas Šiaulių miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. liepos 3 d. sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises į 0,2000 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kita paskirtis: gyvenamojo namo statybai. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-583-(12-10) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Šiaulių mieste“ pranešta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 3 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 0,2000 ha, perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą.

Nuosavybės teisės neatkurtos į 0,0111 ha žemės sklypo dalį. Nuo 2006 m. iki 2012 m. NŽT Šiaulių žemėtvarkos skyrius siūlė pareiškėjui pasinaudoti numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d. su prašymu kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, nurodydamas, kad nesutinka, jog būtų išmokėta kompensacija. Pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių su prašymu parengti išvadą dėl žemės 0,0111 ha perkėlimo į Vilniaus rajoną, Paberžės seniūniją, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

Pareiškėjas nurodė, kad su Išvada susipažino bei sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštu pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. liepos 18 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame galės išreikšti valią dėl A. S. B. vardu projektuojamo(-ų) žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. TR-10975-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“ grąžino Išvadą NŽT Šiaulių skyriui, nes, rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, pretendentas pareiškėjas neatvyko į 2019 m. liepos 18 d. organizuojamą pretendentų susirinkimą. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 19 d.

įsakymu Nr. 31VĮ-2685-(14.31.2.) pripažino negaliojančia Išvadą, o Sprendimu nusprendė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0111 ha žemės, atlyginant pinigais 116 Eur, išperkant žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995 m. birželio 1 d.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) 1021, 103 punktais, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjų neinformavimo raštu apie sprendimo priėmimo laiką aspektu.

8. Teismas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštu pareiškėjas kviestas 2019 m. liepos 18 d. 9.30 val. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkime, kuriame turės išreikšti valią dėl A. S. B. vardu projektuojamo (-ų) žemės / miško / vandens telkinio / sklypo (-ų) vietos ir ribų. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie Rašto išsiuntimą bei įteikimą pareiškėjui, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog 2019 m. birželio 28 d. išsiųstas Raštas su kvietimu atvykti į susirinkimą, pareiškėjui nebuvo įteiktas, pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog kvietimo atvykti į pretendentų susirinkimą 2019 m. liepos 18 d. negavo ir apie šį susirinkimą nieko nežinojo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie 2019 m. liepos 18 d. vyksiantį susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl žemės sklypo vietos ir ribų pasirinkimo.

9. Teismas vadovavosi Tvarkos 105 punktu ir nustatė, kad byloje esantys dokumentai pagrindžia pareiškėjo argumentus, jog jis niekada nepageidavo gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, t. y. atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone natūra. Teismas sprendė, jog atsakovas, žinodamas, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą, nepagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neatvyko į susirinkimą be pateisinamų priežasčių bei taikė neatvykimo į susirinkimą pasekmes, t. y. nuosavybės teises į žemę atkūrė, atlyginant pinigais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju turėjo teisėtą lūkestį įgyvendinti savo materialiąją teisę – nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

10. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką teisėtų lūkesčių aspektu, nurodė, kad asmens neatvykimas į susirinkimą sukelia realias teisines pasekmes ir yra esminis Tvarkos 1021 punkto pažeidimas, ir pažymėjo, kad atsakovas žinojo apie tai, jog pareiškėjui Raštas apie susirinkimą nebuvo įteiktas, todėl šią faktinę aplinkybę turėjo įvertinti ir pripažinti, kad pareiškėjas susirinkime nedalyvavo ne dėl savo kaltės. Teismas atsakovo Sprendimą panaikino, nes jis buvo priimtas, pažeidus Tvarkos 1021 punktą. Teismas pažymėjo, kad, netinkamai informavus pareiškėją apie susirinkimą, buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė įgyvendinti savo subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises natūra bei be pagrindo taikytos Tvarkos 103 ir 105 punktų nuostatose numatytos neatvykimo į pretendentų susirinkimą pasekmės.

III. 11. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. S. B. skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į rengiamą žemės reformos projektą, o apie jo laiką ir vietą pareiškėjui buvo žinoma.

12. Atsakovas teigia, kad teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir atkūrimo sąlygas bei tvarką, tačiau skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes buvo priimtas byloje nesant visų dokumentų, kurie patvirtina objektyvias, šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu sąmoningai klaidino teismą ir teigė, kad jam, kaip pretendentui, atkuriant nuosavybės teises nebuvo siūloma rinktis iš laisvos valstybinės žemės sklypų, taip pat tikrovės neatitiko pareiškėjo patikinimas teismui, kad jis į rengtus žemės reformos projektus nebuvo kviečiamas.

13. Atsakovas nurodo, kad teismui buvo teikta žemės reformos žemėtvarkos projektų medžiaga, kuri patvirtina, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į NŽT Vilniaus skyriaus rengtus žemės reformos žemėtvarkos projektus, vykdytus Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, tačiau neatvykdavo. Teismui buvo pateikti: pareiškėjui siųsti Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 48SD-5576-(14.48.104.), 2016 m. gegužės 23 d. raštas Nr. 48SD-6497-(14.48.104), Raštas, kuriais pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus, susirinkimų, įvykusių 2016 m. gegužės 17 d. ir 2016 m. birželio 2 d., protokolų priedai (Nr. 2), asmenų, dalyvavusių (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose sąrašai (protokolų priedai Nr. 1), kuriuose nurodyta, kad A. S. B. į žemės reformos žemėtvarkos projektų susirinkimus neatvykdavo; NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. TR-10975-(5.34.) „Dėl išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ grąžinimo“. Papildomai teismui pateiktas ir NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 21 d. raštas Nr. 48SD-2329-(14.48.104.), kuriuo atsakoma į pateiktą pareiškėjo paklausimą ir išsamiai nurodomos visos aplinkybės, susijusios su NŽT Vilniaus skyriaus rengtais žemės reformos žemėtvarkos projektais, kuriuose pareiškėjas dalyvavo.

14. Atsakovas vadovaujasi Tvarkos 105 punktu ir teigia, kad, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, nekilo klausimų ir į bylą nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjui Raštas buvo išsiųstas registruota pašto siunta. Naujai pateikti įrodymai sudaro pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą ir nustatyti objektyvią tiesą, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į rengiamą žemės reformos projektą, o apie jo laiką ir vietą jam buvo žinoma. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Raštu pareiškėjas buvo kviečiamas dalyvauti 2019 m. liepos 18 d. organizuojamame susirinkime dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo pasirinkimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau jame nedalyvavo ir Vilniaus rajono skyriui nepranešė apie savo neatvykimo priežastis. Raštas pareiškėjui išsiųstas 2019 m. birželio 28 d. registruoto laiško siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Šio registruoto laiško brūkšninis kodas yra (duomenys neskelbtini) (dokumentas apie pareiškėjui išsiųstą registruotą siuntą pridedamas; dokumento eilės numeriu 18 yra nurodytas siuntos gavėjas A. S. B.).

15. Pareiškėjas A. S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą nepakeistą.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi dar 2012 m., pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su nuosavybės teisių į tėvų turėtą žemę atkūrimu, Išvada, sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje pasirinkimu, kategorišku atsisakymu sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Pareiškėjas nurodo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėto NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 21 d. rašto Nr. 48SD-2329-(14.48.104.) priėmimo aplinkybes, teigia nesuprantąs, ką šis atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamas raštas gali įrodyti byloje, nes, pareiškėjo vertinimu, jame pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjas tvirtina, kad Rašto negavo ir apie laiką ar vietą nežinojo. Pareiškėjas pažymi, kad, gavęs registruotą laišką, jis turėjo pasirašyti ir nurodyti gavimo datą, o atsakovas turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas nurodo kreipęsis į Lietuvos pašto administraciją, kuri patvirtino, kad ta data pareiškėjui jokie laiškai nebuvo pateikti. Pareiškėjas pažymi, kad niekada neprašė kompensacijos pinigais.

17. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. gegužės 9 d. buvo gautas atsakovo NŽT prašymas atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą, kuriame prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, naujoms aplinkybėms nustatyti prijungti byloje teikiamus dokumentus dėl pareiškėjo neatsiimto pranešimo pašte bei viešą paskelbimą apie Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pradžią ir laikotarpį (ir kt. informaciją) įrodantį dokumentą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 31S-90-(14.31.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant.

20. Tvarkos 113 punktas nustato, jog šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

21. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjas turėjo būti informuotas apie ginčijamo administracinio sprendimo priėmimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino, ar atsakovas apie ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo laiką raštu informavo pareiškėją.

22. Pirmosios instancijos teismas panaikino ginčijamą atsakovo Sprendimą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas buvo netinkamai informuotas apie pretendentų susirinkimą, kuriame buvo svarstomas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

23. Tačiau šios aplinkybės nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingos, nes pareiškėjas neginčija atsakovo veiksmų bei priimtų sprendimų susijusių su minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymu bei 2015 m. vasario 12 d. išvados Nr. 31IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimu. Todėl Tvarkoje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nėra aktualus nagrinėjamam ginčui.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

26. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo prašymai dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos, bylos nagrinėjimo atnaujinimo šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje nesvarstomi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė