2023-10-11 Nr. AB-18159-3-62-3-01630-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-589-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01630-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovams Lietuvos Kalėjimų tarnybai ir Lietuvos probacijos tarnybai dėl lygtinio paleidimo sąlygų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas išaiškinti įstatymo nuostatas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde pateikia neaiškiai, nerišliai, padrikai surašytas skundo aplinkybes, kelia klausimus (ar teisingai Lietuvoje yra priimti įstatymai, ar teisingai Bausmių vykdymo kodeksas bus įgyvendinamas ateityje ir pan.), iš skundo turinio negalima suprasti keliamo ginčo esmės, skundo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir konkrečiai nesuformuluoti skundo reikalavimai. Pareiškėjui išaiškinta, jog skunde turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai) bei nuosekliai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Pareiškėjui siūlyta aiškiai ir nuosekliai nurodyti konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą), kurie galimai pažeidė jo teises bei pateikti savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, aiškiai išdėstyti faktinę situaciją.

Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę pateikti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str.) arba, tuo atveju, jei skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio reglamentavimo sritį, prie skundo pridėti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus skundo padavimo administraciniam teismui terminus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui konstatavę, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo priimti nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą nagrinėti klausimą dėl pakeistų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurios pažeidžia pareiškėjo teisę į lygtinį paleidimą. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti, kokiu pagrindu jam buvo keičiamos sąlygos dėl lygtinio paleidimo ir išaiškinti, kokios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos reglamentuoja pareiškėjo teisę į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą.

Pareiškėjo skundžiama teismo nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančio skundo.

Pareiškėjas su teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartimi nesutinka ir teigia abejojantis, kad teismas nesuprato jo skundo.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir kituose straipsniuose.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato, jog skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo pridedamas skundžiamas aktas. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo reikalavimai yra neaiškūs ir nekonkretūs.

Pareiškėjo abstraktus reikalavimas išaiškinti teisės aktų nuostatas, pagal ankščiau paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Pareiškėjui nesuformulavus aiškaus ir konkretaus reikalavimo, t. y. nenurodžius konkretaus skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar ginčijamo viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto teisėjų kolegija negali aiškinti pareiškėjo nurodytų teisės normų. Pažymėtina ir tai, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).

Iš pareiškėjo pateiktų teismui skundo priedų matyti, kad pareiškėjas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra raštu kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, Lietuvos probacijos tarnybą ir šios institucijos yra pateikusios pareiškėjui atsakymus, nurodydamos jų apskundimo tvarką. Nesutikdamas su pateiktais atsakymais pareiškėjas turi teisę ginčyti juos teisės aktų nustatyta tvarka, o ne reikšti abstraktų reikalavimą teismui, prašydamas išaiškinti teisės aktų nuostatas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Konstatuotina, kad minėtoje teismo nutartyje nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, t. y. pareiškėjas nesukonkretino savo reikalavimų, aiškiai nenurodė skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar teisės akto, taigi pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė