Legislator Case Law & Legislation
b05503f2-d970-4560-a4c1-daf0de92017f AI generated

b05503f2-d970-4560-a4c1-daf0de92017f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b05503f2-d970-4560-a4c1-daf0de92017f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 66 valandų viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 11 parų areÅ¡to bausmę;

Legislator headnote

AI generated

b05503f2-d970-4560-a4c1-daf0de92017f · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Ji iÅ¡ karto išėjo į kambarį, pridengė ledÄ , suvyniotÄ Ä¯ rankÅ¡luostį, kad sustabdytų kraujÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kol pareigÅ«nai važiavo, jos sugyventinis toliau įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Ji tiesiog nori ramybės iÅ¡ jo pusės, nori gyventi atskirai, tik su savo vaiku (b. l. 10-13, 27-29). IÅ¡ policijos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 1.54 val. gautas praneÅ¡imas, jog pranešėjai grasino ir namuose sumušė sugyventinis (b. l. 7).

Keywords

AI generated
causation of shoulder injury knee injury traumatic hand injury severe health impairment service-incurred health impairment whiplash injury
AI generated
04019485-0c20-4d42-bfb6-072f9a86cd32
Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr.N1-1990-246/2011Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00814-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 10 d.Kaunas     Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei MiÅ¡tautienei, JÅ«ratei Verseckienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, gynėjams Vidai Kabečienei, Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajai L. P., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ N. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygintui AukÅ¡tuoliui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ Â bylÄ , kurioje:    D.
022b8d67-6747-4af8-a365-7d53383d962d
?Lietuvos Respublikos teism¸ ( teis?j¸ ),Baudžiamoji byla Nr.
7da9105a-5d38-49ba-a0d4-d92de1c75504
?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr.
fbc4eb05-da17-4f36-9845-6a036a5fb1b4
Lithuanian court convicts minor for headbutt, reduces sentence, and partially awards civil damages.
8898caae-df35-4799-a21a-4f57fe99d50d
BaudžBaudž.byla Nr. 1-195-359/2012Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00110-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.10.1.4; 1.2.19.3; 1.1.7.2.4 (S)                                                                                    KAIÅ IADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS  ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.KaiÅ¡iadorys              KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Kęstučio DaukÅ¡os pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-359/2012 (teisminio proceso Nr. 1-63-1-00110-2012-8) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kuriojeA.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini) ekskavatorininku - maÅ¡inistu, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir n u s t a t ė:Kaltinamasis A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-443-1034/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37138-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, dalyvaujant prokurorui Marinai Ridikienei, kaltinamajam A. K., nukentėjusiajai L. A., vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 66 valandų viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 11 parų areÅ¡to bausmę;

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : A. K. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 1.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,69 promilių girtumas), mušė savo Å¡eimos narę – sugyventinę L. A., o bÅ«tent: metė stiklainį L. A. į galvÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ bei padarydamas L. A. muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais A. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad grįžo po darbo, jie apsipyko. Vėliau balkone sviedė stiklainį ir pataikė į galvÄ nukentėjusiajai. Jie pykosi, neprasilenkė balkone, tai jis metė stiklainį, pataikė į L. A. ir kvietė policijÄ . TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs 2-3 alaus. Nemano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, labiau psichologinė bÅ«sena, nes buvo pavargęs po darbo. Nukentėjusioji pradžioje trankė jį su Å¡lepetė, kol jis gulėjo lovoje.

Po to konfliktas vyko toliau ir balkone jis neatlaikė, todėl metė stiklainį. Stiklainį metė tam, kad iÅ¡gÄ sdintų nukentėjusiÄ jÄ . Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Nepripažįsta to, kad tik vienpusiÅ¡kai yra kaltinimas dėl to. Nesikreipė į policijÄ dėl nukentėjusiosios veiksmų, nes žino visus procesus, kaip viskas vyksta. Iki Å¡ito konflikto L. A. nebuvo sužalota. Jis nukentėjusiosios kaip ir atsiprašė, atsipraÅ¡o ir dabar. Veikos kartojasi dėl alkoholio vartojimo ir dėl aplink esančių asmenų, aplinka ne ta.

Neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad A. K. grįžo po darbo, apsižodžiavo. Po to jis po 1.00 val. išėjo parÅ«kyti, ten apsižodžiavo. Ji jau iÅ¡eidinėjo, dar kažkÄ surėkė, kaltinamasis paėmė ir metė stiklainį, pataikė jai į galvÄ . Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios L.

A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 27). Perskaičius Å¡iuos parodymus nukentėjusioji parodė, kad nebuvo taip, kad A. K. trenktų jai su stiklainiu, jis sviedė stiklainį į jÄ . A. K. metimo momentu nuo jos buvo per 3 m. Po Å¡io konflikto atskirai gyvena su A. K., kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ priima. TÄ dienÄ dėl A. K. veiksmų patyrė fizinį skausmÄ . Å iai dienai A. K. neturi pretenzijų. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad prisipažįsta iÅ¡ dalies.

Apie 5 metus gyvenÄ kartu su sugyventine L. A., veda bendrÄ Å«kį. Å iuo metu jie gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Å iÄ nakt tarp jo ir L. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties jis aiÅ¡kiai įvardinti negali. Vakar, apie 22.00 val. grįžo namo po darbo ir jam jau esant namie, L. iÅ¡gėrė du butelius Å¡ampano. Jis iÅ¡gėrė kelis butelius alaus. Konfliktas prasidėjo jau 2020 m. rugsėjo 16 d., t. y. po 00.00 val., kuomet L. priėjo prie jo ir pradėjo smÅ«giuoti ranka, kurioje tuo metu laikė naminę Å¡lepetę.

Jis tuo metu jau gulėjo lovoje. Ji jam smÅ«giavo į įvairias kÅ«no vietas, bendrai sudavė ne mažiau 15 kartų, pagrindiniai smÅ«giai buvo į Å¡onus iÅ¡ abiejų pusių, o taip pat į rankas, nes dengėsi rankomis ir antklode. Po to ji kažkiek apsiramino, nuėjo į balkonÄ parÅ«kyti ir jai esant balkone, jis taip pat atėjo parÅ«kyti. Jam atėjus į balkonÄ , L. vėl pradėjo konfliktuoti, sakė, kad jis surÅ«kė jos cigaretes, po ko pradėjo jį stumdyti. Tuo metu jis paėmė stiklainį, kuris naudojamas kaip peleninė, ir tÄ stiklainį numetė, bet specialiai į jÄ nesitaikė, tačiau jo numestas stiklainis pataikė L.

į kairės pusės galvÄ , arčiau virÅ¡ugalvio. Jai pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ tos vietos. Tada ji pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, po ko iÅ¡kvietė policijÄ . Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad su sugyventine L. A. Å¡iuo metu susitaikė, palaiko ryšį ir bendrauja telefonu tik dėl vaiko (b. l. 72-73, 76-77). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad su sugyventiniu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 5 metus, veda bendrÄ Å«kį.

Tarp jų su A. K. nuolat vyksta konfliktai dėl pinigų, nuolatinių įžeidinėjimų, dėl to, kad vyras jau savaite kaip turi iÅ¡sikraustyti, tačiau neiÅ¡sikrausto. Jų konfliktus taip pat mato vaikas, kas jai labai nepatinka. Ä®vykis įvyko 2020 m. rugsėjo 16 d., adresu (duomenys neskelbtini). Vakare apie 20.00 val. jos sugyventinis jau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, naktį apie 01.00 val. ji išėjo į balkonÄ parÅ«kyti, A. K. ėjo iÅ¡ paskos, pradėjo reikalauti iÅ¡ jos cigarečių, ji pasakė, kad jam nieko neduos, jis tada pradėjo jÄ vadinti visokiais keiksmažodžiais ir paėmė nuo nuorÅ«kų apie 0,5 l stiklainį ir sudavė juo jai per galvÄ , dėl ko stiklainis sudužo ir prakirto jai galvÄ , pasipylė kraujas.

Ji iÅ¡ karto išėjo į kambarį, pridengė ledÄ , suvyniotÄ Ä¯ rankÅ¡luostį, kad sustabdytų kraujÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kol pareigÅ«nai važiavo, jos sugyventinis toliau įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Ji tiesiog nori ramybės iÅ¡ jo pusės, nori gyventi atskirai, tik su savo vaiku (b. l. 10-13, 27-29). IÅ¡ policijos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 1.54 val. gautas praneÅ¡imas, jog pranešėjai grasino ir namuose sumušė sugyventinis (b. l. 7).

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 2691/2020 (01), nustatyta, kad L. A. padaryta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32). IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolo matyti, kad paskambinusi moteris, prisistačiusi L. A., praÅ¡o policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad jÄ sumušė sugyventinis (b. l. 34-35). IÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateiktų vaizdo įrašų iÅ¡ įvykio vietos bei jų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įėjus į butÄ pasitinka moteris, kuri laiko ledÄ , suvyniotÄ Ä¯ rankÅ¡luostį, prie kairės galvos pusės, nurodo, jog jai vienÄ kartÄ buvo trenkta stiklainiu (b. l. 36-37).

IÅ¡ alkosterio kvito matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 2.46 val. A. K. nustatytas 0,69 promilių girtumas (b. l. 66). IÅ¡ į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiÅ«ros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad sužalojimų pas A. K. nėra (b. l. 68). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo A. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad balkone sviedė stiklainį ir pataikė į galvÄ nukentėjusiajai.

Jie pykosi, paskui neprasilenkė balkone, tai jis metė stiklainį, pataikė į L. A. ir kvietė policijÄ . Stiklainį metė tam, kad iÅ¡gÄ sdintų nukentėjusiÄ jÄ . Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Iki Å¡ito konflikto L. A. nebuvo sužalota. Taigi, kaltinamasis A. K. iÅ¡ esmės pripažino jam inkriminuotus veiksmus. Be to, tokius jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. A. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo esminėse detalėse nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s (b. l. 10-13, 27).

Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios sužalojimo faktÄ patvirtina ir kiti įrodymai: policijos registro iÅ¡raÅ¡as (b. l. 8), pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 10-13), specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (b. l. 32), skambučio į BPC apžiÅ«ros protokolas (b. l. 34), vaizdo įrašų iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (b. l. 36). Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamojo A.

K., tiek į nukentėjusiosios L. A. parodymus, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog A. K. ne sudavė stiklainiu L. A. vienÄ smÅ«gį į galvÄ , bet metė stiklainį L. A. į galvÄ . Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam (nuteistajam) kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sÄ lygų bei tvarkos, o teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ . Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-410/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016).

Šioje byloje teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatė – tik patikslino faktines bylos aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. K. viso proceso metu savo kaltę iš esmės pripažino, taigi laikytina, jog gynyba dėl patikslintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nebūtų kitokia. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. K. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 1.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,69 promilių girtumas), mušė savo šeimos narę – sugyventinę L.

A., o bÅ«tent: metė stiklainį L. A. į galvÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ bei tokiais savo veiksmais sukeldamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vertinus nusikalstamos veikos padarymo mechanizmÄ , darytina iÅ¡vada, jog A. K., bÅ«damas brandaus amžiaus, suaugęs žmogus, aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , pavojingumÄ , kai metė stiklainį į nukentėjusiÄ jÄ L. A., ir nors neatmetama, kad tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau suprato, kad dėl tokio jo veikimo nukentėjusioji gali bÅ«ti sužalota.

Visa tai sudaro pagrindo spręsti, kad Å¡i nusikalstama kaltinamojo veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos narei – sugyventinei. Bausmės skyrimas, kiti klausimai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rūšys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant kaltinamajam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, kaltinamasis anksčiau ne kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajam A.

K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, duomenų apie gydymÄ psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi bÅ«ti mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji L. A. prieš tai jam trenkė, kas galėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pažymėtina, kad konfliktas kilo balkone jau po minėtų veiksmų, be to, dėl nukentėjusiosios veiksmų A.

K. niekur nesikreipė, iÅ¡ į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiÅ«ros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad neužfiksuoti jokie A. K. galimai padaryti sužalojimai. Taigi, nėra jokių objektyvių duomenų spręsti dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, kaltinamasis dirba, Å¡iuo metu gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios, jie turi bendrÄ vaikÄ . Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog atsipraÅ¡ymÄ priima, Å¡iai dienai neturi pretenzijų A. K. Å ios aplinkybės patvirtina, kad A.

K. suprato padarytos veikos pavojingumÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, nesistengia iÅ¡vengti atsakomybės. Prokurorė siÅ«lo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, tikslinga bausmės vykdymÄ atidėti, suteikiant kaltinamajam Å¡ansÄ pasitaisyti, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti A.

K., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo. BK 722 straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ â€“ nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€“ padarė savo Å¡eimos narei, teismas vertina, kad Å¡iuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 722 straipsniu, A.

K. skirti įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 02.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 15.16 val. A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, A. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72²  straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. K. laikino sulaikymo laikÄ 2020 m. rugsėjo 16 d. 02.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 15.16 val.

A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti A. K., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kalvarijų g. 129-302, tel. 8 602 11 222) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas probuojamojo priežiÅ«ros priemones, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas