b053caad-db15-4d8e-b49f-3092bfb85a68 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1311-340/10

Procesinio sprendimo kategorija: 110.6; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų M. Greičiaus, A. Maciejevskio,

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo

2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės M.

Š. ieškinį atsakovui V. J., tretiesiems asmenims K. Š., VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui, dėl naudojimosi

patalpomis ir servituto nustatymo, bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalių perskaičiavimÄ .

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, priklausančioje atsakovui V. J., plane pažymėtoje indeksu A, servitutÄ , t. y., teisę naudotis ieÅ¡kovei 3 kv.m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu S1, priteisti ieÅ¡kovei name esančiame (duomenys neskelbtini), teisę naudotis negyvenamosiomis bendrojo naudojimo patalpomis – rÅ«sio patalpomis (indeksai R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7), garažu (indeksas G-2), terasomis (indeksai T-2 ir T-3), esančiomis virÅ¡ nurodytų rÅ«sio ir garažo patalpų, bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti, kad VÄ® Registrų centras nepagrįstai namo kadastrinių matavimų atlikimo datÄ laikė 2002-11-19, o ne pirminę namo su rÅ«sio patalpomis inventorizacijos datÄ 1994 m. balandžio mėnesį, taip pat prašė pripažinti, kad patalpa pažymėta indeksu 1-1 plane nepagrįstai laikoma bendro naudojimo patalpa su R. Å ., ir visas garažo ir rÅ«sio patalpas name (duomenys neskelbtini), pripažinti V. J. asmenine nuosavybe, įregistruojant Å¡iÄ teisę vieÅ¡ame registre.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-09-19 nutartimi byla pagal M. Š. ieškinį V. J. buvo sujungta su byla pagal V. J. ieškinį VĮ Registrų centrui, ir V.

J. ieškinys laikytas priešieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-3738-131/2007.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2007-11-14 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2008-04-07 nutartimi, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimo dalis dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo panaikino ir bylÄ Å¡iose dalyse perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Konstatavo, kad ieÅ¡kovei M. Å . nuosavybės teise priklauso ne tik 45/100 namo gyvenamųjų patalpų, bet ir tokia pat dalis namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų (rÅ«sių, garažų ir kt.). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimÄ dėl rÅ«sio ir garažo patalpų pripažinimo jo asmenine nuosavybe ir atitinkamo įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre padarymo.

Atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo nutartį ieškovė patikslino savo reikalavimus prašydama priteisti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), teisę ieškovei naudotis negyvenamosiomis bendrojo naudojimo patalpomis – rūsio patalpomis (indeksai R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7), terasomis (indeksai T-2 ir T-3), esančiomis virš rūsio ir garažo patalpų; priteisti teisę atsakovui naudotis negyvenamosiomis bendrojo naudojimo patalpomis – garažais (indeksai G-1, G-2), rūsio patalpomis (indeksai R-1, R-15, R-13, R-12, R-16, R-11, R-9, R-10, R-8) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus m. 1 apylinkės teisme 2010-04-26 gautas atsakovo V.

J. praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždėti areÅ¡tÄ visoms ginčo objektu esančioms patalpoms, kol nesibaigs teisminis procesas, kadangi ieÅ¡kovė bando parduoti savo nuosavybę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-04-30 nutartimi atsakovo V. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

netenkino. Teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumas, galima teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė Å¡iuo konkrečiu atveju, neįrodyta. Atsakovo teiginiai paremti prielaidomis, nepateikiant jokių objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių galimÄ ieÅ¡kovės reikalavimų neįvykdymÄ .

Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones rÅ«siams, garažui, patalpai I-I, kas užkirstų keliÄ nesÄ Å¾iningam sandoriui, t. y. bÅ«tų apgintos apelianto teisės į asmeninę nuosavybę (duomenys neskelbtini). Nesutinka, su teismo iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumas neįrodytas. Teismas neįvertino patalpų perleidimo sÄ Å¾iningam įgijėjui galimybės, kuo gali pasinaudoti nesÄ Å¾ininga Å¡alis, tuo sudarydamas sÄ lygas apelianto dalies turto nusavinimui.

Nustatytu terminu atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagÄ sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teisingai įvertino bylos aplinkybes, iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 str.

1 d. Joje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d.

13 p.). Ä®statyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinÄ sias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti bus sunku arba visiÅ¡kai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas.

Kolegijos vertinimu, atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į materialiųjų teisinių

reikalavimų turinį, negali būti taikomos kaip neatitinkančios CPK 144 str. numatytos šių priemonių taikymo

paskirties – užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ konkretaus reikalavimo patenkinimo atveju. Vilniaus apygardos teismo 2008-04-07 nutarties pagrindu (panaikinus Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-11-14 sprendimo dalis dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir bylÄ Å¡iose dalyse perdavus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; o kitas sprendimo dalis palikus nepakeistas) nagrinėjamoje byloje sprendžiama klausimas tik dėl naudojimosi negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ , atsakovo reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, paliktas galioti, t. y. atsakovo reikalavimas iÅ¡spręstas ir atsakovas nagrinėjamoje byloje nebeturi reikalavimo, kurio užtikrinimui bÅ«tų galima taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios

bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ ir, antra, nurodyti konkrečiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo bÅ«tinumÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-04-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ (CPK 337 str. 1 p.).

Iš apelianto (atsakovo) V. J. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,75 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo V. J. 9,75 Lt (devynis litus, 75 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                          T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                               M.

Greičius

A. Maciejevski