2022-05-19 Nr. AB-13534-4-09-3-00010-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2607-415/2022

Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00010-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei M. L.,

užsienietės atstovui advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) pilietės M. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. L. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63431

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė M. L. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė), nesutikdama su Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63431 (toliau – ir Sprendimas) dalimi, pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Sprendimo dalį dėl jos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodė, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nedaro jokių pažeidimų.

2. Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir tik sulaikyta pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2022 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė, skundas neišnagrinėtas. Pareiškėja MIGRIS sistemoje užregistruota 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią, klaidinančią informaciją, vengė atsakyti į patikslinamuosius klausimus, skirtingais tyrimo etapais pateikė skirtingą informaciją apie savo amžių, prisistatydama nepilnamečiu asmeniu.

Taip pat pareiškėja yra nurodoma 2022 m. kovo 2 d. Nr. 13KMURC-633 VSAT Tarnybiniame pranešime dėl neramumų Centre, dėl ko 2022 m. kovo 2 d. VSAT sprendime dėl sulaikymo pareiškėją buvo nuspręsta sulaikyti ne ilgiau kaip 48 valandoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Be to, pareiškėja, priešingai nei teigiama skunde, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, teisėtai nuvykusi į (duomenys neskelbtini) joje neliko, prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė suponuoja, kad yra reali ir pagrįsta galimybė, jog pareiškėja pasislėps, bėgs į užsienio valstybę, todėl pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad Lietuvoje su ja blogai elgiamasi, negali naudotis telefonu.

4. Departamentas teismo posėdyje prašė atsiliepime nurodytais motyvais skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Remdamasis proceso dalyvių paaiškinimais, bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikyta 2021 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Departamentas, išnagrinėjęs M. L. prieglobsčio prašymą, 2021 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kurį pareiškėja apskundė (b. l. 32-39). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pilietė M. L. yra prieglobsčio prašytoja.

7. Departamentas 2022 m. vasario 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėją įleido į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio Sprendimo priėmimo dienos.

8. Pareiškėja nesutiko su Departamento Sprendimo dalimi, kuria ji apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prašė šią dalį panaikinti bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS užregistruota 2021 m. rugpjūčio 19 d., galutinis sprendimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. vasario 2 d. priėmė Sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jos apgyvendinimo (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis). Iš skundžiamo Sprendimo nustatyta, kad Sprendimo dalis apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktus sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Departamento atstovas teigė, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje kirtusi valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų, atvykusi į Lietuvą nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią, klaidinančią informaciją, vengė atsakyti į patikslinamuosius klausimus, o tai rodo, kad pareiškėja nebendradarbiauja su pareigūnais.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja piktnaudžiaudama migracijos sistema atvyko į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirsdama valstybės sieną esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, pareigūnams nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, teikė klaidinančią informaciją apie savo amžių, prieglobsčio pasiprašė tik po to kai buvo sulaikyta, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė abstrakčią, netikslią, tikrovės neatitinkančią, klaidinančią informaciją. Be to, ji Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais ir gali bandyti savavališkai išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad užsienietės tapatybė nenustatyta, jos teisinės padėties klausimas (prieglobsčio prašymas) nėra galutinai išnagrinėtas, teismas sprendė, kad Departamento skundžiamu Sprendimu taikyta priemonė – pareiškėjos apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra būtina bei proporcinga priemonė įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamą sprendimą. Atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad skundžiamu Departamento Sprendimu ji nėra sulaikyta, kadangi pritaikius Departamento taikytą priemonę ji turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu.

11. Teismas vertino, kad vien pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti ir nedaro jokių pažeidimų, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nepaneigia rizikos, kad ji gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos bei išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nesudaro pagrindo naikinti Departamento skundžiamo Sprendimo dalį bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, byloje esantys duomenys paneigia užsienietės nurodomas aplinkybes, kad ji nedaro pažeidimų. Iš VSAT 2022 m. kovo 2 d. tarnybinio pranešimo dėl neramumų Centre matyti, kad 2022 m. kovo 1 d. šiame centre kilo neramumai, kuriuose agresyviausia elgėsi be kitų užsieniečių ir M. L., padarydama pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4-1 punkte, 115, 488 ir 508 straipsniuose. Šio teismo vertinimo nepaneigia ir pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad su ja blogai elgiamasi, nes tokių duomenų byloje nėra.

12. Pažymėjo, kad pareiškėja jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti vieną iš švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių, nenurodė, o įvertinus esamą situaciją, pareiškėjos prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pareiškėjai pasislėpti siekiant išvengti tikėtino pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

13. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Departamento skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti pareiškėjos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

III. 14. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15. Užsienietė pabrėžia, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių : užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnis.).

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

18. Pd pareiškėjos tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėja nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Departamentas vertina, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje kilo ginčas dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsienietės skundą, kuriuo ji prašė pakeisti jai šiuo metu taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę priemonę - apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1, 2 dalimi ir 1408 straipsniu, atmetė Užsienietės skundą, padaręs išvadą kad Užsienietė pasiprašė prieglobsčio tik sulaikoma pareigūnų, į tai, kad ji Lietuvos Respublikoje neturi nei giminių, nei pažįstamų, į tai, kad turi ryšių užsienyje, į tai, kad jis nenurodo, jokių aplinkybių, patvirtinančių jo ketinimą likti Lietuvos Respublikoje.

21. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jos pačios teigimu, ji šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas priemones.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. Užsienietė MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Departamentas 2021 m. vasario 2 d. Sprendimu nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsienietei pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į (duomenys neskelbtini), šis sprendimas buvo apskųstas.

23. Departamentas 2022 m. vasario d., priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

25. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

26. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

27. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).

28. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str.), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 str. 7 d.).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

30. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022 teisėjų kolegija (panašiai, kaip paaiškinta pirmiau) nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydama kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegija nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos (šiuo klausimu žr. nutarties 23 punktą). Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir apžvelgtoje byloje iš esmės nesiskiria. Šiomis aplinkybėmis kyla poreikis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją toliau plėtoti, aiškiai nurodant, kad tarptautinės apsaugos prašytojai teisme pagal nacionalinę teisę gali remtis argumentais dėl alternatyvių apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemonių taikymo neproporcingumo.

31. Iš Užsienietės apeliacinio skundo matyti, kad ji teigia, jog pakankama ir proporcinga priemonė yra jos apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – Užsieniečio apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo apribojimų – nes yra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais ir gali bandyti savavališkai išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietė pareigūnams nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, taip pat teikė klaidinančią informaciją apie savo amžių, o tai liudija nebendradarbiavimo faktą. Be to, byloje nustatyta, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjos teisinės padėties nėra priimtas, todėl yra pagrindas padaryti išvadą, kad visos jos teisinei padėčiai apibrėžti reikšmingos aplinkybės dar nėra nustatytos. Svarbu ir tai, kad pareiškėja dalyvavo neramumuose Centre ir pažeidinėjo gyvenimo VSAT Centre tvarką, taigi pareiškėjai taikytas judėjimo laisvės ribojimas nepažeidžia proporcingumo principo ir yra teisėtas.

32. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė