2021-01-13 Nr. AB-847-3-64-3-03021-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2355-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03021-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, R. Ž.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyrius) 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-25445 „Dėl T. Ž., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-6680 „Dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-25445” (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti T. Ž. įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondui sumą, laikant, kad Vaikų išlaikymo fondas turėjo pareigą mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo S. Ž. išlaikyti nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. ir laikant, kad T. Ž. vaiko išlaikymo išmokų skola už šį laikotarpį yra 193,91 Eur; 4) įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių anuliuoti pareiškėjui T. Ž. apskaičiuotas palūkanas/delspinigius už įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 3 straipsnio 2 dalį, pagrindas kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą (toliau – ir Fondas) yra tada, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Tuo metu vaikui pradėjus gauti išlaikymą, tėvas, gaunantis vaiko išlaikymo pinigus, privalo pranešti apie tai Fondui. Vaiko tėvui pradėjus geranoriškai mokėti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, išnyksta Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindas ir Fondas privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vaiko išlaikymui skirtus pinigus pradėjo mokėti nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. R. Ž. nepranešė Fondui, kad gavo įmokas už vaiką iš pareiškėjo. Skola turėtų būti skaičiuojama tik už 2008 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius ir tai sudaro 193,91 Eur. Pareiškėjas dalį pinigų vaiko išlaikymui mokėjo grynais pinigais R. Ž. ir jos mamai, nes R. Ž. turtas buvo areštuotas. Pareiškėjas nepripažįsta skolos dydžio. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai.

1.2. VSDFV Mažeikių skyrius sprendimu nepagrįstai nusprendė išieškoti išmokas, išmokėtas nepilnametei dukrai S. Ž. (toliau – ir dukra), iš Vaikų išlaikymo fondo už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjas teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Dalis išlaikymo šiuo laikotarpiu buvo mokėta pavedimais į S. Ž. mamos R. Ž. bei S. Ž. močiutės A. K. banko sąskaitą, dalis išlaikymo buvo mokama S. Ž. motinai grynais pinigais, o dalis išlaikymo buvo nuskaityta antstolio. Skunde pateikta lentelė, kurioje yra nurodyta: kada ir kiek pinigų buvo pervesta į S. Ž. mamos R. Ž. bei močiutės A. K. banko sąskaitas nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d.; kada ir kiek pinigų nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašė antstolis dukros išlaikymui nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. Kita dalis išlaikymo buvo mokama S. Ž. mamai R. Ž. grynais pinigais. Pareiškėjas išlaikymą savo dukrai pradėjo mokėti nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. R. Ž. privalėjo apie tai pranešti Fondui per 3 darbo dienas nuo pinigų gavimo į banko sąskaitą dienos. Vaikų išlaikymo fondas privalėjo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą S. Ž. nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., kadangi pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio mėnesį pervedė išlaikymo pinigus, skirtus dukrai už 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir vėliau sistemingai mokėjo dukrai skirtus išlaikymo pinigus tiek pavedimais, tiek perduodamas juos vaiko motinai grynais pinigais. Kai pareiškėjas pavėluodavo pervesti išlaikymo pinigus, skirtus dukrai, juos nurašydavo nuo pareiškėjo banko sąskaitos antstolis. Jeigu vaiko mama buvo nesąžininga ir apie gaunamus vaiko išlaikymo pinigus iš tėvo neinformavo Fondo, už tai atsakomybė turi kilti R. Ž., o ne pareiškėjui, kuris savo pareigą išlaikyti vaiką vykdė tinkamai. Šioje situacijoje Vaikų išlaikymo fondo nepagrįstai išmokėtos sumos turėtų būti išieškomos iš R. Ž., bet ne iš pareiškėjo (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 str. 1 d.). Nors VSDFV sprendime nurodo, kad atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau tokios VSDFV išvados prieštarauja anksčiau nurodytoms aplinkybėms bei faktams.

1.3. VSDFV sprendime yra konstatuota, kad po pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų 2018 m. spalio 15 d. buvo atliktas išlaikymo įsiskolinimo išmokų ir palūkanų perskaičiavimas ir buvo sumažintas vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimas iki 4 109,23 Eur, palūkanos iki 688,45 Eur, o delspinigiai iki 224,98 Eur. Iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, jog VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas buvo ir tebėra nepagrįstas, kadangi jame vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo suma yra nurodyta 6 594,87 Eur, o palūkanos 1 559,52 Eur. Taip pat VSDFV, nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundą, sprendime nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyrius įvertinęs advokatės A. G., atstovaujančios pareiškėją, prie 2018 m. spalio 9 d. skundo pateiktus dokumentus (persiųstus Fondo valdybos), R. Ž. papildomai nustatė vaiko išlaikymo išmokos 225,92 Eur permoką už S. Ž., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nepanaikino VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimo, kuriame buvo nurodytos neteisingos vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumos, ir neįpareigojo VSDFV Mažeikių skyriaus atlikti pareiškėjo vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumų perskaičiavimą ir aiškiai nurodyti pareiškėjo vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo sumą. Taigi VSDFV Mažeikių skyriaus sprendime yra konstatuota viena vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo ir palūkanų suma, VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas, o VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. rašte Nr. (8.20)I-20275 „Dėl T. Ž. skolos valstybės biudžetui“ yra nurodyta kita vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo ir palūkanų/delspinigių suma (nurodyta suma yra mažesnė nei VSDFV Mažeikių skyriaus sprendime), VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. (8.20) I-26067 „Apie įsiskolinimą dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų“ yra nurodyta dar kitokia vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimo ir palūkanų/delspinigių suma, tačiau VSDFV, kuri nagrinėjo pareiškėjo 2018 m. spalio 9 d. skundą, konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

1.4. Pareiškėjas nežinojo, kad Vaikų išlaikymo fondas pradėjo mokėti išmokas dukrai išlaikyti, kadangi joks pranešimas dėl išmokų mokėjimo iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėjui nebuvo įteiktas. Faktinę aplinkybę, kad laiškas grįžo neįteiktas, patvirtina ir kartu su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimu pateikti dokumentai. Grįžus neįteiktam laiškui, laiškas nebuvo siųstas pakartotinai ir/ar į pareiškėjo darbovietę, nors pareiškėjas tuo laikotarpiu dirbo. Išmokėtų iš vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.) 8 punkte buvo reglamentuota, kad tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, informacija apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo priėmimo dienos paskelbiama „Valstybės žiniose“. Kartu su atsiliepimais nėra pateikta įrodymų, jog buvo paskelbtas viešas pranešimas Valstybės žiniose po to, kai grįžo pareiškėjui neįteiktas laiškas. Taigi pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių sužinoti apie pradėtas mokėti išmokas iš Fondo ir egzistuojančią savo pareigą šias išmokas grąžinti. Jei pareiškėjas būtų žinojęs apie priimtą sprendimą mokėti išmokas iš Fondo, būtų nedelsiant pradėjęs mokėti išlaikymą ir jokių palūkanų ir delspinigių nebūtų susidarę.

2. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodančių dokumentų apie alimentų mokėjimą už 2008 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, spalio ir gruodžio mėn. bei laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2018 m. lapkričio 12 d. VSDFV atsižvelgdama į pateiktus dokumentus ir atliktus veiksmus konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, VSDFV Mažeikių skyrius atšaukė priverstinio poveikio priemonių taikymą pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą bei perskaičiavo susidariusį įsiskolinimą. VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas yra atšauktas, t. y. skolos išieškojimo procedūros priverstine tvarka nėra vykdomos, naujas sprendimas šiuo metu nėra priimtas, kadangi tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė, antstolė teikė duomenis, susijusius su piniginių lėšų mokėjimu dukters išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, VSDFV Mažeikių skyrius naujo sprendimo nepriima (šiuo metu VSDFV nagrinėja atstovės skundą), o teismui ir pareiškėjui bei jo atstovei teikia informaciją apie šiuo metu turimas faktines aplinkybes dėl įsiskolinimo dydžio.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. VSDFV atsiliepime nurodė, kad, VSDFV Mažeikių skyriaus pateiktais duomenimis, perimtoje iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos vaiko išlaikymo išmokos byloje nebuvo jokių duomenų apie pareiškėjo išlaikymo mokėjimą dukrai, vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taip pat nebuvo duomenų, gautų iš R. Ž. apie pasikeitusias Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti nutrauktas vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas. Taigi, nesant informacijos apie Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatytus pagrindus sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą, Fondas pagal priimtą Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. sprendimą turėjo pareigą S. Ž. nuo 2008 m. balandžio 18 d. mokėti vaiko išlaikymo išmoką iš Fondo ir šią pareigą vykdė (t. y. VSDFV ir VSDFV Mažeikių skyrius nepertraukiamai R. Ž. mokėjo paskirtas vaiko išlaikymo išmokas nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Teismui nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti, kad išlaikymas S. Ž. buvo teikiamas, VSDFV Mažeikių skyrius gali priimti ir kitokius sprendimus, t. y. perskaičiuoti pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą ir apskaičiuotas palūkanas/delspinigius; nustačius, kad R. Ž. gavo dvigubas išlaikymo lėšas už tą patį laikotarpį, VSDFV Mažeikių skyrius nepagrįstai išmokėtas išmokas išieškos iš R. Ž.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-25445 ir VSDFV 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-6680 bei įpareigojo atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo pinigų sumą nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Teismas priteisė pareiškėjui iš VSDFV Mažeikių skyriaus 512,25 Eur teismo išlaidų.

7. Teismas pažymėjo, ginčas kilęs dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ir VSDFV 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondui sumą, laikant, kad Fondas turėjo pareigą mokėti išmokas iš Fondo S. Ž. išlaikyti nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. ir laikant, kad pareiškėjo vaiko išlaikymo išmokų skola už šį laikotarpį yra 193,91 Eur; įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių anuliuoti pareiškėjui apskaičiuotas palūkanas/delspinigius už įsiskolinimą Fondui.

8. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neneigia fakto, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui iš jo turi būti išieškota vaiko išlaikymo išmokų skola, tačiau nesutinka su išieškotinos sumos dydžiu, nustatytu 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime, t. y. 8 154,39 Eur. Pareiškėjo teigimu, jo skola Vaikų išlaikymo fondui galėtų būti 193,91 Eur už 2008 m. balandžio (nuo balandžio 18 d.), gegužės, birželio ir liepos mėnesius.

9. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 18 d. R. Ž. pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo vaikui S. Ž. gauti. Pareiškėja kartu pateikė antstolės G. A. išduotą 2008 m. balandžio 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje pažymima, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-20548-192 iš pareiškėjo vaikui – S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikyti nustatyta mokėti po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir mokėti nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki dukters pilnametystės, išieškotojai R. Ž. 2008 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais nebuvo mokama. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – ir Fondo administracija) 2008 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1.35-14238 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė S. Ž. nuo 2008 m. balandžio 18 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą, ją pervedant į R. Ž. sąskaitą. Fondo administracija 2008 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1.39-6956 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“ pareiškėjui nurodė, kad 2008 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 1.35-14238 nustatyta kas mėnesį mokėti S. Ž. 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė teismui įrodymų, jog minėtas raštas pareiškėjui būtų įteiktas. Taip pat nėra pateikta įrodymų, jog buvo paskelbtas viešas pranešimas Valstybės žiniose po to, kai grįžo pareiškėjui neįteiktas laiškas.

10. Teismas vadovavosi Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – ir VIFĮ, Įstatymas) (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. kovo 26 d.) 10, 12 punktais. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjas išlaikymą savo dukrai pradėjo mokėti nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ir sistemingai mokėjo skirtus išlaikymo pinigus pavedimais iki 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad Vaikų išlaikymo fondas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą R. Ž. nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Pareiškėjas vaiko išlaikymo pinigų nemokėjo 2008 m. balandžio (nuo balandžio 18 d.), gegužės, birželio ir liepos mėnesio ir ši skola turėtų būti išieškota iš pareiškėjo.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbi norma buvo įtvirtinta VIFĮ 6 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, jog pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. R. Ž. šios savo pareigos neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad Fondo administracijai 2008 m. spalio 31 d. priėmus sprendimą Nr. 1.35-14238 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ ir nusprendus S. Ž. nuo 2008 m. balandžio 18 d. mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, jau 2008 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjas įmokėjo įmoką dukros išlaikymui. Teismas pabrėžė, kad neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, Fondo administracija įgijo teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Tokia teisė buvo įtvirtinta VIFĮ 12 straipsnio 1 dalyje. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad išlaikymas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo mokamas ir R. Ž. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pradėtą mokėti išlaikymą Fondo administracijai. Taigi R. Ž. tuo pačiu metu gavo ir išlaikymą iš pareiškėjo, ir Fondo administracijos paskirtas išmokas. Teismas nurodė, kad R. Ž. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negaudama vaiko išlaikymo pinigų turėjo dar kartą kreiptis dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, jei atsiranda aplinkybės nustatytos VIFĮ 3 straipsnyje (nemokamas ar netinkamai mokamas išlaikymas), pateikiant visus reikalaujamus dokumentus (tarp jų ir antstolio pažymą, patvirtinančią, jog teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas). Teismas padarė išvadą, kad Vaikų išlaikymo fondas nesant R. Ž. prašymo ir atitinkamų dokumentų neturėjo pareigos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo.

12. Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. (8.20)I-20275 „Dėl T. Ž. skolos valstybės biudžetui“ informavo pareiškėją, kad, išnagrinėję jo 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymą bei įvertinę papildomai pateiktus dokumentus, atliko vaikų išlaikymo išmokų skolos perskaičiavimą ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. IVI_SP2-2594 „Dėl R. Ž. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nustatė 2 428,64 Eur permoką R. Ž. už vaiką S. Ž. Nurodė, kad skola 2018 m. spalio 15 d. valstybės biudžetui už vaiką S. Ž. sudaro 4 109,23 Eur. Taip pat VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. (8.20)I-26067 „Apie įsiskolinimą dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų“ nurodyta, jog bendra skolos suma yra 4 760,96 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į visumą išdėstytų aplinkybių, konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas ir VSDFV 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl juos panaikino ir VSDFV Mažeikių skyrių įpareigojo perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo pinigų sumą nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d.

13. Teismas pažymėjo, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės, todėl nagrinėjamoje byloje netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių anuliuoti pareiškėjui apskaičiuotas palūkanas/delspinigius už įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Atsakovui perskaičiavus įsiskolinimo pinigų sumą atitinkamai bus perskaičiuoti arba nepriskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos. Atsižvelgdamas į tai, teismas dėl 5 metų senaties taikymo nepasisakė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikti įrodymai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma 683 Eur suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) kriterijus numatytos maksimalios sumos. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkintas iš dalies (75 procentai reikalavimų), t. y. pirmas, antras ir trečias skundų reikalavimai patenkinti visiškai, o ketvirtas patikslinto skundo reikalavimas atmestas, taip pat į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, ginčo pobūdį, pareiškėjui iš atsakovo VSDFV Mažeikių skyriaus priteisė 512,25 Eur (683 x 75 procentai) teismo išlaidų.

III. 15. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pagal Fondo administracijos VSDFV Mažeikių skyriui priėmimo–perdavimo aktu perduotus dokumentus 2017 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas buvo skolingas valstybės biudžetui 6 594,87 Eur vaiko išlaikymo išmokų (nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.) ir 1 559,52 Eur palūkanų), viso – 8 154,39 Eur. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas pateikė prašymą stabdyti išieškojimą ir atšaukti nurodymą išieškoti skolą iš UAB „Kauno autobusai“, nes 2018 m. rugsėjo 19 d. VSDFV Kauno skyriuje pristatė dokumentus įrodančius alimentų mokėjimą. Kadangi buvo gauti dokumentai įrodantys alimentų mokėjimą, VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-25445 atšaukė. VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-25445 priimtas iki pareiškėjui pateikiant banko išrašus, patvirtinančius alimentų mokėjimą dukters išlaikymui. 2018 m. rugsėjo 27 d. VSDFV Mažeikių skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius pagal pareiškėjo pranešimą ir pridėtus papildomus dokumentus pareiškėjai R. Ž. už 2008 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. rugsėjo mėn., 2008 m. lapkričio mėn. ir imtinai laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. nustatė viso – 2 654,56 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoką. 2018 m. lapkričio 13 d. VSDFV Mažeikių skyrius įvertinęs pareiškėjo atstovės advokatės pateiktus dokumentus, 2018 m. lapkričio 13 d. pakartotinai perskaičiavo pareiškėjo 2018 m. sausio 1 d. Fondo administracijos perduotą 6 594, 87 Eur vaiko išlaikymo išmokų bei 1 559,52 Eur palūkanų skolą, kuri 2018 m. lapkričio 12 d. sudaro viso – 4 760,96 Eur (iš jų 3 940,31 Eur vaiko išlaikymo išmokų, 607,87 Eur palūkanų ir 212,78 Eur delspinigių).

15.2. Pagal Fondo administracijos VSDFV Mažeikių skyriui priėmimo–perdavimo aktu perduotus dokumentus, žiniaraščius patvirtinančius vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą, dokumentus esančius S. Ž. byloje Nr. 12050, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas yra sumokėjęs 700 Lt (arba 202,73 Eur, 2008 m. rugpjūčio 8 d. – 200 Lt, 2008 m. rugsėjo 11 d. – 200 Lt ir 2008 m. lapkričio 13 d. – 300 Lt). Fondo administracija už pareiškėją nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d. sumokėjo 306,87 Eur (2008 m. balandžio mėn. – 24,47 Eur, 2008 m. gegužės mėn. – 56,48 Eur, 2008 m. birželio mėn. – 56,48 Eur, 2008 m. liepos mėn. – 56,48 Eur, 2008 m. spalio mėn. – 56,48 Eur, ir 2008 m. gruodžio mėn. - 56,48 Eur). Teismo sprendime nepasisakyta, kodėl VSDFV Mažeikių skyrius įpareigojamas perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d., o ne imtinai už visus 2008 metus, nes Fondo administracija S. Ž. išlaikyti pervedė į R. Ž. sąskaitą 2008 m. spalio mėn. – 56,48 Eur, ir 2008 m. gruodžio mėn. – 56,48 Eur. Pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad 2008 m. spalio ir gruodžio mėn. mokėjo išlaikymą dukrai, be to, pareiškėjo pateiktame banko sąskaitos išraše patvirtinančiame pinigų pervedimus (pateiktas už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. spalio 22 d.), duomenų patvirtinančių, kad pinigai buvo mokami į A. K. banko sąskaitą (po 2012 m. spalio 22 d.) ir/arba R. Ž. grynais pinigais, nėra, todėl mokėjimai, nepagrįsti dokumentais patvirtinančiais pinigų mokėjimą, negali būti vertinami/užskaitomi remiantis tik pareiškėjo teiginiais, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas išlaikymą savo dukrai pradėjo mokėti nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ir sistemingai mokėjo skirtus išlaikymo pinigus pavedimais iki 2012 m. gruodžio 31 d. R. Ž. kviesta į teismo posėdį neatvyko ir nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad pinigus (grynais) dukters išlaikymui iš pareiškėjo nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavo ji ir/arba jos mama.

15.3. Pagal byloje esančius dokumentus matyti, jog buvę sutuoktiniai bendravo, todėl pareiškėjas žinojo ir/arba galėjo žinoti, jog jam nemokant lėšų vaiko išlaikymui, tą prievolę perima ir vykdo valstybė; pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų mokėjimą dukters išlaikymui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; Fondo administracijos priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, kadangi skolininkas nėra miręs ir dukters išlaikymo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimu nustatyto neteikė; teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas iš skolininko periodinėmis išmokomis, nebuvo panaikintas bei nėra kitokių duomenų, kad minėto išlaikymo vaikas neturėjo teisės gauti, t. y.

S. Ž. nebuvo emancipuota, nesulaukė pilnametystės, nebuvo įvaikinta, nemirė. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad Vaikų išlaikymo fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vaikų išlaikymo fondo administratorius privalo nutraukti fondo išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) išnyksta Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje;

2) skolininkas miršta;

3) atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Iš esmės toks pats teisinis reguliavimas yra numatytas ir išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo tvarką detalizuojančiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtinto Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašo (2011 m. vasario 18 d. redakcija) 10 punkte. Nei Fondo administracija, nei VSDFV Mažeikių skyrius neturėdamas informacijos apie išlaikymo teikimą S. Ž., neturėjo pagrindo nutraukti vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir CK normas, visų pirma, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais ir siekiama, kad valstybės parama pasiektų adresatą – konkretų vaiką, kuriam ši parama skiriama.

15.4. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. spalio 16 d. raštu Nr. (8.20)1-20275 „Dėl T. Ž. skolos valstybės biudžetui“ informavo pareiškėją, kad išnagrinėję jo 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymą bei įvertinę papildomai pateiktus dokumentus, atliko vaikų išlaikymo išmokų skolos perskaičiavimą ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. IVI_SP2-2594 „Dėl R. Ž. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nustatė 2 428,64 Eur permoką R. Ž. už vaiką S. Ž., tačiau atsiliepime nurodė, kad papildomai už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės – birželio mėn. ir 2012 m. sausio ir kovo mėn. nustatyta vaikų išlaikymo išmokų permoka po 112,96 Eur, viso R. Ž. nustatyta vaikų išlaikymo išmokų permoka – 2 654,56 Eur.

15.5. Teismas sprendimu nepagrįstai pareiškėjui priteisė 512,25 Eur teismo išlaidų, nes pareiškėjas yra dirbantis, teismo posėdžio metu neneigė fakto, jog yra skolingas valstybės biudžetui, tik nesutiko su sumos dydžiu nurodytu VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime; teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies; VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. vasario 27 d. el. p. adresu pareiškėjo atstovę advokatę informavo apie aritmetinę klaidą 2018 m. lapkričio 27 d. skunde pateiktoje lentelėje apie pareiškėjo mokėjimus dukros išlaikymui, t. y. papildomai įtrauktas 300 Lt mokėjimas 2012 m. gruodžio 13 d. ir antstolės nurašytos lėšos, tačiau pagal antstolės pateiktą informaciją pinigai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašyti pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7369-584/08, išieškotojas UAB „Kauno vandenys“ ir paprašė pateikti dokumentus patvirtinančius, jog nurodyti pinigai skirti S. Ž. išlaikyti, kas buvo pagrindu pareiškėjo atstovei teikti 2019 m. balandžio 1 d. pareiškimą „Dėl teikiamo patikslinto skundo“ (teismas nustatė, kad už 2019 m. balandžio 1 d. pareiškimą gali būti priteistina 75 Eur); ši administracinė byla elektroninė, kas sudaro realias galimybes operatyviai susipažinti su byloje pateiktais dokumentais, įkelti dokumentus.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

16.1. VSDFV kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, kad pareiškėjui siųstas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 1.39-6956, prie kurio buvo pridėtas Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 1.35-14238, grįžo neįteiktas. Nurodytas raštas ir sprendimas pakartotinai pareiškėjui nebuvo siųsti nei gyvenamosios vietos adresu, nei į darbovietę. Taip pat nebuvo paskelbtas ir viešas pranešimas Valstybės žiniose. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog pareiškėjui buvo pranešta apie pradėtas mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir atsiradusią prievolę jas grąžinti.

16.2. Atsakovas nepateikė jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas buvo atšauktas.

16.3. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus ir VSDFV skundžiamus sprendimus, kadangi šiuose sprendimuose buvo nurodytos neteisingos pareiškėjo skolos sumos.

16.4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis padarė išvadas, kad iš pareiškėjo gali būti reikalaujama skola tik už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Kaip teisingai nusprendė teismas, pagrindas kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą yra tada, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Tuo metu vaikui pradėjus gauti išlaikymą, tėvas, gaunantis vaiko išlaikymo pinigus, privalo pranešti apie tai Vaikų išlaikymo fondui. Vaiko tėvui pradėjus geranoriškai mokėti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, išnyksta Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo pagrindas ir Fondas privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą. Pareiškėjui pradėjus mokėti išlaikymą savo dukrai išlaikyti nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d., Vaikų išlaikymo fondas 2008 m. rugpjūčio mėn. privalėjo nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Tam, kad būtu vėl pradėtas mokėti išlaikymas po 2008 m. rugpjūčio mėnesio, R. Ž. turėjo pateikti naują prašymą Vaikų išlaikymo fondui, Fondas turėjo priimti naują sprendimą ir tik naujo sprendimo pagrindu galėjo būti pradėtas mokėti išlaikymas dukrai išlaikyti iš Vaikų išlaikymo fondo.

16.5. Ginčo laikotarpiu išlaikymas dukrai išlaikyti buvo mokamas ne tik pavedimais, bet ir grynais pinigais, pinigus perduodant tiek pačiai R. Ž., tiek jos mamai. R. Ž. turėjo daug skolų, jos sąskaitas buvo areštavę antstoliai, todėl ji pati prašė pareiškėjo pinigus mokėti grynais pinigais, kad jų nenurašytų antstolis. Pareiškėjas, mokėdamas išlaikymą grynais pinigais, dėl teisinio neišprūsimo neprašydavo pakvitavimų apie pinigu gavimą, kadangi jis pasitikėjo tiek savo buvusia žmona, tiek jos mama. R. Ž. nepateikė prieštaravimų pareiškėjo skundui ir nenurodė, jog jo nurodomos aplinkybės apie mokėtą išlaikymą grynais pinigais yra neteisingos. Dėl to, kad nėra pakvitavimą apie išlaikymo mokėjimą grynais pinigais, yra kaltas ir Vaikų išlaikymo fondas, kadangi jis neinformavo pareiškėjo apie pradėtą mokėti išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo.

16.6. Priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjo žmona R. Ž. nebuvo nurodžiusi pareiškėjui apie tai, kad ji yra pasikreipusi į Vaikų išlaikymo fondą. Tikėtina, jog to pareiškėjo žmona nedarė tikslingai – kad gautų dukros išlaikymo pinigus tiek iš pareiškėjo, tiek iš Vaikų išlaikymo fondo.

16.7. Jei išlaikymas vaikui yra mokamas, papildoma parama pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymą neturėtų būti skiriama, kadangi taip būtų švaistomos valstybės lėšos. Ginčo situacijoje gaunasi taip, kad nors pareiškėjas mokėjo išlaikymą (tiek pavedimais, tiek grynais pinigais) savo dukrai nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn., tačiau atsakovas jam vis tiek nori pritaikyti atsakomybę dėl nemokėto išlaikymo. Ginčo situacijoje nesąžiningai elgėsi pareiškėjo žmona, kadangi ji gavo išmokas tiek iš Vaikų išlaikymo fondo, tiek iš pareiškėjo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas savo nepagrįstai išmokėtų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo turėtų reikalauti iš R. Ž., o ne iš pareiškėjo.

16.8. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma buvo daug mažesnė nei galėjo būti pagal Rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai apeliaciniame skunde, jog buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. VRE_SP2-25445 buvo priimtas įvertinus situacijos teisinį reglamentavimą ir sprendimų priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teikė papildomus duomenis, susijusius su piniginių lėšų mokėjimu vaiko išlaikymui, skolos išieškojimo procedūros priverstine tvarka nebuvo vykdomos bei naujas/patikslintas sprendimas dėl pareiškėjo, vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka nėra priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-25445 „Dėl T. Ž., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, VSDFV 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-6680 „Dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-25445” teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo Vaikų išlaikymo fondui sumą, laikant, kad Fondas turėjo pareigą mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo S. Ž. išlaikyti nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. ir laikant, kad pareiškėjo vaiko išlaikymo išmokų skola už šį laikotarpį yra 193,91 Eur; įpareigoti VSDFV Mažeikių skyrių anuliuoti pareiškėjui apskaičiuotas palūkanas/delspinigius už įsiskolinimą Fondui.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimą ir VSDFV sprendimą bei įpareigojo atsakovą VSDFV Mažeikių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo įsiskolinimo pinigų sumą nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas išlaikymą savo dukrai pradėjo mokėti nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ir sistemingai mokėjo skirtus išlaikymo pinigus pavedimais iki 2012 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad Vaikų išlaikymo fondas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Teismas pabrėžė, kad išlaikymas nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo mokamas ir R. Ž. neįvykdė savo pareigos pranešti apie pradėtą mokėti išlaikymą Fondo administracijai. Teismas akcentavo, kad R. Ž. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negaudama vaiko išlaikymo pinigų turėjo dar kartą kreiptis dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, jei atsiranda aplinkybės nustatytos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje (nemokamas ar netinkamai mokamas išlaikymas), pateikiant visus reikalaujamus dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad Vaikų išlaikymo fondas, nesant R. Ž. prašymo ir atitinkamų dokumentų, neturėjo pareigos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo.

21. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas išlaikymą savo dukrai sistemingai mokėjo nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų mokėjimą dukters išlaikymui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovas pabrėžia, kad nei Fondo administracija, nei VSDFV Mažeikių skyrius, neturėdami informacijos apie išlaikymo teikimą S. Ž., neturėjo pagrindo nutraukti vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Byloje nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-25445 „Dėl T. Ž., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 8 154,39 Eur skolą (iš jų išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų – 6 594,87 Eur, delspinigių – 1 559,52 Eur) dėl Vaiko išlaikymo fondo išmokėtų lėšų už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už dukrą S. Ž. Pareiškėjas neneigia fakto, jog iš jo valstybės biudžetui turi būti išieškota vaiko išlaikymo išmokų skola dėl Vaiko išlaikymo fondo išmokėtų lėšų, tačiau nesutinka su išieškotinos sumos dydžiu, nustatytu 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendime. Pareiškėjo teigimu, jo skola Vaikų išlaikymo fondui galėtų būti 193,91 Eur nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d.

24. Atsakovas iš esmės sutinka, kad turi būti atliktas vaikų išlaikymo išmokų skolos perskaičiavimas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikotarpiu, už kurį turi būti perskaičiuojama vaiko išlaikymo išmokų suma, akcentuodamas, kad, neturėdamas informacijos apie išlaikymo teikimą S. Ž., neturėjo pagrindo nutraukti vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad 2008 m. spalio ir gruodžio mėn. pareiškėjas mokėjo išlaikymą dukrai, t. y. kad nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas sistemingai mokėjo išmokas, be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių pinigų mokėjimą dukters išlaikymui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

25. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaikų išlaikymo fondo įstatymas. Pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Fondo administratorius privalo nutraukti išmokų mokėjimą, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje; 2) skolininkas miršta; 3) atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo tikslą – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, remdamasis Lietuvos Respublikos prisiimtais įsipareigojimais dėl pirmenybės teikimo vaiko interesams ir vaiko teisės į valstybės paramą ir išlaikymą užtikrinimo, nurodė, kad turi būti vadovaujamasi vaiko (vaikų) interesais ir siekiama, kad valstybės parama pasiektų adresatą – konkretų vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) ši parama skiriama, ir jei nėra Įstatyme nustatytų pagrindų sustabdyti arba nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą, įstatymų leidėjo numatyta materialinė parama neturėtų būti atimta nesant tam aiškaus pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1339-756/2016, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2627-520/2016).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, byloje nesant duomenų, kad Fondo administratorius turėjo informacijos apie išlaikymo teikimą S. Ž., pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Fondo administratorius privalėjo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, ir todėl vaiko išlaikymo išmokų skola turi būti perskaičiuojama tik už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2008 m. liepos 31 d., neįvertinant realios pareiškėjo turimos skolos už visą ginčo laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į skolininko (pareiškėjo) teiktus papildomus duomenis, susijusius su piniginių lėšų mokėjimu vaiko išlaikymui. Šiuo atveju nėra nagrinėjamas ginčas dėl R. Ž. veiksmų, susijusių su jos nepranešimu Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą, todėl nėra pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo nurodomų neteisėtų R. Ž. veiksmų.

27. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, neįvertinęs visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.). Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų detaliau nepasisako. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė