2015-10-06 Nr. BB-3952-1-20-9-00379-2012-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-370-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00379-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4;

2.1.7.4;

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, D. M.,

D. M. gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, D. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. kovo 3 d. veikos) 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y 1506 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. balandžio 15 d. veikos) – 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y 1506 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. gegužės 13 d. veikos) – 40 MGL dydžio (5200 Lt, t. y 1506 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL dydžio (11 700 Lt, t.y. 3388 Eur) bauda.

D. M. baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10404089 suklastojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10404089 panaudojimo,) 300 straipsnio 1 dalį (dėl Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10406805 suklastojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10406805 panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10408586 suklastojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastoto Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10408586 panaudojimo) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikintas Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla D. M. nutraukta suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokurorės, prašiusios D. M. kasacinį skundą atmesti, o prokuroro skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio D. M. skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G. P.“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektoriumi, 2008 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 12.42 iki 14.30 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdamas muitinį tikrinimą pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. 8KR10404089 (toliau – Deklaracijos) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. T.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F.

L.“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis BMW X3, pilka, PGM/MT 2004/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 170 KW, 3979 CMQ, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis buvo skendęs, o jo vertė yra 7733 Lt (t. y. 2239,63 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 48 500 Lt (t. y. 14 046,57 Eur), ir kartu atlikdamas muitinį tikrinimą pagal Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis įformintą tranzito deklaraciją T1 MRN: 08LTLU900007488495 (toliau – Tranzito deklaraciją), kuria buvo deklaruotas šio automobilio tranzitas iš Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto į importuotojo pasirinkimu kitą teritorinės muitinės postą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y.

D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, 1992 m. spalio 12 d.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 63 straipsnio, kad muitinė priima deklaracijas iš karto, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus; 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 201 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad muitinės deklaracija gali būti priimta tik tada, kai joje nurodytos prekės pateikiamos muitinei arba kai sudaroma muitinei priimtina galimybė jas patikrinti, reikalavimus;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis, taisyklių 19 punkto, kuriame nustatyta, kad paskirties įstaigos muitinės pareigūnas, atliekantis Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, įregistruoja Lydinčiojo dokumento A formoje nurodytą MRN NCTS, tik patikrinęs prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą, reikalavimus;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 punkto, kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus;

Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 6.5 punkto, kuriame nustatyta, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 15.14 punkto, kuriame nustatyta, kad muitinės pareigūnas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkęs tikrinti muitinės deklaraciją, turi patikrinti: ar deklaruojamos prekės pateiktos muitinei arba gautas rašytinis leidimas pateikti šias prekes vėliau, reikalavimus;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 25 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus;

Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus; Pareigybės aprašymo 34.6 punkto, kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, reikalavimus;

Pareigybės aprašymo 34.8 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, reikalavimus; Pareigybės aprašymo 34.11 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas šiose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimą (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 13.14.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali būti tikrinamas toliau, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.14.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga, nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka šių taisyklių 13.14.3 punkto reikalavimų, apie tai informuoti deklarantą ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.33.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigūnui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigūno buvo nukreipti į geltonąjį arba raudonąjį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria ši vertė deklaruojama, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 13.33.7 punkto, kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 15.18.1 punkto, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, reikalavimus, nes:

D. M. 2008 m. kovo 3 d., apie 12.42 val., gavęs iš UAB „P. T.“ deklaranto J. A. pranešimą su UAB „G. P.“, kurioje įrengta prekių tikrinimo vieta, savininko atstovės J. P., kontroliavusios transporto judėjimą, padaryta žyma apie tai, kad transporto priemonė – krovininis automobilis MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasario 29 d. 14.30 val. atvyko į prekių muitinio tikrinimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), atlikdamas muitinį tikrinimą pagal NCTS sistemos priemonėmis įformintą Tranzito deklaraciją T1 MRN: 08LTLU900007488495, neįsitikino ir nepatikrino, ar šis krovininis automobilis ir Tranzito deklaracijoje nurodyta prekė – lengvasis automobilis BMW X3, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pateikti muitiniam tikrinimui pranešime (žymoje) nurodytoje prekių tikrinimo vietoje ir kad tokiu būdu ši prekė pristatyta į paskirties įstaigą, o iš tikrųjų aprašytų krovininio automobilio ir prekės nesant muitinio tikrinimo vietoje NCTS sistemoje pažymėjo, kad tranzito procedūra pagal Tranzito deklaraciją tinkamai užbaigta; tuo pačiu metu gavęs iš UAB „P. T.“ deklaranto J.

A. Deklaracijos Nr. 8KR10404089 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. T.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F. L.“, (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis BMW X3, pilka, PGM/MT 2004/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 170 KW, 3979 CMQ, atlikdamas muitinį tikrinimą pagal šią Deklaraciją, ją nepagrįstai priėmė ir pasirinko tikrinti nepateikus muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės, nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinęs, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, šį Deklaracijos priėmimo ir pasirinkimo tikrinti sprendimą nepagrįstai įformindamas, jos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodant Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtinto Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatoriaus) nustatytą tikrinimo būdo kodą 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; toliau, privalėdamas atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje paties pasirinkimu buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „P. A.“ 2008 m. vasario 27 d. deklaruojamo automobilio BMW X3 vertinimo ataskaita Nr. 20080227-3-1, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 11849 Lt, kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko, nepareikalavęs iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinęs, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinęs šios prekės pagal paties pasirinktus išvardintus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – BAD importo rinkinyje Nr. 8KR10404089 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio BMW X3 muitinį tikrinimą ir jo rezultatus:

Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė šiuos Klasifikatoriaus nustatytus muitinio tikrinimo būdų kodus: 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“; 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, ir šiuos įrašus patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 bei parašu, ir toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y.

Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį 2812864 ir datą 2008 m. kovo 3 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, taip šią deklaraciją suklastodamas.

Šią suklastotą Deklaraciją savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus užfiksavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiomis aplinkybėmis D. M. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 12 087 Lt (t. y. 3500,64 Eur), iš kurių 4056 Lt (t. y. 1174,70 Eur) sudaro importo muitas ir 8031 Lt (t. y. 2325,94 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl šių D.

M. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą ir išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Taip pat D. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G. P.“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektoriumi ir 2008 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 15.26 iki 16.09 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdamas muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10406805 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. T.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F.

L.”, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis „Mercedes Benz ML320“, pilka, PGM/MT 2001/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 160 KW, 3199 CMQ, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas priekis, o jo vertė yra 6574 Lt (t. y. 1903,96 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 37 800 Lt (t. y. 10 947,64 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 5 d.

įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 punkto, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 25 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus;

Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus; Pareigybės aprašymo 34.6 punkto, kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, reikalavimus;

Pareigybės aprašymo 34.8 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, reikalavimus; Pareigybės aprašymo 34.11 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas šiose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimą (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 13.14.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali būti tikrinamas toliau, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.14.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka šių taisyklių 13.14.3 punkto reikalavimų, apie tai informuoti deklarantą ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.33.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigūnui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigūno buvo nukreipti į geltonąjį arba raudonąjį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria ši vertė deklaruojama, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 13.33.7 punkto, kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 15.18.1 punkto, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, reikalavimus, nes jis 2008 m. balandžio 15 d., apie 15.26 val., tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavęs iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – inspektorės K. I. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10406805 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. T.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F.

L.”, (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis „Mercedes Benz ML320“, pilka, PGM/MT 2001/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 160 KW, 3199 CMQ, su Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas” įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdamas atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje inspektorės K.

I. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „P. A.“ 2008 m. balandžio 14 d. deklaruojamo automobilio „Mercedes Benz ML320“ vertinimo ataskaita Nr. 20080414-4-10, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 11 553 Lt (t. y. 3345,98 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavęs iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinęs, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinęs šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jam nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. 8KR10406805 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio „Mercedes Benz ML320“ muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardytus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus:

Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, ir šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 bei parašu, o toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu;

Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, Nr. 28114631 ir datą 2008 m. balandžio 15 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, taip šią deklaraciją suklastodamas. Šią suklastotą Deklaraciją savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus užfiksavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Šiomis aplinkybėmis D. M. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 8939 Lt (t. y. 2588,91 Eur), iš kurių 3000 Lt (t. y. 868,86 Eur) sudaro importo muitas ir 5939 Lt (t. y. 1720,05 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl šių D. M. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nesnebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą ir išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Taip pat D. M. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) muitinio tikrinimo vietos UAB „G. P.“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektoriumi ir 2008 m. gegužės 13 d. laikotarpiu nuo 14.54 iki 16.46 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdamas muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. 8KR10408586 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. T.“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „N. C.“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis „Mercedes Benz ML350“, balta, PGM/MT 2008/01/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 200 KW, 3498 CMQ, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas priekis bei jo statistinė vertė yra 9154 Lt (t. y. 2651,18 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 77 100 Lt (t. y. 22 329,70 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių;

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 punkto, kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus;

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 25 punkto (2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 1B-221 redakcija (nuo 2008 m. balandžio 4 d.), kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma - kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus;

Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Krovinių „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus; Pareigybės aprašymo 34.6 punkto, kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, reikalavimus;

Pareigybės aprašymo 34.8 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, reikalavimus; Pareigybės aprašymo 34.11 punkto, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; Kauno teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3B-333 patvirtintų Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 11.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 12.14 punkto, kuriame nustatyta pareiga nuspręsti, priimti ar atmesti pateiktą deklaraciją, ir savo sprendimą įforminti Muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka bei tvarkomis, reglamentuojančiomis duomenų įvedimą į ASYCUDA sistemą, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.2 punkto, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti ar kartu su deklaracija yra pateiktos prekės, t. y. ar prekių buvimo vieta yra muitinei priimtina, ar transporto priemonė ir prekės yra pranešime nurodytoje vietoje, reikalavimus;

Vidaus darbo taisyklių 12.17.5.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga patikrinti ir įsitikinti ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.18 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikus taisyklių 12.16 ir 12.17 punktuose nurodytus veiksmus ir radus nors į vieną klausimą neigimą atsakymą, priimti sprendimą atmesti (nepriimti) BAD rinkinį ir tai įforminti nustatyta tvarka, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.18.1 punkto, kuriame nustatyta pareiga Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įformino paskirties įstaigoje metu įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus, nes jis 2008 m. gegužės 13 d., apie 14.54 val., tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavęs iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – inspektorės K.

I. jos priimtą Deklaracijos Nr. 8KR10408586 importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P. T.”, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F. L.”, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis „Mercedes Benz ML350“, balta, PGM/MT 2008/01/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 200 KW, 3498 CMQ, su Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdamas atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje inspektorės K.

I. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „P. A.“ 2008 m. gegužės 9 d. deklaruojamo automobilio „Mercedes Benz ML350“ vertinimo ataskaita Nr. 20080509-4-3, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 13 595 Lt (t. y. 3937,38 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavęs iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinęs ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinęs šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jam nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. 8KR10408586 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio „Mercedes Benz ML350“ muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardytus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus:

Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas” nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, ir šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 bei parašu, ir toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu;

Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2814858 ir datą – 2008 m. gegužės 13 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607 ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka”, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu KN 0607, parašu ir muitinės įstaigos spaudu, taip šią deklaraciją suklastodamas. Šią suklastotą Deklaraciją savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA.

Šiomis aplinkybėmis D. M. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 20 230 Lt (t. y. 5859,01 Eur), iš kurių 6792 Lt (t. y. 1967,10 Eur) sudaro importo muitas ir 13 438 Lt (t. y. 3891,91 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl šių D. M. veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą ir išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, jis savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą D. M. nutraukti suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. M. kaltę padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o D. M. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, tačiau šis klausimas negali būti vertinamas, nes dėl šios nusikalstamos veikos yra suėjęs senaties terminas.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla jam dėl nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnyje, nutraukta, suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (priimti išteisinamąjį nuosprendį).

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas jo skundo argumentų dėl didelės žalos, galbūt padarytos jo veiksmais, nebuvimo, neišnagrinėjo visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. BPK nuostatų pažeidimas suponuoja ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti laikoma tinkamai motyvuota, atitinkanti BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, turtiniai nuostoliai, dėl kurių jis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl atskirų veikų epizodų, nesiekė 250 MGL dydžio, todėl nelaikytina, kad dėl to valstybė patyrė didelę žalą BK 228 straipsnio 1 dalyje bei 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarinių prasme. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad įvykio metu jis ėjo muitinės posto inspektoriaus pareigas. Pagrindinės šio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytos teisės ir pareigos susijusios su įvežamų į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos išvežamų prekių muitinės procedūrų atlikimu. Didelių ar išskirtinių administracinių įgaliojimų šiam valstybės tarnautojui nėra (nebuvo) suteikta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bet kurių pareigybės aprašyme numatytų valstybės tarnautojo funkcijų neatlikimas savaime sukelia didelę žalą valstybei. Atsižvelgiant į kasatoriaus, kaip valstybės tarnautojo, pareigas ir padarytų veiksmų pobūdį, darytina išvada, kad jis galbūt pažeidė valstybės tarnybos principus, tačiau dėl to nekilo nei BK 228 straipsnio 1 dalyje, nei 229 straipsnyje numatytų būtinųjų padarinių. Byloje nėra ir duomenų, kad dėl tokios jo veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje, kad jis valstybės tarnautojo vardą diskreditavo padarydamas didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams, ir dėl to būtų galima spręsti apie tokį veikos pavojingumą visuomenei, kuris būtų pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti ir kuriai įvertinti būtų neveiksmingos bei nepakankamos kitų teisės šakų normos. Be to, D. M. veiksmai darbdavio nebuvo įvertinti net ir kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas Darbo kodekso 235 straipsnio prasme, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – taip pat nebuvo taikyta.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutarimą baudžiamąją bylą D. M. dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnyje, nutraukti suėjus BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnyje (3 epizodai), perkvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą – BK 229 straipsnį (3 epizodai), taip jam buvo inkriminuota kita kaltės forma – nusikalstamas neatsargumas. Tai atlikta apeliacinės instancijos teismo savo iniciatyva, nesant atitinkamo prašymo, iš anksto nepranešus D. M. ir kitiems nagrinėjimo dalyviams apie tokią galimybę. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 256 straipsnio, 255 straipsnio 4 dalies reikalavimų (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime pateiktus išaiškinimus) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų (BPK 4 straipsnio 3 dalis, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 320 straipsnio 6 dalis) garantuotos kaltinamojo teisės, t. y. teisė žinoti kaltinimą, teisė į gynybą ir teisingą teismą, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas) iš esmės pažeidė BPK 332 straipsnio 7 dalies reikalavimus, nes nenurodė motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl tyčios buvimo D. M. veiksmuose neatitinka bylos aplinkybių.

Skunde taip pat nurodoma, kad nutartyje apeliacinės instancijos teismas panaudojo formuluotes, prieštaraujančias nekaltumo prezumpcijos principui, ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl apeliacinio teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir pripažinęs, kad apylinkės teismas nepagristai nuteisė D. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes neteisingai nustatė tyčios buvimą jo veiksmuose, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punkto nuostatomis, turėjo apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria D. M. buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi padarė didelę žalą valstybės interesams, panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį jį išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (netinkamai aiškino ir taikė BK 228 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio nuostatas) ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų bei pateikdamas motyvus, paaiškinančius, kodėl sprendimą nulėmę apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo bei kitų ginčijamų bylos aplinkybių laikomi priimtinais, o skundžiamas nuosprendis pripažintas neteisingu ir nepagrįstu, neaptarė bei neišanalizavo esminių kaltinime išdėstytų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis. Dėl šių pažeidimų teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad D. M. veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro manymu, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, konstatuodamas tyčios nebuvimą D. M. veikose, rėmėsi išimtinai tik tais įrodymais, kurie susiję su dalimi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų veikų aprašymą sudarančių aplinkybių. Teismas tik bendrais bruožais, vienintele fraze apibūdino visą vertinamų veikų esmę – „D. M. netinkamai atliko automobilių muitinį tikrinimą“, tai įvardydamas kaip aplaidumą, taip visas aprašytas veikas sudarančias aplinkybes nepagrįstai susiedamas su D.

M. neveikimą apibūdinančiomis aplinkybėmis; tuo tarpu toks neveikimas sudaro tik dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų veikų aprašymo. Tačiau teismas neapsvarstė D. M. veikimą sudarančių veiksmų, taip neįvertindamas ir įrodymų visumos. Taip pat liko neįvertintos kaltės kryptingumo kitimo aplinkybės. Prokuroro manymu, bent vienas nustatytas veiką sudarantis tyčinis veiksmas negalėtų būti aplinkybe, leidžiančia visą veiką kvalifikuoti kaip padarytą neatsargia kaltės forma. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atskirti, ar muitinis tikrinimas baigėsi aplaidumą (dėmesio nekreipimą į nustatytas pareigas) sudarančiais veiksmais, nesant būtinybės kaip nors fiksuoti tikrinimo rezultatus (nors ir suvokiant, kad jis nebuvo faktiškai atliktas), ar vis dėlto asmeniui buvo nustatyta papildoma pareiga muitinio tikrinimo metu nustatytus juridinius faktus fiksuoti dokumentuose ir muitinės skaitmeninėse sistemose, tačiau D.

M., imituodamas tokios pareigos atlikimą, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus. Byloje įrodyta, kad D. M. muitinio tikrinimo veiksmus atliko nesant į muitinės postą pristatytų pateiktose deklaracijose nurodytų prekių – automobilių ir tai suvokė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad D. M. suvokė, jog veiksmus, kurie liko neįvertinti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jis atliko pažeisdamas kaltinime nurodytus teisės aktus. Prokuroras pažymi, kad baudžiamojo proceso priemonėmis yra įrodyta, jog automobiliai, kurių muitinis tikrinimas faktiškai nebuvo atliktas, turėjo kitokius nei muitinei pateiktuose dokumentuose nurodytus požymius, nustatančius esminius apmokestinimo skirtumus.

Dėl to ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai negali būti dėl jokios priežasties sumenkinti. Kasatoriaus manymu, negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tyčios vertinimui nereikšminga aplinkybė, jog D. M. analogiškai įformino keletą automobilių. Muitinio tikrinimo ir teisingų jo rezultatų fiksavimo ypatingą svarbą patvirtina ir tai, kad po D. M. atlikto muitinio tikrinimo faktiškai nelieka galimybės iš naujo patikrinti prekes ir nustatyti, ar nebuvo išvengta apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius.

D. M. turėjo suvokti, kad jo atliekamo muitinio tikrinimo metu privalomi atlikti prekių kontrolės veiksmai yra pagrindinė ir vienintelė priemonė pakankamai užtikrinti esminių muitinės funkcijų įvykdymą mokesčių administravimo srityje.

Kasatorius taip pat nurodo, kad dalis tą pačią veiką, kuri D. M. buvo kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, sudarančių veiksmų buvo kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip padaryti idealiosios sutapties sąlygomis. Prokuroro manymu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir nesant galimybės toliau svarstyti veikų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį klausimų, neišnyko pareiga svarstyti tų pačių veiksmų įrodytumą bei tyčią juos atliekant. Šie veiksmai aiškiai išsiskyrė iš kitų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų netyrė, BK 228 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos požymių juose nenustatinėjo. Jeigu D. M. nebūtų melagingai nurodęs juridinių faktų ir nebūtų deklaracijose nurodęs aplinkybių, kurių jis faktiškai nežinojo, nebūtų buvę jokių sąlygų ne tik nustatyti pagrindus mažesnių mokesčių sumų apskaičiavimui, bet ir tęsti bei užbaigti patį muitinį patikrinimą, todėl D. M. veiksmais neabejotinai sukeltos teisiškai reikšmingos neigiamos pasekmės bei pažeisti valstybės interesai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad piktnaudžiavimo veiką D. M. padarė netiesiogine tyčia, nekonstatuojant, kad vien dokumentų suklastojimas ir panaudojimas jau sudarė pagrindą veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti kaip padarytas tiesiogine tyčia, jokiomis aplinkybėmis negali būti vertinama kaip sumenkinanti dokumentų suklastojimo reikšmę.

Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė įrodymų dėl motyvo bei tikslo vertinimo ribas ir nepaisė pirmosios instancijos teismo išvadų, iš kurių aišku, kad D. M. veikos buvo padarytos tyčia net ir nesant įrodinėjamų aplinkybių, kuriomis būtų konstatuotas konkretus motyvas, tikslas, susitarimas su kitais asmenimis padaryti žalą. Netiesioginei tyčiai konstatuoti, anot kasatoriaus, pakanka D. M. suvokimo, kad žala realiai galėjo atsirasti dėl jo sukurtų muitinio tikrinimo spragų, dėl kurių kiti asmenys galėjo padaryti žalos. Byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad D. M., išreikšdamas visišką abejingumą didelės žalos kilimo galimybei, savo veiksmais sąmoningai leido atsirasti jo veikų aprašyme nurodytai žalai.

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-485/2012 kaip precedentu, nes minėta byla išnagrinėta pagal iš esmės skirtingas kaltinimo pasirinktas įrodinėjimo ribas, o D. M. byloje įrodinėjamos visai kitos melagingą juridinių faktų konstatavimą sudarančios aplinkybės.

Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, D. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies ir BPK nuostatų taikymo

BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal D. M. apeliacinį skundą, iš naujo įvertino byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tyčios buvimą jo veiksmuose, kad byloje nesurinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas, atlikdamas automobilių muitinį tikrinimą ir netinkamai įvykdęs savo pareigas, dėl to automobilių muitinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant muitinės procedūras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nenustačius šio požymio, apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad D. M. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas, vertindamas tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog D. M. visgi netinkamai, tikėtina dėl aplaidumo, atliko trijų automobilių muitinės patikrinimą, padarė išvadą, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, požymių. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, D. M. veiksmų atitikties šiame straipsnyje nustatytai nusikaltimo sudėčiai teismas išsamiau nenagrinėjo ir nusikalstamos veikos neperkvalifikavo. Kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Tiek D. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, tiek prokuroro kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl Kauno apygardos teismo padarytų BPK 20 straipsnio, 332 straipsnio 3, 7 dalių pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismo sprendimo turiniui. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. M. kaltę padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau jo veiksmuose netinkamai atliekant trijų automobilių muitinį patikrinimą yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo išvados dėl tyčios D. M. veiksmuose nebuvimo, nenustatytų motyvų ir tikslų (kad kiti asmenys išvengtų muitinės mokesčių) buvo grindžiamos nutartyje aptartais liudytojų parodymais ir kitais surinktais duomenimis, kurie byloje buvo išsamiai tiriami bei vertinami, liudytojų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo.

D. M. kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsakė į visus apeliacinio skundų argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui patikrinti bylą tiek, kiek prašoma kasaciniame skunde, nereiškia teismo pareigos atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados turi būti pateiktos dėl esminių argumentų, t. y. dėl tokių, nuo atsakymo į kuriuos priklauso teisingo sprendimo byloje priėmimas. Būtent nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad D. M. veiksmai netinkamai vykdant tarnybines pareigas nelaikytini atlikti tiesiogine ar netiesiogine tyčia ir dėl to, nenustačius šio būtinojo požymio, jo veika negali būti kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, išsamiai neaptarinėjo kito būtino nusikalstamos veikos, numatytos tiek BK 228 straipsnio 1 dalyje, tiek 229 straipsnyje, požymio – didelės žalos valstybei, kuris buvo minimas D. M. apeliaciniame skunde. Kolegija to nelaiko esminiu BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu, nes tam, kad būtų galima konstatuoti, jog konkreti veika neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, pakanka nustatyti, kad toje veikoje nėra bent vieno būtino BK nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad D. M. veiksmuose nenustatytas tyčios požymis, būtinas piktnaudžiavimui kvalifikuoti, BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo prasme aptarinėti, ar jo veiksmais buvo padaryta didelės žalos ar ne, nebetikslinga. Nors teismas nutartyje nurodė, kad nustačius, jog D. M. netinkamai atliko savo pareigas (trijų automobilių muitinės patikrinimą) galbūt dėl aplaidumo ir dėl to jo veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, tačiau svarstydamas veikos kvalifikavimo galimybes išsamiai nenagrinėjo visų šios nusikalstamos veikos požymių, nes dėl šios nusikalstamos veikos yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

D. M. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256 straipsnius ir suvaržė teisę žinoti apie pareikštą kaltinimą bei teisę į gynybą, nes savo iniciatyva perkvalifikavo jo veiksmus pagal BK 229 straipsnį, jam ir kitiems proceso dalyviams iš anksto nepranešus apie tokią galimybę. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Iš teismo posėdžio protokolo (T. 6, b. l. 77) matyti, kad kolegijos pirmininkė pranešė, jog atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus ir faktines bylos aplinkybes kaltinimas gali keistis. Proceso dalyviai neišreiškė jokių prašymų (pasiruošti gynybai ar daryti pertrauką bylos nagrinėjime).

Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nepaisė BPK 255, 256 straipsnių nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, kasacinių skundų argumentais ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, D. M. ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Viktoras Aidukas