2021-02-22 Nr. BB-916-1-01-1-00500-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-544/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00500-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistosios R. V. kasaciniu skundu dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistoji R. V. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jai paskirta 12 mėn. laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje ir 154 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir paskirti sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytą minimalią bausmę.

Kasatorė nurodo, kad nesutinka su paskirta per griežta bausme, kuri neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų. Pasak kasatorės, nagrinėjamu atveju yra reikšmingos aplinkybės, rodančios, kad ji turi tvirtus socialinius ryšius su savo sūnumi, mama, broliu, sugyventiniu, dirba dviejuose darbuose ir pagal individualias darbo sutartis bei vykdo individualią veiklą, tačiau teismai tai įvertino netinkamai, dėl to skyrė nepagrįstai ilgą laisvės atėmimo bausmę. Ilgalaikis įkalinimas sukels neigiamas pasekmes – socialinių ryšių nutraukimą, vertingų įgūdžių ir darbų praradimą.

Nuteistosios R. V. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorė nesutinka su jai paskirta realia laisvės atėmimo bausme kaip neatitinkančia BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų ir paskirties, savo griežtumu prieštaraujančia teisingumo principui (BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasatorė dėsto tam tikras jos asmenybę apibudinančias aplinkybes (dirba, turi tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais), kurios, pasak kasatorės, skiriant bausmę buvo įvertintos netinkamai. Taigi kasatorė skundžia jai paskirtos bausmės griežtumą, nesutikdama su teismo išvadomis, padarytomis įvertinus jos asmenybę apibudinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirtos bausmės vertinimas jos griežtumo (ar švelnumo) aspektu nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad nuteistoji apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl netinkamo BK 41 straipsnio taikymo, o prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalis nuostatas ir paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas savo sprendime pateikė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistajai pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Antai, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė, be kita ko, į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimus padarė būdama recidyvistė), kad ji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu vėl nusikalto, padarydama dvi nusikalstamas veikas, tai rodo aiškų jos nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų taikymo skiriant nuteistajai bausmę, taip pat nenurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių nuteistosios R. V. apeliacinio skundo argumentų ir padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios R. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis