A-261-2196-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-2196/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00023-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ atstovui advokatui Donatui Zdanavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. K., R. J., K. P., A. P., G. P., Z. M., K. K., K. L. B., P. A. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Minera“, R. P., B. B., F. B., M. V., J. V., D. D., L. R., D. G., A. V., D. M., A. V., O. B., A. B., N. S., S. S., E. M., A. B., A. V., L. N., E. K., Z. B., P. B., A. B., S. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, savivaldybės taryba) 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą Palangos miesto savivaldybei“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Paaiškino, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. P. nuosavybės teise valdytą žemę (4 posesija) Palangos mieste, kuri kartu su Jono ir Jurgio Viskontų, P. A. ir V. G. nuosavybės teisėmis valdyta žeme (5, 6, 7, 8 posesijos), užima 7,0712 ha valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2010 m. liepos 1 d. šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 1998 m. rugsėjo 11 d. Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2,6197 ha žemės sklypo dalį išnuomojo buvusiai specialiosios paskirties UAB „Minera“. Dabar šioje vietoje 0,4859 ha užima nenaudojami ir fiziškai pasenę buvusio Jūrininkų ligoninės reabilitacijos centro pastatai, kitas žemės plotas – 6,5856 ha yra laisvas (neužstatytas). Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas nurodyti komerciniu. Teigė, kad tokia teritorija turėtų būti grąžinta buvusių savininkų (4-8 posesijos) nuosavybės teise valdytos žemės Palangos mieste paveldėtojams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas.

Pažymėjo, kad Sprendimas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas, prašydamas Vyriausybės perduoti valstybinės žemės sklypo dalį 4,4515 ha iš bendro ploto 7,0712 ha rekreacijai ir poilsio reikmėms, tik prisidengia viešuoju interesu, nes faktiškai piktnaudžiaudamas proporcingumo principu veikia tik formaliai užslėptų UAB „Minera“ komercinių interesų naudai.

Nurodė, kad atsakovas nėra pagrindęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų reikmių, kurių pagrindu jam būtų galima perduoti ginčo žemės sklypo dalį, taigi, skundžiamas Sprendimas prieštarauja minėtai teisės normai.

Dėl skundžiamo Sprendimo projekto svarstymo užsiregistravo 19 tarybos narių, tačiau net penki iš jų pažeidė Sprendimo priėmimo tvarką tuo, kad nenusišalino nuo jo priėmimo dėl galimo privačių interesų konflikto.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba su pareiškėjų skundu nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjų nurodyta teisė atkurti nuosavybės teises į žemę ginčo teritorijoje priežastiniu ryšių nesusijusi su skundžiamu Sprendimu. Nurodė, kad savivaldybė ginčo valstybinės žemės sklypo dalį valdo panaudos pagrindais, nes šiame sklype jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai.

Teigė, kad Sprendimas yra procedūrinis ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tik Vyriausybei priėmus sprendimą perduoti ginčo žemės sklypo dalį valdyti patikėjimo teise, panaudos teisė transformuosis į patikėjimo teisę. Tokiu būdu nuosavybės teisės subjektas nepasikeis, pasikeis tik valdymo teisė. Tačiau toks valdymo teisės pasikeitimas visiškai nedaro įtakos nuosavybės teisių atkūrimo procesui, nes Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žemė yra valstybės išperkama, jei ji pagal įstatymus yra įsigyta privačion nuosavybėn. Šiuo atveju žemė nebūtų perleidžiama privačion nuosavybėn.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pareiškėjų skundo reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjai klaidina teismą, jog ginčo žemės sklypui nustatyta komercinė paskirtis. Tai paneigia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše Nr. 25/2647 nurodyti duomenys, t. y. šis sklypas yra visuomeninės paskirties.

Pareiškėjai, siekdami apginti savo teises atkurti nuosavybę, atsakovu nurodo Palangos miesto savivaldybės tarybą, kai atitinkamus klausimus įstatymu įgaliota spręsti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad 1) ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties, 2) jame yra Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys rekreacijai ir turizmui skirti statiniai ir šis žemės sklypas yra reikalingas jų naudojimui, 3) gydyklų projektavimas ir rekonstravimas/statyba adresu (duomenys neskelbtini), yra įrašytas į Palangos miesto plėtros strateginio plano iki 2020 metų plėtros sritis, tikslus ir uždavinius, pavirtintus 2011 m. vasario 18 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-19, darytina išvada, jog sklypas yra reikalingas savivaldybės funkcijoms vykdyti, žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai, o ne natūra grąžinamai žemei. Žemės priskyrimas išperkamai žemei reiškia, jog pareiškėjai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypo dalį natūra, tačiau galimai turi teises į tinkamą atlyginimą už šią žemę. Kita vertus, tokio atlyginimo dydis nėra nulemtas skundžiamu Sprendimu.

Šis Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ar interesams, nes sklypas yra visuomeninės paskirties. Pažymėjo, kad pareiškėjai, prisidengdami neva pažeidžiamų teisių gynyba, kreipiasi į teismus, siekdami panaikinti atsakovo sprendimus, tačiau iš tiesų nesiekia įgyvendinti savo intereso į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjai neskundė jokių ankstesnių sprendimų, kuriais ginčo žemės sklypas iki šiol nebuvo grąžintas natūra. Manė, kad tokie pareiškėjų veiksmai ginčo situacijoje vertintini kaip piktnaudžiavimas teise į teisminę gynybą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad savivaldybės taryba, remdamasi Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2010 m. lapkričio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė prašyti Vyriausybės perduoti Palangos miesto savivaldybei valstybinės žemė sklypo dalį 4,4515 (iš bendro ploto 7,0712 ha), esančią (duomenys neskelbtini), valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise viešosios paskirties rekreacijai ir poilsio reikmėms. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad: ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuo 2010 m. liepos 1 d. šį sklypą valdo valstybinės žemės patikėjimo teise; 2010 m. lapkričio 10 d. panaudos sutarties pagrindu 4,4515 ha žemės sklypo perduota valdyti Palangos miesto savivaldybei; 1998 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu 2,6197 ha ploto žemės sklypo išnuomota UAB „Minera“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra Palangos miesto savivaldybei nuosavybės teise registruoti pastatai – dvi gydyklos, purvo saugykla, angliarūgštinė, stalių dirbtuvės, buitinis namelis, ūkinis pastatas, taip pat Lietuvos Respublikos vardu ir nuosavybės teise registruoti kiti statiniai, bei UAB „Minera“ nuosavybės teise registruoti pastatai – gamybinis pastatas, trys siurblinės, kiti statiniai. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėjai turi statinių ginčo žemės sklype nenustatyta. Teismas nurodė, kad byloje nustatyti ginčo žemės sklypo duomenys viešajame registre yra galiojantys ir nenuginčyti, taigi abejoti šių duomenų teisingumu teismas neturi jokio pagrindo.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, teismas darė išvadą, jog ginčo žemės sklypas yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, jis suformuotas prie visuomeninės paskirties pastatų ir yra priskiriamas visuomeninės paskirties teritorijai, todėl šis žemės sklypas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas priskirtinas valstybės išperkamam nekilnojamajam turtui, taigi pareiškėjai pretenduoti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę negali. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų skundo argumentai, kad jie turi teisę į ginčo žemės sklypo dalies atkūrimą natūra ir pan. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjai iš esmės siekia jų nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo ir (ar) apgynimo, tačiau, atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo teisinį statusą – valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjų skundo jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų skundo argumentai, jog, priimant skundžiamą Sprendimą, galimai neišvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja M. K. ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. K. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų reikalavimus bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l. 117-120).

Apeliantai remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, jog: 2,6197 ha ginčo sklypo plotas iki 2097 m. gegužės 20 d. yra išnuomotas verslo subjektui UAB „Minera“; antstolės R. V. 2008 m. rugpjūčio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad teritorijoje esantys statiniai yra avarinės būklės ir nenaudojami; UAB „Minera“ išsinuomotos valstybinės žemės sklypo dalį pardavinėjo už 7 mln. litų; UAB „Minera“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. Palangos miesto merui pateikė prašymą dėl leidimo rengti ginčo žemės sklypo detalųjį planą, nustatant ilgalaikio poilsio komercinių pastatų statybą; Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 nustato komercinę teritorijos paskirtį ir naudojimo būdą; visi seni pastatai ginčo sklype bus nugriauti.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose Nr. A10-640/2007, Nr. A11-236/2003. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas minėta praktika, padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklypas yra vienareikšmiškai išperkamas valstybės, o pareiškėjai neturi teisės skųsti Sprendimo.

3. Savivaldybės taryba nėra pagrindusi Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų reikmių.

4. Pareiškėjai yra Palangos miesto gyventojai, todėl bet kokie savivaldybės tarybos narių padaryti pažeidimai, nagrinėjamu atveju dėl privačių ir viešųjų interesų derinimo, pažeidžia jų interesus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (t. III, b. l. 139-140).

Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ atsiliepimu nesutinka su apeliantų apeliaciniu skundu ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei iš apeliantų priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l. 132-138).

Nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teisme. Sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Papildomai pažymi:

1. Apeliantai nenurodo, kokiu būdu jų teisės ar interesai nuosavybės teisių atkūrimo procese būtų pažeisti, jei Sprendimas būtų patenkintas. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjai turi teisę susigrąžinti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

2. Apeliantų nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepagrindžia pareiškėjų skundo reikalavimų.

3. UAB „Minera“ interesai nėra susiję su Sprendimo teisėtumu. Ginčo žemės sklype esančių statinių atnaujinimas yra inicijuojamas savivaldybės, siekiant nenaudojamus griuvėsius paversti bendruomenei pritaikytu medicinos ir reabilitacijos centru.

4. UAB „Minera“ negali parduoti to, kas jai nepriklauso – t. y. valstybinės žemės, tačiau UAB „Minera“ akcijų pardavimas bet kuriam trečiajam asmeniui yra įprastas komercinis sandoris, kuris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

5. Skundžiamame Sprendime yra aiškiai išdėstytos Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytos reikmės, t. y. viešosios paskirties rekreacija ir poilsis.

6. Tai, jog priimant Sprendimą dalyvavo asmuo, kuris Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos buvo pripažintas kaip supainiojęs privačius ir viešuosius interesus, nedaro įtakos Sprendimo galiojimui, nes ir nedalyvaujant minėtam asmeniui, Sprendimas vis tiek būtų priimtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-122/2005).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai, ginčydami Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą Palangos miesto savivaldybei“, iš esmės gina savo teisę į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Ginčijamame sprendime jie numato būsimą savo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra negalimumą.

Kaip numato Įstatymo nuostatos, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje (Įstatymo 12 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į minėtą Įstatymo nuostatą, aplinkybė, jog žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei kaip rekreacinė teritorija (ginčo atveju), turi būti numatyta įstatymų nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose, būtina išsiaiškinti, ar ginčijamos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), atitinkamame detaliajame plane paskirtis ir naudojimo būdas yra numatyta visuomeninė (rekreacija bei turizmas), kad negalima būtų atkurti nuosavybės teisių į ją natūra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pagal kuriuos ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, tačiau ne teritorijų planavimo dokumentais (konkrečiai – detaliuoju planu) ir padarė išvadą, jog ginčo žemė yra visuomeninės paskirties teritorija – yra valstybės išperkama žemė, todėl pareiškėjai pretenduoti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę negali.

Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu negalima sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vienareikšmės išvados dėl minėtos ginčo teritorijos (žemės) paskirties ir naudojimo būdo padaryti negalima, kadangi byloje nėra galutinio teritorijų planavimo dokumento, kuriame tokia paskirtis ir naudojimo būdas būtų numatyti. Pareiškėjų pateikta schema iš 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 patvirtinto Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (t. I, b. l. 19) negali patvirtinti, kad ginčo teritorijos (žemės) paskirtis yra komercinė (kaip numatyta schemoje), kadangi ji yra neišsami, be to, kiti byloje esantys dokumentai paneigia schemoje numatytą ginčo teritorijos (žemės) paskirtį ir ją įvardija kaip visuomeninę (t. I, b. l. 25, 36; t. III, b. l. 20). Taigi, tik nustačius, kad ginčo teritorijos (žemės) paskirtis ir naudojimo būdas pagal teritorijų planavimo dokumentus – detalųjį planą, yra visuomeninė (rekreacija bei turizmas), ji bus laikoma valstybės išperkama ir natūra pareiškėjams negalės būti grąžinta. Tačiau, remiantis bylos medžiaga, to padaryti negalima.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo žemės sklypo teisinį statusą – valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas, konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjų atžvilgiu pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą jiems atkūrimo procedūra: ar pareiškėjai atitinkamoms institucijoms yra padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (ginčo žemę), jei taip, tai kada tokį prašymą padavė, ar nustatytas ir koks žemės, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, režimas bei ribos, taip pat ar šios teritorijos (žemės) detaliajame plane yra pažymėtos ribos sklypų, kurie savininkų valdyti iki 1940 m. įvykdytos nacionalizacijos. Visa tai lemia pareiškėjų ginčijamo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-315 „Dėl prašymo perduoti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypą Palangos miesto savivaldybei“ teisėtumą ir pagrįstumą, ko pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti ar paneigti, byloje nesant pakankamai duomenų nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę klausimu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintos pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, t. y. administracinio teismo aktyvumo pareigą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz., 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003). Tad šioje byloje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, taigi turi būti naikinamas, kadangi teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė visų būtinų priemonių išaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Įvertinus tai, kad naujas sprendimas gali būti priimtas tik visapusiškai surinkus ir ištyrus įrodymus, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes būtina surinkti naujų įrodymų (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas privalo išreikalauti nuosavybės teisų atkūrimo bylą į buvusio savininko J. P. nuosavybės teise valdytą žemę, įvertinti prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę turinį ir jų padavimo datą, įvertinti prašymo padavimo metu buvusį žemės sklypo režimą, nustatytą teritorinio planavimo dokumentais bei faktinį sklypo naudojimą. Taip pat būtina pažymėti pareiškėjų pretenduojamo žemės sklypo ribas detaliajame plane, buvusias iki 1940 m. nacionalizacijos, siekiant patikrinti, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, patenka į ginčo teritoriją. Tik pilnai ištyrus visas aplinkybes, gali būti priimtas teisėtas bei pagrįstas teismo sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė

Virgilijus Valančius