2015-12-07 Nr. AB-23969-3-61-3-05051-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1816-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05051-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. birželio 29 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas apie 7 kv. m, kartu su dar 3 asmenimis. Kameros plotą taip pat užėmė baldai, klozetas ir praustuvė. Dėl laikymo perpildytose kamerose dažnai kildavo konfliktai tiek su kalinamais asmenimis, tiek su prižiūrėtojais. Pažymėjo, kad žiemą langus Lukiškių TI-K kamerose užkaldavo plėvele, todėl pareiškėjui trūkdavo oro, sutrikdavo miegas, skaudėdavo galvą. Be to, kamerose buvo tarakonų, kaupėsi drėgmė, ant sienų matėsi grybelis. Kadangi Lukiškių TI-K kalinamieji valgo kamerose, jose turi būti tiekiamas šiltas vanduo. Lukiškių TI-K kamerose šilto vandens nebuvo, todėl buvo pažeidžiamos higienos normos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl jautėsi pažemintas ir kankinamas. Jo reikalavimui prašė netaikyti ieškinio senaties termino, o minėtą terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 18 d.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nurodė, kad 2010 m. vasario 9 d. vakare, 2010 m. gruodžio 10 d., 2010 m. gruodžio 23 d. vakare, nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2010 d. gruodžio 26 d., 2011 m. balandžio 18 d., 2011 m. gegužės 5 d. vakare, 2011 m. gegužės 6 d. ryte, 2011 m. gegužės 23 d. ryte, 2011 m. birželio 2 d. vakare pareiškėjui tenkantis plotas kameroje buvo ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į laisvės atėmimo įstaigą neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatyta minimalią normą . Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalinamiems asmenims yra suteikiami. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (anksčiau – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“). Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Kameros yra vėdinamos atidarius langus. Pabrėžė, kad dalį pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpio jo kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Anot Lukiškių TI-K, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, kurie yra bendro pobūdžio. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laikė nepagrįstu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. birželio 29 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kalinimo metu turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos, tačiau į teismą kreipėsi tik 2014 m. lapkričio 19 d. Įvertinęs tai, kad Lukiškių TI-K prašė taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą, numatyta CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, o pareiškėjas termino atnaujinti neprašė. Todėl pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. birželio 29 d. teismas pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir jo skundą laikė nepagrįstu.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti, o jo reikalavimui netaikyti ieškinio senaties termino.

Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo šališkas ir paskirtos bylos neišnagrinėjo išsamiai. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, o į administracinį teismą kreipėsi iškart, kai tik sužinojo apie jo atžvilgiu daromus pažeidimus. Pareiškėjo asmens byla patvirtina, kad jis Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklų laikėsi ir baustas nebuvo. Tačiau Lukiškių TI-K jį kalino netinkamomis sąlygomis, todėl už tai laisvės atėmimo įstaiga turi atsakyti. Pareiškėjas prašo nagrinėjamoje byloje jo reikalavimui nagrinėti atnaujinti senaties terminą.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaites terminą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas prašė priteisti 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dėl kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. liepos mėnesio, tačiau atsakovo atstovo pateikti duomenys (b. l. 11–17) patvirtina, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. birželio 29 d.. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija. Kadangi pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą Lukiškių TI-K jo nuomone netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2011 m. birželio 29 d., todėl trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atvejui baigėsi 2014 m. birželio 29 d.

Atsižvelgiant į pareiškėjui galbūt padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, jog pareiškėjas visą nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, kad jam galimai neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau skundą teismui pateikė tik 2014 m. lapkričio 18 d., t. y. pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui (b. l. 7). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K ieškinio senatį prašė taikyti (b. l. 11-17).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1090/2013).

Teisės normose, reguliuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškinio senaties terminą jis praleido dėl to, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo įstatymų. Be to, pareiškėjo teigimu, ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas ir dėl to, kad, laikant jį netinkamos sąlygomis Lukiškių TI-K, buvo grubiai pažeidinėjamos jo teisės, dėl ko jis turėjo iškęsti dvasinius išgyvenimus bei sunkumus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra nuo jo valios nepriklausiusios objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kitų priežasčių, dėl ko nepadavė teismui skundo per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą, pareiškėjas nenurodė.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir kad nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas buvo atmestas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nevertintinos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas buvo šališkas.

Pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė