b04037e7-e367-4bb1-9674-85f66234081b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-941-541/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03075-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 12.19; 14.4.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Audriui Karpinskui ir A.

Å ., atsakovo atstovams Andriui Bružui ir Virginijui Kerui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vytautui Antanui JanuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal uždarosios pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „TelÅ¡ių gelžbetonis“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „TelÅ¡ių gelžbetonis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės J. R. 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. AS-21 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria keičiant 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktÄ Nr. KL-25 (toliau – ir Patikrinimo aktas) Bendrovei patvirtinta 13 657 Eur dydžio mokestinė prievolė už iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria buvo patvirtintos Patikrinimo aktas išvados dėl pareiškėjos nedeklaruotų nuslėptų karjere išgautų išteklių – 829 m3 žvyro ir 2474 m3 smėlio, už kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatytu padidintu tarifu, priskaičiuota mokestinė prievolė. Pareiškėjos įsitikinimu, mokestis už neva nedeklaruotus gamtinius išteklius buvo priskaičiuotas akivaizdžiai nepagrįstai, kadangi Patikrinimo akte ir Sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjos išgautų gamtinių išteklių kiekių nebuvo tinkamai motyvuotos, neatitinka tikrovės ir padarytos galimai dėl aritmetinės klaidos ar kitų pareiškėjai nežinomų priežasčių.

PareiÅ¡kėjos skaičiavimu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaruoti iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių kiekiai ir sumokėtas mokestis už gamtinius iÅ¡teklius atitinka realų pareiÅ¡kėjos iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių kiekį. PareiÅ¡kėjai nesuprantama, iÅ¡ kur patikrinimÄ atlikęs AAD tarnautojas nustato aukščiau nurodytÄ iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių kiekį bei kokiais apskaičiavimo principais ir metodais remdamasis nustatė tokius duomenis.

PareiÅ¡kėja, gavusi AAD atlikto patikrinimo iÅ¡vadas, pati ėmė tirti ir aiÅ¡kintis iÅ¡gautų ir VMI deklaruotų gamtinių iÅ¡teklių (smėlio/žvyro) duomenis. Atlikus AAD tikrinamajam laikotarpiui aktualių trijų markÅ¡eiderinių planų bei pareiÅ¡kėjos VMI pateiktų deklaracijų duomenų analizę, pareiÅ¡kėja neranda Patikrinimo akto iÅ¡vadose nurodytų skirtumų, kurie buvo vertinami kaip sÄ moningai nuslėpti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad karjero eksploatavimo eigoje ji sistemingai atlieka iÅ¡gautų ir deklaruotų gamtinių iÅ¡teklių duomenų analizę.

Å ių vertinimų metu siekiant aiÅ¡kios ir tikslios mokesčių už iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius apskaitos yra gretinami markÅ¡eiderinių planų ir VMI pateiktų deklaracijų duomenys dviem aspektais (skaičiavimo metodais). Pirma, pagal markÅ¡eideriniais matavimais nustatytų gamtos iÅ¡teklių likučių pasikeitimo duomenis – Å¡iuose planuose nurodytus iÅ¡teklius periodo pradžioje, patirtus nuostolius per periodÄ , iÅ¡teklius periodo pabaigoje. PareiÅ¡kėja savo veikloje iÅ¡ esmės vadovavosi Å¡iuo metodu, kadangi teikiamos Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – ir Geologijos tarnyba) kalnakasybos ataskaitos 2-KN „Kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaita“ (toliau – ir ataskaita 2-KN) yra pildomos tik tÅ«kstančių kubinių metrų tikslumu.

Būtent šiuo metodu pareiškėja, teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, pateikė išsamius nuo karjero eksploatavimo pradžios atliktais markšeideriniais planais pagrįstus skaičiavimus, rodančius, kad visi Bendrovės išgauti gamtiniai ištekliai buvo deklaruoti VMI. Šiuo skaičiavimo metodu grįstu pareiškėjos paskaičiavimu atsakovo tikrintu laikotarpiu nuo karjero eksploatavimo pradžios iki paskutinio 2018 m. rugsėjo 27 d. markšeiderinio plano parengimo pareiškėjos išgauti karjere gamtiniai ištekliai, įvertinus leidžiamus gavybos nuostolius, sudaro 97000 m3, iš kurių 54000 m3 smėlio ir 43000 m3 žvyro.

Kitas skaičiavimo metodas atliekamas pagal markšeiderinių apmatavimų planuose/ataskaitose pateikiamų „Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelių“ duomenis, pagal kuriuos išgautų gamtinių išteklių kiekiai yra įvertinami kubinio metro tikslumu. Nors toks karjerų eksploatacijos tikslumas yra butaforinis ir visiškai nerealus, pagal šiuos „Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelių“ duomenis nuo karjero eksploatacijos pradžios pareiškėjos išgauti gamtiniai ištekliai sudaro 95074 m3, iš kurių 42829 m3 žvyro ir 52245 m3 smėlio.

Taigi, pagal pirmÄ apskaičiavimo metodÄ , nuo karjero eksploatavimo pradžios atsakovo patikrinimÄ apimantį laikotarpį pareiÅ¡kėjos iÅ¡gauti gamtiniai iÅ¡tekliai ne tik nevirÅ¡ija VMI deklaruotų, tačiau net gi 50 m3 kiekiu yra mažesni. O pagal antrÄ apskaičiavimo metodÄ , nuo karjero eksploatavimo pradžios atsakovo patikrinimÄ apimantį laikotarpį pareiÅ¡kėjos iÅ¡gauti gamtiniai iÅ¡tekliai taip pat nevirÅ¡ija VMI deklaruotų ir taip pat yra mažesni netgi 1976 m3 gamtinių iÅ¡teklių kiekiu.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad realiai karjere iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių pagal jų prigimtį ir pobÅ«dį kiekio tikslus apskaičiavimas yra neįmanomas. Visais atvejais egzistuoja reali skaičiavimų paklaida, kuri, pareiÅ¡kėjos žiniomis, teisės aktais nėra sureguliuota. Tačiau pareiÅ¡kėja visuomet siekia tinkamai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokestį už karjere iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius, netgi pati įvertina galimas iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių paklaidas Lietuvos valstybei naudinga linkme, kÄ , pareiÅ¡kėjos manymu, pagrindžia ir pateikiami deklaracijų duomenys apie realiai deklaruotÄ didesnį už faktinį iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių kiekį bei tuo pačiu sumokėtus mokesčius valstybei.

PareiÅ¡kėja taip pat negali eliminuoti sÄ Å¾iningos deklaruojant iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius klaidos tikimybės bei garantuoti, kad jos atliekami bei aukščiau apraÅ¡yti iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių skaičiavimai yra teisingi, vien dėl pačių iÅ¡teklių prigimties ir galimų gavybos nuostolių. PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, jog deklaruodama iÅ¡gautus gamtinius iÅ¡teklius ji niekuomet sÄ moningai jų neslėpė. O jeigu pareiÅ¡kėjos skaičiavimuose ir (ar) deklaracijose sÄ Å¾iningai įsivėlė aritmetinė klaida, už nedeklaruotÄ gamtinių iÅ¡teklių kiekį taikyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje numatytÄ padidintÄ tarifÄ , pareiÅ¡kėjos įsitikinimu, yra neteisinga.

Atsakovas AAD pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame su skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėja eksploatuoja Pagerinančio žvyro ir smėlio telkinį, todėl turi vykdyti iÅ¡gaunamų ir liekančių telkinyje gamtos iÅ¡teklių apskaitÄ . Pažymėjo, kad nėra jokio teisės akto ar metodikos, kurioje bÅ«tų numatyta, kad faktiÅ¡kai iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių apskaitÄ bÅ«tų galima vykdyti taip, kaip pareiÅ¡kėja nurodo skunde. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad atliekant patikrinimÄ bei priimant SprendimÄ , buvo vadovaujamasi iÅ¡gaunamų iÅ¡teklių apskaitos duomenimis – markÅ¡eiderinių matavimų planais.

Iš viso pagal markšeiderinių planų duomenis pareiškėja yra išgavusi 99 073 m3 kietųjų naudingųjų iškasenų, iš kurių 55 245 m3 smėlio ir 43 829 m3 žvyro. Karjero markšeideriniai matavimai atlikti 2017 m. birželio 8 d. apima gamtos išteklių išgavimo laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d. Pagal Karjero markšeiderinio plano duomenis, per šį laikotarpį išgauta 18 840 m3 smėlio ir 16 980 m3 žvyro. Paskutiniai karjero markšeideriniai matavimai atlikti 2018 m. rugsėjo 27 d. ir apima gamtos išteklių išgavimo laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d.

Pagal šio markšeiderinio plano duomenis per šį laikotarpį pareiškėja iš karjero išgavo 34 364 m3 smėlio ir 16 927 m3 žvyro. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodyti išgautų gamtos išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų) kiekiai bei prie skundo pateikti 2017 m. birželio 8 d. markšeiderinio plano duomenys nesutampa su patikrinimo metu pateikto to paties periodo 2017 m. birželio 8 d. markšeiderinio plano duomenimis (skiriasi išgautų išteklių kiekai, išteklių likučiai bei vidutinis sluoksnio storis).

PareiÅ¡kėja, 2019 m. birželio 27 d. teikdama AAD raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto, nenurodė teismui su skundu pateikto pakeisto 2017 m. birželio 8 d. markÅ¡eiderinio plano bei jo duomenų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog ji VMI deklaravo 97050 m3 gamtos iÅ¡teklių, iÅ¡ kurių 1279 m3 statybinio grunto. Šį iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį lygina su markÅ¡eideriniais planų duomenimis, taip pagrįsdama, kad neva VMI yra deklaravusi visÄ iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad markÅ¡eideriniais planais yra apskaičiuojamas iÅ¡gautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iÅ¡kasenų kiekis, o VMI deklaruotas statybinis gruntas priskiriamas prie valstybinio gamtos iÅ¡teklio ir nepriskirtinas prie kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų. Rengiant markÅ¡eiderinius planus iÅ¡gautas statybinio grunto kiekis nenustatomas ir neapskaitomas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos pasirinktas bÅ«das vertinti per visÄ periodÄ iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį, nevertinant konkrečių mokestinių periodų, prieÅ¡tarauja MUVGIÄ® nuostatoms.

Atsakovo teigimu, Patikrinimo akte ir Sprendime nurodomas nuslėptas ir nedeklaruotas iÅ¡teklių kiekis yra apskaičiuotas ir motyvuotai priskirtas konkrečiam periodui. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėja nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė, kodėl skiriasi 2017 m. birželio 8 d. - 2018 m. rugsėjo 27 d. periodo pareiÅ¡kėjos markÅ¡eideriniame plane nurodytas iÅ¡gautas ir VMI deklaruotas gamtos iÅ¡teklių (kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų) kiekis. PareiÅ¡kėja per minėtÄ laikotarpį VMI deklaravo 333 m3 žvyro ir 364 m3 smėlio mažiau nei apskaityta 2017 m. birželio 8 d.

– 2018 m. rugsėjo 27 d. periodo pareiÅ¡kėjos markÅ¡eideriniame plane. Atsakovas dėl pareiÅ¡kėjos teismui naujai pateiktų 2012-2015 metų ir 2015-2017 metų markÅ¡eiderinių planų pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad iÅ¡ Å¡iuose markÅ¡eideriniuose planuose esančių duomenų matyti, kad iÅ¡ viso nedeklaruotas valstybinių iÅ¡teklių kiekis yra 343 m3 žvyro ir 1219 m3 smėlio. Pagal naujai pateiktus markÅ¡eiderinius planus mokesčio dydis už nedeklaruotus (nuslėptus) iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (smėlį, žvyrÄ ) yra 6 459 Eur.

Atsakovas papildomuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad 2015 metų I ketvirčio Kietųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitoje (išskyrus durpių išteklius) 2-KN bendrovė yra nurodžiusi išgavusi 2000 m3 žvyro kiekio geologinį prieaugį. Patikrinimo metu pateiktuose markšeideriniuose planuose šis kiekis buvo papildomai įtrauktas. Tačiau naujai pateiktuose markšeideriniuose planuose šis 2000 m3 žvyro prieaugio kiekis neįtrauktas, nors pagal teisės aktų reikalavimus, geologinis prieaugis markšeideriniame plane turi būti nurodomas.

Å io iÅ¡gauto geologinio prieaugio neįtraukimas į markÅ¡eiderinius planus sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti 2015 metų I ketvirtyje 2000 m3 žvyro. Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Geologijos tarnyba paaiÅ¡kino, kad skirtų naudoti iÅ¡teklių gavybos apskaitos duomenų patvirtinimui pareiÅ¡kėja per nagrinėjamÄ tikrinamÄ laikotarpį (nuo telkinio eksploatacijos pradžios iki 2018 m III ketv. imtinai) atliko 3 markÅ¡eiderinius matavimus:

I – už laikotarpį nuo eksploatacijos pradžios iki 2015 m. gegužės 25 d.; II – už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d.; III – už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. bendrais markÅ¡eideriniais matavimais nustatytas Pagermančio telkinyje per tikrinamÄ laikotarpį iÅ¡gautų smėlio iÅ¡teklių kiekis sudaro 53 990 m3, žvyro iÅ¡teklių kiekis – 43 343 m3. Per tÄ patį laikotarpį pareiÅ¡kėjos deklaruotas Geologijos tarnybai iÅ¡gautas smėlio iÅ¡teklių kiekis yra 54 000 m3, žvyro – 45 m3.

MarkÅ¡eiderinių matavimų metu nustatytų iÅ¡teklių gavybos apskaitos duomenų suma iÅ¡ esmės sutampa su Bendrovės pateiktų Geologijos tarnybai kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos ataskaitų 2-KN duomenų suma, iÅ¡skyrus tai, kad iÅ¡gauto žvyro buvo deklaruota 2 000 m3 daugiau nei nustatyta markÅ¡eidriniais matavimais. Geologijos tarnyba paaiÅ¡kino, kad ji, priimdama ataskaitas 2-KN, neturi galimybės įvertinti duomenų, įraÅ¡ytų jai teikiamose ataskaitose 2-KN ir už tuos pačius laikotarpius VMI pateiktose Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijose KIT708 atitikimo, tačiau palyginusi pateiktų deklaracijų KIT708, markÅ¡eiderinių planų ir ataskaitų 2-KN duomenis konstatuoja, kad Å¡ie duomenys apie Pagermančio smėlio ir žvyro telkinio iÅ¡teklių naudojimÄ iÅ¡ esmės sutampa.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pirmasis karjero markÅ¡eiderinis matavimas buvo atliktas itin nekvalifikuotai, todėl Bendrovei pasiÅ«lyta atsisakyti jos pasirinkto markÅ¡eiderinių matavimų vykdytojo paslaugų ir pasirinkti Å¡ių paslaugų teikėjÄ iÅ¡ Geologijos tarnybos rekomenduojamų įmonių sÄ raÅ¡o. Pagermančio telkinio markÅ¡eiderinį matavimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d. atliko įmonė, atitinkanti kvalifikacinius reikalavimus.

Å io laikotarpio markÅ¡eiderinis planas buvo pateiktas Geologijos tarnybai 2017 m. liepos 11 d. Kadangi plano duomenys nesukėlė abejonių juos nagrinėjusiems Geologijos tarnybos specialistams, pateiktas planas buvo priimtas be pastabų, jame nurodyti Pagermančio telkinio smėlio ir žvyro iÅ¡teklių gavybos duomenys buvo įraÅ¡yti į telkinio iÅ¡teklių gavybos nurodytu laikotarpiu apskaitÄ . Geologijos tarnyba nurodė, kad jai nėra žinomos pirmojo ir antrojo matavimų laikotarpių markÅ¡eiderinių planų su skirtingais, nei turimi Geologijos tarnyboje, duomenimis patekimo pas pareiÅ¡kėjÄ ir jų pateikimo atsakovui apliknkybės. Tokių planų jos duomenų bazėje nėra, juose teikti duomenys nebuvo naudojami vertinant Pagermančio telkinio iÅ¡teklių gavybos apskaitos duomenų patikimumÄ .

Pagermančio telkinio markÅ¡eiderinio matavimo už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. duomenys nesukėlė abejonių nei Geologijos tarnybai, nei AAD. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai skundÄ palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad tai, jog buvo pateikti neteisingi markÅ¡eideriniai planai, pareiÅ¡kėja pamatė gavusi atsakovo atsiliepimÄ . Atsakovui patikrinimo metu per klaidÄ buvo pateikti netikslÅ«s, preliminarÅ«s (juodraÅ¡tiniai) markÅ¡eideriniai matavimai. PareiÅ¡kėjos atstovai pripažino, kad Bendrovė dėl žmogiÅ¡kosios klaidos ir neturėdama tyčios per tikrinamÄ laikotarpį pagal pateiktus markÅ¡eiderinius planus yra nedeklaravusi tik 283 m3 žvyro, todėl teismo prašė mokestinę prievolę sumažinti, atsižvelgiant į šį nedeklaruotÄ kiekį.

PareiÅ¡kėja, deklaruodama iÅ¡gautÄ statybinį gruntÄ , neturėjo tikslo iÅ¡kraipyti iÅ¡gautų gamtinių iÅ¡teklių kiekių ar duomenų tam, kad iÅ¡vengtų mokesčių sumokėjimo. Dėl 2000 m3 prieaugio paaiÅ¡kino, kad 2014 m. IV ketvirtį buvo deklaruota daugiau iÅ¡teklių, nors faktiÅ¡kai tiek iÅ¡kasta nebuvo. Geologijos tarnyba dėl Å¡ios situacijos patarė, pildant 2015 m. I ketvirčio ataskaitÄ , įraÅ¡yti tÄ prieaugį. Tačiau prieaugis buvo įraÅ¡ytas ne toje vietoje, t. y.

įrašytas prie prieaugio, o ne prie gavybos, dėl ko gavosi ši klaida. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje dėl 2 000 m3 prieaugio paaiškino, kad prieaugis nėra apskaitos objektas ir visiškai neatsispindi gavybos apskaitoje; jis atsirado dėl Bendrovės apskaitos netobulumų, tačiau nevertintinas su mokesčių nuslėpimu ir yra visai kitos srities klaida. Dėl 2000 m3 prieaugio Geologijos tarnyba atsakomybę prisiima sau. O esant neatitikimas tarp markšeiderinių planų ir teikiamų ataskaitų, reikia vadovautis markšeideriniais planais.

PareiÅ¡kėjos apskaitos metodai nepagrįsti markÅ¡eideriniais matavimais. Bendrovė iÅ¡kasusi statybinį gruntÄ turėjo apie tai informuoti Geologijos tarnybÄ bei atlikti naujus markÅ¡eiderinius matavimus arba atliekant eilinį markÅ¡eiderinį matavimÄ informuoti apie tai markÅ¡eiderinius matavimus atliekančius asmenis, tačiau duomenų apie tai, kad Bendrovė bÅ«tų informavusi Geologijos tarnybÄ ar markÅ¡eiderinius matavimus atliekančius asmenis, nėra. Geologijos tarnybos atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos teismui naujai pateikti markÅ¡eideriniai matavimai Geologijos tarnyboje yra ir jie yra teisingi ir prašė, kad teismas jais vadovautųsi.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjos skundu sutiko iÅ¡ dalies, teigė, kad pagal pareiÅ¡kėjos teismui pateiktus markÅ¡eiderinius matavimus, sankcijos suma turėtų bÅ«ti 6 459 Eur. Teismo taip pat prašė į tÄ dalį, kurioje buvo manyta, kad 2000 m3 prieaugis buvo iÅ¡gautas kaip geologinis iÅ¡teklis, tačiau neapskaitytas ir už jį nesumokėtas mokestis, neatsižvelgti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Bendrovė vertino ­­­­­markÅ¡eideriniais planais apskaitomÄ kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų kiekį su bendru Bendrovės iÅ¡gautu valstybinių gamtos iÅ¡teklių kiekiu, kuriame yra gruntas, kuris markÅ¡eideriniais planais neapskaitomas ir nematuojamas.

Todėl Bendrovės gaunamas skirtumas yra jos nurodomas 283 m3. PareiÅ¡kėja turi pareigÄ apskaityti ir deklaruoti tai, kam yra iÅ¡duotas leidimas ir deklaruoti tai, kas apskaityta markÅ¡eideriniais planais. Nesutapus ataskaitose ir markÅ¡eideriniuose planuose esantiems duomenims, Å¡ie duomenys turi bÅ«ti sulyginami paskutinio metų ketvirčio ataskaitoje. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad AAD nevertina 2 KN ataskaitų ir markÅ¡eideriių matavimų duomenų pagrįstumo ir teisingumo, tai daro Geologijos tarnyba.

Nuostoliai yra minusuojami iÅ¡ Žemės gelmių registro ir mokesčio sumai jie neturi jokios įtakos, jie turi įtakÄ tik galutiniam likučiui. Patikrinimo metu statybinio grunto iÅ¡gavimas ar neiÅ¡gavimas vertinami nebuvo, vertinamas buvo kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡gavimas ir jų deklaravimo teisingumas, kadangi leidimas iÅ¡duotas kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų gavybai. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. AS-21 dalies, kuria Bendrovei patvirtinta mokestinė prievolė už iÅ¡gautus ir nedeklaruotus gamtinius iÅ¡teklius (smėlį ir žvyrÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – Klaipėdos skyrius) atliko Bendrovės planinį iÅ¡plėstinį mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ pakuotės atliekomis, mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių ir mobilių tarÅ¡os Å¡altinių ir mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius 2017 m. – 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimÄ . Patikrinimo metu Klaipėdos skyrius, įvertinęs 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d. markÅ¡eiderinių planų duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja 2017 m.

II k. ir 2018 m. III k. nedeklaravo (nuslėpė) 829 m3 žvyro ir 2474 m3 smėlio, už kuriuos paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifÄ â€“ 13 657 Eur. PareiÅ¡kėja atsakovui pateikė 2019 m. birželio 27 d. pastabas dėl Patikrinimo akto. AAD 2019 m. liepos 31 d. priėmė sprendimÄ Nr. AS-21, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktÄ ir patvirtino mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius taikant didesnį tarifÄ 13 657 Eur suma. PareiÅ¡kėja bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė markÅ¡eiderinius planus, kurie atsakovui patikrinimo metu pateikti nebuvo.

PareiÅ¡kėja nurodė, jog patikrinimo metu per klaidÄ atsakovui pateikė markÅ¡eiderinius matavimus, kurie, jos teigimu nebuvo teisingi, buvo preliminarÅ«s ir kuriais remiantis buvo parengtas ginčijamas Patikrinimo aktas bei priimtas Sprendimas. Atsakovas pareiÅ¡kėjos teismui pateikto už 2015 – 2017 m. laikotarpį markÅ¡eiderinio plano ir jame esančių duomenų nekvestionavo, kadangi bÅ«tent Å¡is planas buvo pateiktas Geologijos tarnybai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu taip pat pateikė kitÄ nei buvo pateikusi patikrinimo metu 2012 -2015 m. laikotarpio markÅ¡eiderinį planÄ (kuris apima laikotarpį nuo telkinio eksploatacijos pradžios iki 2015 m. gegužės 25 d.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įvertino pareiškėjos pateiktus markšeiderinius planus (šie planai buvo pateikti Geologijos tarnybai), jų nekvestionavo. Taigi, byloje ginčo dėl naujai pareiškėjos teismui pateiktų markšeiderinių planų ir juose esančių duomenų, nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė naujus pagal pareiškėjos naujai pateiktus markšeiderinius planus atliktus paskaičiavimus, pagal kuriuos pareiškėjai mokesčio dydis už nedeklaruotus (nuslėptus) išgautus valstybinius gamtos išteklius (343 m3 žvyro ir 1 219 m3 smėlio) yra 6 459 Eur.

BÅ«tent Å¡io dydžio sankcijÄ atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė taikyti Bendrovei ir pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji per klaidÄ yra nedeklaravusi tik 283 m3 žvyro, todėl, jos manymu, mokestis jai turi bÅ«ti taikomas tik už šį kiekį. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių iÅ¡tekliai ir ertmės gali bÅ«ti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Å io įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (1 dalis); vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede (2 dalis). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1-01 „Dėl markÅ¡eiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės; ginčui aktuali redakcija) 5.1 papunktyje nustatyta, kad markÅ¡eideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markÅ¡eiderinį planÄ , apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkinyje iÅ¡gautus ir liekančius iÅ¡teklius; markÅ¡eiderinis planas – kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės pavirÅ¡iaus ir kasinių geodezinius matavimus (Taisyklių 5.2 papunktis).

Kai naudojant kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklius susidaro naudingosios iÅ¡kasenos nuostoliai, nenumatyti iÅ¡teklių naudojimo projekte arba žemės gelmių naudojimo plane, kartu su markÅ¡eideriniu planu privaloma pateikti aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame remiantis faktiniais duomenimis argumentuojamas per apskaitomÄ laikotarpį susidariusių eksploatacinių naudingosios iÅ¡kasenos nuostolių pagrįstumas, bei teikiamas praÅ¡ymas iÅ¡braukti Å¡iuos iÅ¡teklius iÅ¡ Žemės gelmių registro (Taisyklių 24 punktas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 patvirtinto Grunto geologinio tyrimo ir grunto iÅ¡teklių naudojimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as), 7.1. papunktyje nustatyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iÅ¡ žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų pavirÅ¡iumi) iÅ¡gaunamos birios ar riÅ¡lios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis; grunto iÅ¡teklių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra iÅ¡gauti žemės gelmėse esančius grunto iÅ¡teklius (ApraÅ¡o 7.2.papunktis); grunto iÅ¡teklių naudotojas – juridinis asmuo ar Å¡ių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, užsakanti grunto geologinį tyrimÄ ir/ar Naudojimo projekto rengimÄ , ir/ar vykdanti grunto iÅ¡teklių naudojimÄ (ApraÅ¡o 7.3. papunktis).

ApraÅ¡o 21 punkte nustatyta, kad grunto iÅ¡tekliai turi bÅ«ti naudojami tik pagal patvirtintÄ Naudojimo projektÄ . ApraÅ¡o 32 punkte nustatyta, kad grunto iÅ¡teklių naudotojas įgyja teisę nustatyta tvarka naudoti grunto iÅ¡teklius tik turėdamas: Geologijos tarnybos patvirtintÄ Naudojimo projektÄ (32.1. papunktis); TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ . MinėtÄ leidimÄ iÅ¡duoda regiono aplinkos apsaugos departamentai vadovaudamiesi TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d.

įsakymu Nr. 80 (32.2. papunktis). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 27 d. Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, iÅ¡gaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neiÅ¡gavo valstybinių gamtos iÅ¡teklių, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nedeklaruoja ir nemoka. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Geologijos tarnyba 2012 m. liepos 5 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 24-12, pagal kurį pareiÅ¡kėjai leista naudoti TelÅ¡ių apskrities TelÅ¡ių rajono Pagermančio telkinio žvyro ir smėlio iÅ¡teklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sÄ lygas.

Geologijos tarnyba ir pareiÅ¡kėja pasirašė TelÅ¡ių rajono Pagermančio telkinio telkinio žvyro ir smėlio iÅ¡teklių naudojimo sutartį. Byloje nėra ginčo, kad bendras markÅ¡eideriniais matavimais nustatytas Pagermačio telkinyje per tikrinamÄ laikotarpį iÅ¡gautų smėlio iÅ¡teklių kiekis sudaro 53 990 m3, žvyro iÅ¡teklių kiekis – 43 343 m3. Per tÄ patį laikotarpį pareiÅ¡kėjo Geologijos tarnybai kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų iÅ¡teklių kasybos 2-KN ataskaitose deklaruotas smėlio iÅ¡teklių kiekis – 54 000 m3, žvyro – 45 000 m3.

Tuo tarpu Bendrovė Deklaracijose VMÄ® už tikrinamÄ laikotarpį deklaravo iÅ¡gauto žvyro kiekį – 43 000 m3, o smėlio – 52 771 m3. Taigi, deklaruotas VMÄ® už tikrinamÄ laikotarpį žvyro kiekis yra 343 m3 mažesnis, o deklaruotas VMÄ® smėlio kiekis – 1 219 m3 mažesnis, negu nustatytas markÅ¡eideriniais matavimais per tikrinamÄ laikotarpį. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji per klaidÄ yra nedeklaravusi tik 283 m3 žvyro, todėl, jos manymu, mokestis jai turi bÅ«ti taikomas tik už šį kiekį.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2014 m. II ketv. iki 2018 m. III ketv.) VMI deklaravo 97 050 m3 gamtos iÅ¡teklių, iÅ¡ jų 1279 m3 statybinio grunto ir Å¡ių iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį pareiÅ¡kėja lygina su markÅ¡eiderinių planų duomenimis (kuriuose nėra nurodyta, jog buvo iÅ¡gaunamas statybinis gruntas), taip pagrįsdama, kad neva VMÄ® ji yra deklaravusi visų iÅ¡gautų iÅ¡teklių kiekį. Tokie pareiÅ¡kėjos argumentai yra nepagrįsti. Byloje ginčo dėl to, kad Bendrovei Geologijos tarnybos leidimu pareiÅ¡kėjai leista eksploatuoti smėlį ir žvyrÄ , nėra.

Tačiau, kaip byloje nustatyta, pareiÅ¡kėja be smėlio ir žvyro deklaravo VMÄ® ir statybinį gruntÄ , kuris pagal teisės aktus prie kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų nepriskiriamas. IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad rengiant markÅ¡eiderinius planus, iÅ¡gautas statybinio grunto kiekis nenustatomas ir neapskaitomas, o deklaruoti galima tik tuos gamtos iÅ¡teklius, kuriuos eksploatuoti leidimÄ yra iÅ¡davusi Geologijos tarnyba. Dėl nustatyto, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad ji vietoj dalies smėlio ir žvyro nurodytu laikotarpiu deklaravo 1279 m3 statybinio grunto, nepaneigia atsakovo Sprendimo iÅ¡vados dėl nedeklaruoto 343 m3 žvyro ir 1219 m3 smėlio.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja teisės aktų nustatyta tvarka kaip valstybinius gamtos iÅ¡teklius turėjo teisę naudoti statybinių gruntÄ . PareiÅ¡kėja pagal Geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ LeidimÄ ir sudarytÄ IÅ¡teklių naudojimo sutartį turi teisę naudoti aprobuotus Pagermančio telkinio žvyro ir smėlio iÅ¡teklius) ir juos nustatyta tvarka deklaruoti pagal markÅ¡eiderinių matavimų duomenis. PareiÅ¡kėja, atlikdama veiksmus, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, turi už tai prisiimti atsakomybę, todėl atitinkamai tai, kad pareiÅ¡kėja galimai iÅ¡kasė statybinį gruntÄ , jį deklaravo ir už jį sumokėjo mokesčius valstybei, įtakos Sprendimo, kuris priimtas vadovaujantis markÅ¡eideriniais planais, teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja ankstesniais laikotarpiais deklaravo neiÅ¡gautus naudingųjų iÅ¡kasenų kiekius, neturi jokios įtakos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymui (pažeidimo konstatavimui), nes atsakovas mokėtino mokesčio sumÄ skaičiuoja pagal nedeklaruotÄ naudingųjų iÅ¡kasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019).

Kaip byloje nustatyta, atsakovas teismui pateikė naujus paskaičiavimus, kurie padaryti atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos teismui pateiktus naujus markÅ¡eiderinius matavimus ir dėl kurių teisingumo ir pagrįstumo ginčo byloje nėra, tuo labiau, kad Geologijos tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad bÅ«tent Å¡iais markÅ¡eideriniais planais turi vadovautis AAD. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė teismÄ Ä¯vertinti Å¡iÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl klaidingų markÅ¡eiderinių planų atsakovei pateiktino, pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjai taikyti atsakovo naujai pagal Å¡iuos markÅ¡eiderinius planus paskaičiuotÄ sumÄ padidintu tarifu, t. y. 6 459 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , atsakovas, vadovaudamasis naujai teismui pateiktais markÅ¡eiderniais matavimais ir nevertindamas Bendrovės iÅ¡kasto ir deklaruoto statybinio grunto kiekio, pagrįstai už nedeklaruotus iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (smėlį ir žvyrÄ ) pritaikė (paskaičiavo) 6 459 Eur sankcijÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais atsakovo pateiktais paskaičiavimais, kurie, kaip matyti, atlikti pagal MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje ir 1 priede nustatytus reikalavimus.

Teismas taip pat atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta ir vertindamas tai, kad nagrinėjamu atveju atliekant Bendrovės patikrinimÄ ir priimant SprendimÄ buvo vadovautasi pareiÅ¡kėjos per klaidÄ pateiktais preliminariais (netiksliais) markÅ¡eideriniais matavimais, keičiama Sprendimo dalis, kurioje mokesčio suma, taikant didesnį tarifÄ , už nedeklaruotus (nuslėptus) iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius (smėlį, žvyrÄ ) yra 13 657 Eur, Å¡iÄ sumÄ pakeičiant į 6 459 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „TelÅ¡ių gelžbetonis“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-21, t. y. pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių gelžbetonis“ apskaičiuotÄ 13 657 Eur (trylikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt septynių eurų) mokestį sumažinti iki 6 459 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių eurų).

LikusiÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Iveta Pelienė Vita Valeckaitė Jolanta Vėgelienė