b03f4e02-6887-414c-9d4e-0d65ebf27d66 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2104-436/2014Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-297-151/2014 pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei D. N., IÄ® A. Č. „Geolita“, UAB „Žemėtvarkos darbai“ dėl įsakymo panaikinimo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-05-10 įsakymÄ Nr. 02-01-5870. Nurodė, kad 2008-05-10 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 02-01-5870 dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo, kuriuo Kauno apskrities virÅ¡ininkas nustatė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis: sklypo plotas 0,0522 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das, pobÅ«dis - kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nominali žemės sklypo vertė - 11384,82 Lt, yra neteisėtas, nes pažeidžia ieÅ¡kovės teises.

Nurodo, kad faktinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0531 ha, todėl tokio ploto privalo bÅ«ti įtvirtintas ir Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakyme. Mažesnis žemės sklypas, įvardytas įsakyme, pažeidžia ne tik jos, bet ir valstybės interesus, nes faktinis parduodamas valstybinės žemės sklypas yra 0,0531 ha, o ne 0,0522 ha.Urbanistikos skyrius pateikė užsakymÄ UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengti žemės sklypo ribų planÄ . Atestuoti minėtos įmonės matininkai 2007-11-12 kvalifikuotai parengė žemės sklypo planÄ ir nustatė, kad jo plotas yra 531 m2.

IeÅ¡kovė pasirašė šį planÄ . Bendraturtis P. V. (miręs) ir D. N., nenurodydami priežasčių, atsisakė pasiraÅ¡yti minėtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Dėl Å¡ios priežasties Kauno m. Žemėtvarkos skyrius, atsisakė vadovautis Å¡io žemės sklypo planu, ruoÅ¡iant minėtÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ . 2008-05-10 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 02-01-5870 buvo paruoÅ¡tas, vadovaujantis klaidingai 2005-10-28 IÄ® „Geolita“ parengtu to paties žemės sklypo, kurio plotas 0,0522 ha, planu.Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos nuomone, ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ ginčyti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gegužės 10 d.

įsakymÄ Nr. 02-01-5870. CK 1.127 str. l d. nustatyta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. IeÅ¡kovė nurodė, jog ginčijamÄ administracinį aktÄ gavo 2008 m. gegužės 15 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytas vieno mėnesio, kurį ieÅ¡kovė praleido, terminas administraciniams aktams ginčyti. Atsižvelgiant į tai, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymui Nr. 02-01-5870 ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymÄ (teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) 2008-05-10 įsakymÄ Nr. 02-01-5870 bei priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovei J. G. 2527,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tai pat priteisė iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 84,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nurodė, kad priimant įsakymÄ Ä¯statymai formaliai nebuvo pažeisti. Tačiau ieÅ¡kovė ginčija sklypo plotÄ , nurodydama, kad yra netikslÅ«s jo kadastriniai duomenys. Ginčyti sklypo plotÄ pagrindas yra, nes visų planų sklypo plotai skiriasi - 522 kv. m. 525 kv. m. 531 kv. m., 532 kv. m. sklypo plotai (1 t., b.l. 21, 22, 23, 2 t. 76, Kauno miesto savivaldybės pateiktoje byloje b.l. 19). Atsakovės atstovės teiginius, kad ieÅ¡kovė statydama tvorÄ panaudojo dalį valstybės žemės, teismas laikė neįrodytais, nes juos patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė.

Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės tvoros projektas bei gautas statybos leidimas, todėl teismas pripažino labiau tikėtinu, kad tvoros statyba atitiko visus reikalavimus. Atsakovės argumentus, kad tvora padidino žemės sklypo plotÄ pripažino nepagrįstais ir neturinčiais įtakos Å¡ioje byloje, nes tvora buvo pastatyta 2001 metais, o žemės sklypo planai buvo ruoÅ¡ti ir 2005 m. Tuo metu trečiasis asmuo A. Č. IÄ® „Geolita“ nustatė sklypo plotÄ 522 kv. m. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad dalis žemės sklypo persidengia su kaimynais.

Å ių aplinkybių neginčijo atsakovas.Visa tai apibendrindamas teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ pateiktų žemės sklypo planų neįmanoma nustatyti, koks yra tikslus žemės sklypo plotas, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismo nuomone turi bÅ«ti sudaryta komisija pakartotiniams žemės sklypo matavimams ir tik nustačius tikslius valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, gali bÅ«ti sprendžiamas žemės sklypo pardavimas sklypo savininkams.Å ias aplinkybes patvirtino ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-1441-260/2010, kurioje ieÅ¡kovė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. 2010-08-26 nutartyje buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėja, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai praÅ¡o atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 522 kv. m., o 531 kv. m.

Å ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo 2007 11 12 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengus Å¡io sklypo planÄ , kuris pareiÅ¡kėjai buvo pateiktas, kaip ji pati teigia, 2008-02-25. Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo planas, kuriuo rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismas 2005-11-24 sprendime, paruoÅ¡tas IÄ® „Geolita“ 2005-10-28 remiantis klaidingais duomenimis, kÄ po 2007-11-12 plano parengimo iÅ¡ esmės pripažino ir Kauno miesto savivaldybė, ir prokuroras, todėl pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė apie galimai kitokį, nei teismo sprendime nurodytas, žemės sklypo dydį yra pakankamas pagrindas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta pakartotinai.

Minėtas UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas nėra nuginčytas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepraleisdama vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties termino 2008-06-10 kreipėsi į Kauno administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti 2008-05-10 įsakymÄ Nr. 02-01-5870. Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ iÅ¡spręsti bylos teismingumo klausimÄ . Specialioji teisėjų kolegija 2008 12 08 nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė jÄ nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-17 nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti ieÅ¡kinį, atitinkantį civilinio proceso reikalavimus. IeÅ¡kovė nepateikė ieÅ¡kinio ir teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Nutartis palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ieÅ¡kovei įteikta 2009-01-26, jos apskundimo terminas baigėsi 2009-02-02. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2009-02-04, t.y. praleidusi 2 dienas ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovės praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas yra labai nežymus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė savo manomai pažeistÄ teisę pastoviai ir sistemingai gynė tiek įvairiais raÅ¡tais kreipdamasi į atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį Kauno miesto savivaldybės administracijÄ . IeÅ¡kovė tiek iki įsakymo priėmimo, tiek iki ir po jo, teikė įrodymus, siekdama įrodyti žemės sklypo plotÄ esant didesnį, nei praÅ¡omu panaikinti įsakymu nustatyta, todėl kelių dienų ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujinimas bÅ«tų neadekvati priemonė užkertanti teisę ieÅ¡kovei ginti savo manomai pažeistÄ teisę.Kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistÄ terminÄ . Teismas pripažinęs, kad ieÅ¡kovė praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio procesinį terminÄ administraciniam aktui ginčyti, tačiau remdamasis nurodytais motyvais, terminÄ ginčyti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymÄ Nr. 02-01-5870 atnaujino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , neturėjo teisės iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų ir tenkinti ieÅ¡kinio kitais pagrindais nei jame nurodyta. Formuluojant ieÅ¡kinio pagrindÄ , ieÅ¡kovė nenurodė jokios aplinkybės, susijusios su tvora, ieÅ¡kovės pastatyta iÅ¡ Kapsų g. pusės, negrindė ieÅ¡kinio tuo pagrindu, kad žemės sklypo riba su Kapsų gatve yra netinkamai pamatuota ar netinkamai paženklinta.

Teismas savo sprendime, iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad anot teismo vienuose planuose namo kampas ir sklypo riba kertasi, o kituose nesikerta, kas, anot teismo sÄ lygojo atsiradusį ginÄÄ dėl žemės sklypo ploto (apie 9 kv.m), taip pat teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė esant 20 cm ploto skirtumÄ , nors nei ieÅ¡kinyje, nei atsiliepime į ieÅ¡kinį apie jokius 20 cm nebuvo kalbama, tokia aplinkybe ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas. Taip pat teismas iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, nurodė, kad dalis žemės sklypo persidengia su kaimyniniu žemės sklypu, tokia aplinkybe ieÅ¡kinys taip pat nebuvo grindžiamas.

Visos Å¡ios aplinkybės teismo sprendime buvo nurodytos kaip pagrindai, kodėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tenkintinas. Nesant minėtų aplinkybių nurodytų ieÅ¡kinyje ir jomis negrindžiant ieÅ¡kinio, akivaizdu, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti, o teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, padarydamas procesinės teisės pažeidimÄ , kas sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ .Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas buvo paruoÅ¡tas, vadovaujantis 2005-10-28 A.

Č. IÄ® „Geolita“ parengtu žemės sklypo, kurio plotas 0,0522 ha, planu. Tokia teismo konstatuota faktinė aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais. Ginčijamu įsakymu buvo nustatyti kadastro duomenys pagal A. Č. IÄ® „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtÄ kadastro duomenų bylÄ , kurios sudedamoji dalis yra A. Č. IÄ® „Geolita“ 1998 m. spalio mėn. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Å is planas kaip ir likusi kadastro duomenų bylos dalis yra sukomplektuota prie ginčijamo įsakymo archyvinėje žemės sklypo Kapsų g. 105 tvarkymo byloje Nr. 3804, kurios originalas yra pateiktas į civilinę bylÄ .

A. Č. IÄ® „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. parengtas žemės sklypo planas buvo rengtas kaip projektas teismui dėl žemės naudojimo nustatymo pagal 1998 10 mėn. geodezinius matavimus, t.y. planas rengtas esant ginčui tarp statinių bendrasavininkių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasibaigusioje civilinėje byloje Nr. A2-1322-584/2012, tačiau tai nebuvo planas, kuris buvo kadastro duomenų bylos, pagal kuriÄ ginčijamu įsakymu patvirtinti nustatyti kadastro duomenys, dalis.Apeliantė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad žemės sklypo plotas buvo pamatuotas netiksliai ir, kad aplinkybes dėl plotų netikslumo pagrindžia citata iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1441-260/2010, kuria teismas pasisakė, dėl ko ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti procesÄ , t.y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kad žemės sklypo plotas yra ne 522 kv.m., o 531 kv.m.

Manytina, kad Å¡iuo teismas tik nurodė, dėl ko ieÅ¡kovė prašė atnaujinti procesÄ , laikydamas praÅ¡ymÄ pagrįstu. Teismas vertino ir turėjo teisę vertinti tik klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, neturėjo teisės pasisakyti ir nepasisakė dėl bylos, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , esmės, neturėjo teisės bylos nagrinėti iÅ¡ esmės ir nenagrinėjo.Teismas klaidingai nustatė aplinkybę apie žemės sklypų persidengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡iai dienai, toks žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), koks yra įregistruotas, atsižvelgiant į tai, kad 1998 m. spalio mėn. žemės sklypo planas yra parengtas vietinėje koordinačių sistemoje, nepersidengia su jokiu gretimu žemės sklypu, koordinatės yra susietos su gretimų žemės sklypų, kurių planai taip pat yra rengti vietinėje koordinačių sistemoje, koordinatėmis.

Å iÄ aplinkybę Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino ir teismo posėdžių metu. Teismas teiginio, kad žemės sklypai persidengia nepagrindė jokiais įrodymais. UAB „Geoma LT“ parengė kadastro duomenų bylÄ , kartu su žemės sklypo planu, kuri buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui patikrinti ir suderinti, tačiau galimai dėl matavimų tikslumo ir koordinačių transformavimo iÅ¡ vietinės į LKS-94 koordinačių sistemÄ susidarė neleistini koordinačių skirtumai, todėl susidarė persidengimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo ribos, patikrinus bylÄ , buvo nurodytos pastabos, suraÅ¡ant 2013-11-07 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ Nr. 08KAM-103388 (į bylÄ pateiktas 2013-11-20 teismo posėdžio metu).

Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, atlikęs žemės sklypo plano iÅ¡ankstinę patikrÄ , nustatė (2013-07-15 raÅ¡tas Nr. IŽ-645), kad ribos neatitinka įregistruotų, taip pat kadastro žemėlapyje pažymėjo, kad neatitinka riba įregistruotos iÅ¡ Kapsų g. pusės. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Geoma LT“ planu ir jame nustatytais kadastro duomenimis, ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio negrindė.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinyje nebuvo keliamas tvoros pastatymo teisėtumo klausimas (nebuvo įtraukta ir valstybinę statinių priežiÅ«rÄ atliekanti institucija), atsakovui nesudaryta galimybė į tai atsikirsti, o teismas nevertino byloje esančių įrodymų, Sprendime buvo nepagrįstai ir neteisingai konstatuota, kad tvora pastatyta teisėtai.

Pažymėtina, kad statant ar perstatant tvorÄ , ji turėjo bÅ«ti statoma žemės sklypo ribose. Teismas nevertino to, kad žemės sklypo ribos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės konfigÅ«racija keičiasi, lyginant su inventorinėje byloje esančiu planu (tuo metu žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatinėjami pagal inventorinės bylos duomenis), jei riba laikyti Å¡iuo metu esančiÄ pastatytÄ tvorÄ , teismas nevertino, kad nebuvo jokio teisinio pagrįsto neregistruotos tvoros, pastatytos už inventorizuoto žemės sklypo ribos laikyti riboženkliu.UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas 531 kv .m žemės sklypo planas, kuriuo ieÅ¡kovė grindė neteisingai nustatytÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) plotÄ , teigdama, kad plotas yra 531 kv.m., yra nepatikrintas kompetentingos institucijos ir jo ribos nėra suderintos kompetentingos institucijos.

Nacionalinei žemės tarnybai su kadastro duomenų byla šis UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas nebuvo pateiktas tikrinti ir derinti. Nėra duomenų, kad jis būtų parengtas teisingai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas taip pat rengtas vietinėje koordinačių sistemoje. Teismo teiginys, kad šis planas nenuginčytas, neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis nėra dokumentas, sukėlęs ar galintis sukelti teisines pasekmes, skirtingai nei IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio mėn. parengtas žemės sklypo planas, kuris yra patikrintas ir suderintas kompetentingos institucijos.

Teismas savo konstatuotos aplinkybės, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkai 2007-11-12 kvalifikuotai parengė žemės sklypo planÄ nepagrindę jokiais į bylÄ surinktais įrodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė taip pat nepagrindė, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kinys, yra parengtas teisingai, nes tiek Å¡ioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. A2-1322-584/2012, teigė, kad sklypo plotas yra tai 525 kv.m, tai 532 kv.m, tuo bÅ«du pripažindama UAB „Žemėtvarkos darbai“ nustatytas žemės sklypo plotas yra neteisingas.Pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje, netinkamai ginčo santykį kvalifikavo kaip valstybinės žemės pardavimo ir sprendimÄ nepagrįstai grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis kaip priimamas sprendimas parduoti žemės sklypÄ .

Valstybinės žemės pardavimo klausimas, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo sprendžiamas. Ginčijamu įsakymu buvo formuojamas žemės sklypas, tačiau nesprendžiama, ar tenkinti praÅ¡ymÄ Å¾emės sklypÄ (jo dalį) parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamai kvalifikuotas teisinis santykis, teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimų, jų kadastro duomenų nustatymÄ , o netaikydamas teisės aktų nuostatų, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .Administracinis aktas gali bÅ«ti naikinamas tik nustačius jo panaikinimo pagrindÄ .

Administracinio akto panaikinimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Panaikindamas įsakymÄ , teismas sprendime nenurodė nei vieno įsakymo panaikinimo pagrindo, jo buvo nenurodžiusi ir ieÅ¡kovė. Ä®sakymas neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas subjektas ir jokios procedÅ«ros nei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , nebuvo pažeistos, todėl nebuvo jokio pagrindo jo panaikinimui.Teismas nepagrįstai atnaujino terminÄ Ä¯sakymui ginčyti, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė pastoviai ir sistemingai gynė savo teises įvairiais raÅ¡tais kreipdamasi į ieÅ¡kovÄ .

Nei karto institucija nesudarė pagrindo ieÅ¡kovei tikėtis, kad įsakymas bus panaikintas administracine tvarka, institucija niekada neteigė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, anaiptol jokių teisinių pagrindų įsakymo panaikinimui nei administracine, nei teismine tvarka nebuvo ir Å¡iuo metu nėra. IeÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų bÅ«ti atnaujinamas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė J.

G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais: IlgÄ laikotarpį pati NŽT prie ŽŪM pripažino, kad žemės sklypo planas, kurio pagrindu buvo priimtas Å¡ios institucijos 2008-05-10 įsakymas, yra netikslus, su neleistinu matavimo skirtumu, tačiau dėl visiÅ¡kai neaiÅ¡kių kriterijų minimÄ Ä¯sakymÄ yra siekiama apginti. Pažymėtina, kad Å¡i byla, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, buvo sustabdyta bÅ«tent su tikslu iÅ¡taisyti matavimo klaidas ne ginčo tvarka, NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriui buvo teikiami pakartotini ieÅ¡kovės užsakymu atlikti ir suderinti su kita sklypo naudotoja D.

N. sklypo matavimai (kadastrinė byla), kuriÄ tikrinant buvo fiksuoti trÅ«kumai dėl esamos padėties - ribos ėjimas per statinį, sklypų persidengimas, neleistini sklypo dydžio nukrypimai. Matavimo trÅ«kumus trukdė iÅ¡taisyti tai, kad dėl sklypo kadastrinių duomenų jau yra priimtas apskrities virÅ¡ininko įsakymas, kurio pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Labai svarbu ir tai, kad pačiai institucijai (atsakovui) Å¡io įsakymo panaikinimas apskirtai nesukelia jokių pasekmių, apart iÅ¡ naujo atliktinos sklypo naudotojų užsakymu naujai parengtos kadastro duomenų bylos patikros bei naujo įsakymo priėmimo dėl sklypo kadastro duomenų nustatymo.

Gi sklypo naudotojai yra tiesiogiai suinteresuoti tiksliu jų naudojamo sklypo ploto įtvirtinimu, kadangi ateityje Å¡alys spręs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, spręs ir kitus klausimus, kuriems tikslus sklypo dydžio nustatymas gali turėti daug reikÅ¡mės.Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo statinių bendraturtė - D. N. yra pasiraÅ¡iusi naujai parengtoje UAB „Geoma“ žemės sklypo Kapsų g. 105, Kaune, kadastro byloje, teikiant Å¡iÄ bylÄ patikrai NŽT prie ŽŪM.

Å ioje kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plotas buvo nurodytas 532 kv.m. Taigi, ieÅ¡kovės ir apskritai sklypo naudotojų interesas yra atlikti kadastrinius matavimus taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatytas sklypo plotas, nes teisme ginčytu įsakymu sklypo plotas buvo nustatytas toks, kuris neatitinka faktinės padėties - realių sklypo ribų, statinių iÅ¡dėstymo ir sklypo naudojimo. Todėl NŽT prie ŽŪM pozicija tokio ginčo atveju apskritai sunkiai suprantama.Kauno miesto apylinkės teismui 2005-11-24 sprendimu iÅ¡sprendus tarp sklypo Kapsų g. 105 bendraturčių ginÄÄ ir nustačius naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, atsirado Å¡io teismo sprendimo realizavimo problemos, teismo sprendimÄ tapo sudėtinga įvykdyti, kadangi paaiÅ¡kėjo, jog (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 522 kv.k., bet apie 10 kv.m. daugiau, o sklype esantys statiniai, priklausantys ieÅ¡kovei, atsiduria už iÅ¡matuoto sklypo ribų.

BÅ«tent dėl problemų, kilusių vykdant šį teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė J. G. kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių. 2007-09-04 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus raÅ¡tu buvo pasiÅ«lyta sklypÄ permatuoti (parengti žemės sklypo planÄ ). 2008-02-19 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui persiuntė IÄ® „Geolita“ planÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 522 kv.m., o turėtų bÅ«ti 531 kv.m.

Kauno miesto savivaldybė savo užsakymu ir lėšomis pavedė UAB Žemėtvarkos darbai“ permatuoti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir parengti sklypo planÄ . 2008-02-25 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planÄ , kuris skyrėsi nuo IÄ® Geolita žemės sklypo plano ženkliai didesniu sklypo plotu. 2008-02-28 J. G. kreipėsi į Kauno apskrities virÅ¡ininkÄ , praÅ¡ydama sustabdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo procedÅ«rÄ , kadangi sklypÄ rengiamasi buvo parduoti remiantis netiksliu, nepagrįstu žemės sklypo planu.

Nepaisant Å¡ios aplinkybės, 2008-05-10 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-01-5870 buvo nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys 0,0522 ha žemės sklypui. Minimas įsakymas buvo pagrįstas neteisingais sklypo duomenimis, kadastro duomenys pagal atliktus teisingus matavimus nebuvo pakoreguoti.Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija 2009-05-25 iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl IÄ® „Geolita“ atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimų ir parengto žemės sklypo plano, nustatė, kad minėtas žemė sklypo planas parengtas remiantis klaidingais (suklastotais) matavimais.

Å i komisija rekomendavo kreiptis į prokuratÅ«rÄ dėl IÄ® „Geolita“ klaidingai atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apmatavimų. AnalogiÅ¡kÄ atsakymÄ atsiuntė ir Kauno miesto savivaldybės administracija (2009-05-19 raÅ¡tas Nr. R 23-30). Å ias aplinkybes patvirtino ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-1441-260/2010, kai ieÅ¡kovė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.Teismas neišėjo už reikalavimų ribų. PrieÅ¡ingai, teismas visapusiÅ¡kai atskleidė bylos esmę ir iÅ¡tyrė visas su ginčo dalyku susijusias aplinkybes.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė ne tik ieÅ¡kinį dėl įsakymo panaikinimo, ji teismui teikė ir įvairius įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių buvo nustatyta, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas, nes jis nustatė nesamo žemės sklypo plotÄ .Pažymėtina, kad teismas iÅ¡ tiesų klaidingai konstatavo, kad ginčijamas įsakymas paremtas 2005 metais rengtu IÄ® „Geolita“ planu. 2005 metais Å¡i įmonė nerengė naujo plano, ji tik ant 1998 metais rengto plano pažymėjo sklypo pasidalijimÄ , datuodama šį planÄ 2005 m.

Taigi, Å¡i įmonė iÅ¡ tiesų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planÄ , matuojant žemės sklypÄ , rengė tik kartÄ - 1998 metais. Tačiau Å¡i aplinkybė niekaip nėra susijusi su teismo sprendimo neteisėtumu, prieÅ¡ingai - tai, kad Kauno apskrities virÅ¡ininkas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ 2008 metais priėmė pagal 1998 metais (t.y. pagal prieÅ¡ 10 metų iki įsakymo priėmimo) rengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , bÅ«tent ir patvirtina, kad įsakymo, kuriuo buvo nustatyti kadastro duomenys, priėmimo metu, nebuvo vertinama padėtis, kuri buvo įsakymo priėmimo metu ar prieÅ¡ jį priimant.

Taigi, ginčijamas įsakymas neatspindėjo sklypo faktinės padėties.Tai, kad IÄ® „Geolita“ 1998 metais parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas ir vėlesnis 2005 metų Å¡ios įmonės planas yra netikslÅ«s, klaidingi, patvirtina Å¡ie byloje surinkti įrodymai: atraminės sienelės projektas (su jame pažymėta sienelės vieta) buvo rengtas 2001 metais ir 2001-05-21 buvo suderintas su Kauno miesto vyriausiuoju architektu (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 T.2, b.l. 102-104). Akivaizdu, kad įsakymo priėmimo metu Å¡is statinys jau stovėjo, tačiau IÄ® „Geolita“ rengtame plane jis nėra pažymėtas, į jo buvimÄ neatsižvelgta.

Maža to, pagal šį planÄ , atraminė sienelė yra už sklypo ribos. Å ios atraminės sienos fotonuotraukos yra civ. bylos Nr. 2-297-151-2014 T.l, b.l. 96; T.2, b.l. 98-100. Tai, kad Å¡i atraminė siena jau stovėjo iki ginčijamo įsakymo priėmimo, patvirtinta sklypo toponuotrauka (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 b.l. 101), atraminė sienelė joje pažymėta paryÅ¡kinta linija.IÄ® „Geolita“ planuose tarp gyvenamojo namo kampo ir sklypo ribos nėra atstumo (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 T.l, b.1.21, T.2, b.l. 72), kitaip tariant, sklypo riba remiasi į namo kampÄ , kas negali bÅ«ti laikoma teisingu sklypo duomenų nustatymu, nes aplink gyvenamÄ jį namÄ nenumatytas net mažiausias praėjimas (apėjimas).

Tuo tarpu kituose duomenyse matyti, kad sklypo riba nėjo sulig namo siena (kampu), o buvo nuo jo atitraukta (civ. bylos Nr. 2-297-151-2014 T.l b.l. 18 , T.2, b.l. 72, 78, 81- inventoriniai duomenys, b.l. 22 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas). IÄ® „Geolita“ parengtu planu sklypo riba buvo suformuota per pastatÄ ir atraminę sienutę, nustatytas gretimo sklypo ribų persidengimas ( civ. Byla Nr. 2-297-151-2014 T.2, b.l. 29, 30).Pati NŽT prie ŽŪM yra konstatavusi, kad galimai dėl matavimų tikslumo, koordinačių transformavimo iÅ¡ vietinės į LKS-94 susidarė neleistini koordinačių skirtumai.

IeÅ¡kovė buvo informuota, kad turi pateikti atnaujintÄ bylÄ , riba turi bÅ«ti tokia, kad nekirstų statinių. Ribos persidengia (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 T.2, b.l. 57). Pažymėtina, kad pati NŽT prie ŽŪM atstovė, Å¡io apeliacinio skundo autorė, civ. bylos Nr. A2-1322-584-2012 nagrinėjimo metu atsakant į teismo klausimÄ , dėl ko gi planuose sklypo plotas žymiai skiriasi ir kur dingsta 10 kv.m., nurodė, kad 10 kv.m. nieku nedingsta, 10 kv.m. tai skaičiavimo klaida (T. 4, b.l. 100). Pats Å¡io plano rengėjas IÄ® „Geolita“ savininkas A.

Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, sutiko, kad jo paruoštas žemės sklypo planas neatitinka faktinės padėties (civ.byla Nr. A2-586-568-2010, b.l. 95).Byloje nustatyta, kad teismui yra pateikta keliolika ieškovės ir atsakovės naudojamos žemės sklypo planų. Visuose planuose skiriasi nurodytų koordinačių dydžiai bei sklypo plotai, netgi trečiojo asmens A. Č. IĮ „Geolita“ ruoštuose planuose skiriasi atstumų išmatavimai, skaičiai, koordinatės. Pateiktuose planuose nustatyti skirtingi - 522 kv. m. 525 kv. m. 531 kv. m., 532 kv. m. sklypo plotai (b.l. 21, 22, 23, II t. 76, Kauno miesto savivaldybės pateiktoje byloje b.l. 19).Bendraturčiai, turėdami teisę naudotis atitinkama 531 - 532 kv.m.

žemės sklypo dalimi, tačiau ginčijamo įsakymo pagrindu įteisintas naudojimasis tik 522 kv.m. žemės sklypo dalimi. 9-10 kv.m. žemės dalies klausimas yra likęs neiÅ¡spręstas. Todėl ginčijamas administracinis aktas sukelia visiÅ¡kÄ painiavÄ teisiniuose santykiuose. Å iai dienai visos institucijos (Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, Kauno miesto Savivaldybė) pripažįsta, kad kadastrinių matavimų duomenys yra netikslÅ«s. Taigi, akivaizdu, kad bÅ«tini nauji Å¡io žemės sklypo matavimai, jų derinimas su NŽT prie ŽŪM ir sklypo ribų ir ploto įregistravimas nekilnojamojo turto registre.

Tokį veiksmÄ Ä¯manoma atlikti tik panaikinus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo sklypo plotas ir ribos jau kartÄ buvo neteisingai nustatyti.Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistÄ terminÄ . Teismas paminėtais motyvais pagrįstai atnaujino terminÄ ginčyti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymÄ Nr. 02-01-5870. IeÅ¡kovė tiek iki įsakymo priėmimo, tiek iki ir po jo, teikė įrodymus, siekdama įrodyti žemės sklypo plotÄ esant didesnį, nei praÅ¡omu panaikinti įsakymu nustatyta, todėl kelių dienų ieÅ¡kinio senaties termino neatnaujinimas bÅ«tų neadekvati priemonė užkertanti teisę ieÅ¡kovei ginti savo pažeistÄ teisę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo D. N. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad visiÅ¡kai sutinka su apelianto argumentais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma).

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Dėl senaties termino.Nustatyta, kad ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-5870 yra priimtas 2008 m. gegužės 10 d. (1 t., b. l. 10–11). Šis įsakymas ieškovei įteiktas 2008 m. gegužės 15 d.

Å iame įsakyme nurodyta, kad jis gali bÅ«ti skundžiamas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo ar LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė nepraleisdama LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio skundui (praÅ¡ymui) paduoti termino 2008 m. birželio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2008 m. gegužės 10 d. įsakymÄ Nr. 02-01-5870. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartimi kreipėsi į specialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ klausimui dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui iÅ¡spręsti.

Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 8 d. nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovę pateikti teismui ieÅ¡kinį su reikalingais dokumentais iki 2009 m. sausio 15 d. ir paskyrė parengiamojo posėdžio datÄ 2009 m. vasario 5 d. 9.30 val. IÅ¡ prijungtoje byloje Nr. 2-2186-199/2009 esančių duomenų matyti, jog prieÅ¡ tai minėta teismo nutartis ieÅ¡kovei nebuvo įteikta, netgi nėra duomenų, jog Å¡i nutartis jai buvo iÅ¡siųsta.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovės J. G. skundÄ paliko nenagrinėtÄ . Pastaroji nutartis ieÅ¡kovei įteikta 2009 m. sausio 26 d. Taigi, Å¡ios nutarties apskundimo terminas baigėsi 2009 m. vasario 2 d., tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios nutarties neskundė, o Kauno miesto apylinkės teismui 2009 m. vasario 4 d. pateikė ieÅ¡kinį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, kadangi ieÅ¡kovė praleido ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ administraciniam aktui apskųsti.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, kai asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas sietinas su momentu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas teises (subjektyvusis veiksnys). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimÄ momento nustatymÄ lemia konkrečios bylos aplinkybės, todėl skirtingose bylose Å¡is momentas nustatomas skirtingai. IeÅ¡kinio senaties terminas skatina teisinių santykių subjektus veikti aktyviai, įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę.

Tai civilinės teisės institutas, kurio tikslas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , jų teisių ir pareigų turinio teisinį apibrėžtumÄ bei teisingÄ faktinių aplinkybių nustatymÄ nagrinėjant civilines bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1089/2014).Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato vieno mėnesio terminÄ skundui dėl individualaus akto paduoti. Å i nuostata taikytina, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimus dėl individualaus akto teisėtumo.

Bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginÄÄ dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administravimo akto galiojimo kartu su praÅ¡ymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobÅ«džio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismÄ terminas tokiu atveju netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002).Kaip jau buvo minėta, Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymÄ Nr. 02-01-5870, kuriame nurodė, jog jis gali bÅ«ti skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo ar LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10).

IeÅ¡kovė su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti prieÅ¡ tai minėtÄ Ä¯sakymÄ . Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, kad skundžiamu įsakymu yra nustatytas žemės sklypo, kuris bus vėliau parduodamas pareiÅ¡kėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. V., plotas. Taigi ginčas Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės kyla dėl nekilnojamojo daikto ir yra susijęs su civiliniais turtiniais valstybės, pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens turtiniais interesais.

Ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, o administracinio pobÅ«džio klausimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti pagrindiniais, nekeliama. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas administracinis aktas yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas, t.y. vyksta ginčas dėl nekilnojamojo daikto ir jis yra susijęs su turtiniais interesais, todėl Å¡iam ieÅ¡kinio reikalavimui Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismÄ terminas nėra taikomas, o taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje – deÅ¡imt metų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, nepraleido.

Apeliacinės instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, toliau sprendžia ginÄÄ dėl Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. gegužės 10 d. priimto įsakymo Nr. 02-01-5870 teisėtumo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio Kapsų g. 105, Kaune bendrasavininkai yra ieÅ¡kovė J. G. ir trečiasis asmuo D. N., kuri yra P. V. teisų perėmėja. Po gyvenamuoju namu esančio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos valstybė. 1992 m. rugpjūčio 31 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į tuometinę Kauno miesto valdybÄ su praÅ¡ymu įsigyti nuosavybėn jos naudojamÄ Â½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 550 kv.m., kuriuo ji naudojosi nuo 1973 metų. 1992 m. rugsėjo 8 d. gyvenamojo namo bendrasavininkai J.

G. ir P. V. sudarė susitarimÄ pirkti po ½ dalį sklypo, bendras plotas 550 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). 2000 m. sausio 26 d. tuometinė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡davė pažymÄ , kad ieÅ¡kovė J. G. 1993 m. vasario 1 d. už 275 kv. m. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 39,80 Lt. Taigi, visuose pirminiuose dokumentuose ieÅ¡kovės norimo pirkti žemės sklypo plotas buvo nurodytas 550 kv.m. Å ias aplinkybes patvirtina Kauno miesto savivaldybės pateiktoje byloje Nr. 3804 esantys dokumentai.1998 m. spalio mėnesį P. V. praÅ¡ymu buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurių metu individuali įmonė „Geolita“ atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų matavimus ir nustatė, jog Å¡io žemės sklypo plotas yra 522 kv.m. (bylos Nr. 3804, b. l. 12–14).

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2000 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tu, adresuotu Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriui pranešė, kad pagal techninės apskrities bylos planÄ perkamo sklypo plotas 550 kv.m., o pagal piliečių užsakymu atliktus matavimus to paties sklypo plotas 525 kv.m. (bylos Nr. 3804, b. l. 18–19). Kauno apskrities virÅ¡ininkas, atsižvelgęs į P. V. praÅ¡ymÄ ir sklypo ribų planÄ , 2001 m. kovo 19 d. priėmė įsakymÄ Nr. 02-01-1657, kuriuo nustatė 522 kv.m.

žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis bendrasavininkams: J. G. – 261 kv.m., P. V. – 261 kv.m. Dėl Å¡io įsakymo panaikinimo ieÅ¡kovė J. G. kreipėsi į teismÄ , tačiau patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ne tik panaikinti prieÅ¡ tai minėtÄ Ä¯sakymÄ , bet ir nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB Korporacija „Matininkai“ 2002 m. balandžio 15 d. parengtÄ planÄ . Å ioje byloje Nr. 2-132-658/2005 P. V. buvo pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarkÄ ginčo žemės sklypu pagal individualios įmonės „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo planÄ (c.b.

Nr. A2-1322-584/2012, b. l. 83–85). Taigi, atlikus kitus matavimus ir nustačius mažesnį žemės sklypo plotÄ , tarp bendrasavininkų kilo nesutarimai. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, atsakovo P. V. prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas ir tarp Å¡alių nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal individualios įmonės „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. paruoÅ¡tÄ projektÄ . Po teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Žemėtvarkos darbai“, kuri 2007 m. lapkričio mėnesį atliko to paties sklypo matavimus, ir to paties sklypo plotÄ nustatė 531 kv.m.(1 t., b. l. 22).

Remiantis Å¡ios įmonės matavimais, IÄ® „Geolita“ 2008 m. balandžio mėnesį parengė abiejų planų sulyginimÄ , iÅ¡ kurio matosi, jog ginčo sklypo ribų nustatytų taÅ¡kų koordinatės skiriasi. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, spręsdamas P. V. praÅ¡ymÄ dėl prieÅ¡ tai minėto teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad ieÅ¡kovei gavus naujų duomenų apie žemės sklypo plotÄ , ji turėjo teisę praÅ¡yti atnaujinti procesÄ byloje. 2009 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovė J.

G. kreipėsi į apylinkės teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-568/2005, kuriame nurodė, kad paaiÅ¡kėjo, jog IÄ® Geolita“ planas yra neteisingas, ir prašė naudojimosi tvarkÄ nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtÄ planÄ . Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos J. G. atskirÄ jį skundÄ , 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005. Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pagrįstai praÅ¡o atnaujinti procesÄ prieÅ¡ tai minėtoje byloje, nes ji bylos nagrinėjimo metu neturėjo įrodymų, jog ginčo sklypo plotas yra ne 522 kv.m., o 531 kv.m., Å¡i aplinkybė pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kėjo tik 2007 m. lapkričio 12 d.

UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengus žemės sklypo planÄ . 2011 m. spalio 20 d. UAB „Geoma LT“ dar kartÄ atliko ginčo sklypo matavimus, kurių metu nustatė, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 532 kv. m. (civ. byla Nr. A2-1322-584/2012, b. l. 39–40). Nors atnaujinus procesÄ bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinio atsisakymÄ , kadangi ieÅ¡kovės ginčijamas Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001-03-19 įsakymas Nr. 02-01-1657 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 8VÄ®-(14.8.2)-357 buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau, kaip teisingai nurodė pareiÅ¡kėja savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , byloje dėl proceso atnaujinimo nebuvo nustatinėjami bendrasavininkams priklausančių žemės sklypo dalių tikslÅ«s dydžiai. Taigi, visos Å¡ios nustatytos aplinkybės patvirtina faktÄ , jog byloje nėra duomenų apie ginčo sklypo tikslų plotÄ , kadangi bylų nagrinėjimo metu buvo atliekama eilė to paties žemės sklypo matavimų, kuriuos atiko skirtingi matininkai, skirtingais bÅ«dais ir jie nustatė skirtingus plotus.

Todėl nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ Nr. 02-01-5870. Apeliantas nurodo, jog priimdamas skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , apskrities virÅ¡ininkas vadovavosi vieninteliu patvirtintu IÄ® „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtu planu, tačiau iÅ¡ skundžiamo įsakymo matyti, jog jis yra priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005, ir į žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Kaip jau buvo minėta prieš tai, teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005, remiantis būtent individualios įmonės „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. paruoštu projektu, ne, kaip nurodo apeliantas, 1998 m. spalio 10 d. paruoštu planu. Jeigu ir sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtu planu, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl jame nustatytų duomenų teisingumo eilė metų vyksta ginčas.

Be to, Å¡i aplinkybė niekaip nėra susijusi su teismo sprendimo neteisėtumu. Sutiktina su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad tai, jog Kauno apskrities virÅ¡ininkas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ 2008 metais priėmė pagal prieÅ¡ 10 metų iki įsakymo priėmimo rengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , bÅ«tent ir patvirtina aplinkybę, jog nebuvo vertinama faktinė padėtis, o tai reiÅ¡kia, jog ginčijamas įsakymas neatspindėjo sklypo faktinės padėties.Dėl to, jog nėra duomenų apie tikslų ginčo žemės sklypo plotÄ , patvirtina ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2013 m. kovo 14 d. raÅ¡tas Nr. 8SD (14.8.94.)-686, kuriame nurodyta, kadangi įregistruotų žemės sklypų, esančių Kapsų g. 105 ir Kapsų g. 107, kadastriniai matavimai buvo parengti Kauno m. vietinėje koordinačių sistemoje, galimai dėl matavimų tikslumo ir koordinačių transformavimo iÅ¡ vietinės į LKS-94 koordinačių sistemÄ susidarė neleistini koordinačių skirtumai (2 t., b. l. 57–58).

Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, nes jis priimtas pagal nenuginčytÄ IÄ® „Geolita“ parengtÄ Å¾emės sklypo ribų matavimo planÄ , nes prieÅ¡ tai aptarti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog nėra duomenų, kad bÅ«tent IÄ® „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtas planas yra tikrai teisingas.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nurodydamas, jog vienuose planuose namo kampas ir sklypo riba kertasi, o kituose nesikerta, nors nei ieÅ¡kinyje, nei atsiliepime į ieÅ¡kinį apie jokius tai nebuvo kalbama, tokia aplinkybe ieÅ¡kinys nebuvo grindžiamas.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas išeidamas už ieškinio ribų, nurodė, kad dalis žemės sklypo persidengia su kaimyniniu žemės sklypu, tokia aplinkybe ieškinys taip pat nebuvo grindžiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra išėjimas už ieškinio ribų, nes tai yra visų bylos faktinių aplinkybių nustatymas, įrodymų tyrimas ir vertinimas (CPK 183 str., 185 str.). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovui skundžiamo įsakymo panaikinimas nesukeltų jokių pasekmių.

Å iuo atveju žemės sklypo naudotojai yra tiesiogiai suinteresuoti tiksliu jų naudojamo sklypo ploto įtvirtinimu, kadangi, kaip matyti iÅ¡ visų byloje esančių duomenų, ateityje Å¡alys spręs klausimus susijusius su žemės iÅ¡sipirkimu ar dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu.Žemės sklypų po gyvenamuoju namu iÅ¡sipirkimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai)“ ir Å¡iuo nutarimu patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ (Žin., 2011, Nr. 53-2551) (toliau – Taisyklės).

Å ių taisyklių 6 p. nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities virÅ¡ininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Taisyklių 7 p.).

Jeigu kartu su praÅ¡ymu pirkti žemės sklypÄ (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes praÅ¡omas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, praÅ¡ymas parduoti žemės sklypÄ ir kiti dokumentai asmeniui negrÄ Å¾inami, bet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys arba Valstybės turto fondas raÅ¡tu praneÅ¡a praÅ¡ymÄ pateikusiam asmeniui, kad bÅ«tina parengti teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo planÄ , nurodo subjektus, kurie turi organizuoti Å¡ių dokumentų rengimÄ , ir kieno lėšomis Å¡ie dokumentai turi bÅ«ti rengiami.

ParengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir kadastro duomenų bylÄ Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba Valstybės turto fondui pateikia Å¡io žemės sklypo plano rengimo organizatorius. SprendimÄ nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypÄ ) pagal patvirtintÄ teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , taip pat žemės sklypo planÄ ir kadastro duomenų bylÄ , parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 14 p.).

Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ir atsižvelgus į tai, jog tarp Å¡alių eilę metų vyksta ginčas dėl bendratučių norimo iÅ¡sipirkti žemės sklypo dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra bÅ«tina parengti tikslų žemės sklypo planÄ , jį suderinti ir tik tuomet Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų priimti sprendimÄ dėl bendraturčiams tenkančių žemės dalių ploto nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Geoma LT“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinai atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM dėl Å¡ių duomenų patikrinimo.

Šiame plane ginčo žemės sklypo plotas yra nustatytas 532 kv.m. (2 t., b. l. 25–32). Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, šio plano suderinimui jau yra gautas trečiojo asmens D. N. sutikimas ( 2 t., b. l. 64). Tai reiškia, kad ginčijamo įsakymo pagrindu šiai dienai yra įteisintas naudojimasis 522 kv.m. žemės sklypo dalimi, tačiau klausimas dėl galimai didesnio sklypo dalies yra likęs neišspręstas. Taigi, akivaizdu, kad būtini nauji šio žemės sklypo matavimai, jų derinimas su NŽT prie ŽŪM ir sklypo ribų ir ploto įregistravimas nekilnojamojo turto registre.

Tokį veiksmÄ Ä¯manoma atlikti tik panaikinus ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo sklypo plotas ir ribos galimai buvo nustatyti neteisingai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 1 d.). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 900 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (3 t., b. l. 36–38), todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 98 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (j.a.k. 188704927) 900,00 Lt (devynis Å¡imtus litų 00 ct) iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovės J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Teisėjai                                                                                Virginija Lozoraitytė                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas