Legislator Case Law & Legislation
b03e80fd-fd0b-4e38-bb52-9f92c969e963 AI generated

b03e80fd-fd0b-4e38-bb52-9f92c969e963 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b03e80fd-fd0b-4e38-bb52-9f92c969e963
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „IE Solutions“ direktorius A. P. pateiktu pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti atsakovei UAB „IE Solutions“ nemokumo (restruktÅ«rizavimo) bylÄ . Nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla: pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos, elektros sistemų įrengimas. Iki 2019 metų bendrovė nors tam tikrais laikotarpiais ir susidurdavo su finansiniais sunkumais, bet sugebėdavo juos įveikti, 2018 metais gavo 21 043 Eur grynojo pelno, tačiau 2019 metais finansinė padėtis pablogėjo, patyrė 657 350 Eur grynojo nuostolio.

Legislator headnote

AI generated

b03e80fd-fd0b-4e38-bb52-9f92c969e963 · Lietuvos apeliacinis teismas: Deklaruojamame turte nebaigta produkcija (darbai) buvo 485 378 Eur, nurodyta 306 617 Eur trumpalaikių pirkėjų skolų, 39 967 Eur – kitos gautinos sumos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-1282-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00672-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „IE Solutions“ vadovo A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IE Solutions“ atsisakyta kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „IE Solutions“ direktorius A. P. pateiktu pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti atsakovei UAB „IE Solutions“ nemokumo (restruktÅ«rizavimo) bylÄ . Nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla: pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos, elektros sistemų įrengimas. Iki 2019 metų bendrovė nors tam tikrais laikotarpiais ir susidurdavo su finansiniais sunkumais, bet sugebėdavo juos įveikti, 2018 metais gavo 21 043 Eur grynojo pelno, tačiau 2019 metais finansinė padėtis pablogėjo, patyrė 657 350 Eur grynojo nuostolio.

Nuostolinga veikla tęsiama 2020 metais, 1-ojo ketvirčio rezultatas – 56 066 Eur grynojo nuostolio. Pateikė paaiÅ¡kinimus dėl priežasčių, nurodydamas aplinkybes, susijusias su vėlesne, nei numatyta sutartyse, darbų pradžia, darbų atlikimo vėlavimu, UAB „LitCon“ įsipareigojimų nevykdymu, planuojamų pajamų negavimu 2020 metais dėl konkrečių sutarčių sustabdymo ar nutraukimo, pan. Teigė, kad, nepaisant 2019 metais atsiradusių finansinių sunkumų, bendrovė nenutraukė savo komercinės veiklos, bet bandė savarankiÅ¡kai, be bendrovės kreditorių pagalbos įveikti sunkumus, kÄ patvirtina nuo 2019 metų sudarytos ar (ir) vykdomos pareiÅ¡kime iÅ¡vardytos sutartys.

Nurodė, kad UAB „IE Solutions“ nėra likviduojama dėl bankroto. Tai yra nemoki įmonė, kurios įsipareigojimai 2020 m. kovo 31 d. 1 714 232 Eur virÅ¡ija visÄ turto vertę 868 292 Eur, didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų yra pradelsti, bei artimiausiu metu įmonė neturės pakankamai lėšų įvykdyti didelės dalies pradelstų finansinių įsipareigojimų. Tačiau bendrovė yra gyvybinga, kadangi Å«kinė veikla yra vykdoma ir planuojama vykdyti ateityje, tai patvirtina vykdomos sutartys, iÅ¡ kurių planuojama gauti 1 399 594,51 Eur pajamų; taip pat vyksta derybos dėl naujų sutarčių sudarymo, iÅ¡ kurių planuojama gauti dar 1 042 665 Eur pajamų, bendrovė gauna kvietimus dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.

Bendrovėje net per karantino laikotarpį nemažėja darbuotojų skaičius, pareiÅ¡kimo dienÄ dirbo 31 asmuo. Taip pat planuojama gauti pajamų susigrÄ Å¾inus 306 616,56 Eur debitorių skolas ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė turėtų pakankamai pajamų vykdyti Å«kinę veiklÄ dėl 2020 m. balandžio 28 d. sudarytų susitarimų dėl įsiskolinimo sumos grÄ Å¾inimo atidėjimo (susitarimai dėl pagalbos) su didžiausiais bendrovės kreditoriais. Kreditorė UAB „ECO SPRENDIMAI“ sutiko atidėti 784 050,70 Eur įsiskolinimo mokėjimo terminÄ 4 metams, terminÄ skaičiuojant nuo teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos; analogiÅ¡ko turinio susitarimas sudarytas su kreditore UAB „ElectricBox“, kuri sutiko 4 metams atidėti 404 469,27 Eur įsiskolinimo mokėjimo terminÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovei restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .

3. Susipažinęs su juridinių asmenų registrui pateiktais finansiniais atskaitomybės dokumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neigiama tendencija, turinti įtakos bendrovės finansinės situacijos blogėjimui, buvo / yra nuolat didėjančios patiriamos sÄ naudos, dėl kurių net ir didesnės pardavimo apimtys teigiamo rezultato neužtikrindavo, bÅ«tent 2017 metais – 1 135 443 Eur, 2018 metais – 2 031 489 Eur, 2019 metais – 2 267 732 Eur (pardavimo pajamos 1 602 320 Eur). Ypač ženkliai didėjo bÅ«tent pardavimo savikaina, o iÅ¡ pateiktų aiÅ¡kinamųjų raÅ¡tų prie atskaitomybės matyti, jog didžiausios sÄ naudos patiriamos dėl suteiktų paslaugų savikainos.

Jokiuose ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nėra pateiktas konkretus paaiÅ¡kinimas dėl didelės bei greitai didėjančios pardavimo savikainos priežasčių, apskritai dėl veiklos organizavimo ypatumų. IeÅ¡kovas taip pat ir restruktÅ«rizavimo plano projekte neskiria dėmesio pardavimo savikainos mažinimo klausimui ateityje, pasisakydamas tik apie patiriamų bendrųjų ir administracinių sÄ naudų problemÄ . Tačiau, teismo vertinimu, neabejotina, jog veiklos neefektyvumÄ nulemdavo bÅ«tent neproporcingai didelė pardavimų savikaina.

4. SistemiÅ¡kai iÅ¡analizavęs finansinius dokumentus teismas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad finansiniai sunkumai tam tikrais laikotarpiais buvo įveikiami: 2018 metais gautas 21 043 Eur grynasis pelnas tik iÅ¡ dalies sumažino nuosavo kapitalo deficitÄ , nuostolį sumažino iki 135 420 Eur sumos. Tad teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovė keletÄ metų iÅ¡ eilės turėjo rimtų finansinių sunkumų, kurių neįveikė, bei, tikėtina, vėliausiai 2017 metais tapo nemoki. Tačiau vadovas savo pozicijos dėl nemokumo atsiradimo momento nenurodo, Å¡iuo metu teismui tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo laikÄ duomenų nepakanka. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo imtasi realių papildomų priemonių iÅ¡ esmės pakeisti situacijÄ bendrovėje ir iÅ¡spręsti finansinius sunkumus (ieÅ¡kota / gauta papildomų finansavimo Å¡altinių, padidintas įstatinis kapitalas, kt.).

5. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovo argumentais dėl priežasčių, lėmusių situacijos pablogėjimÄ 2019 metais bei 2020 metų 1-ame ketvirtyje, sprendė, jog teismui neatskleistos kelerių metų laipsniÅ¡ko finansinės situacijos blogėjimo ir nemokumo atsiradimo tikrosios priežastys. Anot teismo, sutartų darbų pradžios ir įvykdymo vėlavimas, sutarčių nutraukimas galėtų bÅ«ti įmonės nesugebėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus patvirtinimu. RestruktÅ«rizavimo plano projekte tvirtinama, jog 2019 metais nuostoliai patirti bÅ«tent dėl nekvalifikuotai paruoÅ¡tų techninių dokumentų, netinkamai organizuoto darbo, blogai apskaičiuotos darbų savikainos – taigi dėl paties juridinio asmens kaltės. Nėra faktinių duomenų, leidžiančių identifikuoti konkrečias objektyvias priežastis blogai finansinei situacijai atsirasti bei dar blogėti.

6. Taigi teismas konstatavo, kad 2019 metais įmonės veiklos rezultatas buvo 657 350 Eur grynojo nuostolio, nuosavo kapitalo neigiama reikšmė padidėjo iki 789 874 Eur.

7. Teismas nustatė, kad 2020 kovo 31 d. sudarytuose tarpiniame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitojedeklaruojama, jog per ketvirtį gautas 56 066 Eur grynasis nuostolis, nuosavo kapitalo reikÅ¡mė: minus 845 940 Eur. Nors pardavimo pajamos (417 822 Eur) didesnės nei per atitinkamÄ 2019 metų laikotarpį, pardavimo savikaina tapo dar didesnė nei pernai bei kartu su bendrosiomis sÄ naudomis nulėmė neigiamÄ rezultatÄ .

8. Ilgalaikio turto vertė dar sumažėjo ir buvo tik 5 789 Eur, iš jo materialus turtas buvo 3 783 Eur: 1 333 Eur įranga, 794 Eur transporto priemonės, 1 656 Eur įrenginiai. Registrų duomenimis, nekilnojamojo turto nėra, valdytojo-savininko teisėmis bendrovė turi tris automobilius, apskaito finansinio lizingo įsipareigojimus. Trumpalaikio turto vertė yra 861 244 Eur, iš jo medžiagos, komplektavimo detalės yra 396 Eur vertės, skirtos perparduoti prekės – 1 764 Eur. Taigi balansiniai duomenys, teismo vertinimu, paneigia restruktūrizavimo plano projekte pateiktus teiginius, jog bendrovė yra apsirūpinusi visa veiklai vykdyti reikalinga įranga, mechanizmais, mažosios mechanizacijos ir transporto priemonėmis. Įmonė faktiškai neturi materialaus realizuotino (likvidaus) turto.

9. Deklaruojamame turte nebaigta produkcija (darbai) buvo 485 378 Eur, nurodyta 306 617 Eur trumpalaikių pirkėjų skolų, 39 967 Eur – kitos gautinos sumos.

10. IeÅ¡kovas patvirtina, jog 67 491,07 Eur iÅ¡ bendros nurodytos sumos skolos sunkiai iÅ¡ieÅ¡komos ar neiÅ¡ieÅ¡komos (dėl debitorių nemokumo), kartu nurodydamas, jog likusius 239 125,49 Eur skolų bÅ«tų galima susigrÄ Å¾inti per dvejus metus (balanse jos trumpalaikės). IÅ¡ pateikto debitorių sÄ raÅ¡o matyti, jog visi Å¡ie debitoriai (iÅ¡skyrus UAB „Tvertika“) yra bendrovės partneriai (užsakovai), su kuriais pagal pateiktÄ sutarčių sÄ raÅ¡Ä yra sudarytos / vykdomos rangos sutartys bei siejamos gautinos pardavimo pajamos, o 143 850,81 Eur gautinų iÅ¡ pirkėjų sumų nurodomos kaip nevėluojantys mokėjimai, taigi – ne skolos. Taigi, anot teismo, neatmetama tikimybė, jog debitorinių skolų sÄ raÅ¡e nurodomos gautinos sumos priklauso nuo pačios bendrovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, darbų užbaigimo, objektų perdavimo ir Å¡alių tarpusavio atsiskaitymo.

11. Aktualiajame balanse deklaruota nebaigta produkcija (darbai) 485 378 Eur sumai, kuriÄ , kaip nurodoma, sudaro užsakovams neperduotų (nebaigtų) objektų vertė. BÅ«tent nurodytomis pajamomis (kartu su debitorių sumomis) restruktÅ«rizavimo plano projekte planuojama atsiskaityti su kreditoriais (be dviejų pagalbÄ suteikiančių kreditorių) per restruktÅ«rizavimo laikotarpį (projekto 5.3 punktas, 6.7. punktas).

12. PareiÅ¡kime ir plano projekte pareiÅ¡kėjas kartu pateikė prieÅ¡taringus teiginius bendrovės gyvybingumui pagrįsti, bÅ«tent dėl planuojamų gauti iÅ¡ vykdomų sutarčių 1 399 594,51 Eur pajamų iki 2020 metų pabaigos bei planuojamų gauti 1 042 665 Eur pajamų 2021 metais už planuojamus vykdyti darbus pagal planuojamas sudaryti sutartis. Teismas iÅ¡analizavęs su pareiÅ¡kimu pateiktÄ vykdomų sutarčių sÄ raÅ¡Ä bei pačias sutartis, padarė iÅ¡vadÄ , jog sÄ raÅ¡e nurodytos pasiraÅ¡ytų sutarčių vertės, o 1 399 594,51 Eur sumayra visų nebaigtų iki 2020 m. kovo 31 d. darbų bendra vertė, kuri niekaip nepatvirtina gautinų analogiÅ¡kos sumos pajamų.

13. Visų pirma, tai, anot teismo, prieštarauja balanse deklaruotoms sumoms. Antra, visų sutarčių, išskyrus pasirašytų 2020 metais, darbų atlikimo terminai pasibaigė, kai kurių net 2018 metais. Pavyzdžiui, su UAB „Teikonta“ pagal 2018 m. balandžio 23 d. sutartį terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 30 d., neperduotų darbų likutis yra 236 125 Eur; o pagal 2019 m. gegužės 27 d. sutartį (bendras darbų terminasne daugiau kaip 265 dienos) liko neatliktų darbų už 488 417,18 Eur iš bendros 595 779 Eur darbų vertės. Darbai pagal 2019 m. liepos 30 d. sutartį su UAB Rimi Lietuva nepradėti.

Apie sutarčių pratęsimo terminus ir tarpusavio suderinimÄ duomenų nėra, iÅ¡skyrus dėl 2019 m. birželio 14 d. sutarties su UAB ,,VJ projektai“ vykdymo pratęsimo iki 2020 m. balandžio 30 d. (kuris pareiÅ¡kimo pateikimo metu jau buvo pasibaigęs) – nuo vykdymo pradžios buvo atlikta darbų už 4 527,13 Eur sumÄ (UAB ,,VJ projektai“ su Å¡ia suma įtrauktas į nevėluojančių mokėti debitorių sÄ raÅ¡Ä ) iÅ¡ bendros 70 819 Eur darbų vertės. Taip pat buvo pratęsta 2019 m. spalio 1 d. sutartis su UAB „Eikos statyba“ (terminas 2019 m. gruodžio 1 d.), kuri, kaip nurodoma, buvo vėliau pradėta vykdyti, nes užtruko paruoÅ¡iamųjų darbų atlikimas; neatlikta darbų už 103 255 Eur iÅ¡ 111 909 Eur bendros vertės. 2019 m. sausio 30 d. sutartis su UAB ,,Caveron Lietuva“, kurios vėliausias terminas 2019 m. lapkričio 4 d., nutraukta abipusiu susitarimu visų darbų nebaigus, Å¡ios įmonės įtraukimas į debitorių sÄ raÅ¡Ä bei planuojant pajamas abejotinas.

14. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų laiku neįvykdė. Nėra faktinio pagrindo išvadai, jog bendrovės atžvilgiu nėra taikomos sankcijos, jog bus sumokėtos sulaikytos sumos, kurių plano projekte nurodoma apie 80 tūkst. eurų, kad mokėtinos sumos nebuvo užskaitomos, pan.

15. Teismas patvirtino, kad nėra abejonių, jog atsakovės Å«kinė veikla nenutraukta bei yra vykdoma. Tačiau visos nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įsitikinti dėl faktinės situacijos bei realių Å¡iuo metu vykdomos veiklos apimčių, t. y. dėl partnerių lÅ«kesčių ir atsakovės galimybių, neatlikus darbų numatytais terminais pagal 2018–2019 metų sutartis bei nepradėjus darbų pagal pateiktas 2020 metais pasiraÅ¡ytas sutartis (nors darbų pabaiga pagal 2020 m. kovo 19 d. sutartį su UAB „Fima“ buvo 2020 m. birželio 8 d.). Be to, teismas pažymėjo, kad į vykdomų sutarčių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta nebaigta sutartis su bankrutavusia UAB „Nodama“.

16. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl 1 042 665 Eur pajamų pagal derinamas bei planuojamas sutartis realumo; taip pat, teismo vertinimu, veiklos apimčių ir pajėgumo nepatvirtina pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kvietimai dalyvauti konkursuose ir pan. Šie duomenys patvirtina ketinimus bei norus, tačiau nevertintini kaip būsimos veiklos ir pajamų įrodymai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo galimybę iki paskirto teismo posėdžio pateikti atnaujintus duomenis dėl situacijos pasikeitimo po 2020 m. kovo 31 d., tačiau tuo nepasinaudojo.

17. Teismas nustatė, kad bendra balanse deklaruoto turto vertė apytiksliai dvigubai mažesnė nei įsipareigojimų 1 714 232 Eur vertė. Visi įsipareigojimai trumpalaikiai, skolos tiekėjams yra 1 556 732 Eur, įsipareigojimų mastas 2020 metais dar daugiau padidėjo. Deklaruojami su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 103 725 Eur.

18. RestruktÅ«rizavimo plano projekte pateiktas patikslintas 2020 m. gegužės 8 d. kreditorių sÄ raÅ¡as, pagal kurį bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1 585 808,77 Eur, faktiÅ¡kai visi reikalavimai pradelsti. Ä® sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas nepradelstas pirmos eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 21 145,32 Eur reikalavimas, dėl kurio paaiÅ¡kinta, jog tai eilinio mėnesio įmoka – nutarties priėmimo dienÄ , vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, skolos nėra. SÄ raÅ¡e nėra įtraukta skola pačiam akcininkui, nors ji buvo apskaitoma 2019 metais. Taip pat,teismo vertinimu, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä nepagrįstai neįtrauktos skolos darbuotojams, tačiau duomenų apie konkrečias įsiskolinimo sumas nėra. Ä® kreditorių sÄ raÅ¡Ä neįtraukta kreditorė UAB „ŽirmÅ«nų autocentras“, kuri pateikė ieÅ¡kinį dėl 700,90 Eur skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės (civilinė byla Nr. e2-20073-905/2020).

19. Didžioji dalis į sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktų pradelstų skolų 75-iems kreditoriams yra nedidelės sumos, nesumokėtos 2019–2020 metais, o UAB „Sistela“ 181,50 Eur skola nesumokėta nuo 2017 m. gegužės 31 d. Yra įtraukta 145,20 Eur skola GEDIMA GmbH nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.; 266,85 Eur skola UAB „Sostena“ nuo 2019 m. birželio 7 d., kt. – esant didelėms pardavimų apimtims mažų senesnių skolų neapmokėjimas neracionalus, kas, teismo vertinimu, liudija, jog atsakovė jų sumokėti neiÅ¡gali.

20. Teismas pažymėjo, kadkreditorių sÄ raÅ¡e akivaizdžiai iÅ¡siskiria du kreditoriai, su kuriais pareiÅ¡kėjas sieja restruktÅ«rizavimo galimybes, planÄ ir sėkmę. BÅ«tent, įmonė turi pradelstÄ 404 469,27 Eur reikalavimÄ kreditorei UAB „ElectricBox“ ir pradelstÄ 784 050,70 Eur reikalavimÄ UAB „ECO SPRENDIMAI“.

21. Teismas, susipažinęs su restruktÅ«rizavimo plano projektu, konstatavo, kad su minėtomis dviem kreditorėmis sudaryti susitarimai dėl įsiskolinimo sumos grÄ Å¾inimo atidėjimo ir yra vienintelis atsakovės siÅ«lomas verslo planas ir vienintelė numatoma priemonė finansiniams sunkumams įveikti. Anot teismo, atidėjus 1 188 519,97 Eur kreditorėms pradelstų skolų apie 5 metų laikotarpiui, turėdama įstatyme numatytÄ apsaugÄ nuo kitų kreditorių (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANÄ®) 28 straipsnis 1 dalis) atsakovė planuoja vykdyti įprastÄ , nuostolingÄ bei akivaizdžiai neefektyviai organizuotÄ veiklÄ , žadėdama esamus pradelstus įsipareigojus padengti per 4 metus iÅ¡ 306 617 Eur debitorinių sumų ir 485 378 Eur pajamų iÅ¡ nebaigtų sutarčių.

22. Teismo vertinimu, Å¡is planas ir pasiekti susitarimai su dviem kreditorėmis vertintini kritiÅ¡kai. Duomenų apie Å¡ių skolų susiformavimÄ ir priežastis nėra. Bendra pradelstos skolos suma (1 188 519,97 Eur) atsakovei yra labai didelė, lyginant su per visus kalendorinius metus gaunamų pardavimo pajamų sumomis (2019 metais 1 602 320 Eur), o žinant, jog pardavimų savikaina visada yra tokio pat dydžio ir didesnė, bei jog nėra numatyta jokių priemonių savikainos mažinimui, darytina iÅ¡vada, jog praėjus atidėjimo laikotarpiui UAB „IE Solutions“ atsidurs toje pačioje nemokumo bÅ«senoje, turėdama 1 188 519,97 Eur pradelstų įsipareigojimų. KokiÄ Ä¯takÄ vis didėjančiai pardavimų savikainai daro pirkimai bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių dviejų partnerių, duomenų nėra. Visos kitos skolos, įskaitant visiÅ¡kai nedideles sumas, dėl kurių ir siekiama restruktÅ«rizuotis bei kurias padengti reikia ketverių metų, sudaro tik trečdalį atidėtos sumos.

23. Kartu teismas pažymėjo, jog teismo neįtikino susitarimų turinys: kreditorių susitarimas bent penkerius metus negauti tokio dydžio skolų apmokėjimo be jokios akivaizdžios naudos sau, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja elementariai verslo logikai. Nutarties priėmimo dienÄ UAB „ElectricBox“ turi 4 684 Eur mokestinės prievolės skolÄ . UAB „ECO SPRENDIMAI“ sutinka kelerius metus negauti 784 050,70 Eur sau priklausančių pinigų, neatsižvelgdama į tai, kad 2019 metų jos veiklos rezultatas buvo 87 203 Eur grynojo nuostolio, o neįvykdytos prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai suma Å¡iuo metu yra 342 736,35 Eur. Teismas pažymėjo, jog Å¡ių kreditorių pagalba suteikiama tik esant restruktÅ«rizavimo sÄ lygai.

24. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į eilę metų blogėjančiÄ situacijÄ Ä¯monėje bei turint tikslÄ iÅ¡saugoti jÄ kaip veikiantį Å«kio subjektÄ , plano projekte ir konkrečiai verslo plane turėjo bÅ«ti nurodomi valdymo organų priimti visiÅ¡kai nauji organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iÅ¡ esmės, reikėjo įrodinėti pamatinį veiklos pertvarkymÄ ir nurodyti jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių didelę įtakÄ vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas nenumatė jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų arba nurodė deklaratyviai: naujas bendrovės finansavimas nenumatomas, akcininkas jokių investicijų neplanuoja, parduotino turto nėra, nutrauktinų nuostolingų sutarčių nėra. Deklaratyviai nurodoma apie sÄ naudų optimizavimÄ , veiklos tęsimÄ bei apimčių didinimÄ su esamais užsakovais, optimistiÅ¡kai tikint gauti vis daugiau užsakymų. Be loginės sekos ir pagrindimo verslo plano skirtinguose straipsniuose teigiama tai apie struktÅ«rinius pertvarkymus mažinant darbuotojų skaičių (iki 20 montuotojų, 30 proc. administracijos), tai apie darbuotojų skaičiaus didinimo perspektyvas didėjant užsakymų skaičiui.

Kadangi teismas pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis padarė iÅ¡vadÄ , jog ne vienerius metus bendrovė nesusitvarko su esamais užsakymais (sutartiniais įsipareigojimais dėl darbų atlikimo), kÄ patvirtina ir pats vadovas, visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama verslo plane numatoma perspektyva „laipsniÅ¡kai didinti apyvartÄ iki 2,5 mln. per metus, iÅ¡laikant 5–7 procentų pelningumÄ â€œ. Turint dabartinę 848 836 Eur nepaskirstyto nuostolio reikÅ¡mę bei penkerių paskutinių metų tendencijas, esant tam pačiam pajėgumui, Å¡ios prognozės nevertinamos kaip realistinės. Bet kuriuo atveju, anot teismo, visų deklaruojamų pertvarkymų ekonominis efektas nepaskaičiuotas, niekuo nepagrindžiamas.

25. Teismo vertinimu, verslo plane akcentuojamas tik poreikis bei siekis sumažinti iÅ¡laidas personalui, bendrÄ sias veiklos sÄ naudas (kuro, kanceliarines ir pan.), tačiau pagrindinė neigiama tendencija yra ta, jog efektyviai naudoti gaunamų pardavimo pajamų bendrovė neturėjo ir neturi galimybių, patirdama panaÅ¡aus dydžio ar didesnių sÄ naudų dėl neproporcingai didelės ir vis didėjančios prekių ir darbų savikainos. To priežastys neatskleistos, inicijuojant nemokios įmonės restruktÅ«rizavimÄ nurodytiems reiÅ¡kiniams dėmesio apskritai neskiriama, problemos ieÅ¡kovas neįžvelgia ir spręsti neplanuoja.

Pagal pateiktÄ Prognozuojamų pinigų srautų ataskaitÄ 2021–2024 metams be jokio pagrindimo nurodoma, jog planuojama 1 mln. eurų padidinti įplaukas 2023 ir 2024 metais (nuo 1 430 000 Eur iki 2 439 000 Eur), tačiau proporcingai didėja ir nurodomos planuojamos iÅ¡mokos, santykis iÅ¡ esmės nesikeičia. Tai visiÅ¡kai nesuderinama su teiginiais apie veiklos optimizavimÄ . Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus vadovas faktiÅ¡kai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu nesumokant 1 188 519,97 Eur skolos dviem kreditoriams.

Su tuo sutikti, anot teismo,nėra pagrindo.

26. Sprendžiant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų praÅ¡ymų, jo teikiamais skaičiavimais, visos per 1 mėnesį generuojamos pajamos (per 2020 metų I ketvirtį buvo 417 822 Eur pardavimo pajamų) reikalingos ir visiÅ¡kai nepakankamos vien tik einamiesiems mokėjimams atlikti. BÅ«tent taip nurodyta Einamųjų mokėjimų, kuriuos UAB „IE Solutions“ turi mokėti kiekvienÄ kalendorinį mėnesį, sÄ raÅ¡e, taip pat iÅ¡laidas grindžiančiuose buhalterinių apskaitos programų iÅ¡raÅ¡uose.

Tuo remiantis teismo praÅ¡oma leisti UAB „IE Solutions“ per vienÄ kalendorinį mėnesį atlikti 224 177,08 Eur einamųjų mokėjimų iÅ¡ bendrovės sÄ skaitų darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams bei visoms kitoms einamosioms iÅ¡mokoms. Balanso duomenys paneigia teiginį, jog bendrovė turi savo veiklai vykdyti reikalingÄ Ä¯rangÄ , mechanizmus, priemones. Einamųjų mokėjimų skaičiavimuose nurodoma, jog kas mėnesį bÅ«tina pirkti už 110 107 Eur medžiagų (su PVM), subrangos paslaugų už 31 616 Eur ir statybinių paslaugų (įrankių nuomos ir kt.) už 12 470 Eur, taigi,vien Å¡ios iÅ¡laidos, planuojamos kaip bÅ«tinos ir einamosios, yra 154 193 Eur per vienÄ mėnesį ir neabejotinai priskirtinos prie pardavimo sÄ naudų.

Taigi, šiuo metu iš per mėnesį generuojamų pajamų pats pareiškėjas po būtinų mokėjimų liekančių lėšų nenumato, jų neužtenka. Kadangi nebaigtų vykdyti sutarčių iš viso yra už 485 378 Eur, anot teismo, vienareikšmiškai spręstina, jog ieškovo teikiami duomenys nesuderinami su restruktūrizavimo procesu.

27. Teismo vertinimu, restruktÅ«rizavimo tikslai nėra realÅ«s ir nesudarys galimybių normalizuoti įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ bei įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Ekonominės priemonės nevertinamos kaip pagrįstos ir realios, jos pernelyg abstrakčios bei visiÅ¡kai neužtikrinančios kreditorių interesų apsaugos. Labiau tikėtina, kad bendrovė jau kelerius metus yra nemoki, taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog juridinio asmens sunkumai yra laikino pobÅ«džio, ir įmonei pradėjus restruktÅ«rizavimo procedÅ«rÄ sunkumus lėmusios aplinkybės iÅ¡nyks, jog įmonė yra pajėgi atkurti mokumÄ .

28. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad UAB „IE Solutions“ kreditoriai aktyviai inicijuoja teismuose civilines bylas dėl skolų ar nuostolių priteisimo, ypač intensyviai teikiami ieÅ¡kiniai po pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo, todėl,anot teismo, darytina iÅ¡vada, jog kreditoriai nėra lojalÅ«s skolininkui bei iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ .

29. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas pateiktais duomenimis neįrodė, jog nemoki UAB „IE Solutions“ yra gyvybinga, taigi ji neatitinka restruktÅ«rizavimo sÄ lygos, todėl restruktÅ«rizavimo bylÄ atsisakytina kelti. Taip pat teismas sprendė, jog nustatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , kadangi restruktÅ«rizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, iÅ¡saugoti gyvybingumo ir iÅ¡vengti bankroto.

30. Taigi, vadovaudamasis JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo netenkino ir, vadovaudamasis JANÄ® 22 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡kėlė atsakovei bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundoargumentai 31. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „IE Solutions“ vadovas A.P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimÄ dėl nemokumo (restruktÅ«rizavimo) bylos atsakovei iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; priimti naujus įrodymus.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 31.1. Apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gyvybingumÄ (atsakovės vykdomas (arba planuojamas vykdyti) sutartis, susiraÅ¡inėjimÄ dėl naujų sutarčių sudarymo, debitorių sÄ raÅ¡Ä , sudarytus susitarimus dėl pagalbos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenis apie UAB „IE Solutions“ darbuotojų skaičių ir pan.),be to, pats teismas nurodė, kadnėra abejonių, jog atsakovės Å«kinė veikla nenutraukta bei yra vykdoma.

Teismas netinkamai įvertino byloje surinktÄ Ä¯rodymų visetÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „IE Solutions“ nėra gyvybinga. 31.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuostoliai buvo patirti dėl paties juridinio asmens kaltės. IeÅ¡kinyje dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo apeliantas nurodė, kad nuostoliai buvo patirti dėl statytojo neatsiskaitymo su rangovais, dėl darbų atlikimo terminų atidėjimo, dėl užsitęsusio papildomų atliktų darbų akto derinimo (atsakovei nebuvo sumokėta už atliktus papildomus darbus) ir pan. 31.3.

Atsakovės gyvybingumÄ ir gerėjančiÄ finansinę padėtį pagrindžia 2020 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, iÅ¡ kurios matyti, kad bendrovės grynasis nuostolis sumažėjo 44 546 Eur, kas rodo, jog atsakovė 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. veikė pelningai ir turi potencialo atkurti savo mokumÄ . Be to, prognozuojama, kad ir 2020 m. birželio mėn. atsakovė veikė pelningai. 31.4. IÅ¡ieÅ¡kojimo sudėtingumas savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ Å¡ių debitorių apskritai nieko nebus iÅ¡ieÅ¡kota.

UAB „LitCon“ (61915,17 Eur) yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, tai reiÅ¡kia, kad UAB „LitCon“ yra gyvybinga ir ateityje, tikėtina, bus pajėgi grÄ Å¾inti bent dalį skolos. UAB „Nodama“ yra iÅ¡kelta bankroto byla, tačiau jos skola atsakovei tėra 500 Eur, t. y. sudaro vos 0,16 procento bendros visų debitorių skolos (306 616,56 Eur). 31.5. Vien faktas, jog atsakovė gali turėti sutartinių įsipareigojimų savo skolininkams, savaime nereiÅ¡kia, kad sunkėja bendrovės galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ jų.

Atsakovė vykdo savo prisiimtas prievoles, o jos debitoriai – savo. Atsakovės debitoriai yra mokūs ir realiai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. 2020 m. balandžio 1 d.–2020 m. liepos 8 d. UAB „HSC Baltic“ pervedė 104 000 Eur, UAB „Caverion Lietuva“ – 87 228,49 Eur, ir pan., todėl pagrindo abejoti dėl atsakovės debitorių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nėra. 31.6. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad planuojamos gauti lėšos iš vykdomų sutarčių nepagrindžia bendrovės gyvybingumo, priešingai, sutarčių vykdymas ir naujų sutarčių sudarymas įrodo, kad bendrovė yra gyvybinga.

Apeliantas negali įrodyti to, kas dar neįvyko, t. y. negali pagrįsti, kiek atsakovė turės pajamų iki 2020 ar 2021 metų pabaigos, nes tai priklauso ne tik nuo atsakovės valios, bet ir kitų aplinkybių. Tik pasibaigus atitinkamam laikotarpiui bus aiÅ¡ku, kiek atsakovė gavo pajamų iÅ¡ vykdomų sutarčių. Dabar gi galima tik prognozuoti, kiek pajamų atsakovė gaus iki tam tikro laikotarpio pabaigos, o sudarytų sutarčių vertė ir leidžia tai daryti. 31.7. Balanse nėra nurodomos vykdomų sutarčių vertės, todėl nėra aiÅ¡ku, kuo rėmėsi teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog apeliantas pateikė prieÅ¡taringus teiginius bendrovės gyvybingumui pagrįsti dėl iÅ¡ vykdomų sutarčių planuojamų gauti pajamų. 31.8.

Atsakovė ir UAB „Teikonta“ nesudarė papildomų raÅ¡ytinių susitarimų dėl darbų atlikimo termino pakeitimo, bet aplinkybę, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis yra galiojanti ir toliau vykdoma, patvirtina susiraÅ¡inėjimai tarp atsakovės ir UAB „Teikonta“, atliktų darbų aktai, iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros ir UAB „Teikonta“ atliekami pavedimai. Teismas formaliai vertino sutarčių sÄ lygas dėl sutarčių terminų. 31.9. 2020 m. kovo 31 d. vykdomų sutarčių sÄ raÅ¡o 21 stulpelyje neteisingai nurodytas sutarties, sudarytos su UAB „Rimi Lietuva“, pavadinimas, t. y. vietoje sutarties BP-2019-07-30-1 turėjo bÅ«ti nurodyta sutartis Nr. IE 20/03/09, o sutarties sudarymo data –2020 m. kovo 9 d.

Pagal 2020 m. kovo 9 d. sutartį Nr. IE 20/03/09 darbai pradėti atlikti. 31.10. Å iuo metu darbai pagal atsakovės ir UAB „VJ projektai“ sudarytÄ sutartį laikinai nėra vykdomi, nes teisme nagrinėjamas ginčas tarp generalinio rangovo UAB „VJ projektai“ ir užsakovo, tikėtina, kad, pasibaigus Å¡iam ginčui teisme, darbai bus toliau vykdomi. 31.11. 2020 m. birželio 15 d. atsakovė ir UAB „Eikos statyba“ sudarė papildomÄ susitarimÄ Nr. 3 prie rangos darbų sutarties Nr. ES-2074-2019/07/29-IE, kuriame nustatė, kad nauja bendra sutarties kaina yra 124 606,34 Eur. 2020 m. birželio 30 d. buvo pasiraÅ¡ytas galutinis perdavimo aktas ir atsakovė iÅ¡rašė UAB „Eikos statyba“ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IE 17 732 (25 861,98 Eur sumai), kuriÄ UAB „Eikos statyba“ apmokėjo 2020 m. liepos 4 d. (visi darbai pagal minėtÄ sutartį atlikti). 31.12.

Teismas nepagrįstai su UAB „Caverion Lietuva“ sudarytÄ sutartį nagrinėjo atsakovės gyvybingumo kontekste, nes Å¡ia sutartimi atsakovė negrindė savo gyvybingumo. Be to, nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios įmonės įtraukimas į debitorių sÄ raÅ¡Ä ir planuojant atsakovės pajamas yra abejotinas, nesUAB „Caverion Lietuva“ yra moki, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. UAB „Caverion Lietuva“ už atliktus darbus pervedė atsakovei 81 622,97 Eur. 31.13. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė ir UAB „Fima“ sudarė sutartį Nr. SB20/024, darbų kaina – 7 022 Eur (be PVM). 2020 m. birželio mėn. atsakovė atliko darbų už 5 472 Eur, iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra Nr. IE 17737. 31.14.

Teismas nepagrįstai atmetė apelianto teiginius, pagrindžiančius bendrovės gyvybingumÄ , ir nurodė, kad apeliantas nepateikė teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių bendrovės gyvybingumÄ po 2020 m. kovo 31 d. 2020 m. birželio 26 d. apeliantas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų priėmimo, kuriame nurodė, kad nuo ieÅ¡kinio dėl nemokumo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo dienos atsakovė sudarė sutartį su UAB„Fima“, pasirašė sutartį su UAB „NT STATYBŲ VALDYMAS“.

Taip pat artimiausiu metu turėtų bÅ«ti sudaryta subrangos sutartis su UAB „Mitnija“. 31.15. 2020 m. liepos 2 d.atsakovė sudarė sutartį su UAB „Fima“, taip pat toliau vyksta derybos dėl sutarties su UAB „HSC Baltic“ sudarymo. 31.16. Teismas nepagrįstai interpretavo apelianto pateiktus pasiÅ«lymus, kvietimus dalyvauti vieÅ¡uosiuose konkursuose kaip įrodymus, kuriais, esÄ ,apeliantas norėjo įrodyti bÅ«simas atsakovės pajamas. Apeliantas minėtus įrodymus pateikė norėdamas pagrįsti aktyviÄ bendrovės komercinę veiklÄ , kad atsakovė yra konkurencinga rinkoje ir nuolat gauna pasiÅ«lymų iÅ¡ potencialių klientų. 31.17.

Teismas, negalėdamas įsitikinti dėl realių atsakovės vykdomos veiklos apimčių, turėjo nurodyti atsakovei pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių realias vykdomos veiklos apimtis, bet to nepadarė. 31.18. Teismo argumentas, kad praėjus skolų atidėjimo laikotarpiui atsakovė atsidurs toje pačioje nemokumo būsenoje, savaime nepagrindžia su kreditoriais sudarytų susitarimų ydingumo, netinkamumo, jis (argumentas) tik išreiškia teismo abejonę dėl kreditorių pagalbos pakankamumoatsakovės finansiniams sunkumams įveikti. 31.19.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudaryti susitarimai dėl pagalbos yra nenaudingi UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „ElectricBox“.Teismas nesiaiÅ¡kino tikrųjų Å¡alies ketinimų, sudarant susitarimus dėl įsiskolinimo sumų grÄ Å¾inimo atidėjimo, apsiribojo vien lingvistine sutarčių analize, neįvertindamas, kad UAB ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „ElectricBox“ gauta nauda nebÅ«tinai turi pasireikÅ¡ti atsakovės palÅ«kanų ar delspinigių mokėjimu. UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „ElectricBox“ nauda pasireiÅ¡kia atsakovės mokumo atkÅ«rimu, kuriam esant atsakovė bÅ«tų pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, restruktÅ«rizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu atsakovė ir toliau tęs verslo santykius su minėtomis kreditorėmis, todėl pastarosios gaus pajamų. 31.20. Teismas nepagrįstai sėkmingÄ restruktÅ«rizavimÄ sutapatina su visiÅ¡ku bendrovės įsiskolinimų kreditoriams padengimu.JANÄ® nenustatyta, kad visos bendrovės skolos privalo bÅ«ti padengtos bÅ«tent per restruktÅ«rizavimo proceso laikotarpį, prieÅ¡ingai, Å¡iame įstatyme reglamentuojama, jog sėkmingam restruktÅ«rizavimo procesui bÅ«tinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebÅ«tinai turi bÅ«ti apribotos restruktÅ«rizavimo proceso laikotarpiu. 31.21.

Akivaizdu, kad sudaryti susitarimai dėl pagalbos su dviem didžiausiais bendrovės kreditoriais savaime bendrovės finansinių problemų neiÅ¡spręs, bet jos ir nėra vienintelės priemonės finansiniams sunkumams įveikti (prieÅ¡ingai nei nurodė teismas).Verslo plane nurodoma ir daugiau bÅ«dų finansiniams sunkumamsįveikti, t. y. personalo iÅ¡laidų ir valdymo struktÅ«ros pertvarkymas, bendrų bendrovės sÄ naudų mažinimas. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrindė priežastis, kodėl atsakovė neturėjo ir neturi galimybių efektyviai naudoti pajamų, yra neproporcingai didelės ir vis didėjančios prekių ir darbų savikainos.

Teismas neįvertino restruktÅ«rizavimo plano projekte pateiktos atsakovės 2019 m. patirtų bendrųjų ir administracinių sÄ naudų analizės, iÅ¡ kurios matyti, kad didžiausiÄ dalį (net 56 proc.) bendrovės sÄ naudų 2019 metais sudarė personalo iÅ¡laidos, todėl bÅ«tent Å¡ių iÅ¡laidų mažinimui restruktÅ«rizavimo plano projekte buvo skiriamas didžiausias dėmesys.Taip pat buvo pakeista projektų valdymo struktÅ«ra, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis atliekama detali techninės dokumentacijos analizė, įskaitant bÅ«tinų iÅ¡laidų įvertinimÄ . 31.22.

Teismas nepagrįstai nurodė, kÄ apeliantas turėjo nurodyti restruktÅ«rizavimo plano projekte. Apeliantas restruktÅ«rizavimo plano projektÄ parengė laikydamasis JANÄ® 104 straipsnio2 dalyje nurodytų reikalavimų, vadovaudamasis juridinio asmens restruktÅ«rizavimo plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis, kuriose nėra nurodoma, kad restruktÅ«rizavimo plano projekte bÅ«tinai turi bÅ«ti nurodomi visiÅ¡kai nauji organų priimti organizaciniai sprendimai ar kad bendrovės veikla turi bÅ«ti pertvarkyta iÅ¡ esmės.Teismo argumentai, kad plane deklaratyviai nurodoma apie sÄ naudų optimizavimÄ , veiklos tęsimÄ bei apimčių didinimÄ su esamais užsakovais, yra nepagrįsti.

Apelianto restruktÅ«rizavimo plano projekte nurodytų priemonių įgyvendinimo realumÄ pagrindžia atliktas pirminis valdymo struktÅ«ros pertvarkymas, personalui skirtų iÅ¡laidų mažinimas, sutarčių vykdymas ir naujų sutarčių sudarymas, pajamų gavimas, bendrovės skolininkų mokumas, pagalbos sutarčių sudarymas su dviem didžiausiais bendrovės kreditoriais. Be to, restruktÅ«rizavimo plano projektas nėra galutinė projekto versija ir gali bÅ«ti keičiama bei pildoma. 31.23. Teismas nepagrįstai nurodė, kad į patikslintÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä neturėjo bÅ«ti įtrauktas kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 21 145,32 Eur reikalavimas.

Tokia skola egzistuoja, tačiau dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos informacija apie skolas Sodrai nuo balandžio 16 d. laikinai neskelbiama. 31.24. Apeliantas per techninę klaidÄ neįtraukė į kreditorių sÄ raÅ¡Ä skolos atsakovės akcininkui, minėta skola turėjo bÅ«ti įtraukta. 31.25. Atsakovė neįtraukė darbuotojų į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nes planavo artimiausiu metu su jais atsiskaityti ir beveik tai padarė. Darbo užmokestis darbuotojams atsakovės įmonėje mokamas kiekvienÄ mėnesį.

Bet kuriuo atveju ta aplinkybė arba tas procesinio dokumento prieduose esantis neatitikimas, kad balanse darbo užmokesčio įsiskolinimas buvo atspindėtas, tačiau konkretÅ«s darbuotojai neiÅ¡vardyti kreditorių sÄ raÅ¡e, neturėtų tapti pagrindu teismui iÅ¡kelti atsakovei ne restruktÅ«rizavimo, bet bankroto bylÄ . 31.26. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „ŽirmÅ«nų autocentras“ nėra įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä . UAB „ŽirmÅ«nų autocentras“ nurodyta kreditorių sÄ raÅ¡o 60 punkte.

Net jeigu Å¡ios kreditorės kreditorių sÄ raÅ¡e ir nebÅ«tų nurodyta, tai tikriausiai nebÅ«tų esminė klaida. 31.27. Apeliantas, prieÅ¡ pateikdamas teismui ieÅ¡kinį dėl nemokumo bylos (restruktÅ«rizavimo) iÅ¡kėlimo, atsiskaitė su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo iki100 Eur, nes bÅ«tent sumas iki 100 Eur Atsakovė laikė mažomis. Nei nemokumo procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenustatyta, kokio dydžio įsiskolinimas laikytinas maža skola. Kita vertus, visiÅ¡kai įtikinamas ir prieÅ¡ingas argumentas –atsakovė stengiasi atsiskaityti su kreditoriais (tiekėjais, subrangovais ar pan.), kuriems skolinga dideles (didesnes) sumas, kadangi toks atsiskaitymo prioritetas atsakovei leidžia tęsti Å«kinę veiklÄ . 31.28.

Teismas nepagrįstai sutapatino ieÅ¡kinius pateikusių kreditorių pozicijÄ su visais atsakovės kreditoriais ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kreditoriai nėra lojalÅ«s atsakovei bei iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui. Net jeigu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog teisme pareikÅ¡tais reikalavimais kai kurie kreditoriai nepritaria atsakovės restruktÅ«rizavimui, įstatymas pritarimÄ restruktÅ«rizavimo plano projektui sieja ne su pačių (ne)pritariančių kreditorių skaičiumi, bet su kreditorių turimų reikalavimų vertine iÅ¡raiÅ¡ka, didesne kaip ½ visų patvirtintų atitinkamos grupės kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 107 straipsnio2 dalis). 31.29.

Skundžiamoje nutartyje teismas pateikė suformuotÄ teismų praktikÄ dėl restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylos iÅ¡kėlimo juridiniam asmeniui, tačiau nevertino, kas Å¡iuo atveju bÅ«tų naudingiau atsakovės kreditoriams – iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo ar bankroto bylÄ . 31.30. Teismas nepagrįstai nepritarė apelianto praÅ¡ymui leisti atsakovei per vienÄ kalendorinį mėnesį atlikti 224 177,08 Eur einamųjų mokėjimų.Einamųjų mokėjimų skaičiavimuose buvo nurodytos maksimalios bÅ«tinos iÅ¡laidos, todėl faktinės iÅ¡laidos gali bÅ«ti ir daug mažesnės, priklausomai nuo atsakovės vykdomo projekto struktÅ«ros.

Antra, minėtos sumos buvo nurodytos su PVM, o atsakovė pajamas gauna be PVM. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „IE Solutions“ atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl naujų įrodymų priėmimo 34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

35. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos kategorijos bylose egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas nemokumo bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimas, apelianto pateiktus naujus įrodymus (tiek su atskiruoju skundu, tiek su 2020 m. rugpjūčio 3 d. praÅ¡ymu) priima. Dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų 37. JANÄ® nustato restruktÅ«rizavimo proceso sampratÄ , tikslus bei restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas. Juridinio asmens restruktÅ«rizavimas yra visuma JANÄ® nustatytų procedÅ«rų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, iÅ¡saugoti jo gyvybingumÄ ir iÅ¡vengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbÄ finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANÄ® 2 straipsnio 10 dalis).

38. RestruktÅ«rizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos Å¡ios sÄ lygos:

1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų;

2) juridinis asmuo yra gyvybingas;

3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANÄ® 21 straipsnio 1 dalis). Visos Å¡ios sÄ lygos restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANÄ® apibrėžia kai kurias Å¡ių sÄ lygų: juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANÄ® 2 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , leisiančiÄ jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANÄ® 2 straipsnio 6 dalis); juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę (JANÄ® 2 straipsnio 7 dalis).

39. Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek bÅ«tina restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga, tiek vienas iÅ¡ restruktÅ«rizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo iÅ¡saugojimas.

40. JANÄ® projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, turėtų bÅ«ti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip bÅ«tų sudarytos prielaidos iÅ¡vengti nesėkmingų restruktÅ«rizavimo atvejų. SiÅ«loma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas bÅ«tų suprantamas, kaip juridinio asmens bÅ«sena, kai juridinis asmuo vykdo Å«kinę komercinę veiklÄ , leisiančiÄ jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sÄ voka apima ir nemokumÄ , restruktÅ«rizavimo byla galėtų bÅ«ti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumÄ .

GyvybingumÄ turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiÅ¡kimo teismui iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ pridėti restruktÅ«rizavimo plano projektÄ (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, bÅ«tų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ ir iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jeigu padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktÅ«rizavimo plano priemonės nepadės iÅ¡vengti bankroto, restruktÅ«rizavimas negalimas dėl sÄ lygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedÅ«riniai reikalavimai ir pan.).

Å iomis nuostatomis siekiama spręsti problemÄ dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas Nr. XIIIP-2777).

41. RestruktÅ«rizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo bÅ«do, taikymas pripažįstamas ir 2019 m. birželio 20 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktÅ«rizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktÅ«rizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedÅ«rų veiksmingumui didinti, kuria iÅ¡ dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Å ioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktÅ«rizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktÅ«rizuotis ankstyvame etape ir iÅ¡vengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingÄ gyvybingų įmonių likvidavimÄ .

Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti keliÄ darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgÅ«džių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrÄ vertę kreditoriams, palyginti su tuo, kÄ jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1033- 407/2020).

42. Minėta, kad JANÄ® įmonės finansiniai sunkumai, kaip viena iÅ¡ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, apibrėžiami kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANÄ®2 straipsnio 5 dalis). Taigi pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktÅ«rizavimo byla gali bÅ«ti keliama įmonei esant nemokiai, o pagrindinė restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga, leidžianti atriboti įmonės restruktÅ«rizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas.

43. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertindamasįmonės gyvybingumo sÄ lygÄ , teismas turi vertinti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ : kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdo juridinis asmuo ir kokios yra Å¡ios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė Å«kinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti Å«kinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo.

Taip pat vertinant gyvybingumÄ , reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymÄ . Juridinių asmenų restruktÅ«rizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto teiginiai, susiję su įmonės gyvybingumu,būtent, dėl planuojamų gauti pajamų pagal vykdomas ir planuojamas sudaryti sutartis, yra prieštaringi. Teismo vertinimu, tai prieštarauja balanse deklaruotoms sumoms, be to, visų sutarčių, išskyrus pasirašytų 2020 metais, darbų atlikimo terminai pasibaigė, kai kurių net 2018 metais. Kaip pavyzdį teismas nurodė su UAB „Teikonta“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „VJ projektai“, UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Caveron Lietuva“ sudarytas sutartis.

45. Atskirajame skunde apeliantas paaiÅ¡kino, kad atsakovė ir UAB „Teikonta“ nesudarė papildomų raÅ¡ytinių susitarimų dėl darbų atlikimo termino pakeitimo, bet aplinkybę, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis yra galiojanti ir toliau vykdoma, patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, atliktų darbų aktai, iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos faktÅ«ros ir UAB „Teikonta“ atliekami pavedimai. Apelianto pateikti dokumentai: atliktų darbų aktas Nr. 19, pažyma apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę Nr. 19, 2020 m. gegužės 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IE17697 bei 2020 m. balandžio 16 d. PVM  sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IE17688 patvirtina, kad Å¡alių sudaryta 2018 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. TKN-R-BSW-18-04-021-AV, nepaisant joje įtvirtinto termino, kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, baigėsi 2018 m. rugpjūčio 30 d., buvo vis dar vykdoma 2020 m. balandžio ir gegužės mėn.

46. Apelianto pateikti dokumentai: 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 10, 11, 12 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2020 m. birželio 9 d. gamybinio pasitarimo protokolas bei atliktų darbų akto Nr. 13 už 2020 m. birželio mėn. atliktus darbus projektas patvirtina, kad ir kita su UAB „Teikonta“ sudaryta sutartis – 2019 m. gegužės 27 d. sutartis Nr. TKN-R-BSN-19-05-031-MRJ– vis dar buvo vykdoma 2020 m. balandžio–birželio mėn.

47. Remiantis apelianto pateiktu atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, UAB „Teikonta“ nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. birželio 3 d. pervedė atsakovei iÅ¡ viso 89 433,97 Eur.

48. Dėl su UAB „Rimi Lietuva“ sudarytos sutarties apeliantas nurodo, kad vykdomų sutarčių sÄ raÅ¡e neteisingai nurodytas Å¡ios sutarties pavadinimas ir data, t. y. vietoje 2019 m. liepos 30 d. sudarytos sutarties Nr. BP-2019-07-30-1 turėjo bÅ«ti nurodyta 2020 m. kovo 9 d.sudaryta sutartis Nr. IE 20/03/09. Apeliantas pateikė pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡raÅ¡ytÄ 2020 m. gegužės 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IE17706 12 462,41 Eur sumai, kuriÄ , kaip matyti iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, UAB „Rimi Lietuva“ 2020 m. birželio 19 d. apmokėjo.

49. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas taip pat pateikė su UAB „Eikos statyba“ 2020 m. birželio 15 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ Nr. 3 prie rangos darbų sutarties Nr. ES- 2074-2019/07/29-IE, kuriame Å¡alys nustatė naujÄ bendrÄ sutarties kainÄ . 2020 m. birželio 30 d. Å¡alys pasirašė galutinį perdavimo aktÄ , ir atsakovė iÅ¡rašė UAB „Eikos statyba“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IE17732 25 861,98 Eur sumai, kuriÄ pastaroji apmokėjo 2020 m. liepos 4 d.

50. Dėl su UAB „Caverion Lietuva“ sudarytos sutarties apeliantas nurodo, kad Å¡ia sutartimi negrindė įmonės gyvybingumo, o jÄ nurodė kaip vienÄ iÅ¡ priežasčių, dėl kurių praÅ¡o iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ . Kita vertus, nors Å¡alys ir sudarė susitarimÄ dėl statybos subrangos sutarties Nr. 19-SB-0113 nutraukimo, tačiau atsakovė iki 2020 m. balandžio mėn. atliko tam tikrus darbus pagal Å¡iÄ sutartį, o UAB „Caverion Lietuva“ su ja atsiskaitė.

Apelianto pateikti dokumentai: 2020 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. 3 apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę, 2020 m. balandžio 24 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IE17692 kartu su priedais, 2020 m. gegužės 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. IE17723 kartu su priedais, patvirtina, kad atsakovė atliko darbus tiek pagal statybos subrangos sutartį Nr. 19-SB-0113 (iki 2020 m. balandžio mėn.), tiek pagal statybos subrangos sutartį Nr. 19-SB-0021 (2020 m. balandžio–gegužės mėn.), o UAB „Caverion Lietuva“ nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 25 d. pervedė atsakovei iÅ¡ viso 81 622,97 Eur.

51. Pagal apelianto pateiktÄ 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 1 ir 2020 m. birželio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IE17737, 2020 m. birželio mėn. atsakovė pagal su UAB „Fima“ sudarytÄ sutartį Nr. SB20/024 atliko darbų už 5 472 Eur ir Å¡iai sumai iÅ¡rašė UAB „Fima“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. IE17737.

52. Taigi, mažiausiai keturios sutartys, sudarytos su UAB „Teikonta“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Eikos statyba“, kurias pirmosios instancijos teismas laikė pasibaigusiomis, taip pat dvi sutartys, sudarytos su UAB „Caverion Lietuva“ ir UAB „Fima“, buvo vykdomos 2020 m. balandžio–birželio mėn. ir generavo atsakovei realių pajamų.

53. Apeliacinės instancijos teismas, įmonės gyvybingumo kontekste, taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu apelianto argumentų dėl derinamų bei planuojamų sudaryti sutarčių, taip pat apelianto pateiktų pasiūlymų, kvietimų dalyvauti konkursuose vertinimu.

54. IeÅ¡kinyje apeliantas nurodė, kad atsakovė derasi dėl sutarčių sudarymo su UAB „Fima“, UAB „Conresta“ ir UAB „HSC Baltic“, iÅ¡ Å¡ių sutarčių preliminariai planuojama gauti 1 042 665 Eur pajamų. Nors, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jo nurodomų dokumentų: 2020 m. gegužės 27 d. subrangos sutarties Nr. SB20/036, 2020 m. gegužės 27 d.subrangos sutarties Nr. SB20/036 priedo Nr. 1, 2020 m. birželio 16 d. statybos rangos sutarties Nr. NTSV-R-N62-20-06-055-AV ir el. susiraÅ¡inėjimo dėl Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo, kuriais apeliantas įrodinėja naujų sutarčių su UAB „Fima“, UAB „NT statybų valdymas“ sudarymÄ (apelianto nurodomas 2020 m. birželio 26 d. praÅ¡ymas dėl raÅ¡ytinių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų priėmimo byloje neregistruotas), tačiau kartu su atskiruoju skundu ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. praÅ¡ymu pateikti dokumentai: 2020 m. liepos 2 d. subrangos sutartis Nr. SB20/057, 2020 m. liepos 14 d. subrangos darbų sutartis Nr. 2020/07/07/001L, patvirtina kitos sutarties su UAB „Fima“ sudarymÄ ir sėkmingai užbaigtas derybas dėl sutarties sudarymo su UAB „HSC Baltic“.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto argumentai dėl naujų sutarčių sudarymo nėra vien deklaratyvÅ«s, ketinimai sudaryti naujas sutartis, t. y. tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ , yra pakankamai pagrįsti, o kai kurie jau faktiÅ¡kai realizuoti.

55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įvairÅ«s pasiÅ«lymai atsakovei, kvietimai dalyvauti vieÅ¡uosiuose konkursuose savaime nepagrindžia bÅ«simos atsakovės veiklos apimčių (pajamų), tačiau nesutinka su vertinimu, kad jie neturi jokios įtakos sprendžiant dėl atsakovės pajėgumų. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad įvairių pasiÅ«lymų, kvietimų gavimas iÅ¡ potencialių klientų rodo įmonės aktyvumÄ ir konkurencingumÄ rinkoje, potencialÄ toliau tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ , t. y. tai, kas teisiÅ¡kai reikÅ¡minga vertinant įmonės gyvybingumÄ .

Tai, kad minėti pasiÅ«lymai ir kvietimai nėra vien norai, neturintys jokios komercinės reikÅ¡mės, o gali virsti realiais sutartiniais santykiais, patvirtina ir apelianto paaiÅ¡kinimai dėl UAB „Mitnija“ laimėto Vilniaus oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos darbų konkurso, kuriame atsakovė pateikė sutikimÄ bÅ«ti UAB „Mitnija“ subrangove. Nors pastarÄ sias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje nėra, vis dėlto tai nepaneigia vertinimo, kad potencialių užsakovų domėjimasis atsakove rodo pastarosios komercinį potencialÄ , o tuo pačiu, vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, gali rodyti ir jos gyvybingumÄ .

56. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikÅ¡minga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iÅ¡ dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiÅ¡kai reikÅ¡mingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo jÄ vykdyti restruktÅ«rizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikÅ¡minga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti juridinio asmens nemokumo bylÄ pateikimo teismui dienos iki sprendimo iÅ¡kelti (atsisakyti iÅ¡kelti) juridinio asmens nemokumo bylÄ priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

57. Pagal apelianto pateiktus dokumentus: 2020 m. liepos 10 d. mokėtino darbo užmokesčio likučius, 2020 m. liepos 10 d. algų iÅ¡mokėjimo analizę, 2020 m. liepos 10 d. sÄ skaitų aktyvumo ataskaitÄ Nr. 3031/S1057, bei paaiÅ¡kinimus, 2020 m. balandžio–liepos mėn. darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio įsiskolinimas, buvęs 2020 m. kovo 31 d., nuo 64 507,07 Eur sumažėjo iki 16 531,98 Eur 2020 m. liepos 10 d. (įmonės vadovui – 10 011,43 Eur, likusi suma – kitiems dviem darbuotojams).

Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymu Nr. 2020-05 Nr. (23.1-08 E) RNA), atsakovei neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas nuokarantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol Å¡alyje bus atÅ¡aukta ekstremaliojisituacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Atsakovė yra įtraukta į sÄ raÅ¡Ä â€žJuridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikomos mokestinės pagalbos priemonėsdėl COVID-19“.

58. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nėra nutraukusi Å«kinės komercinės veiklos ir toliau jÄ vykdo (Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas), turi potencialo ir toliau jÄ vykdyti, pagal galimybes moka darbo užmokestį, kurio įsiskolinimÄ , pagal pateiktus dokumentus, reikÅ¡mingai sumažino, yra įtraukta į sÄ raÅ¡Ä â€žJuridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, taigi atsakovei neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas nuo karantino paskelbimo pradžios iki tol, kol Å¡alyje bus atÅ¡aukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė nėra gyvybinga JANÄ® 2 straipsnio 6 dalies prasme nėra pakankamai pagrįsta.

59. Kaip minėta, vertindamas įmonės gyvybingumo sÄ lygÄ , teismas turi vertinti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių visumÄ : kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokiÄ Å«kinę komercinę veiklÄ vykdo juridinis asmuo ir kokios yra Å¡ios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui neatskleistos tikrosios kelerių metų laipsniÅ¡ko finansinės situacijos blogėjimo ir nemokumo atsiradimo priežastys, o nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įsitikinti dėl faktinės situacijos bei realių Å¡iuo metu vykdomos veiklos apimčių.

Tačiau, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas, spręsdamas dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti aktyvus, nes tinkamu restruktÅ«rizavimo procesÄ nustatančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu iÅ¡ esmės grindžiamas bÅ«tinumas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ garantuoti restruktÅ«rizavimo teisinių santykių stabilumÄ ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas, negalėdamas įsitikinti dėl atsakovės faktinės situacijos, turėjo pasiÅ«lyti apeliantui pateikti papildomus įrodymus(CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir juos įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kuris bÅ«tų pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

60. Teismų praktikoje, aiÅ¡kinant anksčiau galiojusio Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo normas, buvo laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar galima restruktÅ«rizuoti finansinių sunkumų turinčiÄ Ä¯monę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktÅ«rizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktÅ«rizavimo plane nustatytos tvarkos, iÅ¡ pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklÄ , tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingÄ turtÄ (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 484- 330/2017). ReikÅ¡mingas kreditorių vaidmuo iÅ¡liko ir pagal naujÄ jį reglamentavimÄ , JANÄ® 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo bÅ«tinumÄ restruktÅ«rizavimo plano projektui.

61. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės kreditoriai aktyviai inicijuoja teismuose civilines bylas dėl skolų ar nuostolių priteisimo iÅ¡ atsakovės, ypač intensyviai ieÅ¡kiniai teikiami po pareiÅ¡kimo dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pateikimo. IÅ¡ to teismas sprendė, kad kreditoriai nėra lojalÅ«s skolininkei bei iÅ¡reiÅ¡kė savo nepritarimÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,vien tai, jog kai kurie atsakovės kreditoriai kreipėsi į teismÄ dėl skolų ar nuostolių iÅ¡ atsakovės priteisimo (iÅ¡ apelianto pateiktų teismų nutarčių matyti, kad kai kurie iÅ¡ jų tolesnių bylinėjimosi veiksmų nesiėmė), a priori (iÅ¡ anksto) negali bÅ«ti laikoma jų nepritarimu įmonės restruktÅ«rizavimui, juo labiau nėra nustatyta, kad galimas Å¡ių kreditorių nepritarimas turėtų esminės reikÅ¡mės pagal JANÄ® 107 straipsnio 2 dalį sprendžiant dėl pritarimo restruktÅ«rizavimo plano projektui.

Be to, byloje nustatyta, kad dvi didžiausios kreditorės su atsakove sudarė susitarimus dėl pagalbos ir restruktūrizavimui neprieštarauja, taigi yralojalios atsakovei. Pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad pastarieji susitarimai prieštarauja elementariai verslo logikai, nėra pakankamai pagrįsta, nes neatmestina ir apelianto pozicija, kad šių susitarimų nauda kreditorėms pasireikštų atsakovės mokumo atkūrimu, kuriam esant atsakovė būtų pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Bet kuriuo atveju pagrįsta išvada dėl minėtų susitarimų (ne) naudingumo, neišsiaiškinus tikrųjų šalių ketinimų, taigi ir neišklausius pačių kreditorių, yra negalima.

62. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ne tik dėl to, kad atsakovė neatitinka JANÄ® 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytosrestruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygos (įmonės gyvybingumo), bet ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad apelianto pateiktame restruktÅ«rizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, iÅ¡saugoti gyvybingumo ir iÅ¡vengti bankroto(JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto).

63. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad restruktÅ«rizavimo plano projekte turėjo bÅ«ti nurodomi valdymo organų priimti visiÅ¡kai nauji organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iÅ¡ esmės, įrodinėti pamatinį veiklos pertvarkymÄ ir nurodyti turinčiÄ jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių esminę įtakÄ vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimÄ . Tačiau apeliantas, anot teismo, nenumatė jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų arba nurodė deklaratyviai. Teismas sprendė, kad atsakovė planuoja vykdyti įprastÄ , nuostolingÄ bei akivaizdžiai neefektyviai organizuotÄ veiklÄ .

64. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant restruktÅ«rizavimo plano projekte numatytas priemones, pritariama pozicijai atsižvelgti į pagal ankstesnį (numatytÄ jau nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatyme (toliau – ir Ä®RÄ®)), tačiau Å¡iuo aspektu aktualų įstatyminį reglamentavimÄ , suformuotÄ teismų praktikÄ taikant ĮRĮ 5 straipsnio normas, reglamentavusias restruktÅ«rizavimo plano metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad restruktÅ«rizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi bÅ«ti tik deklaracija, tačiau Å¡ioje proceso stadijoje negalima reikalauti iÅ¡ įmonės, kad pateiktų labai iÅ¡samų veiklos ateityje įvertinimÄ , nes tai bus daroma sprendžiant restruktÅ«rizavimo plano tvirtinimo klausimÄ , kuomet iÅ¡ esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020).

65. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kadvien tai, jog pagal restruktÅ«rizavimo plano projektÄ nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, nustačius, kad bendrovės finansinius sunkumus iÅ¡ esmės sÄ lygojo ne jos veiklos pobÅ«dis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove), nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, iÅ¡saugoti gyvybingumÄ ir iÅ¡vengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020).

66. Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip priežastis, lėmusias atsakovės finansinius sunkumus, nurodėaplinkybes, susijusias su vėlesne, nei numatyta sutartyse, darbų pradžia, atsakovės kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , su UAB „Caveron Lietuva“ sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. 19-SB-0113 nutraukimÄ , taip pat užsitęsusį atliktų darbų akto derinimÄ su UAB „Eikos statyba“, dėl ko atsakovei nesumokėta už 2020 m. vasario–kovo mėn. atliktus papildomus darbus.

67. Taigi, pagal ieÅ¡kinyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, bendrovės finansinius sunkumus sÄ lygojo ne pats jos veiklos pobÅ«dis, o aplinkybės, susijusios su tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl esminių veiklos pokyčių numatymas restruktÅ«rizavimo plano projekte dėl tokių priežasčių, pagal teismų praktikÄ , nebuvo bÅ«tinas.

68. RestruktÅ«rizavimo plano projekte numatytos ir kitos bendrovės restruktÅ«rizavimo priežastys – tai pajamas virÅ¡ijanti darbų savikaina, padidėjusios sÄ naudos, nekvalifikuotai paruoÅ¡ti techniniai dokumentai, netinkamai organizuojamas darbas. Numatytos ir priemonės Å¡ioms priežastims paÅ¡alinti – personalo iÅ¡laidų sumažinimas, valdymo struktÅ«ros pertvarkymas, bendrųjų sÄ naudų sumažinimas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus (personalo iÅ¡laidų sumažėjimo lentelę, su darbo santykių nutraukimu susijusius dokumentus), pagal kuriuos personalui skirtas iÅ¡laidas sumažino 178 166,28 Eur, taip pat paaiÅ¡kino, kad pakeitė projektų valdymo struktÅ«rÄ , pagal kuriÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis atliekama detali techninės dokumentacijos analizė, įskaitant bÅ«tinų iÅ¡laidų įvertinimÄ .Taigi nėra pagrindo spręsti, kad numatytos priemonės yra vien deklaratyvios ar kad apeliantas nesuvokia ir (ar) nesprendžia bendrovės finansinių sunkumų ir jų priežasčių.

69. Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pateiktame restruktÅ«rizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, iÅ¡saugoti gyvybingumo ir iÅ¡vengti bankroto (JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto). Dėl bylos procesinės baigties 70. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė įmonės gyvybingumo, kaip vienos iÅ¡ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, taip pat netinkamai aiÅ¡kino ir taikė JANÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kas yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos atsakovei iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų įvertinti naujausiÄ kartu su atskiruoju skundu pateiktÄ 2020 m. gegužės 31 d. atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuo apeliantas įrodinėja gerėjančiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, o apeliantas, vykdydamas jam tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , turėtų pateikti jo nurodytus, tačiau į bylÄ taip ir nepateiktus įrodymus (2020 m. gegužės 27 d. subrangos sutartį Nr. SB20/036, 2020 m. gegužės 27 d. subrangos sutarties Nr. SB20/036 priedÄ Nr. 1, 2020 m. birželio 16 d. statybos rangos sutartį Nr. NTSV- R- N62-20-06-055-AV; 2020 m. gegužės 28 d. praneÅ¡imÄ dėl eilės sudarymo, 2020 m. sausio 15 d. deklaracijÄ dėl sutikimo bÅ«ti subtiekėju), taip pat visus kitus su įmonės gyvybingumu susijusius reikÅ¡mingus dokumentus.

72. Apelianto praÅ¡ymas dėl leidimo atlikti einamuosius mokėjimus, kaip neatsiejamas nuo restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „IE Solutions“ vadovo A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl nemokumo (restruktÅ«rizavimo) bylos iÅ¡kėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Vilija Mikuckienė