b03d071e-6585-44fa-bb11-e64bc07ff350 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėja Audronė KartanienėTeisėja Nijolė ŽimkienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-742-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00980-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų ArtÅ«ro Å umsko, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei,gynėjai advokatei Tatjanai Benetei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aÅ¡tuoniems mėnesiams.BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė R.

B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, galutinė subendrinta bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ R. B. nukentėjusiajam J.

B. priteistas 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, taip pat iÅ¡ nuteistojo priteista 7 901,23 Lt proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : R. B. nuteistas už tai, kad jis 2010-03-31, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), užkalbintas nukentėjusiojo J. B., sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ su daiktu, panaÅ¡iu į kastetÄ , padarydamas kairės pusės skruostikaulio bei akiduobės lūžimÄ su aplinkine kraujosruva, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Po ko, R. B. iÅ¡traukė iÅ¡ striukės daiktÄ , panašų į peilį, nukentėjusiajam grasino susidorojimu, sakydamas, kad jį papjaus. Nukentėjusiajam pradėjus nuo jo bėgti, R. B., rankose laikydamas minėtÄ daiktÄ , panašų į peilį, jį vijosi, tokiu bÅ«du sudarydamas nukentėjusiajam pakankamÄ pagrindÄ bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas, tuo grasino nužudyti nukentėjusįjį, t.y. R. B. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį, kadangi yra pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos, bei atsižvelgus į visus skunde iÅ¡dėstytus argumentus jį iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Mano, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nukentėjusio parodymus, rėmėsi tik liudytojos, kuri su įvykiu nėra susijusi, parodymais, dėl ko pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apelianto teigimu, į teismo posėdį nepagrįstai nebuvo iÅ¡kviestas nukentėjusiojo brolis, kuris apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį žino daugiausia, tuo pažeidžiant BPK 78 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad kaip liudytojas gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių. Skunde keliama abejonė, ar nukentėjusysis po jam padarytų sužalojimų galėjo greitai bėgti link savo namų kaip jis pats teigia.

Nurodoma, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis visÄ laikÄ buvo su broliu, kadangi tÄ dienÄ jie abu remontavo savo automobilį. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo brolis teigė, kad jokio kasteto nematė, taip pat nematė, kaip buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , apie įvykį nieko pasakyti negali, nors buvo kartu. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklÅ«s: pradžioje jis teigė, jam į veidÄ buvo trenkta daiktu, panaÅ¡iu į kastetÄ , tačiau jis jo nematė; po to nurodė, kad kaltinamasis iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė daiktÄ , panašų į peilį, ir grasino susidoroti, dėl ko jis pradėjo bėgti į laiptinę, paaiÅ¡kindamas, kad kaltinamasis jo nepavijo, nors laiptinės durys buvo su koduota spyna ir atstumas iki namų buvo 50 metrų.

Dar vėlesniuose parodymuose teigė, kad po smÅ«gio jis pradėjo bėgti ir tik tada pamatė, kad kaltinamasis turi daiktÄ , panašų į peilį, kurį tiksliai apibÅ«dino. Apelianto teigimu, nėra aiÅ¡ku, kodėl nukentėjusysis keičia parodymus, kita vertus, jei nukentėjusysis teigia, jog įvykį matė kaimynai, kodėl pareigÅ«nai nenustatė Å¡ių žmonių ir jų neapklausė, nors jie padėtų bylÄ iÅ¡spręsti teisingai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad į policijos pareigÅ«nus dėl nagrinėjamo įvykio buvo kreiptasi tik po 2 parų, be to, pareiÅ¡kimÄ parašė nukentėjusiojo žmona, o pastarasis tik pasirašė, kas, apelianto teigimu, rodo, jog pats nukentėjusysis nenorėjo kreiptis į pareigÅ«nus.

Be to, antras nusikaltimo įrankis, apie kurį pasakojo nukentėjusysis, nebuvo rastas, dėl ko, apelianto nuomone, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiam grėsė realus pavojus, jog kaltinamasis su juo susidoros. Kita vertus, kaip teigia apeliantas, aplinkybė, jog į pareigÅ«nus buvo kreiptasi po ilgo laiko tarpo, sudaro pagrindÄ manyti, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys ir kitomis aplinkybėmis, be to, yra galimybė, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir savo elgesiu galėjo iÅ¡provokuoti kaltinamÄ jį suduoti smÅ«gį.

Apelianto nuomone, Å¡ios skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡tirtos iÅ¡ naujo. Taip pat, kaip teigia apeliantas, į teismo posėdį kaip liudytojÄ bÅ«tina iÅ¡kviesti nukentėjusiojo brolį, kuris patvirtintų, ar jie tÄ vakarÄ vartojo alkoholinius gėrimus ar ne, galėtų tiksliai įvardinti užpuolikÄ . Apeliantui nesuprantamas teismo sprendimas priteisti jam su jo ekstradicija susijusias iÅ¡laidas, kadangi D. B. pareigÅ«nai užtikrino, kad jie Å¡ias iÅ¡laidas padengs. Todėl jis praÅ¡o teismo iÅ¡siųsti užklausÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kad atsakingi jos tarnautojai kreiptųsi į D.

B. pareigÅ«nus, praÅ¡ydami atsiųsti patikslinimÄ dėl ekstradicijos iÅ¡laidų apmokėjimo. Teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir to pasėkoje neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R. B. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu.

Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ . Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimÄ byloje. Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais R.

B. kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Priešingai nei teigia apeliantas, visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Teismo argumentuotai įvertinta ir tai, jog R. B. inkriminuojamų nusikaltimų įrankiai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti, ko pasėkoje, kaltinimas patikslintas. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei konstatuoti, kad Å¡ioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis kelia versijÄ , jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys, neatitinka objektyviai byloje nustatytų aplinkybių. IÅ¡ bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų matyti, kad dėl 2010-03-31 patirto sužalojimo (pirminė diagnozė: galvos sumuÅ¡imas ir nosies kaulų lūžimas) J.

B. kreipėsi į ligoninę 2010-04-01. Apie įvykį policijos įstaigai praneÅ¡usios medicinos darbuotojos teigimu, nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad 2010-03-31, apie 20.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo jį sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo, vardu R. 2010-04-01 pareiÅ¡kimu, kurio pagrindu 2010-04-02 buvo suraÅ¡ytas protokolas-pareiÅ¡kimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, nukentėjusysis kreipėsi į teisėsaugos institucijÄ , jame nurodydamas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, t.y. kad 2010-03-31, apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme jį sužalojo iÅ¡ matymo pažįstamas kaimynas, vardu R.

IÅ¡ nukentėjusiojo bei liudytojos J. B. parodymų matyti, kad į ligoninę nukentėjusysis nuvažiavo kitÄ dienÄ po įvykio, t.y. 2010-04-01, pastarajam pasijutus blogai. Nustatytos aplinkybės, pirmosios instancijos teismui leido padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog J. B. padaryti sužalojimai – kairės pusės skruostikaulio bei akiduobės lūžimas su aplinkine kraujosruva, specialisto įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, atsirado nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad tai, jog 2010-04-01 pareiÅ¡kimo turinį iÅ¡ J.

B. žodžių surašė pastarojo sutuoktinė, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, nepaneigia nukentėjusiojo valios inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ dėl nagrinėjamo įvykio. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir siekį, kad jas iÅ¡tirtų teisėsaugos pareigÅ«nai, nukentėjusysis patvirtino savo paraÅ¡u ir tokios savo pozicijos laikėsi viso proceso metu. Nuteistojo R. B. argumentai, kuriais Å¡is siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taipogi yra nepagrįsti ir atmetami.

Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Analizuojant bylos medžiagÄ matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nukentėjusysis parodė, jog nagrinėjamo įvykio dienÄ priėjo prie iÅ¡ matymo pažįstamo R. B., ketindamas pasikalbėti, dėl ko Å¡is kabinėjasi prie jo žmonos.

Tačiau R. B. netikėtai smogė jam į veidÄ daiktu, panaÅ¡iu į kastetÄ , po ko iÅ¡sitraukė daiktÄ , panašų į peilį, ir vydamasis jį grasino, kad papjaus. Tokie dėl esminių aplinkybių duoti nukentėjusiojo J. B. parodymai, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, yra nuoseklÅ«s. Reikia pažymėti ir tai, kad objektyviosios tikrovės reiÅ¡kiniai žmogaus atmintyje fiksuojami per sÄ monės psichinius procesus, todėl kiekvienu atveju individo padarytos iÅ¡vados yra nulemtos ne tik individualių tikrovės suvokimo psichologinių veiksnių, bet ir konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas nusikaltimas.

Nagrinėjamu atveju, netikėti ir agresyvÅ«s nuteistojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė tam tikrÄ emocinį sukrėtimÄ , kas, be jokių abejonių, turėjo įtakos pastarojo subjektyviajam aspektui suvokiant, o vėliau ir žodžiu perteikiant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaip objektyviÄ tikrovę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo parodymuose esantys netikslumai nemenkina jų, kaip įrodymų Å¡altinio patikimumo, juolab, kad, kaip minėta, dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jie yra analogiÅ¡ki, be to, juos vienu ar kitu aspektu patvirtina kiti byloje surinkti duomenys: liudytojos J.

B. parodymai, specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad J. B. sužalojimai padaryti, paveikus kietu buku daiktu, asmens parodymo atpažinti bei akistatos protokoluose užfiksuoti duomenys, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Todėl apelianto argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo R. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.

Apelianto argumentai, kuriais akcentuojamas tikslingumas dėl įvykio apklausti nukentėjusiojo brolį, nepagrįsti ir atmestini. Aplinkybė, kuriÄ praÅ¡o nustatyti apeliantas, apklausiant nukentėjusiojo brolį, t. y. ar nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nagrinėjamu atveju nėra esminė. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo brolis bÅ«tų matęs įvykį, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad Å¡is gyvena Baltarusijoje. Apelianto praÅ¡ymas tikslinti informacijÄ , susijusiÄ su ekstradicijos iÅ¡laidų apmokėjimu, taipogi nepagrįstas ir atmetamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotÄ nuostatÄ ekstradicijos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltininko, kai tas iÅ¡laidas sÄ lygoja pats nuteistasis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, po nusikalstamos veikos padarymo R. B. pasislėpė, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (b.l. 25, 26, 37-38, 42-46). Sprendžiant iÅ¡ Vestminsterio magistratų teismo Tarptautinio skyriaus pateiktų procesinių dokumentų, 2012-12-19 buvo priimtas sprendimas iÅ¡duoti R.

B. 1 kategorijos teritorijai, kuri iÅ¡davė orderį ir paskyrė kardomÄ jį kalinimÄ , laukiant jo ekstradicijos į tÄ teritorijÄ (b.l. 90-93). 2013-01-15, 00.15 val. R. B. buvo perimtas iÅ¡ Jungtinės Karalystės, perduotas ikiteisminį tyrimÄ Nr. 12-1-00980-10 tuo metu atlikusios tyrėjos žinion ir vėliau pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendį (b.l. 61-62, 63, 74). Dėl R. B. ekstradicijos iÅ¡ Jungtinės Karalystės buvo patirtos 7 901,23 Lt dydžio iÅ¡laidos (b.l. 75-80), kurias pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas nuteistajam R. B. bausmes už jam inkriminuojamų veikų padarymÄ , pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymÄ .

Tačiau Å¡ios, R. B. padarytos nusikalstamos veikos jam nėra atsitiktinės: pastarasis jau ne kartÄ buvo teistas, naujus nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Reikia pažymėti ir tai, kad R. B. niekur nedirba, sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (b.l. 97, 123). Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas yra socialiai pavojingas. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai R. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nes akivaizdu, jog Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmių, jo kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, bei tai, kad R.

B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių kiekviena savo dydžiu mažesnė nei sankcijose numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. R. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės adekvačios padarytoms veikoms bei jo asmenybei. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam R. B. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). BK 63 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę.

Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tačiau sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vieningÄ sumanymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009).

Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarė to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtyje įtvirtintus veiksmus atlikdamas tuoj po to, kai prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtÄ ir to pasėkoje J.

B. padarė sužalojimus, įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu (BK 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei įvertinus tai, kad tiek fizinė, tiek psichinė agresija prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudota po to, kai jis iÅ¡reiÅ¡kė priekaiÅ¡tÄ nuteistajam dėl ko Å¡is kabinėjasi prie jo žmonos, darytina iÅ¡vada, jog visi nuteistojo R. B. nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu atlikti veiksmai buvo nukreipti bendram sumanymui įgyvendinti, t.y. įbauginti nukentėjusįjį, ir tokia situacija prilygintina idealiai sutapčiai.

Todėl pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirtas bausmes tarpusavyje, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 4 dalyje, o BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, ir taikyti R. B. paskirtų bausmių apėmimo principÄ , t.y. griežtesne bausme apimti Å¡velnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,     n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti:BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu nuteistajam R. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo Å¡eÅ¡iems mėnesiams bausmę subendrinti su laisvės atėmimo aÅ¡tuoniems mėnesiams bausme, paskirta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinę subendrintÄ bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimÄ aÅ¡tuoniems mėnesiams.BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinę subendrintÄ bausmę R.

B. skirti laisvės atėmimÄ vienuolikai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                         Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                           ArtÅ«ras Å umskas                                                                                                                                     Daiva KazlauskienėNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                       Audronė Kartanienė