b03cbcac-999d-4c8a-a8a6-a8f83b15ed87 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1748-480/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04688-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7.; 2.1.5.2.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-161-475/2019 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams antstoliui V. K. ir BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ bendraatsakovų BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ir antstolio V. K. 13 386 Eur sumÄ Å¾alai dėl neįvykdyto teismo sprendimo atlyginti bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,11 ha žemės sklypÄ . 2002 m. kovo 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-1079-249/2001, pagal 2001 m. kovo 8 d. apylinkės teismo sprendimÄ ir 2002 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, dabar – Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT), buvo įpareigota įteisinti ieÅ¡kovui 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , bet yra įraÅ¡as, kad vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas.

Civilinėje byloje Nr. 2-1079-249/2001 A. K. buvo bendraieÅ¡kovis su O. N.. Teismo sprendimas buvo pradėtas vykdyti nedelsiant po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. (duomenys neskelbtini), pilnai atkurtos nuosavybės teisės O. N., o A. K. įteisintas tik 2,82 ha žemės sklypas, dėl ko teismo sprendimo vykdymas buvo nebaigtas, liko neįteisinta 0,29 ha sklypas. Atsakovas antstolis V. K. nebaigęs vykdymo, priėmė potvarkį ir bylÄ sunaikino. Byloje nėra raÅ¡to apie grÄ Å¾intÄ Ä¯vykdytos bylos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovui neįteisintas 0,29 ha žemės sklypas, dėl to vykdomoji byla negalėjo bÅ«ti tinkamai užbaigta. Taip pat pastebėtina, kad ieÅ¡kovas nieko nežinojo apie tai, kad iÅ¡ esmės civilinėje byloje Nr. 2-1079-249/2001 pagal 2001 m. kovo 8 d. apylinkės teismo sprendimÄ ir 2002 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, taip pat ieÅ¡kovas nežinojo kam buvo iÅ¡siųstas vykdomasis raÅ¡tas bei nežinojo, kad vykdytojas byloje yra antstolis V. K..

Apie tai, kad ieÅ¡kovas teismo prašė iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ byloje nėra duomenų, nėra ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis bÅ«tų informavęs ieÅ¡kovÄ apie bylos vykdymo eigÄ bei jos užbaigimÄ . IeÅ¡kovas nieko nežinojo apie vykdomojo rato iÅ¡davimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1079-249/2001, nors jis buvo bendraieÅ¡kovis su savo uoÅ¡ve O. N.. NŽT 2016 metais ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu informavo, kad nuosavybės teisė į 0,29 ha žemės sklypÄ bus atkurta vėliau.

IeÅ¡kovas yra garbaus amžiaus žmogus, jis žino, kad žemės matavimas ilgai užtrunka, bet pavargus laukti ir eilini kartÄ gavus raÅ¡tÄ , kad žemė bus atmatuota vėliau, ieÅ¡kovas, per įgaliotÄ asmenį 2016 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, nes dalis teismo sprendimo yra įvykdyta, o dalis ne. IeÅ¡kovas nežinojo, kad vykdomoji byla jau užbaigta ir sunaikinta. Teismas nutartimi informavo ieÅ¡kovÄ , kad vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas, nes byloje yra apie tai įraÅ¡as, todėl naujas vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas nebus.

PaaiÅ¡kėjo, kad vykdomoji byla buvo sunaikinta 2010 m. gegužės 21 d., pasibaigus vykdomosios bylos saugojimo terminui. Vykdomosios bylos atnaujinti neįmanoma, kai vykdomoji byla yra užbaigiama antstolio potvarkiu, nes Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) tokio procesinio veiksmo nenumato. Dėl to ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nežinodamas ir nebÅ«damas informuotas apie antstolio veiksmus ir sÄ Å¾iningai ir kantriai laukdamas tolimesnio vykdymo, ryÅ¡ium su užsitęsusia žemės reforma, neteko žemės sklypo 0,29 ha esančio (duomenys neskelbtini) ir jam buvo padaryta didelė materialinė žala.

Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra nepakeistas ir nėra pagrindo jo pakeisti, ar bylÄ atnaujinti, pažymėtina, kad Å¡ioje byloje yra nesunku atkurti ieÅ¡kovui nuosavybės teises natÅ«ra į trÅ«kstamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Tokio pasakymo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės nėra, negali bÅ«ti. Susidarius tokiai situacijai kokia yra dabar, atsakovas turėtų susitarti su ieÅ¡kovu dėl analogiÅ¡ko žemės Å«kio žemės paskirties sklypo įgijimo toje kadastro vietovėje, ar netoliese iÅ¡ asmenų, kurie savo turimÄ Å¾emę parduoda, ir perleidimo ieÅ¡kovui.

Toks pasiÅ«lymas yra normali praktika. Å i byla yra sprendžiama pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl ieÅ¡kovas nepažeidė trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino bei bendrojo deÅ¡imties metų senaties termino, taip kaip apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2016 metais iÅ¡ teismo. Iki kreipimosi į teismÄ , 2016 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovas ėmė numanyti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeistos, kai iÅ¡ trečiojo asmens NŽT gavo raÅ¡tÄ , kad jam nuosavybės teisė bus atstatyta vėliau.

RaÅ¡te nėra nurodyti jokie terminai, todėl ieÅ¡kovas, ketindamas paspartinti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, nedelsiant kreipėsi į teismÄ . Be to, antstoliui nei karto neinformavus ieÅ¡kovo apie iÅ¡ieÅ¡kojimo eigÄ , ieÅ¡kovas, iÅ¡ esmės neturėjo galimybės skųsti bet kokių antstolio veiksmų.

3. Atsiliepime dėl senaties taikymo ieÅ¡kovas papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas savo vardu nebuvo prašęs iÅ¡duoti teismo vykdomojo raÅ¡to ir apie jokį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nežinojo. IeÅ¡kovas nežinojo, kad buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, todėl nuolat eidavo pas NŽT specialistę, kuri sakydavo, kad nuosavybė bus atkuriama vėliau, nes žemės reforma dar nėra baigta, todėl ieÅ¡kovas laukė ir pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisė į žemę natÅ«ra bus atkurta tolimesniame žemės reformos vykdymo procese. 2016 m. liepos 7 d.

NŽT specialistė pakartotinai pažadėjo atkurti nuosavybės teisę į likusiÄ ieÅ¡kovo žemę vėliau, todėl ieÅ¡kovas nepažeidė jokio ieÅ¡kinio senaties termino. Be to, net ir jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų kreipęsis į NŽT dėl žemės grÄ Å¾inimo proceso, bet vis tiek jam NŽT bÅ«tų iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis, kad prievolė atmatuoti žemę nėra iÅ¡nykusi, bÅ«tų laikoma, kad senaties terminas yra atnaujinamas, nes skolininkas skolÄ pripažįsta. NŽT sÄ moningai darė pažeidimÄ neveikdama, todėl dėl tokio neveikimo, dėl neatliktų kiekvienÄ dienÄ Å¾emės suradimo ir matavimo veiksmų, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 5 dalimi senatis atsinaujina su kiekviena diena.

Žinant, kad ieÅ¡kovas nežinojo, kad buvo užvesta vykdomoji byla pas antstolį M. L., nežinojo, kad vykdomoji byla buvo perduota vykdyti antstoliui V. K., yra aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas nevaikščiojo pas antstolius dėl priverstinio vykdymo ir jų neragino. Nežinojimo faktÄ patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas 2016 metais kelis kartus kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, kad byloje buvo du ieÅ¡kovai ir nesiaiÅ¡kino kuriam iÅ¡ jų, kurio praÅ¡ymu buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.

Teismas konstatavo, kad byloje yra įraÅ¡as, kad buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, todėl pakartotinai vykdomasis raÅ¡tas neiÅ¡duodamas. Ir tik 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesį ieÅ¡kovas, suradęs pas kokį antstolį buvo vykdomoji byla, suprato, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeistos, nes vykdomoji byla yra sunaikinta ir nuosavybės teisės atkurtos nebus. Pastebėjo, kad ieÅ¡kovas nuo 2002 metų elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai kasmet domėdamasis nuosavybės teisės atkÅ«rimo klausimu, asmeniÅ¡kai ateidamas į NŽT pas jo bylÄ kuruojančiÄ specialistę.

IeÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. liepos 7 d., kai bÅ«damas garbaus amžiaus ieÅ¡kovas suprato, kad NŽT specialistai jo atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir gali pažeisti jo teises. IeÅ¡kovas suprato, kad jis gali paprasčiausiai nesulaukti žemės reformos pabaigos, o NŽT specialistai tikėtina, kad tyčia nukelia jo žemės matavimo klausimo iÅ¡sprendimÄ . Atsakovo antstolio kontoros atžvilgiu ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra momentas, kai advokato padėjėjas A. Å . 2016 metų rugsėjo mėnesį susiskambinęs su antstolio kontora sužinojo, kad ieÅ¡kovo byla yra sunaikinta ir apie tai pranešė ieÅ¡kovui.

4. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas antstolis V. K. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė taikyti senatį, patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovams Kauno rajono valdybai, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, O.

N., F. L. dėl pažeistų teisių atstatymo ir 2002 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002 nutarė ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį patenkinti, įpareigoti atsakovę Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. A. K. pirmos instancijos teismui (Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje 2-1079-249/2001) pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kuris 2002 m. kovo 27 d. jam buvo iÅ¡duotas.

Å ias aplinkybes patvirtina 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos O. Å . nutartis, kurioje nurodyta, kad civilinėje byloje yra atžyma, kad ieÅ¡kovas A. K. su praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, kad 2002 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovui vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas, užvesta vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658, kurios pagrindu numatytas vykdymas įpareigojant Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.

Apie gautÄ vykdomÄ jÄ bylÄ ir pradėtus atlikti įpareigojimo veiksmus, vykdomojoje byloje skolininkui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai buvo raÅ¡tu iÅ¡siųstas raginimas vykdyti įpareigojimÄ . Å i vykdomoji byla po antstolių institucinės reformos 2003 metų sausio mėnesį buvo perduota atsakovui V. K.. Atsakovas pažymėjo, kad 2002 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-224/2002 suformuluota rezoliucinė dalis negali bÅ«ti atsieta nuo visos civilinės bylos konteksto ir joje esančių duomenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas nesuteikia teisės A. K. reikalauti, kad nuosavybė bÅ«tų įteisinta į bet kokį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o tik į konkretų žemės sklypÄ , kurį ieÅ¡kovas realiai valdė ginčo metu. Vykdomojoje byloje buvo gauti raÅ¡ytiniai dokumentai, kuriuose Å¡alys – iÅ¡ieÅ¡kotojas A. K. ir skolininkė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, nurodė, jog vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartimi, susitarė įteisinti A.

K. du lygiaverčius 2,59 ha ploto sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). A. K. sutinka, kad vietoj 3,11 ha žemės sklypo būtų suteikti du žemės ir miško sklypai bendro 2,59 ha ploto (šias aplinkybes patvirtina 2002 m. gegužės 31 d. pažyma bei 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos O. Š. nutartis). Šis šalių susitarimas buvo pilnai įvykdytas ir A. K. vardu nuosavybės teise buvo įregistruoti aptarti du sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi šalims susitarus ir įvykdžius įsipareigojimus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002, vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658, 2003 m. rugsėjo 7 d. buvo užbaigta pilnai įvykdžius pateikto vykdomojo rašto apimtį.

Apie vykdomosios bylos užbaigimÄ buvo informuotos vykdomosios bylos Å¡alys iÅ¡siuntus joms paÅ¡tu patvarkymÄ . Taip pat grÄ Å¾intas vykdomasis dokumentas iÅ¡davusiam teismui. Negavus jokių pretenzijų ar prieÅ¡taravimų ir pasibaigus vykdomosios bylos saugojimo terminui, vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658 buvo sunaikinta 2010 m. gegužės 21 d. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad antstolio neteisėtas veiksmas yra vykdomosios bylos sunaikinimas, kadangi bylos sunaikinimas pasibaigus jos saugojimo terminui iÅ¡vis nėra vykdymo veiksmas CPK prasme.

Å is veiksmas priskirtinas prie administracinių antstolio kontoros veiksmų ir teisinių padarinių vykdomosios bylos Å¡alims nesukelia. Vienintelis vykdymo veiksmas, kurį antstolis V. K. Å¡ioje vykdomojoje byloje yra atlikęs, yra 2003 m. rugsėjo 7 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad tariamai jam neįteisintas 0,29 ha ploto sklypas, analogiÅ¡kas ir atitinka analogiÅ¡kÄ sklypÄ , kurio valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡raÅ¡as (2015 m. kovo 27 d.) pateiktas byloje.

Å io sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio paskirtis, sklypo vertė nustatyta 2015 m. kovo 23 d. Vertinant pateikiamÄ Å¾emės sklypo iÅ¡raÅ¡Ä yra aiÅ¡ku tik tiek, kad minimas sklypas yra Kauno mieste, tačiau nėra aiÅ¡ku kurioje konkrečioje vietovėje. IeÅ¡kovas reikalaudamas priteisti 13 386 Eur sumÄ , patikslintame ieÅ¡kinyje nepateikia jokių aiÅ¡kių paskaičiavimų, kodėl jis remiasi bÅ«tent Å¡iuo valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡raÅ¡u, ir kodėl žalos suma yra 13 386 Eur, nors iki bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teisme, ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimÄ tik dėl 12 386 Eur sumos, kaip žalos priteisimo.

Atsakovo manymu, apskaičiavimo metodas ir patirtos žalos dydis privalo bÅ«ti nustatytas tariamos žalos atsiradimo momentu, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat nėra ieÅ¡kovo įrodyta ir nėra aiÅ¡ku, kokios paskirties žemės sklypas, ieÅ¡kovo manymu, nebuvo įteisintas. Pabrėžtina, kad 2002 m. gegužės 31 d. pažymoje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija su ieÅ¡kovu susitarė įteisinti du lygiaverčius 2,59 ha ploto sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas sutiko, kad vietoj 3,11 ha žemės sklypo bÅ«tų suteikti du, skirtingų paskirčių žemės sklypai, t. y. žemės ir miÅ¡ko sklypai, sudarantys 2,59 ha bendrÄ plotÄ . Taigi ieÅ¡kovas neįrodė, į kokios paskirties žemę jo manymu nėra įteisinta nuosavybė, kadangi nuo to priklauso žemės vertė, atsižvelgiant ir į jos paskirtį. Žalos buvimas nėra preziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

Svarbu pažymėti, kad antstolio žinioje vykdomasis dokumentas buvo iÅ¡duotas ne dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o teismo įpareigojimo vykdymo. Teismo sprendimu žemės sklypÄ ieÅ¡kovui buvo įpareigota įteisinti pati atsakovė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija. Tai yra asmeninio pobÅ«džio įpareigojimas juridiniam asmeniui turinčiam teisę tokį veiksmÄ atlikti. Žemės sklypų įteisinimas yra specifinės funkcijos, kurias Lietuvos Respublika pagal tuomet galiojusius teisės aktus buvo delegavusi apskričių virÅ¡ininkų administracijoms.

Vykdymo procese Å¡ios specifinės funkcijos antstoliams nebuvo ir nėra deleguotos, todėl antstolis kaip vykdymo proceso atstovas neįgijo teisės įteisinti teismo sprendime nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovui. Antstoliui neturint įgaliojimų atlikti tam tikrÄ veiksmÄ nėra ir tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp antstolio veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo. IeÅ¡kovas praleido visus CK numatytus senaties terminus, tame tarpe ir numatytÄ CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kuri numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, bet ir bendrÄ 10 metų senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškovas manė, kad jo teisės ir teisėti interesai kaip nors pažeisti, tai apie tai jis sužinojo ir žinojo nuo susitarimo su atsakovu (Kauno apskrities viršininko administracija) sudarymu momento. Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo, kad nuo 2002 m. birželio 5 d. ieškovas suprato ir žinojo, kad jam galimai nėra atkurta visa nuosavybės teisė ir tai yra senaties pradžios momentas.

5. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad kiekvienu atveju bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sÄ lygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas. Tik ieÅ¡kovui įrodžius, kad yra nustatytos visos sÄ lygos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti, jis galėtų reikalauti iÅ¡ draudiko įvykdyti prievolę pagal draudimo sutartį, sudarytÄ su antstoliu.

Nesant antstolio civilinės atsakomybės sÄ lygų ir/arba draudžiamojo įvykio pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, neatsiranda draudimo bendrovės prievolė atlyginti žalÄ nukentėjusiam asmeniui. Nors ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodo, kokie konkretÅ«s antstolio neteisėti veiksmai lėmė žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ , tačiau vertinant patikslinto ieÅ¡kinio turinį, draudimo bendrovės nuomone, galima iÅ¡skirti du momentus: pirma, ieÅ¡kovo nuomone, antstolis neteisėtus veiksmus atliko 2003 m. rugsėjo 7 d., užbaigdamas vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0072/02/02658; antra, ieÅ¡kovo nuomone, antstolis neteisėtus veiksmus atliko 2010 m. gegužės 25 d., sunaikindamas vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0072/02/02658, pasibaigus jos saugojimo terminui, nustatytam teisės aktais.

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (draudimo polisas Nr. AT 00004) buvo apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę. Å iÄ informacijÄ draudimo bendrovė mato savo vidinėje duomenų bazėje, tačiau negali pateikti į bylÄ draudimo poliso, kadangi suėjus teisės aktų nustatytam 10 metų saugojimo terminui, draudimo polisas Nr. AT 00004 buvo sunaikintas. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovas buvo apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę pagal draudimo polisÄ Nr. AT 000785.

Draudimo sutarties Nr. AT 00004 sudedamoji dalis yra Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1395, t. y. redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d. Draudimo sutarties Nr. AT 000785 sudedamoji dalis yra Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957, t. y. redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

Paminėtos taisyklės reglamentavo antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygas, draudimo sutarties Å¡alių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, apdraustojo teises ir pareigas. Abi aukščiau paminėtų taisyklių redakcijos iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ko turinio, kalbant apie taisyklių 6 ir 8 punktų taikymÄ , kurie aktualÅ«s Å¡ioje byloje. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir Å¡alių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas.

Taisyklių 8 punkte pateikiama draudžiamojo įvykio samprata. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos;

2) pareikštas kaip rašytinė pretenzija;

3) pareikÅ¡tas draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ terminÄ , nurodytÄ taisyklių 6 punkte;

4) pareikÅ¡tas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per Å¡alių nustatytÄ terminÄ , nurodytÄ taisyklių 6 punkte, dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas;

5) pareikÅ¡tas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliktų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Antstolio neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų konstatavimas yra tik prielaida draudžiamajam įvykiui nustatyti ir draudiko pareigai mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsirasti. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas draudžiamojo įvykio faktas, nukentėjusio asmens pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo atitikti taisyklių 8 punkte nurodytas sÄ lygas.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto teisinio reglamentavimo ir Å¡ios bylos aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka taisyklių 8 punkto sÄ lygų (praleistas pretenzijos pateikimo laikotarpis), todėl net ir nevertinant antstolio civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo / neegzistavimo, nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu tenkinti.

6. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, NŽT nurodė, kad patikslintas ieÅ¡kinys nepagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002 nutarė įpareigoti atsakovę Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad A. K. turėjo teisę įsigyti žemę nuosavybės teise, kaip suteiktÄ pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ valstiečių Å«kiui steigti.

Teismas nurodė, kad žemė jam buvo atmatuota, pažymėta vietovėje riboženkliais, t. y. faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui paskirta natÅ«ra. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjui Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-3259 buvo atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiais žemės ir miÅ¡ko sklypais. Apie tai Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija pasisakė 2002 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡te Nr. 03-1179. Tai patvirtina 2002 m. balandžio 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio metu vietoje ženklinant ir parodant žemės sklypÄ buvo apskaičiuotas ir paženklintas A.

K. faktiÅ¡kai naudotas žemės sklypas. Šį aktÄ pasirašė pats pareiÅ¡kėjas, t. y. vietovėje parodė faktiÅ¡kai naudotos žemės ribas ir plotÄ , kuris pamatavus sudarė ne 3,11 ha, o 2,45 ha ir 0,14 ha. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise 2002 m. balandžio 11 d., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui buvo paženklintos žemės sklypo ribos, nustatant sklypo Nr. 294-1 plotÄ â€“ 2,45 ha, Nr. 294-2, plotÄ â€“ 0,14 ha. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. birželio 27 d.

Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, dalyvaujant A. K. vietoje ženklinant ir parodant 2,45 ha ploto žemės sklypÄ Nr. 294-1 buvo apskaičiuotas ir paženklintas faktiÅ¡kai didesnis, t. y. 2,5303 ha ploto (o ne 2,45 ha ploto) žemės sklypas. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui buvo paženklinta ir atmatuota 2,67 ha (2,5303 ha + 0,14 ha). Svarbu tai, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2002 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 19/3999 projekte pareiÅ¡kėjas pats parašė, kad „sutinku, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi vietoj 3,11 ha man bÅ«tų atkurtos teisės į 2,59 ha“.

Taigi A. K. (duomenys neskelbtini) pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ valstiečių Å«kiui steigti buvo atmatuotas ir pažymėtas vietovėje riboženkliais ne 3,11 ha ploto žemės sklypas, o jo faktiÅ¡kai vietovėje naudotas ir po matavimų patikslintas žemės plotas – 2,67 ha. NŽT nuomone, pareiÅ¡kėjas realiai naudojo ne 3,11 ha plotÄ , o jam suteiktÄ ir natÅ«roje buvusį 2,67 ha plotÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovo V.

K. naudai, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovo BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, naudai.

8. Teismas nustatė, kad po įvykusios antstolių reformos, vykdomoji byla buvo perduota antstoliui, šioje byloje atsakovui V. K.. Pasibaigus vykdomosios bylos saugojimo terminui, vykdomoji byla 2010 m. gegužės 21 d. sunaikinta. Byloje esantis 2010 m. kovo 30 d. priedas prie naikinti atrinktų bylų akto Nr. 1, bei dokumentų sunaikinimo aktas neginčijamai patvirtina, kad A. K. vykdomoji byla pasibaigus saugojimo terminui buvo sunaikinta.

9. Teismas sprendė, kad byloje esanti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis patvirtina, jog vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas turėjo ne tik realiÄ galimybę, bet ir pareigÄ domėtis vykdymo veiksmais.

10. Teismas sprendė, kad byloje neįrodytos reikÅ¡mingos aplinkybės antstolio civilinės atsakomybės sÄ lygoms atsirasti: neteisėti veiksmai ir žalos dydis.

11. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes, laikė, kad 2002 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovas suprato, jog jam nėra atkurta nuosavybės teisė į 0,29 ha žemės sklypo plotÄ , todėl bÅ«tent nuo Å¡io momento skaičiuotinas senaties terminas. Nagrinėjamu atveju nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovas nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl teismas manė, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o:

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti;

2) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir konstatavo tÄ aplinkybę, kad apie savo teisių pažeidimÄ , jog jam nebus atkurta nuosavybės teisė į 0,29 ha žemės sklypÄ ieÅ¡kovas sužinojo 2002 m. birželio 5 d. IeÅ¡kovui nėra aiÅ¡ku, kokių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neva dar 2002 m. birželio 5 d., praėjus vos trims mėnesiams po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje, kuri vyko 8 metus, sužinojo, kad jam nebus atmatuota žemė. 12.2.

Teismas rėmėsi 2016 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1079-249/2001), kurioje nurodyta, kad 2002 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovui yra iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, bet Å¡ioje nutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kuris bylos lapas patvirtina, kam buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. 12.3. Teismas neteisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sÄ lygas bei nepateikė jokių motyvų, paneigiančių ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ bei kodėl atsakovo neveikimas, nebendradarbiavimas su ieÅ¡kovu atliekant procesinius veiksmus vykdymo procese, atsakovo nesusitapatinimas su ieÅ¡kovu, nepraneÅ¡imas nei ieÅ¡kovui, nei teismui apie vykdomosios bylos užbaigimÄ , bylos padėjimÄ saugoti ir vėlesnį sunaikinimÄ , nėra laikoma atsakovo neatidumu vykdymo procese. 12.4.

Teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas nepatyrė jokios žalos, nes trečiasis asmuo besibaigiant bylos nagrinėjimui pateikė informacijÄ , kad gali leisti ieÅ¡kovui pasirinkti žemę rajone kur yra laisvos žemės, remiantis Marijampolės apskrities 1999 m. gruodžio 2 d. iÅ¡vada Nr. 3525M dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, neįsigilino į bylos esmę. Teismas, nenustatydamas padarytos žalos ieÅ¡kovui, rėmėsi dokumentu, kuris neturi jokio ryÅ¡io su Å¡ios bylos esme ir iÅ¡ esmės su Å¡ia byla. 12.5.

IÅ¡ trečiojo asmens raÅ¡to aiÅ¡ku, kad trečiasis asmuo pripažįsta skolÄ ieÅ¡kovui, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje senaties terminai iÅ¡ esmės yra netaikomi galiojant bendram principui, jog jei skolininkas po bet kokio senaties termino suėjimo skolÄ pripažįsta, senaties terminai atsinaujina ir negali bÅ«ti taikoma. 12.6. Teismas neteisingai nenustatė atsakovo kaltės formos neatidumo, nesiaiÅ¡kino ir nenustatinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų.

13. Atsakovas antstolis V. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. IeÅ¡kovas byloje neneigė, jog jis sutiko ir suprato, kad 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-3259 ir 2002 m. birželio 4 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 19/3999 jam nebus įteisinta nuosavybė į 0,29 ha sklypÄ .

Jis sutiko, kad nuosavybė į 0,29 ha žemės sklypÄ jam bus atkurta vėliau rengiant žemėtvarkos projektÄ sekančiame etape. Atsižvelgiant į byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, į ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas faktines aplinkybes, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad senaties termino eigos pradžia yra 2002 m. birželio 5 d. 13.2. IeÅ¡kovas tiek nagrinėjant civilinę bylÄ teismo posėdžių metu, tiek ir teikdamas apeliacinį skundÄ su argumentais painiojasi ir klaidina teismÄ dėl dviejų skirtingų nuosavybės įgyvendinimo bÅ«dų, t. y. nuosavybės įteisinimas priimtu teismo sprendimu (Å¡iuo atveju nutartimi pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ ) bei nuosavybės teisių atkÅ«rimas pagal nepanaudotÄ iÅ¡vados likutį pagal Žemės reformos įstatymÄ .

Antstoliui pavestas priverstinis teismo sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju nuosavybės įteisinimas pagal teismo nutartį. Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagal Žemės reformos įstatymÄ ginčo tarp Å¡alių nebuvo ir Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas neįgijo priverstinio vykdymo elemento. 13.3. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002, sutiko, kad vietoj 3,11 ha žemės sklypo bÅ«tų suteikti du žemės ir miÅ¡ko sklypai bendro 2,59 ha ploto, o tai reiÅ¡kia, kad nuosavybės teisių įgyvendinimas teismo nutarties pagrindu visiÅ¡kai įvykdytas. 13.4.

Nuosavybės teisių atkÅ«rimas ieÅ¡kovui pagal nepanaudotÄ iÅ¡vados likutį į 0,29 ha iki Å¡iol yra iÅ¡likęs pagal Marijampolės apskrities 1999 m. gruodžio 2 d. iÅ¡vadÄ Nr. 3525M dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas turi galimybę įteisinti nuosavybę į neatkurtos žemės dalį. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas Å¡io nuosavybės įgyvendinimo bÅ«do nėra iÅ¡naudojęs, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas realios žalos ir nepatyrė. 13.5.

IeÅ¡kovas, bandydamas įrodyti, atsakovo, kaip antstolio funkcijas atliekančio asmens kaltę, nurodo, kad atsakovas tariamai buvo nerÅ«pestingas, neapdairus, tačiau jokių įrodymų nepateikė. 13.6. IeÅ¡kovas klaidingai teigia, kad vykdomosios bylos sunaikinimas suėjus senaties terminui yra neteisėtas veiksmas, nes Å¡is antstolio veiksmas nėra vykdymo veiksmas, o tuo labiau neteisėtas. Antstolis, sunaikindamas vykdomÄ jÄ bylÄ , neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o atliktuose veiksmuose nėra kaltės, kadangi tai buvo atlikta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. 13.7.

Svarbu ir tai, kad antstolio žinioje vykdomasis dokumentas buvo iÅ¡duotas ne dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o teismo įpareigojimo vykdymo. Žemės sklypų įteisinimas yra specifinės funkcijos, kurias Lietuvos Respublika pagal tuomet galiojusius teisės aktus buvo delegavusi apskričių virÅ¡ininkų administracijoms. Vykdymo procese Å¡ios specifinės funkcijos antstoliams nebuvo ir nėra deleguotos, todėl antstolis kaip vykdymo proceso atstovas neįgijo teisės įteisinti teismo sprendime nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovui. 13.8.

Nagrinėjant civilinę bylÄ ieÅ¡kovas neįrodė, kad patyrė žalÄ . Neįrodė ir į kokios paskirties sklypÄ , ir kur nėra atkurta nuosavybė, o tuo labiau neįrodė ir žalos dydžio (pradinis ieÅ¡kinys – 12 386 Eur, vėliau – 13 386 Eur).

14. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovui (duomenys neskelbtini) pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ valstiečių Å«kiui steigti buvo atmatuotas ir pažymėtas vietovėje riboženkliais ne 3,11 ha ploto žemės sklypas, o jo faktiÅ¡kai vietovėje naudotas ir po matavimų patikslintas žemės plotas – 2,67 ha. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. K. (toliau – ieÅ¡kovas arba apeliantas) pagal Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 1999 m. gruodžio 2 d. patvirtintÄ iÅ¡vadÄ Nr. 3525M dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – iÅ¡vada), turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 3,11 ha žemės (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002 įpareigojo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose skirtingai nurodomas (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io kaimo pavadinimÄ nurodo pagal tai, kaip yra nurodę byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose), nuosavybės teise.

Byloje buvo iÅ¡keltas klausimas, kokios materialinės teisės normos taikomos, kai sprendžiama dėl teisinio statuso to žemės sklypo, kuris pradėtas suteikinėti pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ , tačiau dokumentų įforminimas neužbaigtas. Teismai nustatė faktus, kad Valstiečių Å«kio įstatymo galiojimo laiku ieÅ¡kovas A. K. pateikė praÅ¡ymÄ dėl žemės paskyrimo jam valstiečio Å«kiui steigti, Kauno rajono žemės skirstymo komisija sprendė dėl žemės suteikimo ir užsakė žemėtvarkos projektÄ jo uoÅ¡vio J.

N. vardu, nors Å¡io asmens praÅ¡ymo dėl Å«kio steigimo ir žemės skyrimo nebuvo, projektas buvo paruoÅ¡tas, žemė buvo atmatuota, pažymėta vietoje riboženkliais, t. y. faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui paskirta natÅ«ra. Galutinai žemės paskyrimas pagal tuo metu galiojusį Valstiečių Å«kio įstatymÄ nebuvo užbaigtas. IÅ¡analizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , kasacinis teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas A. K. turėjo teisę įsigyti žemę nuosavybės teise, kaip suteiktÄ pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ valstiečio Å«kiui steigti ir įpareigojo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti jam 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise.

19. Taigi, ieÅ¡kovas turėjo teises tiek į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (nutarties 17 pastraipa), tiek įsigyti žemę nuosavybės teise, kuri buvo suteikta valstiečio Å«kiui steigti (nutarties 18 pastraipa).

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 2 punktu (2000 m. gruodžio 11 d. redakcija), jei piliečiai ar jų Å¡eimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrÄ Å¾inamÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ , arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrÄ Å¾inamos žemės buvo tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ , žemė, suteikta pagal Valstiečio Å«kio įstatymÄ , neparduodama; tokiu atveju nuosavybės teisė atkuriama lygiaverčiu sklypu.

21. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), žemės reformÄ Ä¯gyvendina ir sprendimus grÄ Å¾inti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių virÅ¡ininkai arba kita Vyriausybės įgaliota institucija.

22. Atsižvelgiant į byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, antstolio žinioje buvo vykdomasis dokumentas dėl teismo įpareigojimo vykdymo. Jau minėta (nutarties 18 pastraipa), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 6 d. nutartimi įpareigojo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai paskirtÄ Å¾emės sklypÄ valstiečių Å«kiui steigti. Specifinės žemės sklypų įteisinimo funkcijos vykdymo procese antstoliams nebuvo ir nėra deleguotos (nutarties 21 pastraipa), todėl antstolis kaip vykdymo proceso atstovas pats neįgijo teisės įteisinti kasacinio teismo nutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ ieÅ¡kovui.

23. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2002 m. balandžio 11 d. parengtas Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio metu vietoje ženklinant ir parodant žemės sklypÄ buvo apskaičiuotas ir paženklintas A. K. faktiÅ¡kai naudotas žemės sklypas. Šį aktÄ pasirašė pats ieÅ¡kovas, t. y. vietovėje parodė faktiÅ¡kai naudotos žemės ribas ir plotÄ , kuris pamatavus sudarė ne 3,11 ha, o 2,45 ha ir 0,14 ha. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise 2002 m. balandžio 11 d. dalyvaujant ieÅ¡kovui buvo paženklintos žemės sklypo ribos, nustatant sklypo Nr. 294-1 plotÄ â€“ 2,45 ha, Nr. 294-2 plotÄ â€“ 0,14 ha. 2002 m. gegužės 31 d. pažymoje „Dėl Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001 m. lapkričio 22 d.

įsakymo Nr. 02-01-7444 pripažinimo netekusiu galios ir nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo“ pažymėta, jog A. K. sutinka, kad vietoje 3,11 ha žemės sklypo, bÅ«tų suteikti du žemės sklypai bendro 2,59 ha ploto. Pažymoje tai pat teigiama, kad ieÅ¡kovui suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai žemės ir miÅ¡ko sklypų (duomenys neskelbtini) neindeksuota kaina – 4 173 Lt, todėl reikia 2,82 ha padengti suteikiamus žemės ir miÅ¡ko sklypus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartimi, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija įteisina ieÅ¡kovui du lygiaverčius 2,59 ha ploto žemės ir miÅ¡ko sklypus ir lieka 0,29 ha žemės sklypas, į kurį nuosavybės teisė bus atkurta vėliau. 2002 m. birželio 4 d. buvo priimtas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymas Nr. 02-05-3259, kuriuo ieÅ¡kovui buvo atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiais žemės ir miÅ¡ko sklypais (2,45 ha žemės Å«kio paskirties ir 0,14 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties), bei priimtas 2002 m. birželio 4 d.

Kauno apskrities sprendimas Nr. 19/3999, kurių pagrindu vėliau ieškovo vardu įregistruota nuosavybės teisė.

24. Pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Lietuvos Respublikos žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (2000 m. balandžio 3 d. redakcija) 77 punktas nustatė maksimalias žemės sklypams leistinos ploto paklaidas, atsižvelgiant į plano mastelį ir naudojamÄ kartografinę medžiagÄ , kurios pateikiamos Å¡io punkto lentelėje. Pagal Å¡iÄ lentelę apskaičiuojama ir leistina žemės sklypo ploto paklaida, kuri nustatoma atlikus matavimus geodeziniais prietaisais.

25. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2002 m. birželio 27 d. parengtame Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, dalyvaujant A. K. vietoje ženklinant ir parodant 2,45 ha ploto žemės sklypÄ Nr. 294-1 buvo apskaičiuotas ir paženklintas faktiÅ¡kai didesnis, t. y. 2,5303 ha ploto (o ne 2,45 ha ploto), žemės sklypas. 2002 m. rugsėjo 26 d. pažymoje „Dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registro Nr. 19/23181 patikslinimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo“ nurodyta, kad atlikti A.

K. faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo geodeziniai matavimai; nustatytas didesnis (2,5303 ha) sklypo plotas, negu suteikta naudotis (2,45 ha), tačiau toks skirtumas yra leistinos paklaidos ribose; siÅ«loma patikslinti Nekilnojamojo turto duomenis ir padalinti žemės sklypÄ Ä¯ keturis sklypus pagal padalijimo projektÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieÅ¡kovas 2002 m. rugsėjo 26 d. ranka raÅ¡ytu praÅ¡ymu kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjÄ dėl registro duomenų patikslinimo po atliktų geodezinių matavimų ir žemės sklypo padalijimo į keturis sklypus.

Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 2002 m birželio 4 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 19/3999 ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-3259 pagrindu ieškovui priklausė 2,5303 ha ir 0,1354 ha plotų žemės sklypai, suformuoti atlikus kadastrinius matavimus.

26. Taigi A. K. (duomenys neskelbtini) pagal Valstiečių Å«kio įstatymÄ valstiečių Å«kiui steigti buvo atmatuotas ir pažymėtas vietovėje riboženkliais ne 3,11 ha ploto žemės sklypas, o jo faktiÅ¡kai vietovėje naudotas ir po matavimų patikslintas žemės plotas – 2,67 ha.

27. Pažymėtina, kad tiek 2002 m. gegužės 31 d. pažyma, tiek NŽT 2019 m. vasario 13 d. pažyma patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teisių atkūrimas pagal išvados likutį į 0,29 ha žemės, kurios vertė – 436 Lt/126 Eur, yra išlikęs iki šiol (nutarties 17 pastraipa).

28. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančio 2002 m. kovo 29 d. Teisingumo ministerijos teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo raginimo Nr. 3405-10/02 adresuoto Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, teisingai nustatyta, kad antstolių kontoroje buvo gautas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-1079, bei tuo metu vykdymo veiksmus atlikęs antstolis M. L. įpareigojo skolininkÄ iki 2002 m. birželio 5 d. įteisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo, kad 2002 m. birželio 4 d. buvo priimtas Kauno apskrities sprendimas Nr. 19/3999 ir įsakymas Nr. 02-05-3259, kuriais ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiais žemės ir miško sklypais (2,45 ha ir 0,14 ha). Šalims susitarus (šias aplinkybes patvirtina 2002 m. gegužės 31 d. pažyma) ir įvykdžius įsipareigojimus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002, vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658, 2003 m. rugsėjo 7 d. buvo užbaigta pilnai įvykdžius pateikto vykdomojo rašto apimtį.

Vykdomasis dokumentas buvo grÄ Å¾intas jį iÅ¡davusiam teismui. Negavus jokių pretenzijų ar prieÅ¡taravimų ir pasibaigus vykdomosios bylos saugojimo terminui, vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658 buvo sunaikinta 2010 m. gegužės 21 d.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų motyvų ir jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų dėl atsakovo, kaip antstolio, neteisėtų veiksmų nebuvimo. Kasacinis teismas įpareigojo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ Ä¯teisinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į konkretų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovas realiai valdė nagrinėto ginčo metu. Vykdomasis dokumentas buvo iÅ¡duotas dėl teismo įpareigojimo įvykdyto ir toks įpareigojimas yra įvykdytas:

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2002 m. birželio 4 d. įteisino ieÅ¡kovo realiai valdytÄ valstiečių Å«kiui steigti paskirtÄ Å¾emės sklypÄ . Nuosavybės teisių atkÅ«rimas pagal iÅ¡vados likutis į 0,29 ha žemės sklypÄ neįgijo priverstinio vykdymo elemento ir antstolis neatsako už tai; Å¡io žemės sklypo įteisinimÄ Ä¯galiota spręsti NŽT (nutarties 17, 21 pastraipos).

30. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai sureikÅ¡mina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo iÅ¡vadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu, dėl bylos faktų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

31. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias antstolio civilinę atsakomybę bei Å¡ios atsakomybės sÄ lygas, teisingai aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį, dėl ko tarp Å¡alių kilęs ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovui antstoliui V. K. iÅ¡ apelianto, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) – 600 Eur, kurių dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui antstoliui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Edvardas Paliokas Albina Rimdeikaitė Lina Žemaitienė